Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovei V. S. dėl žalos regreso tvarka atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, buvusias nagrinėjimo (tyrimo ir vertinimo) dalyku pirmosios instancijos teisme, pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus tiek fakto, tiek ir teisės klausimais, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl pareiškėjos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis administracinio nusižengimo teisenoje

10. Apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pasak ieškovo, tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė tinkamai neištyręs byloje esančių įrodymų bei liudytojų parodymų. Ieškovo teigimu, administracinio nusižengimo bylos procese atsakovė veikė nesąžiningai – tyčiniais veiksmais dirbtinai sukūrė situaciją, dėl kurios vėliau atsakovė pareiškimu inicijavo administracinio nusižengimo bylos teiseną kito asmens atžvilgiu.

12. Deliktinei, kaip ir sutartinei atsakomybei, taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

13. Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

14. Kasacinio teismo yra pasisakyta, kad žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas yra privaloma deliktinės atsakomybės sąlyga, išskyrus atvejus, kai įstatymas nustato pareigą atlyginti žalą, padarytą teisėtais veiksmais, todėl šios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atsakovui atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobūdžio turtinės prievolės egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

15. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų, administracinio nusižengimo bylos Nr. II-106-1111/2024 bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog 2024 m. kovo 13 d. ieškovas gavo atsakovės pareiškimą, kuriame nurodoma, kad 2024 m. vasario 29 d. apie 12.15 val. atsakovei būnant namuose, ji išgirdo triukšmą kieme, pažvelgusi per langą pamatė, kaip ant servitutinio kelio, jos sklype, iš priekabos kasami akmenys ir pilami ant kelio. Apsirengusi išėjo į lauką ir pasakė, kad nutrauktų darbus, nes darbus vykdė neturėdamas nei žodinio, nei raštiško sutikimo šeimininkauti jos sklypo ribose. L. K., D. K. ir L. K. sūnus akivaizdžiai savivaliavo, nesilaikė žemės sklypų taikomos naudojimo paskirties. Ieškovo 2024 m. kovo 27 d. nutarimu nenustačius administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje, požymių administracinė teisena buvo nutraukta. Atsakovė (pareiškėja) pateikė skundą dėl minėto nutarimo, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti ieškovui bylą nagrinėti iš naujo. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-106-1111/2024 paliko galioti skundžiamą nutarimą bei L. K. priteisė iš valstybės 400 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Dėl šios nutarties atsakovė (pareiškėja) pateikė apeliacinį skundą, kurį Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. vasario 13 d. nutartimi atmetė bei priteisė L. K. iš valstybės 400 Eur bylinėjimosi išlaidos apmokėti.

16. Šioje civilinėje byloje ieškovas teikia ieškinį atsakovei, kurios 2024 m. kovo 13 d. pareiškimo pagrindu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, o 2024 m. kovo 27 d. nutarimu ją nutraukus bei teismams šį nutarimą palikus nepakeistą, ieškovas patyrė 800 Eur nuostolius, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės. Taigi, byloje iš esmės kilo ginčas, ar atsakovė piktnaudžiavo savo procesinėmis ir teisminės gynybos teise administracinio nusižengimo teisenoje, dėl ko ieškovas patyrė nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu tik konstatavus, kad asmuo piktnaudžiavo teise, sąmoningai nepaisė rūpestingumo ir atidumo imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-637-469/2015). Tai, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis sukelia deliktinę atsakomybę, patvirtina ir vėlesnė teismų praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Deliktinės atsakomybės taikymo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ypatumas yra tai, kad šiais atvejais reikalaujama aukštesnio kaltės laipsnio, nepakanka nustatyti neatsargumo, turi būti sąmoningas nesąžiningas veikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-23-976/2024). Tai reiškia, kad ieškovas, pagal ANK 666 straipsnį atlyginęs L. K., kuriam administracinio nusižengimo byla nutraukta, bylinėjimosi teisme išlaidas, šių išlaidų atlyginimą regreso tvarka turi teisę išieškoti pareikšdamas ieškinį dėl nuostolių atlyginimo naujoje civilinėje byloje atsakovei (pareiškėjai), tačiau privalo įrodyti, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus – piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis administracinio nusižengimo bylos procese (CK 6.280 straipsnis).

