- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-23
- Bylos Nr.
- 2K-658/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Panaikinta apygardos teismo nutartis ir perduota byla iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka
- Teisėjai
- Lidija Liucija Žilienė (pirm.), Vytautas Masiokas (pran.), Jonas Prapiestis
- Nuteistasis
- A. A.
- Nukentėjusysis
- A. V., E. V., K. V.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 2500 Lt (20 MGL) bauda.
Nukentėjusiosios A. V. civilinis ieškinys dėl 162,01 Lt turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai, o jos ir jos atstovaujamų mažamečių nukentėjusiųjų E. V. bei K. V. ieškinys dėl neturtinės žalos patenkintas iš dalies: E. V. priteista 3000 Lt, K. V. – 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti tokiomis dalimis:
iš AB DK „Baltic Polis“ A. V. – 162,01 Lt turtinei, E. V. bei K. V. kiekvienai po 863,20 Lt neturtinei žalai atlyginti;
iš A. A. neturtinei žalai atlyginti priteista: E. V. – 2136,80 Lt, K. V. – 9136,80 Lt, A. V. – 2000 Lt (2007 m. birželio 21 d. nutartis).
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 23 d. nutartis, kuria nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovės, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 30 d., 17.25 val., Vilniaus rajone ,,duomenys neskelbtini“, vairuodamas automobilį „Opel Astra“ (valst. Nr. ,,duomenys neskelbtini“), dėl neatsargumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 172, 173, 183 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas bei matomumą, o atsiradus kliūčiai jo eismo juostoje ir norėdamas ją apvažiuoti, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir, nepraleidęs priešingos krypties eismo juosta važiuojančio ir pirmumo teisę toje kelio atkarpoje turinčio G. V. vairuojamo automobilio „Audi 80“ (valst. Nr. ,,duomenys neskelbtini“), su juo susidūrė; dėl to šio automobilio dviem keleivėms nesunkiai sutrikdyta sveikata: E. V. padarytas skersinis kairio šlaunikaulio apatinio trečdalio lūžis, o K. V. – muštinės apatinės lūpos žaizdos ir dviejų priekinių dantų išmušimas bei vieno priekinio danties įkalimas.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo teismų sprendimus pakeisti: atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal motinos laidavimą, A. V. civilinį ieškinį dėl 1136,80 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o E. V. ir K. V. neturtinei žalai atlyginti priteisti iš jo kiekvienai po 1500 Lt.
Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė BK 40 straipsnio nuostatas, taip pat padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo, reglamentuojančio civilinio ieškinio išsprendimą baudžiamojoje byloje, pažeidimų.
Kasatoriaus manymu, jo motina, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, gali būti jo laiduotoja, nes ji jam yra artimiausias žmogus, be to, aktyvi, darbinga, nepriekaištingos reputacijos, išugdė jį kaip dorą, įstatymų nepažeidinėjantį asmenį, todėl nėra pagrindo teigti, kad motina negali sūnui padaryti didesnės įtakos, negu darė visą jo gyvenimą iki eismo įvykio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-323/2007 konstatuota, kad iš BK 40 straipsnio 3 dalies turinio matyti, jog laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (tai tėvai, artimieji giminaičiai). Kadangi padarytas nusikaltimas yra nesusijęs su jo darbine veikla, todėl asmenys, prieš kuriuos labiausiai jaučiasi už tai atsakingas, yra žmona, vaikai ir tėvai.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai iškėlė papildomą sąlygą, nenumatytą BK 40 straipsnyje, – visišką žalos atlyginimą arba susitarimo dėl to buvimą. Byloje nustatyta, kad jis savo noru ketino atlyginti dalį žalos nukentėjusiesiems išsiųsdamas 500 Lt, tačiau jie pinigų dėl nežinomų priežasčių nepriėmė, taigi jis negalėjo įvykdyti sąlygos dėl dalinio žalos atlyginimo dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Kasatoriaus manymu, jau vien tai, kad jis turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį, pajamas, privalės atlyginti teismo priteistą žalą, yra įsipareigojimas atlyginti padarytą žalą.
