Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Danske Bank A/S skundą dėl BUAB „Travestus“ kreditorių 2019-05-24 susirinkimo nutarimų panaikinimo, suinteresuotas asmuo BUAB „Travestus“, S. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Susirinkime, 2-uoju darbotvarkės klausimu kreditoriai balsų dauguma atmetė kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialas (toliau – Bankas) siūlymą įpareigoti administratorių per 14 dienų atlikti turto vertintojų apklausą dėl likusio Bendrovės turto vertinimo, vertinimą pavedant atlikti mažiausią kainą pasiūliusiam turto vertintojui, 3-uoju darbotvarkės klausimu kreditoriai balsų dauguma atmetė kreditoriaus Banko siūlymą atlikus turto vertinimą, skelbti turto varžytines LR Vyriausybės nustatyta tvarka, pradinę kainą nustatant pagal turto vertintojo nustatytą rinkos kainą. Varžytinėms neįvykus ir įkaito davėjui Bankui atsisakius jį perimti nuosavybėn, tęsti jo pardavimą varžytinėse Vyriausybės nustatyta tvarka, pradinę kiekvieno turto kainą kiekvienose varžytinėse mažinant 15 proc. nuo paskutinėse varžytinėse buvusios kainos iki turtas bus parduotas arba, varžytinėms neįvykus, Bankas perims jį nuosavybėn. Atmestas taip pat siūlymas nustatyti minimalų varžytinėse parduodamo turto kainos didinimo intervalą 500 EUR.

Pareiškėjas argumentavo, kad kreditorių susirinkimo nutarimai 2-uoju ir 3-uoju darbotvarkės klausimais prieštarauja bankroto proceso tikslams ir bendriesiems civilinės teisės principams, kadangi priimti iš esmės dviejų kreditorių, įmonės akcininkų S. Ž. ir A. Č. balsais, jiems piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis ir tuo vilkinant bendrovės turto pardavimo ir tuo pačiu bendrovės likvidavimo procedūrą. Dėl to šie nutarimai pažeidžia viešąjį interesą, taip pat Banko, kaip hipotekos kreditoriaus, interesus, todėl yra pagrindas pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 str. 5 .d, taip pat Civilinio kodekso 1.5 str. 1 d., 4 d. pripažinti šiuos kreditorių 2019-05-24 susirinkimo nutarimus neteisėtais. Manė, kad siekiant užtikrinti bendrovės bankroto procedūrų operatyvumą ir veiksmingumą yra pagrindas teismui įsikišti į kreditorių susirinkimo kompetenciją ir patvirtinti bendrovės turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarką bei sąlygas.

Pareiškėjo finansinis reikalavimas bankroto byloje buvo patvirtintas bendrai 1 043 955,11 Eur (3 604 568,20 Lt) sumai. Po 2015-10-13 ir 2016-01-06 įvykusių kreditorių susirinkimų, patvirtinusių turto pardavimo tvarką ir sąlygas, buvo parduoti 9 nekilnojamojo turto objektai iš viso už 912 tūkst. Eur kainą, kas sudarė 87,3 proc. jo reikalavimo sumos. Iš gautų lėšų, atskaičius lėšas administravimo išlaidoms dengti, pareiškėjui buvo išmokėta 824 534,68 Eur ir jo reikalavimas sumažėjo iki 219 420,43 Eur. Vykdant 2019-05-24 kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą, buvo pasirašyta preliminari buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis už 125 000 Eur kainą (plius 4 000 Eur už parkavimo vietą), pagal kurią pirkėja sumokėjo 5 000 Eur avansą, o likusią sumą įsipareigojo sumokėti iki 2019-08-31. Tokiu būdu, pardavus įkeistą butą ir atskaičius atitinkamą dalį lėšų administravimo išlaidoms dengti, preliminariais paskaičiavimais, pareiškėjui bus išmokėta 111 758,09 Eur jo reikalavimui dengti, o pareiškėjo kreditorinis reikalavimas sumažės dar iki 107 662, 34 Eur sumos, susidedančios iš pareiškėjo padengtos (išskaičiuotos) 100 707,23 Eur administravimo išlaidų sumos, kuri priskirtina trečios eilės tenkintinam reikalavimui, ir likusios 6 955,1 Eur reikalavimo sumos, užtikrintos neparduotų 11 nekilnojamojo turto objektų įkeitimu (1 043 955,1 I Eur - 912 000 Eur - 125 000 Eur). Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2019-05-24 įvykusio kreditorių susirinkimo, kurio nutarimus pareiškėjas ginčija, kreditoriai nebuvo pareiškę jokių reikalavimų arba pasiūlymų pakeisti turto pardavimo tvarką, nebuvo pateikti konkretus pasiūlymai dėl kitų (alternatyvių) turto pardavimo kanų bei dėl būtinumo atlikti (organizuoti) turto vertinimą. Šiais klausimais ginčų apskritai nebuvo. Pastebėtina, kad konkrečių likusio turto pardavimo kainų, dėl kurių dydžio butų kilęs ginčas ir kurias teismas galėtų patvirtinti, nei kreditorių susirinkimui nei teismui nėra pasiūlytos.

