Telšių apylinkės teismo sprendimas, e2-614-1007/2016

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-08-08
Bylos Nr.: e2-614-1007/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-12-3-00420-2016-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Daiva Domeikienė
Ieškovas: G. V.
Atsakovas: D. S., G. S.
Advokatai: Žilvinas Astrauskas, Arnas Matuzas

Kategorijos

2.5.1.3.2Dalomosios ir nedalomosios prievolės

Civilinė byla Nr. e2-614-1007/2016Teisminio proceso Nr.2-12-3-00420-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.3.2.; 3.1.7.5.; 3.2.3.1.; 3.2.4.4.; 3.2.6.1. ; 3.2.8.6. (S)

AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 8 d.Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė,sekretoriaujant Dianai Suščenovienei,dalyvaujant ieškovės G. V. įmonės „Šoklys“ atstovui advokato padėjėjui Arnui Matuzui,atsakovams D. S., G. S., jų atstovui advokatui Žilvinui Astrauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. įmonės „Šoklys“ ieškinį atsakovams D. S., G. S., trečiajam asmeniui antstoliui Svajūnui Degimui dėl 3191,61 Eur skolos, 839,45 Eur delspinigių, 7,30 proc. metinių palūkanų priteisimo, prievolės pripažinimo solidaria atsakovų prievole, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė G. V. įmonė „Šoklys“ teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei G. V. įmonei "Šoklys", įmonės kodas 175787969, 3191,61 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą, 61 ct) skolą, 839,45 Eur delspinigius, 7,30 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4031,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pripažinti, jog Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3093-841/2014 iš ūkininko G. S. priteista skola, delspinigiai, palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos yra solidari atsakovės D. S. ir atsakovo G. S. prievolė. Priteisti iš atsakovų ieškovės G. V. įmonės „Šoklys" naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2014-03-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3093-841/2014 priteisė G. V. įmonei "Šoklys" iš ūkininko G. S. 11 020,00 Lt skolą, 2 898,44 Lt delspinigius, 7,30 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 918,44 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-03-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 209 Lt žyminį mokestį ir 605 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-16 išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-3093-841 pagrindu antstolio Svajūno Degimo kontoroje buvo pradėta vykdomoji byla skolininko atžvilgiu. Šiai dienai ieškovo naudai iš ūkininko G. S. buvo išieškota ir pervesta 220,13 Eur suma (2014-11-25). Ieškovės žiniomis, skolininkas neturi turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Ieškovė, matydama, jog skolą atgauti iš skolininko tikimybė labai maža, yra priversta ieškoti kitų galimybių kaip apginti savo pažeistas teises. Nurodė, kad sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau–CK) trečiosios knygos VII skyriuje. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis prievolėmis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Kaip žinia, prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t.y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog klausimai dėl prievoles pobūdžio ir jos atsiradimo pagrindo nustatymo turi būti nagrinėjami ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sąlygas. Šiuo atveju, nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, todėl antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti skolą iš bendro sutuoktinių turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t.y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Prievolės pobūdžio nustatymas, taip pat galimybės išieškoti iš bendro sutuoktinių turto konstatavimas yra teismo prerogatyva. Atsakovei D. S. nesant įtrauktai byloje dalyvaujančiu asmeniu į teismo procesą civilinėje byloje Nr. 2-3093-841/2014 ir jos atžvilgiu nesant priimto teismo sprendimo, ieškovė yra priversta kreiptis į teismą su ieškiniu dėl prievolės pripažinimo bendra ir solidaria sutuoktinių prievole. