- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- e2A-128-390/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01358-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Edvardas Paliokas, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- O. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Edvardo Palioko ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-304-831/2020 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei J. K., trečiasis asmuo O. K. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir/ar be pagrindo įgyto turto grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovės J. K. ieškovo A. K. naudai priteisti 25669,05 Eur be pagrindo įgytas lėšas bei jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad trečiasis asmuo O. K., būdama ieškovo sutuoktine, dukteriai J. K., neteisėtai iš ieškovo asmeninės banko sąskaitos be jo sutikimo periodiškai darė pinigines perlaidas didelėmis sumomis, kadangi galėjo laisvai disponuoti ieškovo bankine sąskaita. Iš ieškovo banko sąskaitos atsakovei vykdomais bankiniais pavedimais 2012 m. – 2016 m. laikotarpyje buvo pervesti pinigai, iš viso 54 838,11 Eur. Ieškovas jautė pareigą išlaikyti dukterį, nuolat rūpinosi atsakove, padėjo jai finansiškai, tačiau, nepaisant to, buvo piktnaudžiaujama ir naudojamasi jo banko sąskaita pervedinėjant į atsakovės banko sąskaitas dideles sumas (nuo 2896,20 Eur iki 14191,38 Eur). Kadangi šie pinigai yra bendroji jungtinė ieškovo ir trečiojo asmens nuosavybė, todėl ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei tik dėl 1/2 – 27 419,05 Eur.
3. Pareiškime dėl dalies reikalavimo atsisakymo ieškovas nurodė, kad atsisako reikalavimo priteisti 1 750 Eur pagal bankinius pavedimus: 2016-12-16 – 2 500 Eur, 2016-01-20 – 1 000 Eur į A. V. banko sąskaitą. Esant bendrajai jungtinei nuosavybei, ši suma dalintina per pusę ir ieškinio reikalavimo suma yra 25 669,05 Eur (27 419,05 Eur – 1 750 Eur).
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tėvams bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso daug žemės ūkio paskirties sklypų, kuriuose auginamos įvairios žemės ūkio agrokultūros, įvairi agrotechnika, automobiliai, gyvenamasis namas bei kitas kilnojamasis bei nekilnojamasis turtas. Kiek atsakovei yra žinoma, iki šios dienos santuoka tarp tėvų nėra nutraukta, bet vyksta turto pasidalinimas, kurio pagrindu ir atsirado šis nepagristas ieškovo ieškinys. Atsakovė neneigia, kad buvo gauti pervedimai į jos banko sąskaitas „Kortelės papildymo“ ir „Sąskaitos papildymo“ forma, tačiau ieškovas laisva valia nieko neverčiamas asmeniškai pervesdavo tas lėšas. Ieškovas visuomet kontroliavo ir žinojo apie jo paties atliekamus pavedimus, sekė savo banko sąskaitos likučius, todėl ieškovas apie pažeidžiamas teises turėjo suvokti 2012-12-09 - 2016-12-30, o ne, kaip jis nurodo, tik 2018-07-30, kuomet pablogėjo santykiai su O. K. ir jis paliko šeimą. Todėl atsakovė prašė teismo taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.
5. Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo O. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinyje paminėtus ir neva tai neteisėtai atliktus pavedimus atsakovei ieškovas nurodytu laikotarpiu atliko pats. Trečiasis asmuo kartu su ieškovu bendrai sutarę rėmė atsakovę finansiškai, skatino ją išsimokslinti, siekti gyvenime aukštesnių tikslų ir tai jai pavyko įgyvendinti su tėvų pagalba. Pažymėjo, kad analogiška ieškovo pozicija dėl nepagrįsto praturtėjimo yra išreikšta jo ieškiniuose ir kitiems vaikams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2020 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo A. K. 750 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei J. K. ir 420 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui O. K., 10,28 Eur pašto išlaidas valstybei.
7. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad iš ieškovo banko sąskaitos atsakovei vykdomais bankiniais pavedimais 2012 m. - 2016 m. laikotarpyje buvo pervesti pinigai, iš viso 51398,10 Eur. Ieškovas su trečiuoju asmeniu yra sudarę santuoką, atsakovė yra jų dukra. Ginčo ieškovas su trečiuoju asmeniu gyveno kartu kaip šeima ir vedė bendrą ūkį.
8. Teismas darė išvadą, kad ieškovas reikalauja iš atsakovės lėšų, kurios jai buvo pervestos, kaip be pagrindo įgyto turto.