Administratoriaus manymu, nėra pagrindo tvirtinimams, kad iki šiol BUAB “Travestus” kreditorių susirinkimas nesiekė įgyvendinti įstatyme jam priskirtos kompetencijos ir vengė priimti nutarimų dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Taip pat nėra duomenų, kad balsų daugumą turintys kreditoriai (grupė kreditorių) siekia nesąžiningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis ir pažeisti kreditorių mažumos interesus, dėl ko teismas turėtų patvirtinti turto pardavimo tvarką. Iš pateiktų duomenų matyti, kad naudą iš turto pardavimo gavo pareiškėjas (hipotekos kreditorius). Teisės aktuose nėra įtvirtinto reikalavimo dėl privalomo turto vertinimo, atliekamo kvalifikuoto turto vertintojo, procedūros. Teismų praktikoje pripažįstama, kad parduodamo turto įvertinimo gali nebūti tol, kol visi kreditoriai sutinka su pasiūlyta pradine turto pardavimo kaina ar pardavimo būdu, o kilus ginčui dėl įmonės turto pardavimo kainos, būdų ir tvarkos paprastai turėtų būti organizuojamas parduodamo turto įvertinimas.

Banko interesas patenkinti finansinį reikalavimą yra tenkinamas ir jo reikalavimas jau yra sumažėjęs net 80 proc. arba 824 534 EUR suma. Pagrindinis bankroto proceso tikslas – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis.

Pažymėtina, kad bendrovės turtas nuo 2015-10-13 ir 2016-01-06 kreditorių susirinkimų buvo pardavinėjamas pagal galiojančias ir paties Banko patvirtintas turto kainas ir tvarką. Bankas manydamas, kad tokios turto kainos ir pardavimo tvarka yra netinkamos, tai privalėjo tą (kainų neatitikimą rinkos kainoms arba pardavimo tvarkos neefektyvumą) pagrįsti ir įrodyti prieš inicijuojant (prašant sušaukti) susirinkimą, kuriame priimti ginčijami nutarimai. Tačiau to nedarė, t. y. neteikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų kainų nepagrįstumą arba pardavimo tvarkos neefektyvumą. Bankas pats nepateikė jokių įrodymų ar argumentų dėl turto kainų neatitikimo rinkos kainomis, tačiau reikalauja skirti papildomų bankrutuojančios bendrovės lėšų turto vertinimo atlikimui. Laikotarpiu nuo 2013 m. iki dabar nekilnojamojo turto rinka aktyviai augo ir plėtėsi. Nekilnojamojo turto kainos augo, todėl tikėtina, kad atlikus bendrovės likusio neparduoto turto vertinimą dabar, jos būtų žymiai didesnės ir nebūtų patrauklios potencialiems pirkėjams. Nėra jokios būtinybės atlikti dar vieną turto vertinimą ir patirti papildomas bankrutuojančios įmonės išlaidas turto vertinimui. Bankas skunde išdėstytais teiginiais akivaizdžiai savo, kaip bendrovės kreditoriaus, interesus iškėlė aukščiau kitų kreditorių, neatsižvelgdamas į kitų kreditorių interesą gauti bent dalį jų finansinių reikalavimų patenkinimą. Beveik visas Banko finansinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje jau yra patenkintas, o artimiausiu metu jis bus pilnai padengtas, todėl Bankas nepagrįstai bendrovės bankroto procesą laiko vilkinamu dėl neatsiskaitymo su kreditoriais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2019-05-24 BUAB „Travestus“ (toliau- bendrovė) kreditorių susirinkimas 2-uoju darbotvarkės klausimu nepriėmė nutarimo dėl kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialas (toliau – Bankas) siūlymo įpareigoti administratorių per 14 dienų atlikti turto vertintojų apklausą dėl likusio bendrovės turto vertinimo, vertinimą pavedant atlikti mažiausią kainą pasiūliusiam turto vertintojui, 3-uoju darbotvarkės klausimu nepriėmė nutarimo dėl kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialas siūlymo atlikus turto vertinimą, skelbti turto varžytines LR Vyriausybės nustatyta tvarka, pradinę kainą nustatant pagal turto vertintojo nustatytą rinkos kainą. Varžytinėms neįvykus ir įkaito davėjui Bankui atsisakius jį perimti nuosavybėn, tęsti jo pardavimą varžytinėse Vyriausybės nustatyta tvarka, pradinę kiekvieno turto kainą kiekvienose varžytinėse mažinant 15 proc. nuo paskutinėse varžytinėse buvusios kainos iki turtas bus parduotas arba, varžytinėms neįvykus, Bankas perims jį nuosavybėn. Atmestas taip pat siūlymas nustatyti minimalų varžytinėse parduodamo turto kainos didinimo intervalą 500 EUR. Ieškovas ginčija minėtuosius nutarimus.

