Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios D. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Nuosprendžiu priteista iš K. K.: Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 23,02 Eur turtinės žalos atlyginimui; nukentėjusiajai D. M. 400 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. K. nuteista už tai, kad nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2023-05-12 apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme Klaipėdoje, kilus konfliktui su D. M., rankine sudavė vieną kartą jai į veidą ir ne mažiau kaip penkis kartus smogė į galvą, kai ši nuo smūgių gynėsi rankomis, tokiu būdu padarydama D. M. odos nubrozdinimą kairės alkūnės sąnario srityje, kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje, dešinio riešo sąnario srityje, 12, 13 dantų panirimą, tai jai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.5. Įvertinti neturtinės žalos dydį yra palikta teismui, kuris, nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į:

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra ne kartą konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.

6. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.

7. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau ir – CK) neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų praktiką asmens gyvybė, sveikata, fizinis ir dvasinis neliečiamumas pripažįstami absoliučiomis prigimtinėmis neturtinėmis vertybėmis, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvendinai paprastai būna ypač stiprūs ir skausmingi. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusio asmens neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015, Nr. 2K-294-303/2018 ir kt.).

8. Byloje neginčijamai nustatyta, kad K. K. skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje, kilus konfliktui su D. M., rankine sudavė jai vieną kartą į veidą ir ne mažiau kaip penkis kartus smogė į galvą, kai ši nuo smūgių gynėsi rankomis, tokiais savo veiksmais padarydama nukentėjusiajai D. M. odos nubrozdinimą kairės alkūnės sąnario srityje, kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje, dešinio riešo sąnario srityje, 12, 13 dantų panirimą ir nežymiai ją sužalodama.

9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2023-05-22 specialisto išvadoje Nr. G 494/2023 (03) konstatuota: „D. M. nustatyta: odos nubrozdinimai kairės alkūnės sąnario srityje, kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje, dešinio riešo sąnario srityje, 12, 13 dantų panirimas <...> kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.“ (t. 1, b. l. 76–77).

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji D. M. šioje byloje 2023-10-16 pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė teismo priteisti jai iš K. K. 5 000 Eur turtinei žalai atlyginti, nurodydama, kad K. K. smurtą prieš ją pavartojo be priežasties, t. y. iš esmės dėl to, kad jos buvo paprašyta nepalikti savo automobilio neleistinoje vietoje, įvykis įvyko dienos metu jos privačiame žemės sklype, taigi jį galėjo matyti kaimynai ir pro šalį einantys pašaliniai asmenys, tai, pasak nukentėjusiosios, sukėlė jai didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, be patirto fizinio skausmo ji jautėsi sugniuždyta, pažeminta, paniekinta, nusivylusi, dėl patirtų sužalojimų ir nuolatinio nerimo sunku susikaupti darbe, be patirtų kūno sužalojimų ji patyrė ir dantų skausmą, dėl to negalėjo normaliai maitintis, šypsotis, net ir po suteiktų odontologo paslaugų 12 dantis iki šiol nėra stabilus, dėl to ji kartas nuo karto turi lankytis pas odontologą, gaišti savo asmeninį laiką, kurį būtų galėjusi skirti kitų savo poreikių ar pomėgių tenkinimui (t. 1, b. l. 52–55).

11. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios D. M. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė jai iš nuteistosios K. K. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nagrinėjamu atveju dėl K. K. tyčinių smurtinių veiksmų D. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (odos nubrozdinimai kairės alkūnės sąnario srityje, kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje, dešinio riešo sąnario srityje, 12, 13 dantų panirimas), tai neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, išgąstį, stresą, neigiamas emocijas, nepatogumus, kitus neigiamus išgyvenimus, todėl reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, atsižvelgęs į nustatytų sužalojimų kiekį, mastą, jų pobūdį ir lokalizaciją, žalos padarymo aplinkybes, teismų praktiką analogiškose bylose, apylinkės teismas padarė išvadą, kad protinga nukentėjusiosios ir kaltininkės skirtingų interesų pusiausvyra ir teisinga piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą bus pasiekta prašomos neturtinės žalos dydį sumažinus iki 1 000 Eur.

12. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo nukentėjusiajai priteistinos neturtinei žalai atlyginti sumos dydį. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, D. M. nukentėjo dėl tyčinių K. K. veiksmų, kai ši dienos metu dėl menkavertės dingsties (kaip minėta, nukentėjusioji prašė K. K. nestatyti automobilio neleistinoje vietoje) kilus konfliktui su D. M., tyčia rankine sudavė jai vieną kartą į veidą ir ne mažiau kaip penkis kartus smogė į galvą, tokiais savo veiksmais padarydama nukentėjusiajai Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2023-05-22 specialisto išvadoje Nr. G 494/2023 (03) konstatuotus sužalojimus – odos nubrozdinimus kairės alkūnės sąnario srityje, kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje, dešinio riešo sąnario srityje, 12, 13 dantų panirimą, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 77). Netrukus po įvykio nukentėjusioji buvo apžiūrėta GMP medikų ir nuvežta į Klaipėdos universiteto ligoninės filialą „Klaipėdos ligoninė“, kur ji buvo apžiūrėta ir paskirtas tausojantis režimas, analgetikai (t. 1, b. l. 78). Taigi akivaizdu, jog nuteistosios K. K. tyčiniai smurtiniai veiksmai turėjo poveikį ne tik fizinei nukentėjusiosios sveikatai, tačiau ir sukėlė moralinius išgyvenimus.

13. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi vienareikšmiškos pozicijos, jog konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra faktinių bylos aplinkybių vertinimo dalykas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2013, 2K-20-689/2020, 2K-54-628/2021). Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-132-942/2021). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog tai, kad pažeista ta pati vertybė, o sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusio asmens gyvenimui yra labai panašios, savaime nereiškia, kad skirtingose bylose bus priteista vienoda arba panaši neturtinės žalos atlyginimo suma, nes neturtinės žalos dydžiui turi reikšmės ir kitos aplinkybės, kurių visuma lemia neturtinės žalos atlyginimo dydį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-331-976/2018, Nr. 2K-255-697/2022). Pabrėžtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-132-942/2021).

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, visumą, konstatuoja, kad nukentėjusiajai D. M., dėl nuteistosios K. K. tyčinių smurtinių veiksmų patyrusiai žalą, priteista 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra teisinga ir, priešingai nei teigia apeliantė, atitinka padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismų praktikos tendencijas šios kategorijos bylose (kai dėl nusikaltimo nukentėjusiems asmenims padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas). Pažymėtina, kad teismų praktikoje priteisiant neturtinę žalą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnyje (skirtingose šio straipsnio dalyse), įvertinus padarytų sužalojimų mastą ir galimas pasekmes sveikatai, nukentėjusiesiems priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, tačiau bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, paprastai vyrauja priteisiamos sumos nuo 150 iki 1 200 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-128-489/2020 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-86-628/2020, Nr. 2K-48-495/2021, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023, 2K-207-628/2023 ir kt.), pvz.: 1) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-256-648/2022 – priteista 600 Eur neturtinės žalos atlyginimui (trenkė vieną kartą delnu į veidą ir padarė poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje); 2) kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-48-495/2021 – priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (suėmęs rankomis nukentėjusiajai už abiejų dilbių, ją tampė, suėmęs už sprando lenkė jos galvą žemyn, taip padarė poodines kraujosruvas dešiniajame dilbyje, odos nubrozdinimus abiejuose dilbiuose ir sukėlė fizinį skausmą); 3) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-628/2020 – priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (kumščiu sudavė į veidą ir padarė kraujosruvą dešinės akies vokuose) ir kt.).

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi konkrečiai šioje nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, nenustatė pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajai D. M. skundžiamu nuosprendžiu priteista 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra neproporcinga. Vien tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris rimtesnių ilgalaikių pasekmių nesukėlė, savaime nedidina padaryto nusikaltimo rūšinio pavojingumo ir nesudaro pagrindo nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį. Nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl iki šiol išliekamo jos 12 danties paslankumo ir būtinybės dėl to periodiškai lankytis pas odontologą, patiriant atitinkamas materialines išlaidas, savo pobūdžiu yra turtinio pobūdžio klausimai, kurie, pažymėtina, apeliaciniu skundu nėra ginčijami ir dėl šių galimų būsimų išlaidų, kaip nurodo pati nukentėjusioji, ji galbūt dar kreipsis į teismą su ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

16. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, mano, kad atsižvelgus į pirmiau šioje nutartyje aptartas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. nuteistosios K. K. veiksmus, turtinę padėtį, nukentėjusiosios D. M. patirtus sužalojimus, be kita ko, įvertinus jos pačios civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes apie tai, kad dėl tyčinių smurtinių K. K. veiksmų ji patyrė daug nepatogumų ir skausmą, buvo morališkai pažeminta, sugniuždyta, nusivylusi, po įvykio iki šiol tenka lankytis pas odontologą, taip pat specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus, priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis šiuo atveju pagrįstai įvertintas 1 000 Eur suma, šis dydis nelaikytinas neproporcingu ir neteisingu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteistas 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas šiuo atveju yra proporcingas nuteistosios K. K. padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos smurtinių veiksmų D. M. kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiosios ir nuteistosios interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, formuojamą teismų praktiką, todėl laikytinas teisingu. Apylinkės teismas nenukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos ir priteista neturtinės žalos atlyginimo suma užtikrins protingą balansą tarp realios kompensacijos už nukentėjusiosios patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusio asmens teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui. Pažymėtina, kad nukentėjusioji savo apeliaciniame skunde nekvestionuoja nei jos patirtų kūno sužalojimų sunkumo laipsnio, kuris yra kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nei jai priteisto turtinės žalos atlyginimo dydžio. Tuo tarpu baudžiamasis įstatymas, skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nesieja baudžiamojoje byloje nagrinėjamo civilinio ieškinio klausimų su BK 41 straipsnyje numatytų bausmės paskirties tikslų įgyvendinimu. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog priteisus jai mažesnį nei pageidaujamas neturtinės žalos atlyginimą, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis, tuo tarpu nuteistajai paskirtos bausmės rūšies ir dydžio nukentėjusioji apeliacine tvarka neginčija.

17. Dėl išvardytų motyvų keisti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį nukentėjusiosios D. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiosios D. M. apeliacinį skundą atmesti.