17. Veiksmų teisėtumas turėtų būti nustatomas analizuojant jų santykį ne su pasekmėmis, o su teise (V. Mikelėnas „Civilinės atsakomybės problemos: lyginamieji aspektai“, Justitia, Vilnius, 1995 m., p. 102). Vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis dėl savo galimai pažeistų teisių gynybos gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, esminę reikšmę turi ne administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo faktas, o nukentėjusiojo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo; tai teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi teisminės gynybos, kai atsakovo teisinis statusas ir kitos aplinkybės rodytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad atsakovė, įgyvendindama atitinkamas savo teises ir pasirinkdama būtent administracinio nusižengimo teisenos, o ne civilinį procesą, pažeidė draudimą piktnaudžiauti teise ar elgėsi taip, kaip joks kitas protingas asmuo tokioje pačioje situacijoje nepasielgtų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta nei akivaizdaus piktnaudžiavimo teise, nei nepagrįsto ar melagingo pranešimo apie galimai padarytą administracinį nusižengimą. Vien aplinkybė, kad atsakovės pateikto pareiškimo pagrindu pradėta administracinė teisena vėliau buvo nutraukta nenustačius administracinio nusižengimo sudėties, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovės kreipimasis į policiją buvo neteisėtas ar nesąžiningas.

19. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad atsakovė ne kartą buvo nukasusi servitutinio kelio žemės sluoksnį, dėl ko esą buvo apsunkintas kaimyninio sklypo savininkų naudojimasis šiuo keliu, o atsakovė, tai žinodama, vis tiek pateikė pareiškimą policijai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tokios aplinkybės savaime neleidžia daryti išvados apie atsakovės piktnaudžiavimą teise. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčas tarp kaimyninių sklypų savininkų dėl servitutinio kelio naudojimo ir priežiūros tęsiasi jau kelerius metus, dėl ko šalys, siekdamos apginti savo teises ar interesus, kreipiasi į įvairias institucijas. Pats faktas, kad asmuo dėl ilgalaikio kaimyninio ginčo kreipiasi į kompetentingas institucijas, negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise, jei nėra nustatyta, jog toks kreipimasis yra akivaizdžiai nepagrįstas, sąmoningai melagingas ar siekiantis sukelti kitam asmeniui žalą. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė, teikdama 2024 m. kovo 13 d. pareiškimą policijai, būtų suvokusi, jog jos nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės, ar būtų veikusi tyčia, siekdama nepagrįstai inicijuoti administracinę teiseną. Priešingai, kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, atsakovės pareiškimas buvo priimtas, jo pagrindu buvo pradėtas tyrimas, renkami duomenys ir vertinamos faktinės aplinkybės. Tai patvirtina, kad atsakovės pateikta informacija nebuvo akivaizdžiai išgalvota ar objektyviai neįmanoma. Vėlesnis sprendimas nutraukti administracinę teiseną savaime nereiškia, kad pats kreipimasis į policiją buvo nepagrįstas ar neteisėtas.

20. Iš byloje esančių duomenų nustatyta ir tai, kad 2024 m. vasario 29 d. atsakovė kreipėsi į ieškovą su pranešimu dėl į jos sklypą (servitutinę jo dalį) pilamų akmenų. Į šį kreipimąsi ieškovas 2024 m. kovo 7 d. raštu atsakė, jog tyrimas nebus atliekamas, nurodydamas, kad ginčas dėl servitutinio kelio naudojimosi tvarkos turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Nors minėto pranešimo aplinkybės iš esmės sutampa su vėliau, 2024 m. kovo 13 d., pateikto pareiškimo turiniu, vien pakartotinis kreipimasis į instituciją, siekiant, kad būtų įvertintos galimo teisės pažeidimo aplinkybės, savaime negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog institucija iš pradžių atsisakė pradėti tyrimą, o vėliau pradėta administracinė teisena buvo nutraukta, nesudaro pagrindo teigti, kad pats kreipimasis buvo nepagrįstas ar neteisėtas. Asmuo, manydamas, kad jo teisės ar teisėti interesai gali būti pažeidžiami, turi teisę pakartotinai kreiptis į kompetentingą instituciją, pateikdamas papildomą informaciją ar siekdamas, kad būtų iš naujo įvertintos nurodytos aplinkybės. Toks elgesys laikytinas teisėtu asmens teisės kreiptis į valstybės institucijas įgyvendinimu, o ne piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju atsakovės pakartotinis kreipimasis buvo vienkartinis ir susijęs su tomis pačiomis jos pastebėtomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip nurodė ieškovas, pateikiant papildomą vaizdo medžiagą, kurią reikėjo įvertinti. Toks veiksmas negali būti vertinamas kaip sistemingas ar sąmoningas procesų inicijavimas, siekiant nepagrįstai apsunkinti kitų asmenų teisinę padėtį, juolab, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė prieš tai ar po to būtų nuolat ar sistemiškai teikusi analogiškus skundus dėl tų pačių faktinių aplinkybių.

21. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovės pasirinktas kreipimasis į policiją dėl pilamų akmenų į jos žemės sklypą, šioje konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste negali būti vertinamas kaip neteisėti veiksmai piktnaudžiaujant teise ar kaip jos nesąžiningas veikimas, siekiant savo interesų patenkinimo ar tuo pažeidžiant teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Atsakovės pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise kreiptis teisinės gynybos ar apeliacijos teise (administracinio nusižengimo teisenoje), nenustačius piktnaudžiavimo teise, taip pat negali būti pripažįstamas neteisėtu veikimu. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų fakto, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

22. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti atsakovei 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino šių išlaidų pagrįstumo, o atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra neproporcinga ir per didelė.

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

24. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodė, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: prašymų ruošimas, įrodymų rinkimas – 100 Eur, atsiliepimo į ieškinį rengimas – 700 Eur, atstovavimas teisme – 200 Eur, viso 1 000 Eur (el. b. l. 30–31). Kaip nustatyta iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas atskirai dėl šių bylinėjimosi išlaidų dydžio ir pagrįstumo nepasisakė, tačiau jas priteisė bylą laimėjusiai atsakovei. Kaip minėta, ieškovas teigia, jog pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra neproporcinga bylos apimčiai, atliktiems procesiniams veiksmams bei nepagrįsta.

25. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais ieškovo argumentais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodė patirtų išlaidų pobūdį ir dydį – prašymų ruošimą, įrodymų rinkimą, atsiliepimo į ieškinį rengimą bei atstovavimą teismo posėdyje. Bendra nurodytų išlaidų suma sudaro 1 000 Eur, ir ši suma nėra akivaizdžiai neprotinga, neatitinkanti atliktų procesinių veiksmų apimties ar viršijanti atitinkamų paslaugų maksimalius dydžius, nustatytus 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos). Nors ieškovas kvestionuoja atsakovės teisinių paslaugų dydžius ir pagrįstumą, tačiau pačiame apeliaciniame skunde ieškovas nurodo atliktus atsakovės atstovo veiksmus, pvz., teikti prašymai teismui dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės gavimo; teismo posėdžio datos, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat atstovavimas teismo posėdžiuose, iš kurių 2025 m. spalio 8 d. teismo posėdis truko 2 val. 15 min. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos teiktos teisinės paslaugos atitinka prašomą už jas priteisti sumą (prašymai – 100 Eur; atstovavimas teismo posėdžiuose – 200 Eur) bei nenustatytas pagrindas jas mažinti ar nepriteisti.

26. Ieškovas taip pat ginčija ir atsakovei priteistą 700 Eur sumą už atsiliepimo rengimą. Ieškovo teigimu, atsiliepimas yra iš esmės be motyvų, jis yra neišsamus, jame neanalizuota teismų praktika, todėl 700 Eur suma už jį nepagrįsta ir neprotinga. Šiuo atžvilgiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Rekomendacijose už atsiliepimą į ieškinį (jo teikimo momentu) buvo nustatyta maksimali 5 839,75 Eur suma. Įvertinus atsiliepimo į ieškinį turinį sutiktina su ieškovu, jog jis nėra išsamus, jame nėra plačiai analizuojami aktualūs teisės taikymo klausimai, tačiau jame motyvuotai pateikiama atsakovės pozicija, jos teisinis vertinimas bei nesutikimo su ieškovo ieškiniu motyvai. Atsižvelgiant į tai, 700 Eur suma už šio procesinio dokumento parengimą laikytina pagrįsta ir atitinkanti suteiktų teisinių paslaugų apimtį.

27. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma atitinka bylos pobūdį, atliktų procesinių veiksmų apimtį ir nėra akivaizdžiai per didelė, todėl ją mažinti ar kitaip keisti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, o atitinkami ieškovo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

28. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

29. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisinių taisyklių, teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. Kaip minėta, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

31. Apeliacinis skundas atmetamas, todėl ieškovui bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Atsakovė pateikė prašymą ir įrodymus dėl 800 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą pasitelkiant advokatą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomas priteisti išlaidų dydis apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir nagrinėjamos bylos teisinę specifiką, neviršija Rekomendacijų, atitinka proporcingumo bei protingumo principus. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas dėl 800 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo yra tenkinamas ir ši suma priteisiama atsakovei iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 191008577, 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.