Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. P. administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo advokato Lauryno Lukošiūno apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 3 d. nutartimi, pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo advokato Lauryno Lukošiūno pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. P., buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl galbūt padarytų administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 2 dalyje.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. P. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo bei, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, jam administracinė nuobauda neskirta. R. P. administracinio nusižengimo teisena dėl to, kad akcininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsisakyta teikti informaciją apie bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutraukta, nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). Nutarimui įsiteisėjus, jo nuorašas pateiktinas VĮ Registrų centrui spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį pradėjimo / nepradėjimo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Apeliaciniu skundu pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas advokatas L. Lukošiūnas prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimo dalį dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo ir skirti R. P. maksimalią administracinę nuobaudą už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

3.1. Apeliaciniame skunde, remiantis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aptariama galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei teigiama, kad šiuo atveju skundžiamu nutarimu apylinkės teismas sukūrė neleistiną situaciją, kai įstatymuose numatytų pareigų nesilaikymas nesukelia jokių realių neigiamų padarinių.

3.2. Apelianto teigimu, teismo dėstomi argumentai ir aplinkybės prieštarauja tarpusavyje. Nurodoma, kad teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad ,,Nors R. P. įrodinėja, kad jo veiksmuose nėra tyčios padaryti šį pažeidimą, su tokiu vertinimu nėra pagrindo sutikti, nes nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinojo apie savo pareigą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) nustatyta tvarka, tačiau, pasitaręs su kitų Bendrovės akcininkų atstovais, priėmė sprendimą visuotinio akcininkų susirinkimo nešaukti < ... >.“, ir ši teismo nustatyta aplinkybė rodo tai, kad direktorius R. P. ir kiti bendrovės akcininkai sąmoningai veikia ne bendrovės naudai.

3.3. Apelianto teigimu, direktoriaus R. P. veiksmai, atitinkantys ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius, sukėlė realius padarinius. Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio ir kitų įstatymų nustatytos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju negalioja jokie įstatymų nustatyti atvejai, kuriais galėtų būti ribojama nukentėjusiojo neturtinės teisės (dalyvavimas visuotiniame akcininkų susirinkime ar informacijos apie bendrovę gavimas). Taigi, jei įstatymas imperatyviai numato, kad nukentėjusiojo neturtinė teisė negali būti apribota, tai vien direktoriaus savavališkas ir neteisėtas nukentėjusiojo neturtinės teisės apribojimas yra realaus padarinio sukėlimas.

3.4. Direktorius R. P. būtent dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ yra kaltinamasis baudžiamojoje byloje (Nr. 1-78-795/2023, nagrinėjamoje Klaipėdos apygardos teisme) dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, apgaulingos finansinės apskaitos ir neteisingų duomenų teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai. Toje baudžiamojoje byloje R. P. bendrininkas jau yra nuteistas. Taip pat R. P. yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 207¹ straipsnio 3 dalį už atsiskaitymų grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimą būtent bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ FNTT skyrė R. P. net 5 000 Eur baudą.

3.5. Taip pat teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra žinoma, jog R. P. patvirtino bendrovės valdybos posėdžiui teiktą bendrovės balansą už 2023 m., kuriame buvo nurodyti melagingi duomenys. Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktame bendrovės balanse už 2023 m. yra nurodoma, kad mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai už praėjusį ataskaitinį laikotarpį yra 135 6031 Eur, o bendrovės valdybos nariui V. U. atsiųsto balanso eilutėje ši suma jau yra 134 6031 Eur. Šis sumų skirtumas jokiu būdu nėra mažareikšmis, kadangi suma, kuri buvo sumažinta, yra net 10 000 Eur, ir net ne už ataskaitinį laikotarpį (2023 m.), tačiau už praėjusį ataskaitinį laikotarpį, t. y. 2022 m.

3.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio l dalyje nurodytą informaciją įgyvendinama tokia tvarka: l) akcininkas ar jo įgaliotas atstovas kreipiasi raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo, bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: l) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus) (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-21-628/2024). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas numato, kad neveikimas nustatomas, kai įmonės vadovas nesudaro galimybės susipažinti su prašoma informacija per ne vėliau kaip 7 dienas nuo reikalavimo gavimo ir, atitinkamai šiame kontekste, jei direktorius nusprendžia pateikti atsisakymą dėl informacijos pateikimo nukentėjusiajam, tai toks atsakymas taip pat turi būti išreiškiamas per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo. Teigiama, kad šiuo atveju buvo pažeista ir akcininko teisė gauti informaciją ir akcininko teisė dalyvauti akcininkų visuotiniuose susirinkimuose.

