- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-12
- Bylos Nr.
- e2A-138-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00269-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- T. M.
- Atsakovas
- G. S., Ž. Z.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovams G. S., Ž. Z. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų 580 EUR skolą, iš atsakovo G. S. priteisti 130 EUR ir 133,05 EUR patirtų tiesioginių nuostolių, iš atsakovų priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis. Ieškinyje nurodė, jog 2017 m. vasario mėnesį ieškovas ir atsakovas G. S. žodžiu susitarė, kad pastarasis jo automobiliui „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), per tris savaites atliks salono siuvimo darbus. Automobilis atsakovui G. S. buvo perduotas (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro (duomenys neskelbtini). Rašytinė sutartis dėl salono siuvimo darbų sudaryta nebuvo. Perdavęs automobilį ieškovas pervedė atsakovui G. S. 130 EUR avansą, tačiau atsakovas G. S. per trijų savaičių laikotarpį darbų neatliko. 2017 m. balandžio mėn. G. S. paprašė pervesti dar 580 EUR į atsakovo Ž. Z. banko sąskaitą. Paaiškino, kad jis asmeniškai pinigų negalintis gauti dėl areštuotų sąskaitų. 2017 m. gegužės 15 d. ieškovas pervedė į atsakovo Ž. Z. banko sąskaitą 580 EUR. Atsakovas G. S. automobilio salono siuvimo darbų iki nurodyto termino neatliko, pinigų ir automobilio negražino, turėtų išlaidų nekompensavo. Ieškovo automobilį savo nuožiūra, nesuderinęs pervežė į (duomenys neskelbtini). Išsiaiškinęs automobilio buvimo vietą (duomenys neskelbtini) rajone ir ten nuvykęs ieškovas pamatė, kad salono siuvimo darbai nėra atlikti, o jam priklausančio automobilio salonas buvo išardytas. Ieškovui pamėginus užvesti automobilį, jis neužsivedė. Pataisius automobilį, ieškovas parvažiavo juo į (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog parsigabendamas automobilį iš (duomenys neskelbtini) ieškovas patyrė papildomų kelionės išlaidų, be to, ieškovui atvykus pasiimti automobilio į (duomenys neskelbtini), automobilis neužsivedė, todėl kreipėsi į autoservisą ir privalėjo pirkti naują automobiliui skirtą akumuliatorių, patyrė papildomas 115 EUR išlaidas. Iš viso ieškovas dėl atsakovo G. S. neteisėtų veiksmų patyrė 133,05 EUR papildomų išlaidų (tiesioginių nuostolių). Kadangi Ž. Z. faktiškai gavo pinigus, o G. S. raštu patvirtino, kad šią sumą yra skolingas ir neatlikęs darbų iki 2017 m. liepos 24 d. ją grąžins, todėl prašoma priteisti iš atsakovo G. S. ir Ž. Z. 580 EUR skolos sumą solidariai.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Ž. Z. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinio dalį dėl skolos priteisimo iš atsakovo atmesti. Atsiliepime nurodė, jog jo ir ieškovo nesiejo jokie sutartiniai ar kitokie santykiai, o bankinis pavedimas į atsakovo sąskaitą dėl tarp ieškovo ir atsakovo G. S. sutartų darbų buvo atliktas tik dėl atsakovo areštuotų banko sąskaitų, o pervesti pinigai iškart buvo perduoti atsakovui. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškinyje nėra jokių argumentų, kurie pagrįstų jo, kaip neva solidariojo skolininko, pareigą grąžinti ieškovui reikalaujamą skolą, ir argumentų, kokiu pagrindu jis tai turi padaryti. Pažymėjo, jog ieškovo jis nepažįsta ir nėra jo matęs ar sutikęs. Atsakovo G. S. ir ieškovo susitarimai jam nebuvo žinomi iki ieškinio pateikimo, kadangi atsakovas Ž. Z. nebuvo ir nėra šio sandorio šalis, jis neatliko ir neatlieka jokių automobilių salonų persiuvimo darbų, nedirbo ir nedirba atsakovui ar kartu su juo. Pažymėjo, jog jo sąskaita ieškovui buvo nurodyta tik dėl to, jog galimybės atlikti bankinį pavedimą pačiam atsakovui G. S. nebuvo. Mano, jog ieškovo reikalavimas priteisti skolą iš jo, kaip solidariojo skolininko, yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo G. S. 580 EUR skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. sausio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 260 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo G. S. susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Nors rašytinė sutartis tarp ieškovo ir atsakovo G. S. sudaryta nebuvo, tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas G. S. įsipareigojo ieškovui atlikti transporto priemonės salono siuvimo darbus, o ieškovas – šiuos darbus priimti bei už juos atsiskaityti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas atsakovui G. S. sumokėjo 580 EUR, tačiau atsakovas savo sutartinės prievolės neįvykdė, šalių sutartu laiku darbų neatliko.