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. To paties straipsnio dalyje įtvirtinta prezumpcija, kuri teigia, jog turtas yra laikomas sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.91 straipsnyje yra nustatyta, jog turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (ūkiui, verslui) kurią įsteigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, taip pat įmonės (ūkio, verslo), įsteigtos vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo, pajamos, išskyrus lėšas, būtinas asmeninei sutuoktinio įmonei (ūkiui, verslui) funkcionuoti, yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šis turtas ar pajamos yra santuokos nutraukimo momentu. CK 3.109 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Ūkis, kaip ir įmonė, yra turtinis kompleksas ir kaip toks yra nuosavybės teisės objektas. Iš su ieškiniu pateiktų dokumentų (pažyma apie ūkininko ūkį bei pažyma apie asmens duomenis) matyti, jog ūkininko G. S. ūkis buvo įsteigtas santuokos metu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtina minėta prezumpcija galioja ir ūkininko ūkiui, taigi visas sutuoktinių turtas, taip pat ir ūkininko ūkis, įsteigtas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įregistruotas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, taip pat nepriklausomai nuo to yra ar ne Ūkininkų ūkių registre ūkininko sutuoktinis nurodytas kaip partneris, kadangi pagal LR ūkininko ūkio įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, ūkininko sutuoktinio kaip partnerio nurodymas Ūkininkų ūkių registre nėra privalomas. Ūkininkas G. S. buvo įsigijęs iš ieškovės gazolio skirto žemės ūkiui, šiuo pagrindu ūkininkui G. S. buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros SOK Nr. 0177855 bei SOK Nr. 0178503. Nepaisant to, kad sandorių šalimi buvo nurodomas tik vienas sutuoktinis, tokios prievolės, kylančios iš ūkininko ūkio veiklos, laikytinos solidariosiomis su kitu sutuoktiniu pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį. CK 3.109 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šios taisyklės išimtis šiuo atveju netaikytina, nes visi trečiojo asmens G. S. sudaryti gazolio įsigijimo sandoriai buvo susiję su šeimai išlaikyti skirta veikla – ūkininkavimu (CK 3.91 straipsnis), kadangi ūkininko ūkis, kaip ir individuali įmonė, yra šeimos verslas ir jo veikla pirmiausia skirta šeimos poreikiams tenkinti. Akivaizdu, kad prekes, t. y. gazolis, skirtas žemės ūkiui, iš ieškovės buvo perkamas ūkininko ūkio veiklos vykdymui, skolos atsirado kaip bendro turto tvarkymo išlaidos. Ūkininko G. S. ūkis buvo įsteigtas santuokos metu, nors ūkis įformintas G. S. vardu, jo veikloje dalyvauja abu sutuoktiniai. Taigi, nepaneigus, kad šis ūkis yra šeimos ūkis ir iš jo gaunamos pajamos yra naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, iš tokio ūkio atsirandančios prievolės turi būti pripažįstamos bendromis ir solidariomis sutuoktinių prievolėmis pagal CK 3.109 straipsnį.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas Arnas Matuzas prašė teismo tenkinti ieškinį visiškai, palaikė ieškinyje nurodytus argumentus, nurodė tas pačias faktines aplinkybes. Nurodė, kad atsakovų atstovas į bylą pateikė pinigų priėmimo kvitą, rašytinio prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų nepateikė, šių išlaidų nepagrindė, teismo prašo bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės atsakovų naudai nepriteisti.

