Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei R. K.

atsakovui A. K.

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu)/ mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. K. dėl neteisetais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų, 9 Eur žyminio mokesčio priteisimo ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuo šios sumos CPK 6.37 str. 2 d., 210 str. 1 d. pagrindu priskaičiuotina 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo preliminariu sprendimu priteistos 240 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-06-08) iki teismo preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo bei 9 Eur žyminio mokesčio bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-08 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas (b.l. 3).

Atsakovas A. K. a.k. (duomenys neskelbtini) 2022-06-27 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl 2022-06-08 d. preliminaraus sprendimo, kurie buvo priimti ( b.l. 7-8, 17).

Prieštaravimuose (b.l. 7-8) bei teisminio nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-08 d. preliminariu sprendimu nesutinka, prašė jį panaikinti, ieškinį atmesti.

Nesutikimo su ieškiniu atsakovas grindė tokiais argumentais argumentai:2021-12-13 d. jis (duomenys neskelbtini) ežere, esančiame (duomenys neskelbtini) regioniniame parke, (duomenys neskelbtini), ant ledo žuvis gyva žuvele gaudė su trimis skrituliais, o ne su penkiais, nes nežinojo įstatymo, draudžiančio žvejoti su trimis skrituliais. Už šį administracinį nusižengimą buvo baustas 12 Eur bauda. Paskirtą baudą sumokėjo. Sudauta lydeka negali būti laikoma laimikiu, nes jos nebuvo pasiėmęs. Paleisti lygekos jam neleido inspektorius, o į ežero krantą lydeką atnešė neetatinis inspektorius L. O.

Atsakovo nuomone, žalą gamtai padarė tas, kuris priėmė neteisingą sprendimą. Be to, jis du kartus nevišijo leidžiamų gaudimo priemonių, gaudė žuvį su trimis, o ne penkiais skrituliais, o ši aplinkybė turi įtakos žalos dydžiui. Be to, lydeka buvo gyvybinga, ją buvo galima paleisti ir žalos gamtai nebūtų buvę.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeitu (CPK 430 str. 6 d. 1 p.).

Dėl žalos atlyginimo

Iš ieškinio, byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-08 d. preliminariu sprendimu buvo nustatyta, kad atsakovas A. K. 2021-12-13, (duomenys neskelbtini) ežere, esančiame (duomenys neskelbtini) regioniniame parke, (duomenys neskelbtini) mieste, ant ledo vykdė žvejybą draudžiamu būdu – penkiais skrituliais, masalui naudodamas žuveles, taip viršydamas leistiną vienu metu naudoti žvejybos įrankių skaičių. Atsakovas tokiu būdu vykdydamas žvejybą sugavo 1 lydeką, taip pažeisdamas 2013-01-04 d. įsakymu D1-14 „Dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) patvirtinatų taisyklių 5 ir 9.1 punktų reikalavimus, padarydamas žalą aplinkai bei administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 4 dalį. Administracinio nusižengimo byloje (Nr. (duomenys neskelbtini)) 2022-01-06 nutarimu atsakovui skirta 120,00 Eur bauda ir konfiskuoti žvejybos įrankiai.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad atsakovas 120 Eur baudą sumokėjo 2022-01-25 d. (b.l. 14).

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinta, jog piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Fiziniai ar juridiniai asmenys, padarę žalą žuvų ištekliams privalo ją atlyginti teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 63 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Mėgėjų žvejybos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos taisyklėmis (toliau – Taisyklės), žala, padaryta žuvų ištekliams, apskaičiuojama pagal Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017-01-06 įsakymu Nr. D1-27 „Dėl Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – aprašas) (Taisyklių 21 punktas).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o ją padarius privalo žalą visiškai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). Už tokio pobūdžio, kaip atsakovo, atliktus veiksmus, yra prielaidos kilti deliktinei atsakomybei, tačiau siekiant deliktinę atsakomybę taikyti ir priteisti prašomą žalą, turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir žala (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246-6.249 straipsniai).

Atsakovo kaltė yra įrodyta 2022-01-06 d. priimtu ir jau įsiteisėjusiu nutarimu administracinio nusižengimo byloje, neteisėti veiksmai atlikti pažeidus teisės aktuose nustatytus reikalavimus, aplinkai kilusi žala apskaičiuota pagal neteisėtų veiksmų atlikimo metu galiojusią metodiką, o įvertinus byloje esančių duomenų visumą, galima daryti išvadą, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp aplinkai padarytos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai.). Šios kategorijos žalos atlyginimo specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principą, kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės (Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis). Asmens veiksmų neteisėtumas pasireiškia kaip įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad sprendžiant klausimą ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti, o ieškovas turi įrodyti tik vieną iš elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą.

Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, kad padaryta žala žuvų ištekliams pasireiškia žuvų, jų jauniklių, lervų ar ikrų, vandens bestuburių neteisėtu išgaudymu, sunaikinimu ar sužalojimu (sužalotos žuvys – gyvos, bet pažeistos, nejudrios, nusilpusios ar kitokios pakitusios būsenos žuvys, taip pat pažeistos jų lervos ar ikrai). Šiame Tvarkos apraše sužalotos žuvys, jų jaunikliai, lervos ar ikrai priskiriamos prie žuvusių.

CK 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Žalos dydis nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (LAT 2014-01-24 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-125/2014; 2010-04-13 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2008-11-18 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-465/2008). Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti 240 Eur dydžio aplinkai padarytą žalą, kuri apskaičiuota vadovaudamasis Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D27. Atsakovas klausimo dėl žalos, padarytos aplinkai, paskaičiavimo pagrįstumo nekėlė, pagrindo abejoti žalos skaičiavimu pagal nustatytą metodiką nėra. Teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė žalos dydį, žalos suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Ieškovas prieš teikdamas ieškinį teismui, 2022-04-25 raštu kreipėsi į atsakovą siūlydamas atlyginti aplinkai padarytą žalą per 40 dienų, taip pat suteikiant galimybę prašyti žalos mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui (b.l. 11). Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas geranoriškai būtų apmokėjęs ieškovui nustatytą žalos sumą ar kreipęsis dėl privalomos sumokėti sumos išdėstymo, byloje nėra, todėl įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai ir iš atsakovo pagrįstai preliminariu sprendimu buvo priteistas 240,00 Eur padaryta žala aplinkai (CK 6.249 straipsnis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263, 6.281 straipsniai).

Teismas konstatavo, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei kilti (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai), ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo atlyginti kaltais veiksmais padarytą žalą (Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis, Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 18 p., Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 25 p.).

Atsakovas nurodė, kad gaudė žuvį su trimis skrituliais, o ne su penkiais. Teismas nesutinka su atsakovo teiginiais.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad atsakovas 2021-12-13 d. viso ant ledo turėjo penkis skritulius, iš jų žuvį gyva žuvele gaudė su trimis skrituliais.

Tokiu būdu, iš atsakovo buvo konfiskuota -3 skrituliai, kas yra pažymėta ir daiktų ir dokumentų paėmimo protokole (b.l. 9), o du leidžiami žvejoti skrituliai atsakovui buvo grąžinti. Šios aplinkybės įrodo, kad atsakovas turėjo 5 žvejybinius įrankius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14, 5 p. vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti ir 4 kitus mėgėjų žvejybos įrankius, iš jų ne daugiau kaip 2 įrankius (netaikoma stintų žvejybai), kuriais žvejojama masalui naudojant žuvelę ar jos gabalėlį. To paties įsakymo 9.1 p. tame skaičiuje numatyta, kad draudžiama veikla yra du ir daugiau kartų viršijant leidžiamą naudoti žvejybos įrankių.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017-01-06 įsakymu Nr. D1-27 „Dėl Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – aprašas), šio aprašo 7 p. buvo nustatyta, kad padaryta žala žuvų ištekliams skaičiuojama už visą asmens, vykdžiusio žvejybą, sugautą žuvų kiekį, išskyrus atvejus, kai žuvis gyvybinga ir paleidžiama atgal į vandens telkinius, jei žvejyboje naudojamas didesnis įrankių skaičius arba bendras jų ilgis didesnis nei nurodyta limite (kvotoje), žvejybą reglamentuojančiuose teisės aktuose, žvejybos leidime, ar žvejybos žurnale. (Aprašo 7.1.6. p.) Žala paskaičiuota vadovaudamasis Aprašo 21 p.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. D1-533 buvo įsakyta pakeisti Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-27 „Dėl Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinimo“ 7 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip: „7. Padaryta žala žuvų ištekliams skaičiuojama už visas žvejojusio asmens sugautas ir laikomas tinklelyje ar kitoje talpoje arba kitais būdais apribojus jų laisvą judėjimą vandens telkinyje žuvis, neatsižvelgiant į jų gyvybingumą:“.

Tokiu būdu, buvo pakeista buvusi nuostata neskaičiuoti žalos už neteisėtai sugautas, bet paleistas žuvis. Įsigaliojus Aprašo pakeistai 7 p. redakcijai, pažeidėjui tenka atlyginti žalą už visas neteisėtai sužvejotas ir laikomas apribojant jų laisvą plaukiojimą žuvis ir vėžius nepriklausomai nuo jų gyvybingumo. Juk neteisėtai sugauti vėžiai, unguriai ir kitos žuvys, net ir sudėti į tarą be vandens, išlieka gyvybingi, bet traumuojasi, patiria stresą. Dalis iš tinklelio paleistų žuvų, mokslinių tyrimų duomenimis, žūna po kelių dienų ar net savaičių.