3.2. Pirmosios instancijos teismas dėl solidariojo reikalavimo nurodė, kad ieškovas prašo solidariai iš atsakovų priteisti 580 EUR sumą, sumokėtą už būsimus darbus. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas G. S. su atsakovu Ž. Z. kartu vystė veiklą, atsakovas Ž. Z. atsiliepime nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, jog su G. S. nedirbo. Taigi byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas Ž. Z. neturi ieškovui vykdytinos prievolės grąžinti pinigines lėšas, o ta aplinkybė, kad lėšų pervedimui buvo panaudota Ž. Z. banko sąskaita, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas Ž. Z. veikė kartu su G. S.. Bylos duomenimis nustatęs, jog ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, atsakovui G. S. sumokėjo už darbus 580 EUR sumą, tačiau atsakovas G. S. savo įsipareigojimų nevykdė, sutartų darbų neatliko, atsiliepimo ar įrodymų, paneigiančių, nurodytas aplinkybes, nepateikė, teismas sprendė esant pagrindą ieškovui iš atsakovo G. S. priteisti 580 EUR
3.3. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo G. S. 130 EUR sumą netenkino. Nurodė, kad byloje pateiktas ,,D. s.“ raštas, kurį pasirašo G. S. ir kuriuo įsipareigojama neatlikus darbų grąžinti klientui 710 EUR sumą, vertintinas kritiškai, kadangi ieškovas teismui pateikė dokumentą, kurio adresatas nėra žinomas, rašte nenurodomas klientas. Nors rašte yra įvardijamas transporto priemonės pavadinimas, tačiau nėra nurodomi jokie konkrečią transporto priemonę, kurios salono darbus šiuo raštu įsipareigojo atlikti ,,D. s.“, identifikuojantys duomenys.
3.4. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo G. S. 133,05 EUR patirtų tiesioginių nuostolių netenkino. Nurodė, kad ieškovo pateikti duomenys apie autobuso bilietų kainas nepatvirtina ieškovo nurodomų kelionės išlaidų realumo, ieškovas nepateikė duomenų, kada tokios išlaidos susidarė. Civilinio kodekso 6.247 straipsnis numato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybes, jog transporto priemonė neužsivedė, nepatvirtina, jog transporto priemonės gedimas buvo nulemtas neteisėtų atsakovo G. S. veiksmų. Pažymi, jog ieškovas ieškinyje nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus, galėjusius nulemti transporto priemonės gedimą, atliko atsakovas G. S..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovas T. M. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimą pakeisti panaikinant sprendimo dalį, kuria reikalavimas dėl 130 EUR sumos atmestas, ir priteisti ieškovui šią sumą iš atsakovo G. S., priteisti solidariai iš atsakovų 580 EUR skolos sumą, priteisti iš atsakovo G. S. 133,05 EUR patirtų tiesioginių nuostolių ir iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti visas abiejų instancijų teismo procese turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Dėl solidariosios atsakovų atsakomybės apeliantas nurodo, kad, teismui netaikius solidariosios atsakomybės, buvo pažeisti ieškovo kaip kreditoriaus interesai, kadangi solidarioji prievolė geriau užtikrina kreditoriaus teisių gynimą. Nurodo, kad atsakovas Ž. Z. atsiliepime nurodė, jog palaiko draugiškus santykius su atsakovu G. S., jam padėjo išgryninti gautas iš ieškovo lėšas, todėl, apelianto nuomone, ši aplinkybė pakankamai patvirtina, jog atsakovai veikė bendradarbiaudami, o pateiktas atsakovo G. S. raštas, kad Ž. Z. išgrynintus pinigus perdavė atsakovui G. S., negali paneigti fakto, kad atsakovai vykdė bendrą veiklą dėl ieškovo. Nurodo, kad atsakovai dėl apelianto vykdė veiklą vienu ar kitu būdu kartu, tai yra vienas įsipareigojo atlikti automobilio salono siuvimo darbus, o kitas – priimti atsiskaitymą už atliekamus darbus.