Atsiliepimas

Atsakovė D. S. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti, iš ieškovės atsakovei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti skola su delspinigiais bei palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis yra priteista iš G. S. 2014-03-19 Šiaulių apylinkės teismo preliminariu įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3093-841/2014. Skola susidarė jam, kaip ūkininkui, iš ieškovės pagal PVM sąskaitas–faktūras SOK Nr. 0177855 ir Nr. 0178503 įsigijus naftos produktų. 2014-04-15 šioje byloje buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-3093-841, kurį ieškovė pateikė vykdyti antstoliui Svajūnui Degimui. Antstolis iš G. S. išieškojo ir 2014-11-25 pervedė ieškovei 220,13 Eur. Ieškovė, prašydama dar kartą priteisti tą pačią skolą iš atsakovės, elgiasi nesąžiningai ir siekia nepagrįstai praturtėti. Teismui patenkinus ieškinį, ieškovei priteista skolos bei delspinigių, palūkanų ir procesinių išlaidų suma būtų padvigubinta, ieškovė įgytų teisę ją du kartus išsiieškoti, o tai prieštarauja ne tik teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, bet ir elementariai logikai, kad skola sumokama vieną kartą. Pažymėjo, kad ieškovės nesąžiningumą rodo ir tai, kad tą pačią skolą ji siekė prisiteisti iš atsakovės 2014-09-11 pareiškimu prašydama priimti teismo įsakymą, ką Akmenės rajono apylinkės teismas, matyt, nežinodamas apie 2014-03-19 Šiaulių apylinkes teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3093-84112014, ir buvo padaręs civilinėje byloje Nr. L2-1332-672/2014 2014-09-12 teismo įsakymu. Atkreipė dėmesį, kad šioje byloje buvo priteista mažesnė – 10814,14 Lt arba 3131,99 Eur skola ir 5 procentai metinių palūkanų nuo 2014-09-11 ir atmestas reikalavimas priteisti 686,80 Lt arba 198,91 Eur bylinėjimosi išlaidų, kadangi ieškovas nepateikė jas patvirtinančių įrodymų. Ieškovė, reikšdama naują ieškinį, siekia ištaisyti savo galimą klaidą, padarytą kreipiantis ieškiniu į Šiaulių apylinkės teismą ir nurodant tik vieną atsakovą, bei apeiti nuostatą, kad prievolės pobūdžio nustatymas vykdymo procese negalimas, kas pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje (pvz., nutartys 3K-3-333/2011, 3K-P-186/2010). Atsakovė nurodė, kad reikalavimas pripažinti, kad Šiaulių apylinkes teismo 2014-03-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3093-841/2014 iš G. S., kaip ūkininko, priteista skola, delspinigiai, palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos yra solidari su atsakove taip pat negali būti tenkinamas. Šis reikalavimas neatitinka įstatymo reikalavimų. Jau paminėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nurodoma, jog nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą – reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal LR CK 3.109 straipsnį. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą vienam iš sutuoktinių, santuokos, taip pat pagal sudarytą sandorį panaudoto turto šeimos interesais faktas savaime nereiškia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles. Klaidindama teismą, ieškovė nurodo ir tai, jog atsakovė nedirba ir negauna kitų pajamų, kaip tik iš G. S. ūkio. Nurodė, kad nuo 2004-04-15 pagal darbo sutartį Nr. d-148/d-306 dirba Valstybės įmonės Registrų centras Telšių filialo Mažeikių skyriuje, ką patvirtina pateikiama pažyma. Ji niekada nebuvo G. S. ūkio darbuotoja ar dalininke, išsilaiko iš savo darbo užmokesčio, o iš ūkio gautos pajamos buvo skirtos paties ūkio išlaikymui ir vystymui bei asmeninėms G. S. reikmėms patenkinti. Dalis pajamų, maždaug tokia pat suma, kaip ir iš jos gaunamo atlyginimo, buvo skiriama nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui. Su ieškove ji nepasirašė naftos produktų pirkimo–pardavimo sutarties, PVM sąskaitų–faktūrų, apie šiuos dokumentus nieko nežinojo ir sutikimo juos pasirašyti nedavė. Jos atžvilgiu negali būti taikomos CK 3.109 str. nuostatos, kadangi visi sandoriai, sudaryti atsakovo G. S. su ieškove nebuvo skirti bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Be to, 2013 m. ūkis turėjo 21422 Lt nuostolių, deklaruotų Valstybinei mokesčių inspekcijai. 2014 m. nuostoliai jau sudarė 118000 Lt. Įvertinus šias aplinkybes, naftos produktų pirkimas skolon negali būti laikomas apdairiu ir rūpestingu G. S. elgesiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta, kad tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis. Toks ieškinys nėra pareikštas. Atmetus pirmuosius du reikalavimus, turėtų būti atmestas ir reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismo posėdžio metu atsakovė D. S. prašė teismo ieškinį dalyje, dėl prievolės pripažinimo solidaria, atmesti, kitoje dalyje – dėl skolos priteisimo iš atsakovės D. S. G. V. įmonei „Šoklys“, civilinę bylą nutraukti. Nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytus argumentus, patvirtino atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes.

