Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Audronei Tulauskienei, Vilmai Marčiukaitytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir už šią nusikalstamą veiką jam paskirta 60 MGL (t. y. 3 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas T. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. lapkričio 3 d. 17.45 val. iki 2022 m. lapkričio 4 d. 11.10 val. (1 para), ir paskirta galutinė 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, BK 68 straipsniu, T. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 4 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, T. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą pas T. M. ((duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. M. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2022 m. lapkričio 3 d. apie 17.40 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, t. y. kai 2022 m. lapkričio 3 d. 18.00 val. alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,33 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo gautas naujas prašymas, kuriame buvo prašoma T. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant V. M., tačiau šis prašymas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, sprendimai dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, todėl šie klausimai, sprendžiant T. M. apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju keliamas tik T. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas, teigiant, kad yra visos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) sąlygos, o nuteistojo sugyventinės L. Š. pozityvi įtaka sudarys pagrindą T. M. ateityje laikytis įstatymų ir nebenusikalsti. Nesutikti su šiais apeliacinio skundo motyvais ir atsisakyti T. M. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Įvertinus tiek byloje esančius įrodymus, tiek T. M. apeliacinio skundo motyvus, nesant pagrindo abejoti jų pagrįstumu, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalis dėl T. M. nuteisimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir už šios nusikalstamos veikos jam paskirtos bausmės naikintina, baudžiamąją bylą T. M. atžvilgiu nutraukiant, T. M. nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiant pagal laidavimą (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 2 punktas, BK 40 straipsnis).

5. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas neatleido T. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, nes sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog jis (T. M.) laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 20 dalies 4 punktas).

6. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 1 dalis numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma, nes tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-51/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018). Priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-196-697/2018).

7. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju, nenustatė pagrindo netaikyti BK 40 straipsnyje numatyto, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, instituto. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad T. M. pirmosios instancijos teismo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Ši veika BK 11 straipsnio 3 dalies pagrindu priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Byloje bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančiais duomenimis nustatyta, jog T. M. atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, taip pat anksčiau nėra priimta apkaltinamųjų nuosprendžių (1 t., b. l. 88 – 90). Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad BK esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, taip pat tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealiąją sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-635/2005, 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-145-895/2018). Šioje byloje nustačius, jog T. M. yra padaręs vieną nusikaltimą, anksčiau nuteistas nebuvo, todėl yra visos sąlygos daryti išvadai, kad T. M. laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką. Be kita ko, šią aplinkybę skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pripažino ir apylinkės teismas.

8. Vertinant T. M. elgesį, pažymėtina, jog teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką konstatuojamas tuomet, kai jis savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Atitinkamai BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga, t. y. visiškas kaltės pripažinimas, teismų praktikoje paprastai konstatuojama, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tačiau ši sąlyga nereiškia kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.).

9. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. M. su padaryta nusikalstama veika sutiko iškart po jos padarymo, t. y. policijos sustabdymo. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys duomenys: tarnybinis vyriausiojo patrulio pranešimas (1 t., b. l. 5); neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad T. M. sutinka su nustatytu neblaivumu ir pasirašo savo ranka (1 t., b. l. 6); įtariamojo apklausos protokolas (1 t., b. l. 56). Jo kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi, kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pažymi, jog T. M. įvykusiame pirmajame teisiamajame posėdyje pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, savanoriškai, išsamiai ir nieko neslėpdamas nurodė visas esmines padaryto nusikaltimo aplinkybes ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Be to, būtent dėl T. M. prisipažinimo ir teisme duotų išsamių parodymų, esant visoms BPK 273 straipsnio 1 dalyje sąlygoms, ši byla buvo išnagrinėta operatyviai per vieną teisiamąjį posėdį, atliekant joje sutrumpintą įrodymų tyrimą. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad atleidžiant T. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas pagrindas.

10. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie įstatymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje. Iš bylos duomenų matyti, kad jo veiksmais žala nebuvo padaryta.

11. Spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti į visas nusikalstamos veikos aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltininko asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Iš byloje pateiktos darbdavio charakteristikos apie T. M., matyti, kad jis apibūdinamas kaip drausmingas ir pareigingas darbuotojas, visuomet sąžiningai ir stropiai atliekantis jam pavestas pareigas, operatyviai sprendžia iškilusias darbe problemas, neturi žalingų įpročių, drausminių nuobaudų (1 t., b. l. 96). Šių aplinkybių visuma neabejotinai teigiamai charakterizuoja T. M. ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikaltimas nėra jam būdingo elgesio modelio dalis. Kaip iš bylos duomenų nustatyta anksčiau, jog T. M. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, ir nors apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje ypatingas dėmesys skiriamas T. M. administraciniams nusižengimams, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštaus pobūdžio, paskirtos baudos yra sumokėtos, kai kurios nebegaliojančios. Apylinkės teismas nuosprendyje darė prielaidą, jog iš nustatytų aplinkybių atstumą tarp Kauno ir A. T. M. įveikė viršijęs leistiną greitį, tačiau tokios aplinkybės nėra pagrįstos ar įrodytos, todėl tokia prielaida atmestina. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog T. M. visiškai pripažino savo kaltę dar ikiteisminio tyrimo metu, dėl savo poelgio gailėjosi, kritiškai įvertino savo elgesį, teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus. Akivaizdu, kad byloje nėra duomenų, jog T. M. prieš nusikalstamos veikos padarymą ar po jos padarymo būtų padaręs kitas nusikalstamas veikas. Įvertinusi tiek T. M. asmenybę, tiek ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgdama į jo požiūrį vertinant savo neteisėtus veiksmus bei jo elgesį tiek prieš padarant nusikalstamą veiką, tiek po jos padarymo, teisėjų kolegija sutinka su skunde nurodytais argumentais, jog T. M. atitinka visas baudžiamajame įstatyme reglamentuotas ir aukščiau išsamiai aptartas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) sąlygas, sudarančias pagrindą manyti, kad ateityje T. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija, įvertinusi visą baudžiamojoje byloje pateiktą medžiagą, duomenis bei skundo argumentus, daro išvadą, kad T. M. nėra linkęs pažeidinėti visuomenėje priimtų elgesio normų, o skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikaltimas iš esmės pasižymėjo atsitiktiniu pobūdžiu.

12. Byloje T. M. sugyventinė L. Š. pateikė prašymą perduoti kaltininką laiduotojo atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti T. M. nuo baudžiamosios atsakomybės (1 t., b. l. 152-156). Pagal teismų praktiką, pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

13. BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-658/2007, Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010).

14. Teisėjų kolegijos nuomone, L. Š. yra tinkama laiduotoja byloje ir abejoti L. Š. tinkamumu būti T. M. laiduotoja, įvertinus apeliacinės instancijos teismui pateiktus L. Š. charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra. Iš Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio Šeimos sveikatos priežiūros skyriaus vedėjos pateiktos charakteristikos, matyti, kad L. Š. dirba šeimos gydytoja Kauno miesto poliklinikoje, Šilainių padalinyje nuo 2019 m. rugsėjo 16 d., nuo 2020 m. sausio mėnesio papildomai užima vyresniosios ordinatorės pareigas. Skyriaus vedėja L. Š. apibūdino kaip atsakingą, darbščią, greitai priimančia sprendimus sudėtingose situacijose, nurodė, kad ji puikiai sprendžia konfliktines situacijas, gydytoja dažnai sulaukia teigiamų pacientų atsiliepimų dėl puikios komunikacijos bei profesionaliai atliekamo darbo (1 t., b. l. 132). Byloje yra pateikti duomenys, kad ji neteista, bausta administracine tvarka du kartus (1 t., b. l. 135-136), paskirtos baudos sumokėtos, o padaryti nusižengimai nepasižymėjo ypatingu pavojingumu, labiau buvo atsitiktinio pobūdžio, taip pat byloje nėra duomenų apie neigiamą jos elgesį, įstatymų nesilaikymą ar pan. Akivaizdu, kad T. M. po šio įvykio labai išgyveno, kaltę pripažino. Darytina išvada, kad L. Š. gali daryti įtaką savo sugyventiniui T. M., kadangi tarp jų yra bendras sutarimas ir artimi šeiminiai santykiai, kartu gyvena gana ilgą laiką, veda bendrą ūkį. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, L. Š. laikytina vertu teismo pasitikėjimo asmeniu, kuri gali daryti teigiamą įtaką T. M. ir gali koreguoti jo vertybines nuostatas.

15. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, teisėjų kolegijos nuomone, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas perduodant T. M. pagal laidavimą jo sugyventinei L. Š. ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būtent toks baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

16. Nors skunde apeliantas prašo laidavimo terminą nustatyti 1 metų laikotarpiui, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu T. M. prašymu ir laidavimo terminą nustatyti minimaliam laikotarpiui. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, įvertinus tiek T. M. asmenybę, tiek laiduotojos L. Š. darbinės veiklos pobūdį ir asmenybę, manytina, kad baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tikslus galima užtikrinti atleidžiant T. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tai yra taikant BK 40 straipsnio nuostatas, nustatant kiek ilgesnį nei minimalų laidavimo terminą, t. y. 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato ir kartu paskiriant santykinai nedidelę finansinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę – 30 MGL (1 500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią T. M. įpareigotinas sumokėti per 8 mėnesių terminą. Toks T. M. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra ir proporcingas, ir būtinas siekiant įvertinant jo veiksmus, atgrasyti nuo panašių veikų darymo ateityje bei neleidžiant formuotis nebaudžiamumo jausmui.

17. Esant šioms aplinkybėms nuteistojo T. M. apeliacinis skundas tenkinamas, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. kovo 28 d. nuosprendis panaikinamas ir byla nutrauktina, kadangi yra BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį T. M. nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 327 straipsnio 2 punktas).

Dėl proceso išlaidų

18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2023-13704 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą T. M.. Pagal šią pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos T. M. sudaro 138,33 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal T. M. apeliacinį skundą, kuris tenkintas. Pažymėtina, kad T. M. turėdamas pareigą pranešti teismui apie turimą susitarimą su gynėju advokatu to nepadarė, nepranešė apygardos teismui apie turimą pasirašytą teisinių paslaugų sutartį su advokatu Vytautu Bučiumi, kuri buvo pasirašyta 2023 m. balandžio 17 d. (2 t., b. l. 33). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gavus T. M. apeliacinį skundą, apygardos teismas iniciavo procesą, kad nuteistajam būtų užtikrintas gynėjas apeliaciniame procese, 2023 m. gegužės 4 d. buvo priimta nutartis, kuria T. M. paskirta gynėja advokatė Eglė Rybelienė, minėta nutartis išsiųsta paštu (2 t., b. l. 18). Tačiau ir po šios nutarties gavimo T. M. nepranešė teismui apie turimą savarankišką susitarimą su gynėju advokatu, vadinasi piktnaudžiavo savo teisėmis. Įvykus pirmajam teismo posėdžiui, kuris buvo atidėtas dėl T. M. prašymo, gynėjas pagal susitarimą nepasirodė, teismo posėdis buvo nukeltas 2023 m. birželio 14 d., tačiau ir minėtame teismo posėdyje gynėjas advokatas pagal susitarimą Vytautas Bučius nepasirodė, neatsiliepė į skambučius, be to, papildomai buvo gautas T. M. prašymas atidėti posėdį dėl sveikatos būklės. Siekiant užtikrinti T. M. teisę dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir turėti gynėją advokatą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyriaus paskirta advokatė Eglė Rybelienė buvo atvykusi ir į trečiąjį teismo posėdį (2023 m. rugsėjo 14 d.), kuriame atvyko tiek T. M., tiek jo gynėjas advokatas pagal susitarimą Vytautas Bučius. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, į tai, kad T. M. neinformavo apygardos teismo iš anksto apie turimą susitarimą su gynėju advokatu, į tai, kad valstybės paskirta gynėja advokatė privalėjo ruoštis bylos nagrinėjimui, susipažinti su baudžiamąja byla, vykti net į tris posėdžius, darytina išvada, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš T. M. išieškojimas atitinka proporcingumo reikalavimus, todėl minėta suma – 138,33 Eur privalo būti išieškota iš T. M..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo T. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. kovo 28 d. nuosprendį, kuriuo T. M. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, BK 66 straipsniu paskirta galutinė 38 MGL (t. y. 1 900 Eur) dydžio bauda, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

T. M., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos – sugyventinės L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą kaltinamojo T. M. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirti T. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 30 MGL (1 500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti T. M., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai L. Š., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Taip pat išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės, kad jei jis vengs įvykdyti jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones.

Iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą T. M. priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 138,33 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus ir trisdešimt tris centus).

Likusioje dalyje Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. kovo 28 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.