4.2. Dėl 130 EUR sumos nepriteisimo apeliantas nurodo, kad pateikė visus turimus teismui įrodymus, taip pat raštą, kuriuo atsakovas G. S. įsipareigojo atlikti jam automobilio salono siuvimo darbus, o jų neatlikęs – grąžinti išskiriant 580 EUR ir 130 EUR, iš viso 710 EUR sumą. Apeliantui šis raštas buvo perduotas parengtas, pasirašytas ir jis tuo metu neturėjo galimybės patikrinti, ar jame nurodyti duomenys teisingi, išreikalauti, kad atsakovas nurodytų, jog būtent ieškovui atsakovas G. S. įsipareigoja atlikti salono siuvimo darbus, ir papildomai identifikuotų ne tik automobilio modelį, bet ir kitus identifikuojančius duomenis. Nurodo, kad G. S. atsiliepimo nepateikė, skolos fakto neginčijo, todėl apeliantas pagrįstai mano, kad teismas nuspręsdamas nepriteisti 130 EUR sumos skolos pažeidė jo, kaip kreditoriaus, teises apginti savo interesus.
4.3. Dėl nuostolių priteisimo apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodo, jog apeliantas ieškinyje nepateikė įrodymų, kada susidarė kelionės išlaidos. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog ieškinyje buvo nurodyta, kad automobilis salono siuvimo darbams atlikti buvo perduotas (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas G. S. automobilį pervežė į (duomenys neskelbtini). Dėl to, jog atsakovas G. S. pervežė automobilį į kitą miestą, taip atlikdamas neteisėtus veiksmus, ir net po to, kai pateikė raštą, kuriuo pasižadėjo atlikti automobilio salono siuvimo darbus iki 2017 m. liepos 24 d., automobilio apeliantui negrąžino, apeliantas buvo priverstas vykti į (duomenys neskelbtini), kad susigrąžintų jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, dėl to akivaizdu, jog patyrė nuostolių – kelionės išlaidų dėl atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų. Pažymi, kad automobilis atsakovui buvo perduotas važiuojantis, tačiau apeliantui atvykus pasiimti automobilio, jis jo užvesti negalėjo dėl išsikrovusio akumuliatoriaus. Byloje nėra pateikta prieštaraujančių įrodymų dėl to, kad automobilio akumuliatorius buvo prieš perdavimą atsakovui sugedęs ir (ar) išsikrovęs. Atsižvelgiant į tai, atsakovas G. S. privalo atlyginti kelionės ir akumuliatoriaus įsigijimo išlaidas.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Ž. Z. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundo dalį ir palikti nepakeistą teismo sprendimą dalį, kuria ieškovo reikalavimas atsakovui Ž. Z., kaip solidariajam skolininkui, atmestas. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
6. Dėl solidariosios atsakomybės atsakovas Ž. Z. nurodo, kad apelianto apeliacinis skundo dalis, kuria bandoma pagrįsti atsakovo Ž. Z. atsakomybę apeliantui, yra visiškai nepagrįsta ir atmestina, kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas savo sprendime, Ž. Z. ir atsakovo nesiejo jokie sutartiniai ar kitokie santykiai. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų patvirtinti, jog G. S. ir Ž. Z. kartu vykdė bendrą veiklą ir (ar) atsakovą Ž. Z. ir apeliantą sieja prievoliniai santykiai.
Atsiliepimas
6.1. Atsakovas Ž. Z. nurodo, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie paremtų jo teiginius, pateiktus tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde. Apeliantas savo reikalavimą grindžia tik savo asmeniniu įsitikinimu, kuris be įrodymų yra tik prielaidos, o Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, jog prielaidomis teismo sprendimas negali būti grindžiamas, jos neturi reikšmės teisinių santykių nustatymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas kons ta tuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
9. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.
