Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. R. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vieneriems metams ir baudžiamoji byla pagal BK 281 straipsnio 3 dalį nutraukta. Iš S. S. nukentėjusiajam V. R. priteista 3000 Lt ir J. R. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, kuria nukentėjusiojo V. R. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės gynėjo, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2004 m. gegužės 1 d., apie 19.40 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodamas automobilį ,,VW Scirocco“, (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 145, 173, 199 punktus, t.y. sukdamas į kairę nepraleido važiavusio per sankryžą priešinga kryptimi tiesiai J. R. vairuojamo motociklo ,,Jawa“, (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Įvykio metu J. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o kartu su juo motociklu važiavusiam V. R. sunkus sveikatos sutrikdymas.

Nukentėjusysis V. R. kasaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti, o Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 7 d. nuosprendį pakeisti. S. S. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir priteisti iš jo 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Jis pareiškęs 30 000 Lt ieškinį padarytai neturtinei žalai atlyginti. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas pareikštą civilinį ieškinį patenkina ar atmeta remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio. Mano, kad teismai šiomis baudžiamojo proceso įstatymo normomis tinkamai nesivadovavo, jo pateiktų įrodymų neanalizavo ir neįvertino, tuo padarydami esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą. Jo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turėjo būti pilnai patenkintas. Eismo įvykio metu be daugybės sumušimų jam buvo diagnozuoti skeveldriniai kairės blauzdos kaulų atviri skeveldriniai lūžiai dėl to jam buvo atliktos kelios operacijos. Dėl ilgai trunkančio gydymo ir ypač dėl išorinės fiksacijos aparato jautė didelius nepatogumus, negali pilnaverčiai bendrauti su bendraamžiais, sportuoti, jam nustatyta antra invalidumo grupė, pripažintas nedarbingu dėl ko negalėjo išvykti legaliai dirbti į užsienį, galutinai nėra pasveikęs ir dabar, nes gydymas tęsiamas, todėl mano, kad padarytos neturtinės žalos įvertinimas tikrai nėra per didelis.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo V. R. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Pagal BK 40 straipsnį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant šių sąlygų visumai: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir S. S. veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Teismas vadovaudamasis BK 40 straipsniu turėjo teisę atleisti S. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir nutraukti baudžiamąją bylą.

Apeliacinės instancijos teismas teisingai nutartyje nurodė, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą, motyvuotą bei teisingą nuosprendį, todėl jį naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nebuvo.

Kolegijos nuomone, esant BK 40 straipsnio nurodytų sąlygų visumai, apylinkės teismas, atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. S., tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl šioje dalyje tenkinti nukentėjusiojo kasacinį skundą pagrindo nėra.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismas taip pat atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir CK 6.282 nurodytais kriterijais. Pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad įvertinus jog nukentėjusysis V. R. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, tapo antros grupės invalidu, gydymosi periodas buvo sudėtingas, jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, nukentėjusysis buvo neblaivus bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais priteisė V. R. 3000 Lt neturtinės žalos.

Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį apylinkės teismas atsižvelgė į visas būtinas aplinkybes, todėl padarė išvadą, kad didinti priteistos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam V. R. nėra objektyvaus pagrindo.

Kasatorius nesutinka su teismų sprendimais ir prašo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimui 30 000 Lt, nes neturtinės žalos atlyginimas tokiai sumai nėra per didelis.

Kolegijos nuomone, kasatorius naujų aplinkybių, kurioms esant reikėtų keisti priteistos neturtinės žalos dydį, nenurodė, todėl ši kasacinio skundo dalis netenkintina.

Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiojo V. R. kasacinį skundą atmesti.