3.7. Apelianto teigimu, byloje pateikti duomenys patvirtina R. P. nuolatinį neveikimą – neatsakymą laiku į UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštus, atsakymai gauti žymiai praleidus terminus. Toks šiurkštus atsakymų nepateikimas ir tyčinis neveikimas yra nuoseklus direktoriaus R. P. priešiškumo ir nusistatymo prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskleidimas. Byloje esančių įrodymų visuma parodo, kad direktorius nuosekliai, ne vienerius metus iš eilės, tyčiniu neveikimu pažeidžia ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą atsakyti nukentėjusiajam per 7 dienas nuo kreipimosi gavimo, negana to, jis pažeidžia pareigą teikti pačią informaciją, kurios neteikia neteisėtai. Be to, kartu buvo pažeista UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisė dalyvauti bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis akcininkų susirinkimas 2024 m., kuriame turėjo būti tvirtinama UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė atskaitomybė už 2023 m., per visus 2024 m. nebuvo surengtas.

3.8. Skundžiamu nutarimu teismas tinkamai nustatė, kad yra akivaizdi direktoriaus R. P. kaltė dėl padarytų veikų, numatytų ANK 119 straipsnio 1 dalyje, tačiau visiškai nepagrįstai nusprendė netaikyti jam administracinės nuobaudos, ypač atsižvelgiant į tai, kad buvo pateikti įrodymai, kurie akivaizdžiai parodo, kad R. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacijos neteikia nuolat, ir tokį pažeidimą daro pakartotinai.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. atstovas advokatas D. R. prašo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti; R. P. priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinės instancijos teisme patirtas teisinės pagalbos išlaidas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo

7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. P. nepagrįstai, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, neskirta nuobauda, prašoma jam skirti ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą maksimalaus dydžio baudą.

8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

9. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).

10. Pažymėtina, kad teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą (kasacinio teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018).

11. Vienas iš apeliacinio skundo argumentų, kuris, apelianto nuomone, paneigia ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo pagrįstumą, bet parodo R. P. nuolatinį neveikimą, yra tas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. P. nesilaikė ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos atsakyti akcininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ į raštus per 7 dienas nuo kreipimosi gavimo, kad jis pažeidžia pareigą teikti ir pačią informaciją apie bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad R. P. administracinio nusižengimo teisena dėl to, kad akcininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsisakyta teikti informaciją apie bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutraukta, nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). Skundžiamame nutarime išsamiai ir nuosekliai nurodyti tokio sprendimo motyvai, kurie, apygardos teismo vertinimu, pagrindžia apylinkės teismo išvadą dėl to, kad R. P. veiksmuose, susijusiuose su informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimu UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra ANK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusižengimo objektyviosios pusės, todėl apygardos teismas, sutikdamas su skundžiamame nutarime išsamiai išdėstytais motyvais ir padaryta išvada dėl šios aplinkybės, dar kartą jų nekartoja.

12. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra žinoma, jog R. P. patvirtino bendrovės valdybos posėdžiui teiktą bendrovės balansą už 2023 m., kuriame buvo nurodyti melagingi duomenys, sumų skirtumas jokiu būdu nėra mažareikšmis, kadangi suma, kuri buvo sumažinta, yra net 10 000 Eur, ir net ne už ataskaitinį laikotarpį (2023 m.), tačiau už praėjusį ataskaitinį laikotarpį, t. y. 2022 m. Šiuo atveju skundžiamu nutarimu apylinkės teismas aptarė ir šią aplinkybę, pagrįstai nurodydamas, jog visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimai, susiję su finansine atskaitomybe, yra ginčijami teisme civilinio proceso tvarka.

13. Kaip jau aptarta, apeliantas nesutikimą su apylinkės teismo išvada, kad R. P. nusižengimas buvo formalus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, iš esmės argumentuoja jos, kaip bendrovės akcininkės teisės gauti informaciją ir dalyvauti valdant įmonę pažeidimu, kuris, kaip reikėtų suprasti, visais atvejais akcininkui sukelia neigiamas pasekmes. Tačiau apylinkės teismas nenustatė ir pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nenurodė, kokios konkrečios žalingos teisinės pasekmės jai atsirado, ir priešingai, byloje pagrįstai nustatyta, kad nors R. P. nusižengimas atitiko administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, požymius, tačiau realių pasekmių nesukėlė. Apylinkės teismas vadovavosi ir kasacinio teismo praktika, kad vertinant pažeidimo žalingas pasekmes, joms konstatuoti nėra pakankami abstraktūs nukentėjusio akcininko teiginiai apie akcininko teisės į informaciją pažeidimą bei teisės dalyvauti įmonės valdyme pažeidimą, nukentėjęs akcininkas, siekdamas įrodyti žalingas pažeidimo pasekmes, privalo aiškiai / konkrečiai įvardyti ir įrodymais pagrįsti savo konkrečių teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-31-942/2017.