Dėl solidariosios atsakomybės
10. Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas G. S. žodžiu susitarė, kad atsakovas ieškovo automobiliui per tris savaites atliks salono siuvimo darbus. 2017 m. gegužės 15 d. ieškovas į atsakovo Ž. Z. piniginių lėšų sąskaitą kredito įstaigose pervedė 580 EUR (e. b. l. 37–38, 51–52). Byloje pateiktas įmonės ,,D. s.“, kurios direktoriumi nurodomas atsakovas G. S., raštas, kuriuo įmonė įsipareigoja klientui (rašte kliento duomenys nenurodyti) grąžinti automobilį „Toyota Land Cruiser“ iki 2017 m. liepos 24 d. su rašte įvardytais atliktais pakeitimais; nepabaigusi darbų ir negrąžinusi automobilio nustatytu laiku, įmonė įsipareigojo grąžinti sumokėtus pinigus – 580 EUR ir 130 EUR (iš viso 710 EUR) ir kompensuoti išlaidas (e. b. l. 9). 2018 m. sausio 25 d. raštu atsakovas G. S. patvirtino, jog atsakovas Ž. Z. jam perdavė 580 EUR, kuriuos į Ž. Z. sąskaitą pervedė ieškovas 2017 m. gegužės 15 d. (e. b. l. 39, 53). Ieškovas byloje pateikė duomenis, jog uždarojoje akcinėje bendrovėje ,,Žibinto servisas“ sumokėjo 115 EUR už automobilio akumuliatorių (e. b. l. 22–23), teikė duomenis apie autobusų bilietų kainas kelionei iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 28–29).
11. Apeliantas teigia, kad atsakovas Ž. Z. atsiliepime nurodė, jog palaiko draugiškus santykius su atsakovu G. S., jam padėjo išgryninti gautas iš ieškovo lėšas, todėl, apelianto nuomone, ši aplinkybė pakankamai patvirtina, jog atsakovai veikė bendradarbiaudami, o pateiktas atsakovo G. S. raštas, kad Ž. Z. išgrynintus pinigus perdavė atsakovui G. S., negali paneigti fakto, kad atsakovai vykdė bendrą veiklą dėl ieškovo. Nurodo, kad atsakovai dėl apelianto vykdė veiklą vienu ar kitu būdu kartu, tai yra vienas įsipareigojo atlikti automobilio salono siuvimo darbus, o kitas – priimti atsiskaitymą už atliekamus darbus.
12. Esminiai solidariosios skolininkų prievolės ypatumai yra įtvirtinti CK 6.6–6.16 straipsniuose. Solidariajai skolininkų pareigai būdingas bendrumas ir nedalumas kreditoriaus atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2007). CK 6.6 straipsnyje nurodyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, tai yra ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Viena įstatyme nustatytų išimčių, kai solidarioji atsakomybė preziumuojama, yra atvejai, kai prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).
13. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad iš aptartų teisės normų ir suformuotos teismų praktikos aiškinimo išplaukia, kad solidarioji prievolė pagal atsiradimo pagrindą gali būti mišrioji, tai yra vienam bendraskoliui ji gali atsirasti pagal sutartį, kitam – pagal įstatymą, tačiau visais atvejais teismas, spręsdamas dėl skolininkų atsakomybės, turi nustatyti kiekvieno skolininko civilinės atsakomybės sąlygas.
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo G. S. atsakomybė ieškovui kilo iš rangos santykių, neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų pagal žodinį susitarimą atlikti automobilio remonto darbus. Vertinant atsakovo Ž. Z. solidariosios atsakomybės klausimą atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas Ž. Z. verčiasi automobilių salonų remontu, atliko ir (ar) turėjo atlikti remonto darbus ieškovui ar buvo prisiimti bet kokie įsipareigojimai (prievolė) ieškovui, kuriais remiantis būtų galima kelti atsakovo Ž. Z., kaip solidariojo skolininko atsakomybės klausimą (CPK 178 straipsnis). Ta aplinkybė, jog atsakovas Ž. Z. atsiliepime nurodė, kad padėjo atsakovui G. S. išgryninti pinigines lėšas, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovas Ž. Z. yra prisiėmęs įsipareigojimus ieškovui ir tarp šių šalių, tai yra ieškovo ir atsakovo Ž. Z., susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas Ž. Z. nebuvo tarp ieškovo ir atsakovo G. S. sudaryto sandorio šalimi ir atsakovas Ž. Z. neturi ieškovui vykdytinos prievolės grąžinti pinigines lėšas.
