Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą bei pakankamumą, konstatuoja, jog kaltinimas T. M. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra įrodytas. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis T. M. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis vairavo motorinę transporto priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas ir tuo jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu

Kaltinamasis T. M. įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, iki šiol jis nėra teistas (b. l. 88 – 90), jo veiksmais žala nebuvo padaryta. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu T. M. visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Teismas vertindamas ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis T. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, reikšmingomis aplinkybėmis laiko tai, kad praeityje šis kaltinamasis buvo ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie priskiriami tyčinių nusižengimų kategorijai, akivaizdu, kad kaltinamasis nėra pareigingas KET reikalavimų vykdytojas, nusikalstamos veikos padarymo metu dvi administracinės nuobaudos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 40 straipsnio atžvilgiu dar buvo galiojančios (b. l. 84 – 87). Kaltinamasis iš karto po įvykio, apklausiant jį įtariamuoju, nurodė, kad alkoholį pradėjo vartoti įsėdęs į automobilį ir vartojo visos kelionės metu važiuojant iš Kauno į Alytų, sustabdžius jam buvo nustatytas 2,33 promilių neblaivumas, kuris jau yra artimas sunkiam neblaivumo laipsniui. Iš T. M. paaiškinimų matyti, kad iš Kauno jis išvyko apie 17 val., tuo tarpu sustabdytas Alytuje buvo apie 17 val. 40 min. (b. l. 5), todėl, įvertinus atstumą tarp šių miestų ir šiame kelio ruože esančius greičio apribojimus, tai, kad automobilį kaltinamasis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio judriuoju paros metu, ir šį atstumą nuvažiavo per maždaug 40 minučių, tokios nustatytos aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad atstumo tarp Kauno ir Alytaus m. kaltinamasis negalėjo įveikti neviršijęs leistino greičio. Šios aplinkybės patvirtina itin didelį kaltinamojo neatsakingumą, kelių eismo taisyklių piktybinį ignoravimą bei sukeltą pavojų tiek savo, tiek ir eisme dalyvavusiųjų asmenų saugumui bei gyvybei, todėl tikėtina, kad sunkių pasekmių pavyko išvengti tik didelio atsitiktinumo dėka. Teismas, įvertinęs prieš tai paminėtas aplinkybes, neturi pakankamo pagrindo manyti, jog kaltinamasis T. M. ateityje nuosekliai laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio 3 dalis numato, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Nagrinėjamu atveju siūloma laiduotoja yra kaltinamojo T. M. sugyventinė L. Š. Kaip matyti iš kaltinamojo T. M. ir siūlomos laiduotojos L. Š. paaiškinimų, jie kartu gyvena ir veda bendrą namų ūkį, palaiko glaudžius tarpusavio santykius. Visgi, teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, tai, kad kaltinamasis įvykio dieną vartodamas alkoholį, skambino ir kalbėjosi su L. Š. telefonu, aiškindamas, kad atvyks iš Kauno į Alytų parvežti ją iš darbo, nutylėjo aplinkybę apie jo vartojamą alkoholį ir apie tai, kad vairuoti transporto priemonę neturi teisės, visa tai rodo, jog kaltinamojo T. M. ir jo sugyventinės santykiai nėra tiek atviri bei pagrįsti visapusišku pasitikėjimu. Be to, kaltinamasis, žinodamas sugyventinės neigiamą požiūrį į alkoholio vartojimą ir transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,33 promilės neblaivumas), vis tiek važiavo paimti L. Š. iš darbo vietos, ketindamas parvežti namo, dėl tokio kaltinamojo elgesio yra pagrindas manyti, kad siūlomos būti laiduotoja įtaka T. M. nebuvo pakankama, jos požiūris ir nuomonė neturėjo esminės reikšmės kaltinamojo elgesiui, nes tai neatgrasė jo nuo nusikalstamo elgesio šio nusikaltimo padarymo metu. Visos pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad L. Š. nėra tinkama būti laiduotoja, kadangi ji iki šiol neturėjo akivaizdžios bei realios galimybės padaryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis būtų gebėjęs susilaikyti nuo nusikalstamo elgesio. Dėl visų pirmiau nurodytų aplinkybių sprendžiama, jog kaltinamasis T. M. negali būti perduotas pagal laidavimą sugyventinės L. Š. atsakomybėn.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis T. M. padarė baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaip minėta, iki šiol T. M. nėra teistas, tačiau jis yra baustas administracine tvarka, jau įvykdęs administracines nuobaudas (b. l. 84 – 87, 88 – 90). Kaltinamasis yra dirbantis, darbdavio charakterizuotas teigiamai, (duomenys neskelbtini), turintis mažametį vaiką bei finansinių įsipareigojimų (b. l. 78 – 79, 91 – 92, 96, 142 – 143, 144 – 148, 149 – 151, 157). Kaltinamasis T. M. neįrašytas psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose ir abejonių dėl jo pakaltinamumo taip pat nėra (b. l. 83). Šiuo atveju kaltinamojo T. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo T. M. asmenybę, ją apibūdinančių duomenų visumą, tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad jis yra dirbantis bei gaunantis stabilias pajamas, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, dar bus įgyvendinta paskyrus šiam kaltinamajam baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – baudą, kadangi ši bausmės rūšis visiškai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių paminėtų aplinkybių pagrindu ir atsižvelgiant į kaltinamojo T. M. turimus finansinius įsipareigojimus, jam skiriamos bausmės – baudos dydis nustatomas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 61 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjant kaltinamojo T. M. baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis T. M. šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. lapkričio 3 d. 17 val. 45 min. iki 2022 m. lapkričio 4 d. 11 val. 10 min. (b. l. 41 – 45, 74 – 76). Šis laikas įskaitomas į T. M. paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 13 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Prokuroras siūlė paskirti kaltinamajam T. M. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...> gali būti skiriami kartu su bausme. <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis T. M. šiuo metu nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir naudodamasis specialia jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones. Todėl šiam kaltinamajam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų <...> (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti tai, jog T. M. padarė su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusią nusikalstamą veiką, kėlusią realų pavojų tiek jam pačiam, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis T. M. vairavo automobilį dienos metu, pakankamai ilgą atstumą tarp dviejų miestų, kur eismo dalyvių srautai pakankamai intensyvūs, atvažiavo iš Kauno miesto į Alytaus miestą intensyviuoju paros metu per maždaug 40 minučių, sustabdžius pirmuoju pūtimu buvo nustatyta 2,87 promilės, t. y. sunkus girtumas, vėliau – 2,33 promilės, kas atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį. Praeityje šis kaltinamasis buvo baustas administracinėmis nuobaudomis vien už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dvi iš šių nuobaudų, kurios paskirtos už greičio viršijimą, nuosprendžio priėmimo dieną yra galiojančios. Įvertinęs prieš tai aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina paskirti kaltinamajam T. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, o šios priemonės terminą nustatant trumpesniam nei prokuroro pasiūlytam laikui – 3 metams. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog šios bylos ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 4 d. kaltinamajam T. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria jam yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones (b. l. 64 – 67). Kadangi minėta kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu T. M. yra taikomi visiškai analogiški apribojimai kaip ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl šiuo atveju šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2022 m. lapkričio 4 d.