Byloje nebuvo ginčo, kad skundžiami nutarimai buvo priimti laikantis visų ĮBĮ numatytų procedūrinių reikalavimų, kad „už“ skundžiamus nutarimus balsavo didžioji dauguma (77,48 proc.) kreditorių.

Byloje nustatyta, kad skundo nagrinėjimo dienai buvo parduota apie 50 procentų bendrovei priklausančių nekilnojamojo turto vienetų, esančių (duomenys neskelbtini). Iš parduoto turto pajamų BUAB „Travestus“ bankroto procedūros metu kreditoriaus Banko (hipotekinio kreditoriaus) finansinis reikalavimas sumažėjo nuo 1 043 955,11 EUR iki 219 420,43 EUR sumos, kuris artimiausiu metu bus dar labiau sumažintas nuo 219 420,43 EUR iki 107 662,34 EUR, nes tame pačiame, kaip ir ginčijami nutarimai, 2019-05-24 kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas parduoti butą Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašyta preliminarioji sutartis ir sumokėtas avansas, o didžioji dauguma už buto pardavimą gautų lėšų dalis bus sumokėta Bankui dengiant jo finansinį reikalavimą. Atsiskaičius su Banku, bendrovės turto likučio (10 turto vienetų) pardavimo pajamos bus skirtos VĮ „Turto bankas“ ir VSDFV finansinių reikalavimų patenkinimui.

Pareiškėjo teiginys, kad skundžiami nutarimai pažeidžia viešąjį interesą, nėra pagrįstas, nes tęsiant bendrovės turto pardavimo procedūras ir visiškai atsiskaičius su Banku (patenkinus jo finansinį reikalavimą), likęs bendrovės turtas ir iš jo pardavimų gautos pajamos bus nukreiptos viešojo intereso tenkinimui, t. y. bus padengti VĮ „Turto bankas“ ir VSDFV finansiniai reikalavimai, valstybės biudžetas gaus lėšų, kurias galės nukreipti viešųjų interesų tenkinimui.

Pareiškėjo skunde išdėstytas teiginys, kad bendrovės akcininkai A. Č. ir S. Ž. piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, yra nepagrįstas. Bankas konkrečiai neįvardina kokiomis procesinėmis ar kitomis teisėmis nurodyti asmenys ir kaip piktnaudžiauja. Vien tai, kad šie asmenys būdami bendrovės kreditoriais kreditorių susirinkime balsuoja „už“ ar „prieš“ atitinkamus nutarimus, niekaip nepatvirtina jų piktnaudžiavimo. Pažymėtina, kad 2016-01-06 kreditorių susirinkimo metu nei Bankas, nei abu kreditoriai S. Ž. ir A. Č. kartu neturėjo tokių finansinių reikalavimų dydžių, kad susirinkime turėtų 50 proc. balsų ir galėtų priimti nutarimus tik savo interesais.

Atmestinas pareiškėjo argumentas, kad bankroto procesas yra vilkinamas, dėl to skundžiami nutarimai pažeidžia viešąjį interesą, taip pat Banko, kaip hipotekos kreditoriaus, interesus. Nustatyta, kad bendrovės turto pardavimo tikslu nuo 2016-04-25 iki 2019-05-24 įvyko 18 kreditorių susirinkimų, turto pardavimas buvo vykdomas pagal kreditorių nutarimais nustatytą tvarką. Kadangi laikotarpiu iki skundžiamo nutarimo priimti nutarimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas nepasisako dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su ankstesniais ir neginčijamais kreditorių susirinkimų nutarimais, tik konstatuoja, kad vadovaujantis kreditorių susirinkimuose priimtais nutarimais bendrovės turtas buvo pardavinėjamas vadovaujantis nustatyta tvarka, t.y. teisėtai, o gautomis lėšomis buvo tenkinamas pareiškėjo finansinis reikalavimas, kurio dydis skundo nagrinėjimo dienai jau yra patenkintas 80 procentų. Bankroto administratorius pažymėjo, kad iki 2019-05-24 įvykusio kreditorių susirinkimo, kurio nutarimus pareiškėjas ginčija, kreditoriai nebuvo pareiškę jokių reikalavimų arba pasiūlymų pakeisti turto pardavimo tvarką, nebuvo pateikti konkretus pasiūlymai dėl kitų (alternatyvių) turto pardavimo kainų bei dėl būtinumo atlikti (organizuoti) turto vertinimą, šiais klausimais ginčų apskritai nebuvo.

