- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-28
- Bylos Nr.
- e2VP-33201-909/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20111-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Suinteresuotas asmuo
- A. M., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Dariaus Blizniko pareiškimą skirti baudą, suinteresuoti asmenys: A. M. (skolininkas), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (išieškotoja).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. antstolis Darius Bliznikas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo, prašydamas spręsti privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą ir teismo nuožiūra skirti skolininkui baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 8 d. išieškotojos naudai. Nurodė, kad 2025 m. liepos 17 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-25-35-29432, kuriame nurodyta, kad antstolio kontoroje vykdomas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2024 m. gruodžio 20 d. išduotas vykdomas dokumentas – kitas institucijos (pareigūno) sprendimas, kurio vykdymą civilinio proceso tvarka nustatyto įstatymai Nr. ŽPN-1656 skolininko A. M. atžvilgiu. Pareiškime nurodyta, kad antstolis Darius Bliznikas 2025 m. liepos 15 d. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad skolininkas A. M. neįvykdė išieškotojos privalomojo nurodymo.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Inspekcija pateikė atsiliepimą į antstolio pareiškimą, kuriame nurodo, jog sutinka su antstolio pareiškimu ir prašo skirti skolininkui A. M. iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Inspekcijos privalomojo nurodymo dieną, nurodant paskirtą baudą sumokėti į Inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Prašo bylą nagrinėti Inspekcijos atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodo, kad 2024 m. lapkričio 18 d. Inspekcijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo neplaninį patikrinimą ir surašė 2024 m. gruodžio 16 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. ŽPA2-1215, kuriame konstatuota, kad „<...> ne pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas, t. y. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurės rytinėje dalyje, valstybinėje žemėje įrengė: medinę pavėsinę (dalis (duomenys neskelbtini) botaninio-zoologinio draustinio ribose), kurios plotas yra 26 kv. m; betoninius laiptus – 6 kv. m; akmeninį lauko židinį – 1 kv. m. Taip pat valstybinėje žemėje stovi dalis ūkinių pastatų, kurių plotas – 6 kv. m, 53 kv. m, 4 kv. m bei dalis pavėsinių – 2 kv. m ir 9 kv. m. Už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, valstybinėje žemėje, įrengta atraminė sienutė pastatyta pagal Pavilnių regioninio parko reikalavimą sutvirtinti šlaitą (žemės sklypas yra šlaite). <...> Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai valstybinėje žemėje, kuri patikėjimo teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, įrengė: medinę pavėsinę (dalis (duomenys neskelbtini) botaninio-zoologinio draustinio ribose), kurios plotas yra 26 kv. m; betoninius laiptus – 6 kv. m; akmeninį lauko židinį – 1 kv. m. Taip pat valstybinėje žemėje stovi dalis ūkinių pastatų, kurių plotas – 6 kv. m, 53 kv. m, 4 kv. m bei dalis pavėsinių – 2 kv. m ir 9 kv. m.“. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija skolininkui surašė 2025 m. gruodžio 20 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-1656, kuriuo pareikalavo iš skolininko iki 2025 m. kovo 7 d. atlaisvinti naudojamą (neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo) 33 kv. m valstybinės žemės plotą, pašalinant (demontuojant su visomis konstrukcijomis) iš valstybinės žemės: medinę pavėsinę (dalis (duomenys neskelbtini) botaninio-zoologinio draustinio ribose), kurios plotas yra 26 kv. m; betoninius laiptus – 6 kv. m; akmeninį lauko židinį – 1 kv. m. Inspekcijos 2025 m. kovo 27 d. Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo patikrinimo akte Nr. RE-495 užfiksuota, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, t. y. „Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, neatlaisvino naudojamo (neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo) 33 kv. m valstybinės žemės ploto. Iš valstybinės žemės nepašalino (demontuojant su visomis konstrukcijomis): medinės pavėsinės (dalis (duomenys neskelbtini) botaninio-zoologinio draustinio ribose), kurios plotas yra 26 kv. m; betoninių laiptų – 6 kv. m; akmeninio lauko židinio – 1 kv. m. <...> Privalomasis nurodymas neįvykdytas“. Inspekcija 2025 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 2D-10961 „Dėl 2024-12-20 vykdomojo dokumento Nr. ŽPN-1656 priverstinio vykdymo (skolininkas: A. M.)“ antstoliui, priskirtam pagal vykdomųjų bylų portalą, pateikė vykdomąjį dokumentą (privalomąjį nurodymą) priverstinai vykdyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Priverstinai vykdyti privalomąjį nurodymą paskirtas antstolis, kurio kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0035/25/00852. Antstolis pareiškimu kreipėsi į teismą dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių skolininkui taikymo.