Šalies argumentai
Kasatorius nurodo, kad jam paskirta bausmė – 20 MGL bauda – yra labai didelė. Kasatoriaus manymu, skiriant bausmę teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog jis yra nedrausmingas vairuotojas (nei iki eismo įvykio, nei po jo iki šiol nėra padaręs jokių KET pažeidimų) ar baustas administracine tvarka, taip pat į tai, kad jis yra teigiamai apibūdinamas, išlaiko du nepilnamečius vaikus, šeimos pajamos labai mažos, kad jam teks mokėti priteistą neturtinę žalą, kad nukentėjusiojo padarytas pažeidimas taip pat buvo susijęs (nors ir netiesioginiu) priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu. Kasatorius tvirtina, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog jis ateityje darys veikas, keliančias pavojų eismo saugumui.
Be to, kasatorius nurodo, kad teismas, priteisdamas A. V. neturtinę žalą, pažeidė BPK 109 straipsnio nuostatas, nes civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti asmuo, kuris patyrė žalą dėl nusikalstamos veikos. CK 6.283 straipsnyje nurodyta, kad teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kuriems buvo sužalota sveikata. A. V. sveikata nebuvo sutrikdyta, o tik jos dviejų nepilnamečių dukterų. Ta aplinkybė, kad A. V. patyrė rūpesčių ir išgyvenimų dėl eismo įvykio, nesuteikia jai teisės į jos ieškinio patenkinimą, nes tokiu atveju teisę į žalos atlyginimą įgautų neribotas ratas asmenų, susirūpinusių dėl vaikų sužalojimo (tėvai, seneliai, kiti giminės).
Spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, teismai neatsižvelgė į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintų kriterijų visumą: neįvertino byloje nustatytos esminės aplinkybės, kad žalingoms pasekmėms atsirasti turėjo įtakos rizikingas ir neteisėtas nukentėjusiųjų elgesys – važiavimas neprisisegus saugos diržų, be to, vairuotojas G. V. turėjo galimybę sustabdyti automobilį, tačiau ja nepasinaudojo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-182/2006 konstatuota, kad CK 6.282 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Kadangi žalai atsirasti turėjo įtakos didelis nukentėjusiųjų neatsargumas, teismai pažeidė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, o neatsižvelgdami į jo sunkią turtinę padėtį (jo atlyginimas vidutiniškai yra 1200 Lt, sutuoktinės – 550 Lt, šeimoje du mažamečiai vaikai) ir CK 6.282 straipsnio nuostatas. Todėl mano, kad teismas neteisingai nustatė priešingų interesų pusiausvyrą ir priteisė atlyginti per didelę neturtinės žalos sumą.
Be to, kasatorius nurodo, kad teismas išsprendė ieškinį, nors ieškovas nėra pateikęs visų tam reikalingų dokumentų. Byloje nepateikti dokumentai apie vaikų ambulatorinio gydymo eigą, ieškinyje išdėstyti teiginiai apie sužalojimo pasekmes nėra pagrįsti medikų surašytais dokumentais, duomenys apie K. V. dantų sužalojimus grindžiami nukentėjusiųjų žodžiais. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad K. V. išmušti du dantys, dėl trečiojo danties dar nėra duomenų. Tačiau teismo specialisto išvadoje nurodyta, kad K. V. padarytas dviejų dantų išnirimas (iš kurių vienas yra pieninis) ir vieno danties įkalimas. Taigi negalima teigti, kad vaikas visam gyvenimui neteko trijų dantų, nes vienas iš jų yra pieninis, o įkaltasis dantis nėra prarastas. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad K. V. dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo iki 18 metų turės nešioti dantų plokštelę, nes medicinos dokumentuose užfiksuota, kad dar prieš du mėnesius iki eismo įvykio ji lankėsi pas gydytojus dėl netaisyklingo dantų dygimo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad būtinybė nešioti dantų plokštelę atsirado dėl kasatoriaus padaryto nusikaltimo.