Pareiškėjas nurodo, kad 2015-10-13 įvykusiame kreditorių susirinkime buvo nutarta turtą pardavinėti per tarpininką, sudarant su pirkėjais turto pardavimo sutartis, kiekvienu atveju tvirtinant tai susirinkime. Tokia turto pardavimo tvarka galiojo iki skundžiamo nutarimo priėmimo. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015-10-13 susirinkimo priimtą nutarimą dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo buvo apskundęs teismui, tačiau vėliau skundą atsiėmė. Vilniaus apygardos teismas 2016-05-04 nutartimi Pareiškėjo atsisakymą nuo skundo priėmė, nurodydamas, kad pareiškėjas atsisakymą grindė tuo, kad kitame 2016-01-06 kreditorių susirinkime buvo priimti nutarimai keičiantys skundžiamus nutarimus ir iš esmės atitinkantys Banko (pareiškėjo) poziciją.

Atmestini pareiškėjo argumentai, kad turto pardavimo procedūra nėra efektyvi ir iki šiol galiojusi turto pardavimo procedūra iš esmės atitiko tik bendrovės akcininkų interesus, kad turtas buvo pardavinėjamas galimai aukštesnėmis nei šio turto rinkos vertė kainomis, turto pardavimo kainos nebuvo peržiūrėtos jau daugiau nei kelerius metus. Pareiškėjo teiginiai dėl turto pardavimo efektyvumo, rinkos kainų yra deklaratyvūs, nes jokių įrodymų nurodomoms aplinkybėms pagrįsti nėra teikiami, kaip niekuo nėra grindžiamas ir teiginys, kad pareiškėjo siūloma patvirtinti turto pardavimo tvarka leis užtikrinti tiek visų kreditorių interesų pusiausvyrą bei kuri bus efektyvi ir apibrėžta laike. Teismas vertina, kad turto pardavimo procedūra atitiko ne tik akcininkų interesus, bet ir visų kreditorių interesus, nes buvo siekiama, kad bendrovės nekilnojamasis turtas būtų parduodamas už kainą, artimą visų (įskaitant ir hipotekos) kreditorių reikalavimų sumą, o ne už kainą, kuri būtų pakankama įkaito turėtojo reikalavimui padengti (ĮBĮ 34 str.).

Bankrutuojančios / bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesai lemia, jog jos turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina (ĮBĮ 33 straipsnis). Bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir pradinės turto pardavimo kainos nustatymas, kuris yra susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai, kreditoriams taip pat palikta teisė spręsti dėl neprivalomos turto įvertinimo procedūros tikslingumo. Kadangi teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota, teismas, nustatęs, jog kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus, tačiau iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).

Pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo metu į bylą pateiktas po skundžiamų nutarimų priėmimo įvykusio BUAB „Travestus“ 2019-08-19 kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 39, kuris pagrindžia, kad darbotvarkės 2-uoju klausimu nutarta BUAB „Travestus“ priklausantį nekilnojamąjį turtą pardavinėti brokerio UAB „CAPITAL Team“ pasiūlytomis kainomis bei tvarka devynių mėnesių laikotarpį (pagal Priedą Nr. 1.). Priede Nr. 1 matyti, kad likusio bendrovės neparduoto turto (duomenys neskelbtini) pardavimo kainos kas trys mėnesiai yra mažinamos nuo bendros 837 000 Eur sumos iki 680 000 Eur sumos, t.y. kaina mažinama 20 procentų per nustatytą devynerių mėnesių laikotarpį. Taigi, tolimesnė turto pardavimo kaina yra nustatyta nauju nutarimu ir bankroto procesas nėra stabdomas, o turto kainos yra mažinamos, siekiant jo realizavimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nustačius, jog kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos išskirtinės situacijos (faktinės aplinkybės), kad yra pažeidžiami protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai arba pažeidžiami Banko, bendrovės ar viešasis interesai, todėl teismas neturi pagrindo įsikišti į kreditorių susirinkimo kompetenciją ir įpareigoti atlikti turto vertinimą, nurodyti (nustatyti) konkretų turto pardavimo būdą arba turto pardavimo pradines kainas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 269, 291-292 str.

nutaria:

Skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.