9. Teismas nurodė, kad atsakovė yra ieškovo ir trečiojo asmens duktė, kuri ginčo laikotarpiu – 2012-2016 metais studijavo aukštojoje mokykloje. Nors ieškovas nurodė, kad atsakovei materialinė parama nebuvo būtina (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis), kadangi ji turėjo savo Ūkininko ūkį ir gavo pajamas, tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovė studijų laikotarpiu mokėsi ir pagal pateiktus duomenis gyveno Kaune ir pati tiesiogiai prižiūrėti ūkį, juo rūpintis praktiškai neturėjo objektyvios galimybės, todėl teismo vertinimu, kad tai už atsakovę darė jai artimiausi asmenys, kurie užsiėmė ta pačia veikla, t. y. jos tėvai. Šia aplinkybę patvirtina ir faktas, kad teismui nebuvo pateikti jokie duomenys apie atsakovės ginčo laikotarpiu gautas pajamas, be to, net ir tokiu atveju, jeigu atsakovė būtų gavusi pajamas įstatymas nenumato ribojimo remti savo vaikus bei jiems padėti. Todėl teismas sprendė, kad ieškovo argumentas, jog atsakovė jai pervestas lėšas gavo neturėdama tam pagrindo, yra nepagrįstas ir atmestinas.
10. Teismas nurodė, kad taip pat nėra ginčo, kad atsakovei pervestos lėšos buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl ginčas dėl tokių trečiojo asmens veiksmų galėtų būti vertinamas kaip bendro šeimos turto sumažinimas. LITEKO duomenimis Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose 2020 m. rugsėjo 11 d. buvo gautas ieškovo A. K. ieškinys trečiajam asmeniui O. K., kuriuo prašoma nutraukti šalių santuoką ir išspręsti kitus su tuo susijusius klausimus.
11. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovas turi teisę pareikšti reikalavimą teisme nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, t. y. ieškovas gali prašyti teismą ginti jo teises šeimos teisės gynimo būdais. Dėl to nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys neatitinka subsidiarumo, kaip actio de in rem ieškinio (ieškinio dėl nepagrįsto praturtėjimo), sąlygos, t. y. ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas pareiškė neišnaudojęs kitų – jau nurodytų šeimos teisės gynimo būdų.
12. CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, taikomą nepagrįsto praturtėjimo atveju, todėl teismas atsakovės prašymą taikyti sutrumpintą trijų metų senaties terminą atmetė.
13. Atmetęs ieškinį, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovas A. K. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės ir trečiojo asmens ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, grindžiamas prielaidomis ir deklaratyviais teiginiais, iš esmės neįsigilinus į visą esamą situaciją ir objektyviai neišsiaiškinus visų aplinkybių.
14.2. Ieškinys grindžiamas CK 6.242 straipsnyje numatyta nepagrįsto praturtėjimo instituto norma ir šiuo atveju yra visos CK 6.242 straipsnyje nustatytos nepagrįsto praturtėjimo sąlygos pagal teismų praktiką – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018. Teismas sprendime rėmėsi teismų praktika, kurioje faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Dėl to nėra pagrindo atsižvelgti į teismo nurodomus išaiškinimus, o būtent, jog ieškovas visų pirma turėjo išnaudoti kitus šeimos teisės gynybos būdus. Iš viso nesuprantama, kodėl teismas šią bylą priskyrė šeimos bylų kategorijai. Pažymėtina, kad šioje byloje yra pareikštas ieškinys atsakovei, o ne trečiajam asmeniui, todėl nesuvokiama apie kokį santuokinį turtą yra kalbama sprendime, kadangi atsakovė nėra apelianto sutuoktinė.
14.3. Teismas neteisingai vertino dalį faktinių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės dėl atsakovės nepagrįstai gautų piniginių lėšų, traktuodamas pinigines lėšas kaip rūpinimąsi. Atsakovė niekada nebuvo pareiškusi reikalavimo ieškovui dėl jos išlaikymo. Atsakovė pati nuo aštuoniolikos metų save pilnai išsilaikė, įsteigė ūkininko ūkį, iš kurio gaunamų pajamų ir gyveno. Todėl teismo motyvas prieštarauja CK 3.1921 straipsniui, nes išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra priteisiamas tik tada, kai jie neturi galimybės patys save išsilaikyti, tačiau šiuo atveju atsakovė turėjo pajamas iš ūkininko ūkio.