Teismas nėra pasisakęs apie tai, kad Konstituciniame Teisme yra gautas Vilniaus apygardos teismo prašymas spręsti, ar 2001 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 (2004 m. kovo 5 d. įstatymo redakcija) 11 straipsnio 1 dalies nuostatos dalis, kurioje nustatytas maksimalus 500 eurų neturtinės žalos dydis, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalį ir konstitucinį teisinės valstybės principą. Kasatorius mano, kad Konstitucinio Teismo nutartis turės įtakos ir šioje byloje, nes bus įvertintas teisės aktų, nustatančių draudiko atsakomybės, susijusios su neturtine žala, ribojimo teisėtumas.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, privalo kruopščiai patikrinti apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismo priimtame sprendime (nutartyje ar nuosprendyje) turi būti motyvuotai atsakyta į visus esminius apeliacinio skundo argumentus. Jei apeliacinės instancijos teismas į apeliacinio skundo argumentus gali atsakyti tik prieš tai atlikęs įrodymų tyrimą, jį atlikti privalu.
Nuteistasis A. A. apeliaciniu skundu savo kaltės ir veikos kvalifikavimo neginčijo. Vienas esminių jo apeliacinio skundo argumentų – pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 40 straipsnio nuostatas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės tik pakartojo apeliacine tvarka apskųsto nuosprendžio motyvus dėl nuteistojo motinos kaip laiduotojos galimybės daryti teigiamą įtaką nuteistajam, be to, nurodė, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visumos – neatlyginta bent dalis padarytos žalos ir nesusitarta su nukentėjusiaisiais dėl jiems priimtino atlygintinos žalos dydžio bei būdo.
Iš BK 40 straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (tai tėvai, artimieji giminaičiai...); be to, teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laiduotoju gali būti tik teismo pasitikėjimo vertas asmuo (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Atsižvelgiant į minėtas BK 40 straipsnio nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo, privalo įvertinti jo asmenines savybes, kaltininko veikos pobūdį ir tik tuomet padaryti išvadą dėl galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, tačiau to apeliacinės instancijos teismas nepadarė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė kasatoriaus atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kasatorius stengėsi atlyginti bent dalį žalos išsiųsdamas nukentėjusiesiems 500 Lt, tačiau jie pinigų nepriėmė.
Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visumos – neatlyginta bent dalis padarytos žalos ir nesusitarta su nukentėjusiaisiais dėl jiems priimtino atlygintinos žalos dydžio bei būdo – minėto fakto, kurio pagrindu buvo konstatuota nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nevertino ir dėl jo nepasisakė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis faktas – nuteistojo išsiuntimas nukentėjusiesiems 500 Lt žalai atlyginti – privalėjo būti vertinamas ir dėl jo pasisakoma BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto aspektu, nes tai reikšminga BK 40 straipsnio nuostatoms taikyti. Realiai galima atlyginti bent dalį padarytos žalos ar susitarti su nukentėjusiaisiais dėl jiems priimtino atlygintinos žalos dydžio bei būdo tada, kai nukentėjusieji tam neprieštarauja. Beje, susitarimas su nukentėjusiaisiais dėl jiems priimtino atlygintinos žalos dydžio bei būdo yra tik vienas iš BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto įsipareigojimo atlyginti žalą būdų.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo nuteistojo apeliacinio skundo esminio argumento dėl netinkamo BK 40 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo. Šie BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl jie laikytini esminiais (BPK 369 straipsnio 3 dalis), o tai yra pagrindas šio teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas tikrintinas pagal byloje paduotą apeliacinį skundą. Todėl kasacinio skundo motyvai, susiję su civiliniais ieškiniais dėl neturtinės žalos, šioje nutartyje nesvarstomi.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti A. A. bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.