Atsakovas G. S. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti, iš ieškovės atsakovui priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti iš D. S. skola, delspinigiai, 7,3 proc. metines palūkanos yra priteista iš atsakovo 2014-03-19 Šiaulių apylinkės teismo preliminariu įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3093-841/2014. Skola susidarė jam, kaip ūkininkui, iš ieškovės įsigijus naftos produktų. 2014-04-15 šioje byloje buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-3093-841, kurį ieškovė pateikė vykdyti antstoliui Svajūnui Degimui, jis iš atsakovo išieškojo 220,13 Eur. Ieškovė, prašydama dar kartą priteisti tą pačią skolą iš kito atsakovo, elgiasi nesąžiningai ir siekia nepagrįstai praturtėti. Reikalavimas pripažinti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3093-84112014 iš jo, kaip ūkininko, priteista skola, delspinigiai, palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos yra solidari su atsakove D. S. taip pat negali būti tenkinamas, nes neatitinka įstatymo reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nurodoma, jog nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą – reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal LR CK 3.109 straipsnį. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą vienam iš sutuoktinių, santuokos, taip pat pagal sudarytą sandorį panaudoto turto šeimos interesais faktas savaime nereiškia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles. Atsakovė D. S. nuo 2004-04-15 dirba Valstybės įmonės Registrų centras Telšių filialo Mažeikių skyriuje. Jis tapo ūkininku vienas, D. S. niekada nebuvo jo ūkio darbuotoja ar dalininkė. Ji išsilaikė iš savo darbo užmokesčio, o iš ūkio gautos pajamos buvo skirtos paties ūkio išlaikymui ir vystymui bei jo reikmėms patenkinti. Dalis pajamų, maždaug tokia pat suma, kaip ir iš D. S. gaunamo atlyginimo, buvo skiriama nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui. Naftos produktų pirkimo–pardavimo sutarties su ieškove, PVM sąskaitų–faktūrų atsakovė D. S. nepasirašė, apie šiuos dokumentus nieko nežinojo ir sutikimo juos pasirašyti nedavė. Nurodė, kad atsakovės D. S. atžvilgiu negali būti taikomos CK 3.109 str. nuostatos, kadangi visi sandoriai, sudaryti jo su ieškove, nebuvo skirti bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Be to, 2013 m. ūkis turėjo 21422 Lt nuostolių, deklaruotų Valstybinei mokesčių inspekcijai. 2014 m. nuostoliai jau sudarė 118000 Lt.

Teismo posėdžio metu atsakovas G. S. prašė teismo ieškinį dalyje, dėl prievolės pripažinimo solidaria, atmesti, kitoje dalyje – dėl skolos priteisimo iš atsakovės D. S. G. V. įmonei „Šoklys“, civilinę bylą nutraukti. Nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytus argumentus, patvirtino atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas Žilvinas Astrauskas teismo prašė ieškinį dalyje, dėl prievolės pripažinimo solidaria, atmesti, kitoje dalyje – dėl skolos priteisimo iš atsakovės D. S. G. V. įmonei „Šoklys“, civilinę bylą nutraukti. Taip pat prašė iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsakovės prašymą, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atmesti.

Trečiasis asmuo antstolis Svajūnas Degimas atsiliepimo į ieškinį, prašymų nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie jį pranešta tinkamai, teismo šaukimu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui G. V. įmonei "Šoklys", įmonės kodas 175787969, 3191,61 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą, 61 ct) skolą, 839,45 Eur delspinigius, 7,30 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4031,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pripažinti, jog Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3093-841/2014 iš ūkininko G. S. priteista skola, delspinigiai, palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos yra solidari atsakovės D. S. ir atsakovo G. S. prievolė.

Taigi, byloje kilo ginčas dėl skolos, delspinigių ir 7,30 proc. metinių palūkanų priteisimo iš atsakovės D. S., bei sutuoktinių (atsakovų D. S. ir G. S.) prievolės pobūdžio nustatymo.

Atsakovai ir jų atstovas prašo teismo civilinę bylą dalyje, dėl skolos priteisimo iš atsakovės D. S. G. V. „Šoklys“ įmonei, nutraukti. Nurodo, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes prašo iš atsakovės D. S. priteisti skolą, kuri 2014-03-19 Šiaulių apylinkės teismo preliminariu įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3093-841/2014 jau yra priteista iš atsakovo G. S..