3. Suinteresuotas asmuo A. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydamas antstolio prašymo dėl baudos skyrimo netenkinti, o teismui manant, kad vis dėl to yra pagrindas skirti A. M. baudą CPK 771 straipsnio 6 dalis dalies pagrindu, tokiu atveju skirti jam minimalią vienkartinę 30 Eur dydžio baudą. Nurodė, kad jis apie antstolio 2025 m. liepos 15 d. atliktą patikrinimą nieko nežinojo, jame nedalyvavo, jokių dokumentų iš antstolio jis nebuvo gavęs. Visą laiką nuo privalomojo nurodymo surašymo skolininkas aktyviai bendravo su Inspekcijos atsakingais asmenimis ir bandė išsiaiškinti galimybes įteisinti privalomajame nurodyme išvardintus statinius. Jam buvo paaiškinta, kad jis gali pabandyti įvykdyti valstybinės žemės išpirkimo procedūrą, tai ir bandė padaryti, kreipėsi į nepriklausomus matininkus su prašymu paruošti dokumentus valstybinės žemės ploto prijungimui prie jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau visas procesas labai užsitęsė, kol galiausiai paaiškėjo, kad nėra galimybių neleistinai užstatytą valstybinės žemės plotą prijungti prie skolininko nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. Supratęs, kad negalės legalizuoti ginčo statinių, A. M. 2025 m. rugpjūčio mėnesį pradėjo neleistinai pastatytų statinių griovimo darbus. Kai didžioji dalis darbų buvo baigta, skolininkas paskambino Inspekcijos atsakingam darbuotojui, kurį norėjo informuoti, kad greitu metu visi pažeidimai bus pašalinti, vėliau paskambino antstoliui. Skolininkas neginčija faktinės aplinkybės, kad jis savalaikiai neįvykdė privalomojo nurodymo, tačiau pažymėjo, kad šio atsiliepimo teikimo dienai visi pažeidimai yra pašalinti, o antstolis laiku nebuvo apie tai informuotas, nes skolininkas nežinojo apie tai, kad privalomasis nurodymas yra pateiktas priverstiniam vykdymui antstoliui. Pažymėjo, kad jis nekelia ginčo dėl Inspekcijos surašyto privalomojo nurodymo ir antstolio patvarkymo teisėtumo, tačiau pažymėjo, kad iš kartu su atsiliepimu teikiamų nuotraukų matyti, kad atsiliepimo teikimo dienai yra visiškai įvykdęs privalomąjį nurodymą, pašalinęs visus neleistinus statinius iš valstybinės žemės, pilnai sutvarkęs valstybės žemės sklypą. Privalomąjį nurodymą jis pradėjo vykdyti dar kol net nežinojo, kad privalomasis nurodymas priverstiniam vykdymui yra pateiktas vykdyti antstoliui ir, kad antstolis kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos jam skyrimo, kas įrodo, kad jis niekada neturėjo ketinimų piktybiškai nevykdyti Inspekcijos privalomojo nurodymo ar antstolio patvarkymo. Paaiškino, kad privalomojo nurodymo jame nustatytu terminu neįvykdė tik dėl to, kad ketino legalizuoti griautinus statinius, prijungiant neteisėtai užimtą valstybės žemę prie jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, o supratęs, kad to padaryti nėra galimybių iš karto pradėjo neteisėtų statinių griovimo darbus, jo veiksmuose nėra piktybiškumo. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje situacijoje vien pradėtas procesas dėl baudos jam skyrimo yra pakankama drausminė priemonė už savalaikį nevykdymą. Prašo jam skirti vienkartinę 30 Eur baudą, jeigu teismas nuspręstų, kad yra pagrindas taikyti baudą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu.
4. Antstolis 2025 m. rugsėjo 16 d. raštu „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. S-25-35-37784 informavo teismą, kad vykdomasis dokumentas (privalomasis nurodymas Nr. ŽPN-1656) yra įvykdytas.
