- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-31
- Bylos Nr.
- e2YT-3726-820/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Pareiškėjas
- S. V. L., N. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonės Turto banko
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. V. L. ir N. M., dalyvaujant suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonės Turto banko pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. pareiškėjos kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamos atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), priimti.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad pareiškėjų tėvas A. B. mirė (duomenys neskelbtini) Po tėvo mirties paveldėtojomis liko pareiškėjos, palikėjo dukros. Pareiškėjų teigimu, dėl palikėjo naudojamo smurto, girtuokliavimo, netoleruotino gyvenimo būdo vedimo ir 2009 m. įvykusio agresijos protrūkio, pareiškėjos nutraukė ryšius su palikėju, bet jautė ilgesį tėvui, namams ir juose buvusiems geriems prisiminimams. Pareiškėja S. V. L. (toliau ir – Pareiškėja1) nuo 2010 m. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), 2018 m. persikraustė į (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki šiol. Tėvo mirties dieną Pareiškėja1 buvo paskutinio mėnesio nėštume, todėl objektyviai negalėjo skristi ir grįžti į Lietuvą, vėliau visas dėmesys ir laikas buvo skirtas naujagimei. Pareiškėja N. M. (toliau ir – Pareiškėja2) nuo 2011 m. gyvena (duomenys neskelbtini). Tėvui mirus Pareiškėja2 būdama vieniša mama neturėjo finansinių galimybių skristi į Lietuvą su 3 vaikais, o jų palikti vienų irgi nebuvo įmanoma. Pareiškėjos atsižvelgdamos į šias aplinkybes, žinodamos kad yra vienintelės įpėdinės ir neturėdamos informacijos apie palikimo priėmimo procedūrą bei terminus, nusprendė jog palikimą priims, kai turės galimybes. Vėliau prasidėjus pasaulinei COVID-19 pandemijai, kurios metu buvo ribojamas keliavimas bei po jos iškilusiems finansiniams sunkumams, pareiškėjų sugrįžimas į Lietuvą užsitęsė. Pareiškėjos 2025 m. spalio mėn. sugrįžę į Lietuvą kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūniją, kurioje joms buvo paaiškinta apie palikimo priėmimo terminus ir procedūras. Pareiškėjas Vilniaus rajono 3-iojo notarų rūmų notaras informavo, kad po palikėjo mirties paveldėjimo byla nebuvo / nėra užvesta ir palikimas nėra priimtas. Remiantis nurodytomis priežastimis ir pareiškėjų siekiu supažindinti savo vaikus su Lietuvos kultūra, tradicijomis bei artimųjų palikimu, pareiškėjos prašo atnaujinti įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po jų tėvo mirties priimti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Nurodė, jog pareiškimo neginčija, prašė bylą spręsti teismo nuožiūra suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Nurodė bylą spręsti teismo nuožiūra suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
5. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad veiksmai, susiję su palikimo priėmimu turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nustatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
6. Byloje pateikta medžiaga: mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Gyventojų registro pažyma liudija, kad A. B. mirė (duomenys neskelbtini) Taip pat matyti, jog pareiškėjos yra vienintelės mirusiojo dukros (Failas 1 / p. 11, 75).
7. Vilniaus rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro Tomo P. V. pažyma patvirtina, jog po palikėjo A. B. mirties palikimo niekas nepriėmė (Failas 1 / p. 40).
8. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).
9. Pareiškėjos yra pirmos eilės įpėdiniai (vaikai) paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis). Kaip minėta, A. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas pareiškimui dėl palikimo priėmimo pateikimui baigėsi (duomenys neskelbtini)
10. Pareiškėjos praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po palikėjo mirties paduoti, nes, kaip nurodo pareiškėjos, į (duomenys neskelbtini) savivaldybę kreipėsi tik 2025 m. spalio mėnesį, o į notarą kreipėsi tik 2025 m. lapkričio 17 d. Pareiškėjos į teismą kreipėsi tik 2025 m. gruodžio 29 d. Pareiškėja1 nurodė, kad laiku nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo po savo tėvo mirties priėmimo, kadangi buvo paskutinio mėnesio nėštume, todėl objektyviai negalėjo skristi ir grįžti į Lietuvą, vėliau visas dėmesys ir laikas buvo skirtas naujagimei. Pareiškėjos1 nėštumą patvirtina byloje pateikto Pareiškėjos1 dukros gimimo liudijimo kopija (Failas 1 / p. 16-19). Pareiškėja2 nurodė, kad po palikėjo mirties būdama vieniša mama, neturėjo finansinių galimybių skristi į Lietuvą su 3 vaikais, o jų palikti vienų irgi nebuvo įmanoma, bet nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių vaikų skaičių, vyro mirtį ar skyrybas, sunkią finansinę padėtį. Pareiškėjos taip pat nurodė, kad atsižvelgdamos į nurodytas aplinkybes, žinodamos kad yra vienintelės įpėdinės ir neturėdamos informacijos apie palikimo priėmimo procedūrą bei terminus, nusprendė jog palikimą priims, kai turės galimybes.
11. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, jog teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. Balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
12. Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-115/2010; kt.).
13. Nagrinėjamu atveju nuo palikimo atsiradimo dienos iki pareiškėjų kreipimosi į teismą dienos praėjo beveik 10 metų. Pareiškėjos su palikėju, kaip pačios nurodė, visus ryšius nutraukė 2009 m., t. y. iki palikėjo mirties su juo nebendravo apie 7 metus.
14. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. T. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
15. Kaip minėta, Pareiškėja1 nurodo, kad per 3 mėnesius nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties nes buvo paskutinio mėnesio nėštume, o vėliau visas dėmesys buvo skirtas naujagimei. Iš byloje pateikto Pareiškėjos1 dukros gimimo įrašo matyti, kad Pareiškėjos1 dukra gimė (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus beveik 2 mėnesiams po palikėjo mirties, todėl laikytina, kad Pareiškėja1 mirus jos tėvui buvo ne paskutinio, o priešpaskutinio mėnesio nėštume. Nėra duomenų apie nėštumo sunkumus ir gydytojų nurodymus riboti kelones, todėl ši priežastis nėra laikytina objektyvia ir svarbia, kuri galėjo užkirsti kelią sugrįžti į tėvo laidotuves Lietuvoje ir, tuo pačiu, pareikšti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja1 taip pat nurodo, kad žinodama, jog su Pareiškėja2 yra vienintelės įpėdinės ir neturėdama informacijos apie palikimo priėmimo procedūrą bei terminus, nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo. Įstatymų nežinojimas nėra laikomas svarbia aplinkybe norint atnaujinti terminą palikimui priimti. Kitų priežasčių, lėmusių tai, kad Pareiškėja1 praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareikšti pareiškimą dėl palikimo priėmimo Pareiškėja1 nepateikė. Pareiškėja1 išvyko iš Lietuvos prieš 16 metų, nesirūpino joje esančiu turtu, todėl laikytina, kad praleido terminą pareikšti prašymą dėl palikimo priėmimo veikdama aplaidžiai, o faktas, kad 10 metų nesirūpino tėvo palikto turto likimo suponuoja išvadą, kad neatnaujinus įstatymo nustatyto termino, nebus pažeisti Pareiškėjos1 interesai.
16. Pareiškėja2, kaip minėta, nurodo, kad po palikėjo mirties būdama vieniša mama, neturėjo finansinių galimybių skristi į Lietuvą su 3 vaikais, o jų palikti vienų irgi nebuvo įmanoma, bet išskyrus vieno iš vaikų gimimo liudijimą (Failas 1 / p. 39), nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių vaikų skaičių, vyro mirtį ar skyrybas, taip pat sunkią finansinę padėtį palikėjo mirties momentu. Taigi, Pareiškėja2 nepateikia jokios svarbios priežasties, kuri lemtų įstatymo nustatyto 3 mėnesių praleidimą. Pareiškėja2 kaip ir Pareiškėja1 nurodo, kad žinodama, kad su Pareiškėja1 yra vienintelės įpėdinės ir neturėdama informacijos apie palikimo priėmimo procedūrą bei terminus, nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo. Kaip minėta, įstatymų nežinojimas nėra laikomas svarbia aplinkybe norint atnaujinti terminą palikimui priimti, o kitų priežasčių, lėmusių termino praleidimą Pareiškėja2 nepateikė. Kaip nurodo, Pareiškėja2 iš Lietuvos išvyko prieš 15 metų ir nuo to laiko nesirūpino joje esančio turto likimo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Pareiškėja2, kaip ir Pareiškėja1 praleido įstatymo nustatytą terminą veikdama aplaidžiai ir termino atsisakymas atnaujinti nepažeis Pareiškėjos2 interesų.
17. Be to, nors pareiškimai priimti palikimą ambasadose netvirtinami, tačiau jei pilietis negali asmeniškai Lietuvoje pateikti tokio pareiškimo, jis gali įgalioti tai atlikti kitą asmenį Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog pareiškėjos galėjo ir privalėjo įgalioti kitą asmenį priimti palikimą jų vardu, neatvykdamos į Lietuvos Respubliką, t. y. negalėjimas Atvykti į Lietuvos Respubliką nelaikytinas svarbia aplinkybe, pateisinančia termino praleidimą beveik 10 metų.
18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad pareiškėjos nenurodė svarbių aplinkybių, kurios galėjo lemti įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino pareiškimui pareikšti dėl palikimo priėmimo praleidimą, be to, pareiškėjos nenurodė ir aplinkybių, kurios įrodytų, kad per pirmuosius 3 mėnesius po tėvo mirties būtų išreiškusios valią priimti likusį turtą. Taigi, prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo negali būti tenkinamas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti pareiškėjos S. V. L. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Atmesti pareiškėjos N. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.