14. Nagrinėjamoje byloje, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas teisingai vadovavosi teisingumo bei protingumo principais ir nusprendė taikyti administracinėn atsakomybėn patrauktam R. P. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei administracinės nuobaudos pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį neskirti. Šiuo atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti, kad šioje byloje faktinės nagrinėjamų teisės pažeidimų aplinkybės yra tokios, kuriomis galima grįsti minėtų teisės principų panaudojimą. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą teismas motyvavo tuo, kad R. P. padarytas nusižengimas buvo formalus, jo veika realių pasekmių nesukėlė ir esminės žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip akcininkės teisėms bei interesams nepadarė. Apylinkės teismas sprendimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų R. P. taikymo priėmė atsižvelgęs į tarp šalių susiklosčiusią konfliktinę situaciją, teisės pažeidimų pobūdį, veikos realių pasekmių nebuvimą, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs visas tokiam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis ir teismų praktika dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, kai padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 119 straipsnio 1 dalyje, ir yra pakankamai motyvuotas.

15. Pažymėtina, kad skundžiamame nutarime apylinkės teismas įvertino ir apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę dėl to, kad teisme nagrinėjama R. P. baudžiamoji byla, be to, kad jis baustas administracine tvarka. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas, vertindamas R. P. asmenybę, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatė, kad R. P. anksčiau nėra baustas už ANK 119 straipsnyje numatytų nusižengimų padarymą bei jam nėra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja nepagrįstai prašė šias aplinkybes vertinti kaip aplinkybes, neigiamai charakterizuojančias administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, o asmeniui jau taikyta administracinė atsakomybė už kitą administracinį nusižengimą, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių ir nėra pakankamas pagrindas taikyti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinę nuobaudą ir nagrinėjamoje byloje. Taip pat, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas teisingai įvertino ir pareiškime bei, pažymėtina, ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su sistemingu pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisių pažeidimu, t. y., kad ši aplinkybė iš esmės parodo būtent konfliktiškus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančių asmenų tarpusavio santykius, jų nesutarimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo ir sprendimų priėmimo, bei apygardos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip duomenys, charakterizuojantys R. P. kaip asmenį.

16. Ir šiuo atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog tarp padaryto teisės pažeidimo bei siekiamo tikslo ir priemonių jam pasiekti bus teisinga pusiausvyra nepaskyrus R. P. administracinės nuobaudos. Atsižvelgdamas į skundžiamame nutarime nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas neturi pagrindo konstatuoti esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo, dėl kurio skundžiamą nutarimą reikėtų keisti, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimas paliktinas galioti.

Dėl advokato išlaidų atlyginimo

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. atstovas advokatas D. R. prašo R. P. priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinės instancijos teisme patirtas teisinės pagalbos išlaidas, prie atsiliepimo pridėta atliktų darbų išklotinė, t. y., kad atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas truko 13,5 valandos, teismo sprendimo analizė – 1 valanda, pokalbis su klientu telefonu dėl apeliacinio skundo analizės – 1 valanda, už valandą nustatytas įkainis 180 Eur, taip pat pateikta PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta bendra teisinės pagalbos išlaidų suma – 3 375,90 Eur, ji turi būti apmokėta iki 2025 m. vasario 10 d.

17.1. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

17.2. Pažymėtina, kad apeliacine tvarka skundas buvo nagrinėjamas dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam R. P. nuobaudos skyrimo. Šiuo procesiniu sprendimu pateiktas apeliacinis skundas yra atmetamas ir skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, t. y. R. P. procesinė padėtis iš esmės nėra nei pagerinama, nei pabloginama, o skundžiamu nutarimu R. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, t. y. administracinio nusižengimo teisena jam pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą nenutraukta, todėl jam priteisti jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, 666 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimą nepakeistą ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo advokato Lauryno Lukošiūno apeliacinio skundo netenkinti.

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. atstovo advokato D. R. prašymą priteisti R. P. jo apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas advokato paslaugoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.