14.4. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismo proceso metu liudytoja T. B. paaiškino, kad O. K. jai darė poveikį, reikalavo teisme duoti jai palankius parodymus, tačiau teismas šio fakto neįvertino, dėl poveikio liudytojui ikiteisminio tyrimo nepradėjo, į įvykdytą nusikalstamą veiką dėmesio nekreipė, nepadarė išvados, kad O. K. parodymai nepatikimi. Teismas apskritai vertino tik atsakovės ir trečiojo asmens nurodytus argumentus ir paaiškinimus. Ieškovo, trečiojo asmens ir atsakovės santykiai yra gan konfliktiški, teismas privalėjo šią aplinkybę objektyviai įvertinti prieš išimtinai pasitikėdamas trečiojo asmens parodymais. Teismas visiškai nevertino fakto, kada ieškovas sužinojo apie savo teisių pažeidimą, t. y. tik tada, kai gavo duomenis iš banko ir pakeitė kodus, kad trečiasis asmuo negalėtų atlikti neteisėtų veiksmų, taip pat teismas nevertino ir ieškovo pateiktų bankinių mokėjimo nurodymų, 2018 m. liepos 30 d. sudarytos sutarties su Luminor Bank, AB dėl naudojimosi banko paslaugomis internete. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie savo gaunamas pajamas iš savo ūkininko ūkio, nepateikė duomenų, kokią techniką ji įsigijo, tačiau šių įrodymų teismas ir nereikalavo.
14.5. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą buvo šališkas.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. K. ir trečiasis asmuo O. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Ieškovas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė bylą nagrinėjęs teismas. Teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovė ginčo laikotarpiu t. y. 2012- 2016 metais studijavo aukštojoje mokykloje ir, kad konkrečioje situacijoje jos atžvilgiu pagrįstai taikytina įstatyminė CK 3.1921 straipsnio 1 dalies norma. Šioje vietoje ieškovo pozicija yra kardinaliai pasikeitusi vertinant jo paties nurodytus argumentus ieškinyje dėl ieškovo pareigos išlaikyti finansiškai dukterį – atsakovę, jai esant studentei.
15.2. Teismas pagal teismų praktiką pagrįstai nurodė, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, jog šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais - sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Teismas, išsamiai ištyręs visas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad ieškovas turi teisę prašyti teismą ginti jo teises, susijusias su lėšomis, ieškovo teigimu trečiojo asmens perduotomis atsakovei, šeimos teisės gynimo būdais.
15.3. Ieškovo pateikti į bylą įrodymai, o būtent Luminor Bank, AB banko sąskaitos išrašai dėl jo atliktų įvairiausio pobūdžio mokėjimų operacijų, paneigia melagingus jo teiginius. Operacijų išrašai patvirtina, kad ieškovas asmeniškai atlikinėdavo pervedimus pasinaudodamas el. bankininkystės paslauga ir kaip jis ir teigia galiojusiais banko TAN kodais, kad ieškovas po atliktos tam tikros mokėjimo operacijos iš banko į savo asmeninį mobilųjį telefoną gaudavo SMS žinutę, kuria būdavo informuojamas apie atliktą piniginę operaciją ir nuskaičiuotą mokestį. Taigi vienu atveju kaip tai jam naudinga ieškovas teigia, kad žinojo apie O. K. atliekamus pavedimus, kitu atveju teigia, kad nežinojo, todėl pagrįstai darytina išvada, jog ieškovas yra nesąžiningas asmuo nepagrįstai teikiantis ieškinį.
15.4. Ieškovo argumentai, kad teismas nepradėjo dėl poveikio liudytojui ikiteisminio tyrimo, nekreipė dėmesio į įvykdytą nusikalstamą veiką, yra nepagrįsti. Teismas tokio ieškovo prašymo ir negalėjo iš esmės patenkinti, kadangi įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs galimybę kiekvienam asmeniui pranešti nustatyta tvarka apie daromą arba padarytą nuskalstamą veiką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
3. Vienu iš apeliacinio skundo argumentų apeliantas nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą buvo šališkas.
4. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011 ir kt.). Iš esmės tokios pat pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimą dėl nešališkumo, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (The Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; par. 121, Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6.9.2005; kt.).
5. Pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjančiam bylą teisėjui nušalinimas ieškovo nebuvo reiškiamas. Kitų pagrindų bylą nagrinėjančiam teisėjui nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo nenustatyta. Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo eigos, ieškovui ir jo atstovei buvo leista pasinaudoti visomis jiems suteiktomis įstatymu procesinėmis teisėmis, todėl apeliacinės instancijos teismui ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl teismo šališkumo, nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu.