Tokiu būdu, nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, kad sugauta lydeka buvo gyvybinga ir ją būtų galima paleisti, nes civilinė atsakomybė pažeidėjui kyla nepriklausomai nuo sugautos žuvies gyvybingumo.

Pažymėtina ir tai, kad pats atsakovas galėjo žuvį pats nedelsiant paleisti, tačiau to nepadarė. Iš vaizdo įrašo matyti, kad atsakovas nepaisė neetatinio inspektoriaus L. O., 2022-10-11 d. apklausto ir teisminio nagrinėjimo metu, nurodymo viską palikti, atsakovas savavališkai sudėjo 5 žvejybos (skritulius) ir kitus įrankius į dėžę, o lydeką paliko ant ledo.

Tokiu būdu nėra pagrindo panaikinti preleminaraus sprendimo dalyje dėl 240 Eur žalos gamtai atlyginimo priteisimo.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2007-03-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-140/2007).

Atsakovas pateikė teismui prašymą (dok-168855) po 2022-10-11 d. įvykusio teismo posėdžio, prašant išaiškinti ar nepadaryta klaidos, nes nerado internete Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 09 d. įsakymo Nr. AD1-114, kuriuo pagrindu surašytas 2021-12-13 daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas. Teismo vertinimu, atsakovas nurodytą protokolą gavo, jame pasirašę, protokole užfiksuotų aplinkybių, o būtent, kad 2021-12-13 d. iš atsakovo buvo paimta 1 jo sugauta lydeka bei 3 žvejybos skrituliai, nenuginčijo (b.l.9). Ar protokolo forma yra tinkama (ar protokolas surašytas laikantis atsakovo nerasto internete įsakymo pagrindu) neturi nagrinėjamai bylai jokios įtakos, nes esminę reikšmę bylai išspręsti turi protokole užfisuotos faktinės bylos aplinkybės, bet ne paties protokolo forma (šablonas).

Kaip jau minėta, teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas viso turėjo 5 žvejybos skritulius, o leidžiama buvo turėti tik du, todėl viršijo žvejybos įrankius du kartus (Taisyklių 9.1 p.), trys skrituliai buvo paimti iš atsakovo, tai fiksuojant 2021-12-13 d. protokole, o 2 leidžiami- faktiškai grąžinti atsakovui.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo 240 Eur žalos, ieškovui iš atsakovo pagrįstai priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo preliminariu sprendimu priteistos 240,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-06-08) iki teismo preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 430 str. 7 d. numatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), ir į tai, kad teismas tenkino ieškovo ieškinį visiškai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo preliminariu sprendimu į valstybės biudžetą buvo priteistas 9,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, CPK 80 straipsnio 7 dalis, CPK 82 straipsnis) dydžio žyminis mokestis. Pagrindo šioje dalyje naikinti ar keiti preliminaraus sprendimo nėra.

Dėl teismo sprendimu priteistos žalos išdėstymo

Atsakovas teisminio nagrinėjimo metu pateikė teismui prašymą nepalankaus sprendimo priėmimo atveju išdėstyti teismo priteistą žalą 24 mėnesiams (dvejiems metams) dėl sunkios materialinės padėties, t. y. jis gauna senatvės pensiją, kuris dydis yra apie 500 Eur, sumokėjo 120 Eur baudą.

Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti tai, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016). Be to, sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas negali suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taip pat visais atvejais turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-117-464/2018).

Nagrinėjamu atveju atsakovas gauna nedidelę senatvės pensija, kitų pajamų, iš kurių būtų galima sumokėti priteistą žalą, negauna. Sumokėjo paskirtą 120 Eur baudą, todėl atsižvelgiant į atsakovo prašymą bei turtinę padėtį, o taip pat į žalos dydį (240 Eur) bei į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus, numatytus CK 1.5 str., vertintina, kad atsakovo prašymas tenkintinas iš dalies, priteistos žalos sumokėjimas išdėstintinas 6 mėnesiams, sumokant po 40 Eur į mėneį.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 17,92 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (17,92 Eur), į valstybės pajamas (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 424-428 str., 430 str. 6 d. 1 p., 7 d., 8 d., 270 str., teismas,-

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 08 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimui įsiteisėjus išdėstyti atsakovui A. K. a.k. (duomenys neskelbtini) priteistos 240 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimties Eur) žalos atlyginimo sumą šešiems mėnesiams, t.y. kas mėnesi mokant po 40 Eur (keturiasdešimt Eur) ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 304766622, naudai.

Priteisti iš atsakovo A. K. a.k. (duomenys neskelbtini) 17,92 Eur (septyniolika Eur 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5662). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.