Atsiliepimas
8. Teismo posėdžio, vykusio 2025 m. spalio 21 d., metu suinteresuotas asmuo A. M. palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė atmesti antstolio pareiškimą, o jei pareiškimas būtų tenkinamas, prašė skirti minimalią vienkartinę baudą, atsižvelgiant į tai, kad jo veiksmuose nėra piktybiškumo. Paaiškino, kad žemė visuomet priklausė jo šeimai, buvo naudojama, tačiau atvyko Inspekcija, kuri nustatė, kad dalis naudojamos žemės priklauso valstybei. Taigi, jis ėmėsi veiksmų, kad būtų atlikti kadastriniai matavimai, norėjo kitą sklypą suformuoti bei įteisinti žemę, tačiau dokumentų tvarkymo procesai užtrunka labai ilgai, šiuo metu jis vis dar tvarkosi dokumentus ir tikisi, kad pavyks įsiteisinti žemę ateityje. Teikdamas atsiliepimą, jis manė, kad privalomąjį nurodymą jis įvykdė pilna apimtimi, skambinosi su antstoliu, bendradarbiavo. Tačiau dabar posėdžio metu paaiškėjus, kad dar nepašalinti pavėsinės ir židinio pamatai bei laiptai, nurodė, kad ketina įvykdyti Inspekcijos reikalavimus iki galo, t. y. pašalinti pamatų liekanas bei dalį laiptų, kurie išsikiša į valstybinį sklypą. Pažymėjo, kad Inspekcija, atlikdama patikrinimą 2025 m. rugsėjo 15 d., neinformavo jo apie patikrinimą, būtų galėjęs dalyvauti ir susitarti dėl pašalinimo, pašalinti kas dar reikalinga ir pan. Pripažįsta, kad laiptus apipylė žemėmis, kadangi laiptai reikalingi sklypo aptarnavimui, nupjauti žolę, nes ten status šlaitas. Pažadėjo, kad ketina laiptus pašalinti, kaip reikalauja Inspekcija. Bandė bendrauti su Inspekcija, tačiau ji informavo, kad dokumentai jau atiduoti į teismą. Nurodė, kad jo veiksmuose piktybiškumo nėra – kai suprato, kad negalės greitu metu įsiteisinti žemės dėl ilgų procedūrų, iš karto ėmėsi veiksmų privalomojo nurodymo vykdymui, artimiausiu metu nurodymą įvykdys iki galo. Nurodė, kad yra dirbantis, pajamos sudaro apie 2 000 Eur per mėnesį, turi du vaikus, vienas nepilnametis vaikas dar mokosi mokykloje, kitas vaikas jau pilnametis, tačiau studijuoja mokamose studijose.
9. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Nagrinėjamu visiems byloje dalyvaujantiems asmenims buvo tinkamai pranešta apie posėdį, teismo šaukimai įteikti, pareiškėjas ir Inspekcija į paskirtą žodinį teismo posėdį neatvyko. Jie buvo pateikę prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Atsižvelgiant į CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatas, į tai, kad išieškotojo neatvykimas (kuris buvo tinkamai informuotas) nekliudo išnagrinėti klausimą, todėl teismas bylą nagrinėjo tiek pareiškėjui, tiek išieškotojui posėdyje nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
12. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 punkte numatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali skirti iki trijų šimtų eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Pažymėtina, kad šios baudos skyrimas yra teismo teisė, kas reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1743-275/2019).
13. Taigi, tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas).
14. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 2021 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021). Priimant tokią nutartį (taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pvz., paskirti baudą) turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 2022 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022).
15. Iš bylos medžiagos, suinteresuoto asmens A. M. žodinių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad Inspekcija 2024 m. gruodžio 20 d. surašė skolininkui privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-1656, kuriuo įpareigojo iki 2025 m. kovo 7 d. atlaisvinti naudojamą (neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo) 33 kv. m valstybinės žemės plotą, pašalinant (demontuojant su visomis konstrukcijomis) iš valstybinės žemės: medinę pavėsinę (dalis (duomenys neskelbtini) botaninio-zoologinio draustinio ribose), kurios plotas yra 26 kv. m; betoninius laiptus – 6 kv. m; akmeninį lauko židinį – 1 kv. m. Inspekcijos 2025 m. kovo 27 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo patikrinimo akte Nr. RE-495 užfiksuota, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, t. y. „Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, neatlaisvino naudojamo (neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo) 33 kv. m valstybinės žemės ploto. Iš valstybinės žemės nepašalino (demontuojant su visomis konstrukcijomis): medinės pavėsinės (dalis (duomenys neskelbtini) botaninio-zoologinio draustinio ribose), kurios plotas yra 26 kv. m; betoninių laiptų – 6 kv. m; akmeninio lauko židinio – 1 kv. m.