Baudžiamasis įstatymas numato, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis T. M. šį nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir vairuodamas jam pačiam nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 25, 140 – 141). Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, T. M. vairuotas automobilis „Audi A4“ baudžiamojo įstatymo atžvilgiu yra laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo T. M. gynėjas siūlė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, taikant konfiskuotino turto – automobilio „Audi A4“ vertę atitinkančios pinigų sumos dalies išieškojimą, išieškant iš kaltinamojo 1 000 Eur sumą. Gynėjas nurodė, jog minėtas automobilis „Audi A4“ panaudos sutarties pagrindu yra perduotas naudojimui kaltinamojo T. M. darbdaviui, kur jis naudojamas darbo funkcijų vykdymui. Be to, šio automobilio faktinis konfiskavimas, vertinant kaltinamojo T. M. turimus finansinius įsipareigojimus, neatitiktų proporcingumo kriterijaus. Vertinant nustatytas bylos aplinkybes, tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam, esant nustatytam imperatyviam įstatyminiam pagrindui dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo, gynybai nepateikus jokių objektyvių išskirtinių aplinkybių (išskyrus tai, kad kaltinamasis turi finansinių įsipareigojimų), iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog automobilio, kurio vertė su PVM yra 6 390 Eur, konfiskavimas aiškiai prieštarautų proporcingumo principui, kaltinamajam T. M. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausantį automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).

Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. J. 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam T. M. priklausantį automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2022 m. lapkričio 4 d. iki 2023 m. gegužės 4 d. Turto saugotoju paskirtas kaltinamasis T. M. (b. l. 28 – 30). Kaltinamojo T. M. atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą automobilį „Audi A4“ paliekama galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam T. M. buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 60 – 63, 64 – 67). Šios T. M. paskirtos kardomosios priemonės panaikinamos tik įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 60 MGL, tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, T. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam sumažintą 40 MGL, tai yra 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti T. M. į bausmės dydį laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2022 m. lapkričio 3 d. 17 val. 45 min. iki 2022 m. lapkričio 4 d. 11 val. 10 min. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir neatlikta bausmės dalimi laikyti 38 MGL, tai yra 1 900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, jog T. M. teismo jam paskirtą baudą privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti T. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, paskirti T. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą pas T. M. ((duomenys neskelbtini)).

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. J. 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimu T. M. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti T. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.