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. kovo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3093-841/2014 iš atsakovo ūkininko G. S. ieškovei G. V. įmonei „Šoklys“ priteista 11020 Lt skola, 2898,44 Lt delspinigiai, 7,30 proc. metinių palūkanų už priteistą 13918,44 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-03-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos: 209 Lt žyminis mokestis ir 605 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Skola susidarė pagal 2013-10-02 ir 2013-10-11 PVM sąskaitas–faktūras SOK Nr. 0177855 ir SOK Nr. 0178503. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-16 išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-3093-841 pagrindu antstolio S. Degimo kontoroje pradėta vykdomoji byla skolininko G. S. atžvilgiu, išieškota 220,13 Eur. Ieškovė nurodo, kad prievolės pobūdžio nustatymas, taip pat galimybės išieškoti iš bendro sutuoktinių turto konstatavimas yra teismo prerogatyva, todėl atsakovei D. S. nesant įtrauktai byloje dalyvaujančiu asmeniu į teismo procesą civilinėje byloje Nr. 2-3093-841/2014 ir jos atžvilgiu nesant priimto teismo sprendimo, ji buvo priversta kreiptis į teismą ieškiniu dėl prievolės pripažinimo bendra ir solidaria sutuoktinių prievole.

CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2012). Ieškinio pagrindas laikomas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais; jeigu ieškinio reikalavimas grindžiamas kitomis aplinkybėmis nei tos, kurios buvo ieškinio pagrindas anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje, daroma išvada, kad ieškiniai nurodytose bylose netapatūs; tuo tarpu, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas; reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2011, 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010). Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą išaiškinęs, kad, nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010).

Šioje civilinėje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės D. S. 3191,61 Eur skolą, 839,45 Eur delspinigius, 7,30 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4031,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas ir pripažinti, kad D. S. ir G. S. prievolė grąžinti ieškovei skolą yra solidari. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2-3093-841/2014 Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. kovo 19 d. preliminariu sprendimu ieškovės naudai priteisė tuo pačiu pagrindu susidariusią skolą, tik iš atsakovo G. S.. Taigi ieškovė, pateikdama teismui naują ieškinį, nebeprašo tos pačios skolos priteisti iš atsakovo G. S., kuri jau yra priteista įsiteisėjusiu 2014 m. kovo 19 d. teismo preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3093-841/2014. Be to, minėtu ieškiniu reiškia naują reikalavimą – pripažinti, jog Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3093-841/2014 iš ūkininko G. S. priteista skola, delspinigiai, palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos yra solidari atsakovės D. S. ir atsakovo G. S. prievolė. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog G. S. atsakovu nagrinėjamoje civilinėje byloje yra įtrauktas tik dėl reikalavimo pripažinti prievolę solidaria. Tuo tarpu reikalavimas dėl skolos priteisimo keliamas tik atsakovei D. S.. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad abiejose bylose pareikštų reikalavimų turinys ir lingvistinės formuluotės nesudaro pagrindo konstatuoti ieškinių dalyko tapatumą ir nagrinėjamą civilinę bylą dalyje nutraukti.

Be to, pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką prievolės pobūdžio nustatymas vykdymo procese negalimas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstolis, atliekantis vykdymo veiksmus pagal tokį vykdomąjį dokumentą, neturi teisės nei pats spręsti, nei kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti skolininko prievolės pobūdį. Dėl prievolės pobūdžio gali būti sprendžiama ir kitam sutuoktiniui teisės bei pareigos nustatomos tik teismo tvarka išieškotojui pareiškus savarankišką reikalavimą kitam sutuoktiniui atskiroje byloje arba, jeigu leidžia teisinis reguliavimas, tokia pat tvarka, kaip jos nustatytos sutuoktiniui, dėl kurio jau išduotas vykdomasis dokumentas, kai šis išduotas ne teismo sprendimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2011). Taigi, pagal minėtą kasacinio teismo nutartį ieškovė (išieškotoja) G. V. įmonė „Šoklys“ dėl prievolės pobūdžio nustatymo ir teisių bei pareigų kitam skolininkui nustatymo pagrįstai kreipėsi į teismą su atskiru ieškiniu ir pareiškė savarankišką reikalavimą atskiroje byloje kitam skolininkui (D. S.). Solidarios prievolės (prievolės pobūdžio) pripažinimas (kvalifikavimas) yra civilinės atsakomybės, kaip vieno iš pažeistos teisės gynimo būdų, sudėties elementas. Vien jos konstatavimas, neprašant sutartinės civilinės atsakomybės, nepašalina teisės pažeidimo. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė pagrįstai reikalauja pripažinti prievolę solidaria, kartu prašant priteisti tą pačią skolą ir iš kito atsakovo D. S.. Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju konstatuojant, jog ieškovė jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą pasirinktu pažeistų teisių gynimo būdu, būtų nepagrįstai apribotas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas ir užkirstas kelias ieškovės teisių ir teisėtų interesų gynybai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai D. S. Ir G. S. santuoką sudarė 1994-04-16. Atsakovas G. S. po santuokos sudarymo 2005-04-25 Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkių registre įregistravo ūkį. Partneriai registruoti nebuvo. Skola ieškovei G. V. įmonei „Šoklys“ susidarė G. S. vykdant ūkinę veiklą, tai yra iš atsakovės pagal 2013-10-02 ir 2013-10-11 PVM sąskaitas–faktūras SOK Nr. 0177855 ir SOK Nr. 0178503 įsigyjant naftos produktų.