“. Taigi, skolininkas nuo 2024 m. gruodžio 20 d. privalomojo nurodymo surašymo dienos iki 2025 m. kovo 7 d. nesiėmė aktyvių veiksmų dėl privalomojo nurodymo įvykdymo, nevykdė privalomų valstybinės institucijos nurodymų. Tačiau byloje esantys įrodymai (pareiškėjo kartu su atsiliepimu pateiktos nuotraukos) patvirtina, kad skolininkas vėliau visgi ėmėsi aktyvių veiksmų įvykdyti Inspekcijos privalomąjį nurodymą ir pašalino medinę pavėsinę bei akmeninį lauko židinį, tačiau privalomojo nurodymo neįvykdė pilna apimtimi, nes Inspekcijos pakartotinai atlikto 2025 m. rugsėjo 15 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo patikrinimo akte Nr. RE-1696 konstatuota, jog skolininkas iš valstybinės žemės nepašalino (demontuojant su visomis konstrukcijomis): medinės pavėsinės betoninių (gelžbetoninių) pamatų, akmeninio lauko židinio pamatų bei betoninių laiptų. Taigi, Inspekcija patikrinimo akte konstatavo, kad skolininkas nepašalino pamatų ir betoninių laiptų, todėl darytina išvada, kad skolininkas privalomąjį nurodymą yra įvykdęs tik iš dalies. Teismo posėdžio metu A. M. iš esmės sutiko ir neginčijo aplinkybės, kad nėra išardęs betoninių laiptų pakopų, kurios yra valstybinėje žemėje, taip pat, kad liko dalis akmeninio židinio pamatų. Pažymėtina, kad uždelsimui laiku įvykdyti privalomąjį nurodymą turėjo įtakos tai, kad skolininkas po Inspekcijos pirminio patikrinimo jis ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas įteisinti privalomajame nurodyme išvardintus statinius, ieškojo matininko, kuris atliktų kadastrinius matavimus, turėjo siekį suformuoti kitą sklypą bei įteisinti žemę, tačiau procesas užtruko dėl ilgų teisinių procedūrų. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog egzistuoja teisinis pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytą baudą.
16. Kaip minėta, remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.
17. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo (privalomo nurodymo), kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
18. Įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes, teismas nenustatė objektyvių priežasčių, nepriklausiusių nuo skolininko, kurios lėmė nesavalaikį privalomojo nurodymo įvykdymą. Teismo vertinimu, vien tai, kad skolininkas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas išsipirkti užimtą valstybinę žemę ir tokiu būdu įteisinti statinius bei įvykdyti privalomąjį nurodymą, nesudaro pagrindo atleisti jį nuo atsakomybės už privalomojo nurodymo savalaikį nevykdymą, tačiau į šią aplinkybę atsižvelgtina sprendžiant dėl skirtinos baudos dydžio.
19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs susiklosčiusią individualią situaciją, įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį ir sukeltas pasekmes (nėra duomenų, kad pažeidimo pobūdis nesukėlė neigiamų pasekmių (žalos)), aplinkybę, kad skolininkas už antstolio reikalavimų nevykdymą vykdomoje byloje baudžiamas pirmą kartą, taip pat atsižvelgdamas į skolininko dėtas aktyvias pastangas įvykdyti privalomąjį nurodymą, įvertinus tai, kad skolininkas jau yra iš dalies įvykdęs privalomąjį nurodymą bei įvertinus privalomojo nurodymo nevykdymo laikotarpį, teismas skiria skolininkui vienkartinę 150 Eur baudą. Teismo vertinimu, paskirta konkreti bauda byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra pakankama, proporcinga skolininko padarytam pažeidimui bei atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (CPK 771 straipsnio 6 dalis, CK 1.5 straipsnis).
20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, antstolio pareiškimas dėl baudos skolininkui skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą tenkintinas iš dalies (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
21. Pažymėtina, kad išieškotojas veikia valstybės, o ne savo, kaip savarankiško juridinio asmens, interesais, todėl bauda už įpareigojimo nevykdymą priteistina į valstybės biudžetą, bet ne išieškotojai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019). Bauda turi būti sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant kodą 6804.
22. Suinteresuotam asmeniui A. M. išaiškinama, kad baudos paskyrimas ir mokėjimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti privalomąjį nurodymą pilna apimtimi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 771 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo antstolio Dariaus Blizniko pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkinti iš dalies.
Skirti suinteresuotam asmeniui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vienkartinę 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio baudą už 2024 m. gruodžio 20 d. privalomojo nurodymo Nr. ŽPN-1656 neįvykdymą, baudą skaičiuojant už laikotarpį nuo pareigos įvykdyti privalomąjį nurodymą atsiradimo dienos iki šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų valstybės biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6804.
Išaiškinti, kad baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.