Dėl ieškinio reikalavimo – 130 EUR sumos priteisimo
15. Dėl 130 EUR sumos nepriteisimo apeliantas nurodo, kad pateikė visus turimus įrodymus teismui, taip pat raštą, kuriuo atsakovas G. S. įsipareigojo atlikti jam automobilio salono siuvimo darbus, o jų neatlikęs – grąžinti, išskiriant 580 EUR ir 130 EUR, iš viso 710 EUR sumą. Nurodo, kad apeliantui šis raštas buvo perduotas parengtas, pasirašytas ir jis tuo metu neturėjo galimybės patikrinti, ar jame nurodyti duomenys teisingi, išreikalauti, kad atsakovas nurodytų, jog būtent ieškovui atsakovas G. S. įsipareigojo atlikti salono siuvimo darbus, ir papildomai identifikuotų ne tik automobilio modelį, bet ir kitus identifikuojančius duomenis.
16. Byloje pateiktas įmonės ,,D. s.“, kurios direktoriumi nurodomas atsakovas G. S., raštas, kuriuo įmonė įsipareigoja klientui (rašte kliento duomenys nenurodyti) grąžinti automobilį „Toyota Land Cruiser“ iki 2017 m. liepos 24 d. su rašte įvardytais atliktais pakeitimais; nepabaigusi darbų ir negrąžinusi automobilio nustatytu laiku, įmonė įsipareigojo grąžinti sumokėtus pinigus – 580 EUR ir 130 EUR (iš viso 710 EUR) ir kompensuoti išlaidas (e. b. l. 9).
17. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008). Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009).
18. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo G. S. 130 EUR sumą iš esmės grindžiamas vienu dokumentu, nurodytu šios nutarties 15 punkte, kuris nėra pasirašytas ieškovo, paslaugos gavėjo, nenurodomi tikslūs transporto priemonės, kuriai atliekami remonto darbai, identifikaciniai duomenys, taip pat nėra nurodoma dokumento parengimo data. Be to, ieškovas nepagrindė kokiomis aplinkybėmis, kokiu pagrindu yra kilusi ši skolos dalis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad byloje pakanka rašytinių įrodymų spręsti, kad atsakovas G. S. įsipareigojo papildomai sumokėti ieškovui 130 EUR sumą.
19. Apelianto nurodyti argumentai, kad jis nespėjo patikrinti duomenų teisingumo ar įpareigoti atsakovą G. S. įrašyti papildomus duomenis, vertintini kritiškai. Pagal CK 6.4 straipsnį tiek kreditorius, tiek skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu, be to, atsižvelgiant į bonus pater familias standartą ieškovas, būdamas suinteresuotas automobilio remontu ir (ar) piniginių lėšų grąžinimu, turėjo tinkamai užpildyti dokumentus. Atsižvelgiant į tai sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios nutarties 15 dalyje nurodytas dokumentas, byloje nesant kitų įrodymų, nėra pakankamas apelianto argumentui, jog atsakovas G. S. turi sumokėti ieškovui 130 EUR sumą, pagrįsti.
Dėl ieškinio reikalavimo – 133,05 EUR nuostolių priteisimo
20. Dėl nuostolių priteisimo apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai nurodo, jog apeliantas ieškinyje nepateikė įrodymų, kada susidarė kelionės išlaidos. Apeliantas nurodo, kad atsakovas G. S. pervežė automobilį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), dėl to turėjo nuvykti į (duomenys neskelbtini) pasiimti automobilio, kuriam neužsivedus, turėjo įsigyti akumuliatorių.
21. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas uždarajai akcinei bendrovei ,,Žibinto servisas“ sumokėjo 115 EUR už automobilio akumuliatorių (e. b. l. 22–23), teikė duomenis apie autobusų bilietų kelionei iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kainas (e. b. l. 28–29). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl kelionės išlaidų bendroje nuostolių sumoje yra 18,05 EUR (133,05 EUR – 115 EUR).