Taigi, byloje sprendžiamas klausimas dėl sutuoktinio atsakomybės už kito sutuoktinio, veikiančio kaip ūkininkas, prievoles. Atsižvelgiant į tai, kad ūkininko ūkis yra tam tikra verslo forma, sprendžiant minėtą klausimą svarbu yra nustatyti, ar tai yra šeimos verslas. Šiuo aspektu reikšminga yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012, kuri pakeitė ankstesniąją teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas buvo preziumuojamas ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės būdavo savaime pripažįstamos bendromis solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis, remiantis CK 3.109 straipsniu. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad individualios įmonės turto teisinis režimas ir iš jos veiklos gautų pajamų panaudojimas šeimos interesais negali būti pagrindas atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio individualios įmonės prievoles, tokia sutuoktinio prievolė negali būti siejama tik su individualios įmonės turto priklausymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise faktu, nes individualių įmonių įstatymas ir sutuoktinių civilinę atsakomybę reglamentuojančios šeimos teisės normos tiesiogiai tokios sutuoktinio atsakomybės nenustato. Tačiau individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už šios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas, t. y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje. Tokiu atveju sutuoktinių veikla kvalifikuotina kaip jungtinė veikla, kurios tikslas yra bendromis lėšomis ir darbu vykdyti individualios įmonės verslą.

Kadangi teisės aktai tiesiogiai nereglamentuoja ir sutuoktinio atsakomybės už kito sutuoktinio, veikiančio kaip ūkininkas, prievoles, nagrinėjamoje byloje būtina vadovautis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais sprendžiant, ar atsakovo G. S. ūkininko ūkis gali būti laikomas šeimos verslu. Pažymėtina, kad esminis šeimos verslo požymis yra abiejų sutuoktinių darbas, aktyvus dalyvavimas ūkininko ūkio veikloje. Nei ūkininko ūkyje naudojamo turto režimas, nei iš ūkininko veiklos gautų pajamų panaudojimas šeimos interesais neturi lemiančios teisinės reikšmės sprendžiant dėl sutuoktinio atsakomybės už kito sutuoktinio, veikiančio kaip ūkininkas, prievoles. Taigi, nenustačius bendro abiejų sutuoktinių darbo, aktyvaus dalyvavimo ūkininko ūkio veikloje, nėra pagrindo konstatuoti, kad tokia veikla yra šeimos verslas (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-185-186/2016).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė D. S. santuokos metu įregistruotame G. S. ūkininko ūkyje nedirbo ir jokios su šiuo ūkiu susijusios veiklos nevykdė. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialo 2016-03-25 pažymos Nr. TELS-1509 matyti, kad D. S. nuo 2004-04-15 pagal darbo sutartį Nr. d-148/d-306 dirba Valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialo Mažeikių skyriuje Kadastro duomenų tvarkymo grupės vyresniąją kadastro specialiste ir gauna darbo užmokestį. Sandorių dėl naftos produktų pirkimo-pardavimo sudaryme atsakovė nedalyvavo. Kaip nustatyta Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-19 preliminariu sprendimu, 2010-04-01 naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartį su ieškove sudarė atsakovas ūkininkas G. S.. Kaip paaiškino atsakovė D. S. apie šiuos sandorius ir susidariusią skolą sužinojo gavusi 2014-09-12 Akmenės rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1332-672/2014, kurį, atsakovei pareiškus prieštaravimą, teismas 2014-11-06 nutartimi laikė nepaduotu ir grąžino kreditoriui, tai yra G. V. įmonei „Šoklys“. Atsakovė paaiškino, kad visiškai nesidomėjo G. S. ūkiu, jo vykdoma veikla, jokių leidimų sandorių sudarymui nedavė, paaiškino, kad ūkis dirbo nuostolingai, ji gaudavo savo pajamas, iš kurių gyveno pati bei išlaikė vaikus.

