Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Konstantino Gurino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Alvydo Poškaus ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Travestus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Travestus“ bankroto byloje buvo patikslintas ir sumažintas kreditoriaus A. Č. reikalavimas, tenkinamas trečiąja eile ir į trečios eilės kreditorių sąrašą įtraukta R. J., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi UAB „Travestus“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Avere“.

Pareiškėja R. J. pateikė teismui prašymą, nurodydama, kad A. Č. pagal 2014 m. gruodžio 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2014/12/08-1, perleido jai dalį savo reikalavimo teisės į BUAB „Travestus“, todėl pareiškėja turi būti įtraukta į kreditorių sąrašą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi patikslino atsakovo BUAB „Travestus“ trečios eilės kreditorių sąrašą, sumažino kreditoriaus A. Č. 579 240,04 Eur finansinio reikalavimo dydį iki 434 430,03 Eur ir į trečios eilės kreditorių sąrašą įtraukė R. J. su 144 810 Eur finansiniu reikalavimu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas (apeliantas) BUAB „Travestus“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, R. J. 144 810 Eur finansinio reikalavimo netvirtinti. Nurodo, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis turėjo būti sudaryta notarine forma, nes finansinis reikalavimas kilo iš 2006 m. gruodžio 12 d. nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties, o kadangi nesilaikyta privalomos sandorio formos, sandoris yra negaliojantis. Be to, reikalavimo perleidimo sutartyje nėra nurodytas teisių perleidimo momentas.

Pareiškėja, R. J., atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis neprivalėjo būti sudaryta notarine forma, nes pareiškėja perėmė reikalavimą kildinamą ne iš nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties, o iš Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtinto kreditorinio reikalavimo atsakovo bankroto byloje.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria sumažintas trečios eilės kreditoriaus finansinis reikalavimas ir sumažinta dalimi pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį patvirtintas naujas kreditorius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi UAB „Travestus“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirdamas UAB „Avere“. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 25 d. nutartimi BUAB „Travestus“ bankroto byloje patvirtino kreditorių, tame tarpe ir kreditoriaus A. Č. 2 000 000 Lt finansinį reikalavimą, kurio bankroto administratorius neginčijo. 2011 m. gruodžio 5 d. bankroto administratorius pateikė teismui prašymą atnaujinti A. Č. ir kt. finansinių reikalavimų tvirtinimą, nurodydamas, kad patvirtintas finansinis reikalavimas, ta apimtimi, kuria yra patvirtintas, yra nepagrįstas, todėl mažintinas. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą sumažinti A. Č. kreditorinį reikalavimą, atmetė.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas numato, kad įmonės administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus, sudaro visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų patikslinimai galimi iki nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 6 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-106/2014), tačiau, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja R. J. kreipėsi į pirmos instancijos teismą prašydama įtraukti ją į BUAB „Travestus“ trečios eilės kreditorių sąrašą su 500 000 Lt finansiniu reikalavimu. Reikalavimą grindė 2014 m. gruodžio 28 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 2014/12/08-1 (10 t., 68-70 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos prašymą tenkino.

Apeliantas nesutikimą su priimta nutartimi iš esmės grindžia reikalavimo teisių perleidimo sutarties formos pažeidimu (sutartis nepatvirtinta notaro) ir nuosavybės teisės perleidimo momento sutartyje neaptarimu. Teisėjų kolegija nemato pagrindo šiuos apelianto argumentus pripažinti pagrįstais.

Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 str. 1 d.), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 str. 2 d.). Kreditorius gali perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuri doktrinoje vadinama cesijos sutartimi.

Taigi, įstatymas suteikia galimybę kreditoriui skolininko bankroto proceso metu perleisti savo reikalavimą kitam kreditoriui arba asmeniui (ĮBĮ 26 str. 3 d.). Byloje nėra ginčo, kad reikalavimo dalį perleidęs A. Č. buvo patvirtintas BUAB „Travestus“ trečios eilės kreditoriumi su 2 000 000 Lt dydžio reikalavimu įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartimi. Todėl, teisių perleidėjas (pradinis kreditorius) turėjo galiojančią reikalavimo teisę, kurią, galėjo perleisti ir kurią, aukščiau išdėstytais teisiniais argumentais, perleido pareiškėjai R. J. 2014 m. gruodžio 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi (10 t., 68-70 b. l.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto motyvas, jog reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra negaliojanti, kadangi nėra patvirtinta notarine forma, o tokia yra privaloma, nes reikalavimo teisė pirminiam kreditoriui kilo iš nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutarties, nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį. Įstatymas reikalavimo perleidimo sutarčiai nustato privalomą rašytinę formą, ir nenustato, kaip kad teigia apeliantas, notarinės formos, be to, atskirai pažymėtina, kad šioje konkrečioje situacijoje, naujos kreditorės R. J., reikalavimo teisė atsirado ne apelianto minimos nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties, o aukščiau nurodyto Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus A. Č. finansinis reikalavimas, pagrindu. Teisėjų kolegija reikalavimo teisių perleidimo sutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijama reikalavimo teisių perleidimo sutartis niekaip nepažeidžia apelianto interesų, kadangi nepakito jo prievolių apimtis (atsakomybės ribos), ginčijamo sandorio įtakoje prievolėje pasikeitė tik kreditorius, ginčijamu sandoriu nei padidėjo, nei sumažėjo apelianto turto ir įsipareigojimų masė, todėl akivaizdu, jog ginčijamu sandoriu nebuvo pažeisti apelianto ir kitų kreditorių interesai.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisingai sprendė, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjos R. J. prašymą dėl įtraukimo į BUAB „Travestus“ kreditorių sąrašą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.