22. Dėl ieškovo reikalavimo dėl nuostolių priteisimo turi būti nustatytos tokios teisinės aplinkybės: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas.
23. Nagrinėjamu atveju atsakovo G. S. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis vykdydamas rangos sutartį per sutartą terminą neatliko rangos darbų ir automobilį be ieškovo sutikimo išgabeno iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Ieškovas siekdamas atsiimti automobilį turėjo vykti į (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad tarp ieškovo kelionės į (duomenys neskelbtini) atsiimti automobilio ir atsakovo G. S. automobilio išgabenimo yra priežastinis ryšys. Ieškovas nurodo, kad dėl to patyrė 133,05 EUR nuostolių, kurie susideda iš akumuliatoriaus pirkimo (115 EUR) ir kelionės išlaidų (18,05 EUR). Matyti, kad dėl ieškovo patirtų nuostolių, tai yra vykimo atsiimti automobilį, yra kaltas atsakovas G. S..
24. Civilinio kodekso 6.247 straipsnis numato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pakankamai rašytinių įrodymų pripažinti, kad ieškovas dėl atsakovo G. S. veiksmų turėjo įsigyti akumuliatorių. Nors ieškovas ir nurodo, kad automobilis neužsivedė, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis), taip pat ieškovas teismui nenurodė, kokiu metu automobilis buvo išgabentas į (duomenys neskelbtini) ir kada ieškovas automobilį atsiėmė, nenurodė, kokios būklės akumuliatorius buvo sumontuotas iki automobilio perdavimo G. S., todėl sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė būtinumo įsigyti automobilio akumuliatorių (CPK 178 straipsnis), kaip ir neįrodė atsakovo G. S. neteisėtų veiksmų dėl automobilio akumuliatoriaus sugadinimo ir būtinumo įsigyti naują akumuliatorių (CK 6.245– 6.249 straipsniai).
25. Apeliantas taip pat prašo priteisti keliones išlaidas. Nustatyta, kad apeliantas pateikė duomenis apie autobusų bilietų kelionei iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kainas (e. b. l. 28–29). Kaip konstatuota šios nutarties 22 punkte, ieškovas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų turėjo vykti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) atsiimti automobilio. Nagrinėjamu atveju sutinkama su apeliacinio skundo dalimi, kuria prašoma priteisti keliones išlaidas. Laikoma, kad patirtos 18,05 EUR kelionės išlaidos (nuostoliai) atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, dėl kurių atsakovas turėjo vykti į (duomenys neskelbtini) miestą, ir tarp atsakovo veiksmų ir patirtų nuostolių yra priežastinis ryšys. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai nustatydamas faktines bylos aplinkybes netenkino ieškovo reikalavimo dėl nuostolių priteisimo dėl kelionės išlaidų. Remiantis nurodytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant apeliantui iš atsakovo G. S. 18,05 EUR sumą (CPK 326 straipsnio 3 dalis).
26. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
27. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
28. Kadangi nagrinėjamu atveju iš atsakovo G. S. priteistina suma yra padidinta nuo 580 EUR iki 598,05 EUR, tai yra didesne apimtimi yra patenkintas apelianto ieškinio reikalavimas, atitinkamai keičiasi ir tarp ginčo šalių paskirstytinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 88 straipsniai 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuotas CPK 98 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
29. Atsižvelgiant į tai, kad priteistina suma yra padidinta nuo 580 EUR iki 598,05 EUR, laikoma, kad yra patenkinta 68,8 procento ieškovo ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo G. S. proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos 357,76 EUR bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies, 5 punktas, 5 dalis, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
31. Apeliantas už apeliacinio skundo parengimą patyrė 300 EUR advokato pagalbos ir 20 EUR žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 18,8 procento apeliacinio skundo reikalavimų, apeliantui proporcingai priteistinos bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą, tai yra 56,40 EUR advokato pagalbos išlaidų ir 3,76 EUR žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).
32. Pažymėtina, kad atsakovas Ž. Z. duomenų apie patirtas atstovavimo išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u taria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimą pakeisti iš dalies:
padidinti iš atsakovo G. S. ieškovui T. M. priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 357,76 EUR.
Priteisti ieškovui T. M. 60,16 EUR bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo G. S., patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.