Pažymėtina, kad šioje byloje ieškovė turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kad atsakovė D. S. dirbo ūkyje ar aktyviai dalyvavo vykdant šią veiklą, kas leistų kvalifikuoti tai kaip jungtinę veiklą. Tačiau jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės D. S. aktyvią veiklą sutuoktinio ūkininko ūkyje, jos darbinį įnašą vystant šį verslą, ieškovė teismui nepateikė (CPK 178 str.). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad D. S. nedirba, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šios aplinkybės atsakovų paneigtos. Taigi, teismo vertinimu, ieškovė byloje neįrodė vieno iš būtinų požymių tam, kad atsakovų santuokos metu įregistruotą G. S. ūkininko ūkį būtų galima pripažinti atsakovų šeimos verslu (CPK 185 str.).

Be to, pažymėtina, kad teisingam ginčo išsprendimui neturi teisinės reikšmės kiti ieškovės išskiriami ūkininko ūkio kaip šeimos verslo požymiai, t. y. ūkininko ūkio veikla yra skirta šeimos poreikiams patenkinti, iš šios veiklos gaunamos pajamos, ūkio duodama nauda panaudojama šeimos interesais, yra suderinta sutuoktinių valia dėl šios veiklos vykdymo. Jau minėta, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog iš individualios įmonės veiklos gautų pajamų panaudojimas šeimos interesais negali būti pagrindas atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio individualios įmonės prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012).

Konstatavus, kad nėra pagrindo pripažinti G. S. ūkininko ūkį atsakovų šeimos verslu, prievolė pagal įsiteisėjusį Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-19 preliminarų sprendimą negali būti laikoma bendra abiejų sutuoktinių prievole. Ši prievolė atsirado atsakovo G. S. kaip ūkininko sudarytos sutarties su ieškove pagrindu. Pagal minėtą sutartį atsakovas įsigijo naftos produktų, reikalingų ūkininko ūkio veiklai vykdyti. Akivaizdu, kad šis sandoris nėra susijęs su šeimos namų ūkio išlaikymu ar vaikų auklėjimo bei švietimo užtikrinimu, todėl iš šio sandorio kylančios prievolės negali būti pripažintinos bendromis solidariomis sutuoktinių prievolėmis pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį. Vien ta aplinkybė, kad iš ūkininko ūkio veiklos gaunamos pajamos galėjo būti panaudojamos šeimos interesais (nors šiuo atveju byloje nustatyta, kad atsakovo ūkis veikė nuostolingai), savaime nesudaro pagrindo atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio ūkininko ūkio prievoles.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovai bei jų atstovas teismo posėdžio metu pateikė prašymą atmetus ieškovės ieškinį, priteisti iš ieškovės G. V. įmonės „Šoklys“ jų naudai visas turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, tai yra 200 eurų. Teismui pateikė 2016-05-25 atstovavimo sutartis ir 2016-05-25 pinigų priėmimo kvitus Nr. 634290 ir Nr. 634289, iš kurių matyti, kad atsakovai už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas advokatui Ž. Astrauskui sumokėjo po 100 Eur, tai yra viso 200 Eur.

CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas aukščiau nurodytas su bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymu susijusias teisės normas, yra nurodęs, kad nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, taip pat turi būti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).

Nors atsakovai teismui nepateikė prašymo dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo raštu, jį išsakė žodžiu teismo posėdžio metu, teismo vertinimu, atsakovų prašymas yra pagrįstas pinigų priėmimo kvitais, kuriuose detalizuotos advokato atsakovams suteiktos paslaugos, todėl teismas sprendžia, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovai gindama savo interesus byloje naudojosi advokato paslaugomis ir patyrė po 100 Eur, viso 200 Eur išlaidų už teisines paslaugas. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 įsakymu pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų (8 punktas), todėl, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, išlaidos priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–268 straipsniais, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei D. S. iš ieškovės G. V. įmonės „Šoklys“ 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui G. S. iš ieškovės G. V. įmonės „Šoklys“ 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Domeikienė