6. Ieškovas patikslintu ieškinio reikalavimu prašė teismo priteisti iš atsakovės 25669,05 Eur. Tokį savo ieškinio reikalavimą ieškovas grindė CK 6. 242 straipsnyje numatyta nepagrįsto praturtėjimo instituto norma. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą priimtu ir apelianto ginčijamu sprendimu ieškovo ieškinio netenkino nenustatęs ieškiniui pareikšti būtinų sąlygų. Teisėjų kolegija sutinka su tokia apylinkės teismo padaryta išvada.
7. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstą praturtėjimą, taikyti turi būti nustatyta tokių sąlygų visuma: pirma, atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, yra priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018). Pastebėtina, kad bent vienos įvardintos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti tokį teisių gynimo būdą ( CK 6. 242 straipsnis) pažeistai materialiajai subjektinei teisei ginti.
8. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 str.). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės.
9. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011, 2017-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017). Vadinasi, ir visas nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinas sąlygas privalėjo įrodyti ieškovas. Tačiau ieškovas tokios pareigos neįvykdė.
10. Bylos duomenimis ieškovas ir trečiasis asmuo yra sutuoktiniai, o atsakovė yra jų dukra. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo tarp šalių nėra, kad 2012m. – 2016m. laikotarpyje iš ieškovo banko sąskaitos atsakovei bankiniais pavedimais buvo pervesta bendra 51 398, 10 Eur suma. Ieškovas įrodinėja, kad šias pinigines lėšas be jo žinios ir sutikimo atsakovei pervedinėjo trečiasis asmuo ( ieškovo sutuoktinė) O. K.. Kadangi piniginės lėšos buvo sutuoktinių turtas, ieškovas mano, kad iš atsakovės turi būti išreikalauta pusė piniginių lėšų, nes ji jas gavo nepagrįstai ir tuo praturtėjo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas byloje pateiktais įrodymai neįrodė, jog be jo žinios ir sutikimo buvo pervestos atsakovei piniginės lėšos ir, kad tai buvo atliekama trečiojo asmens veiksmais. Teismas nustatė ir tai, kad atsakovė iš tikrųjų 2012-2016 metais studijavo Kauno technologijos universitete ir jai parama buvo būtina. Pažymėjo, kad CK 3. 192 1 1 dalis numato, kad tėvai turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamas ir kitas svarbias aplinkybes. Vertindamas byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas atmetė ieškovo teiginius, kad atsakovei materialinė parama nebuvo būtina ir konstatavo, kad byloje neįrodytas prašomų priteisti piniginių lėšų gavimo neteisėtas pagrindas. Apeliantas nesutikdamas su tokiomis teismo konstatuotomis aplinkybėmis nurodo, kad teismas priimdamas ginčijamą sprendimą netinkamai įvertino bylos įrodymus ir tuo pažeidė CPK 185 straipsnį.
11. Pažymėtina, kad Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo yra išplėtota ir išsami. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui spręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadas dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015 ir kt.).
12. Teisėjų kolegija įvertinusi ginčijamo teismo sprendimo turinį, apelianto apeliacinio skundo, atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, nustatytus bylos duomenis sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytos išvados yra iš esmės teisingos, pakankamai motyvuotos, atitinka faktinius bylos duomenis bei padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsniai). Kaip matyti iš bylos eigos, kad pirmosios instancijos teismas užtikrino šalių rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino tiek ieškovo, tiek ir atsakovės bei trečiojo asmens duotus paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje dalyvaujančių asmenų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir tai motyvavo savo sprendime ( CPK 270 straipsnio 4 dalis). Taigi, nesutiktina su apelianto apeliacinio skundo argumentacija, kad teismas priimdamas sprendimą neteisingai vertino įrodymus ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
13. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam byloje ginčui spręsti, taip pat nesutiktina su apelianto argumentais dėl netinkamo rėmimosi nagrinėjamojoje byloje kasacinio teismo išaiškinimais, todėl teisėjų kolegija tuo argumentuodama dėl aptartų apelianto argumentų plačiau procesiniame dokumente nepasisako.
14. Apibendrinus kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir priimdamas sprendimą tinkamai taikė tiek procesinės, tiek ir materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas dėl ginčijamo teismo sprendimo atmetamas, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
15. Atmetus apelianto apeliacinį skundą jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Tačiau atmetus apeliacinį skundą iš apelianto pagal CPK 93 straipsnio taisykles priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei ir trečiajam asmeniui. Atsakovės ir trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos ( atsakovės – 300 Eur, trečiojo asmens – 1000 Eur) neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ patvirtintų maksimalių atlygintinų dydžių, todėl priteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovo A. K. priteisti atsakovei J. K. 300 Eur ir trečiajam asmeniui O. K. 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.