- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-11
- Bylos Nr.
- e2-4294-714/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-77-3-00735-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Lukšienė
- Ieškovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
- 2.6.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.1Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
dalyvaujant ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui S. S. (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovei V. S. dėl žalos regreso tvarka atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
teisme 2025 m. gegužės 9 d. buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir Klaipėdos apskrities VPK) ieškinį atsakovei V. S. dėl žalos regreso tvarka atlyginimo priteisimo. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 800 eurų žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Atsiliepimas
Atsakovė v. S. 2025 m. gegužės 27 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovo Klaipėdos apskrities VPK atstovas S. S. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovė V. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Iš administracinio nusižengimo bylos Nr. II-106-1111/2024 nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariato Vyriausiosios tyrėjos R. N. 2024 m. kovo 27 d. nutarimu nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 518 straipsnyje, požymių administracinė teisena buvo nutraukta. Pažymėtina, kad teisena buvo nutraukta, ne neatsisakyta pradėti teiseną, kaip yra nurodyta nutarimo pavadinime („Nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną“). Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). Administracinė teisena buvo pradėta pagal V. S. 2024 m. kovo 13 d. skundą.
Išnagrinėjęs V. S. skundą Plungės apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 16 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. II-106-1111/2024 priėmė nutartį palikti galioti skundžiamą nutarimą, L. K. išieškoti iš valstybės 400 eurų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta, būtent nutraukta, pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų, taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas (ANK 666 straipsnio 2 dalis).
Pirmos instancijos nutartis buvo skundžiama, ir Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs V. S. apeliacinį skundą 2025 m. vasario 13 d. nutartimi byloje Nr. AN2-31-557/2025 paliko galioti Plungės apylinkės teismo nutartį ir nutarė išieškoti L. K. iš valstybės 400 eurų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Pažymėtina, kad Klaipėdos apskrities VPK atsiliepime į V. S. apeliacinį skundą prašė skundo netenkinti, Plungės apylinkės teismo nutartį palikti galioti be pakeitimų.
Teismų sprendimai dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo nekvestionuojami. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą dalyvavo tos pačios šalys (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas). Klaipėdos apskrities VPK 2025 m. kovo 3 d. sumokėjo L. K. 800 eurų pagal teismų procesinius sprendimus bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Byloje kyla ginčas, ar turėtų atsakovė V. S. atlyginti ieškovui Klaipėdos apskrities VPK atlyginti patirtus nuostolius, tai yra, ar V. S. nesąžiningai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis (ANK 578 straipsnis, 579 straipsnis) administracinio nusižengimo bylos procese.
Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris administracinio nusižengimo tyrimo metu įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole arba nutarimu, o administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu – administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi, ir priešingai administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno atsisakymas pripažinti asmenį, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, nukentėjusiuoju įrašomas į ne teismo tvarka priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir gali būti skundžiamas teismui šio kodekso nustatyta tvarka (ANK 578 straipsnio 1 dalis). Asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ir kurį administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas atsisakė pripažinti nukentėjusiuoju toje administracinio nusižengimo byloje, turi 579 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas teises ir pareigas (ANK 579 straipsnio 4 dalis) ir apklaustas kaip liudytojas (ANK 578 straipsnio 2 dalis).
Piktnaudžiavimo procesu pagrindai numatyti ir CPK 95 straipsnyje. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius.
Piktnaudžiavimas teise yra labai sudėtingas reiškinys, tačiau galima išskirti požymius, kurie sudaro galimybę šią kategoriją sukonkretinti: piktnaudžiavimas teise savo esme pirmiausia visada yra bendrųjų pamatinių teisės saugomų principų pažeidimas; piktnaudžiavimas teise visada susijęs su subjektinės teisės realizavimu, nes teise piktnaudžiauti negali asmuo, kuris neturi atitinkamos subjektinės teisės ir nesiima jos įgyvendinti; piktnaudžiavimas teise – iš pirmo žvilgsnio teisėtas elgesys, kuris pasireiškia, kai asmuo atlieka veiksmus realizuodamas savo subjektines teises kaip leidžiamą bendro pobūdžio elgesio modelį, tačiau neleistinai peržengdamas teisės saugomas įgyvendinimo ribas; piktnaudžiaudamas teise asmuo turi suvokti, kad jo elgesys neteisėtas; piktnaudžiavimas teise orientuojamas į objektyviuosius kriterijus, nes pažeidžia ir varžo kitų asmenų teises bei įstatymo saugomus interesus, sukeldamas žalą kitiems asmenims.
Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ginčas kyla konfliktinių kaimynų santykių dėl servitutinio kelio naudojimo, ir tas ginčas tęsiasi kelerius metus. Tačiau ar vien tai, kad beveik kiekvieno ginčo metu kreipiamasi į institucijas sudaro pagrindą manyti, kad asmuo tai daro nepagrįstai, tyčia, suprasdamas, kad jo elgesys yra neteisėtas, peržengdamas teisės saugomas įgyvendinimo ribas.
Kada V. S. 2024 m. kovo 13 d. kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariatą, jos prašymas buvo priimtas, atliekamas tyrimas, vėliau administracinė teisena nutraukta. V. S. pareiškime nurodytos aplinkybės nebuvo išgalvotos ar nušviestos melagingai. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo aptariamas piktnaudžiavimo teisėmis klausimas. V. S. kaimynų elgesį vertino kaip savivaliavimą. Vien ta aplinkybė, kad institucija, priėmusi pareiškimą, nenustato administracinio nusižengimo sudėties, nereiškia asmens piktnaudžiavimo teise. Asmuo gali negebėti įvertinti situacijos teisine prasme, svarbiausia, kad jo nurodytos aplinkybės nebūtų akivaizdžiai melagingos ar išgalvotos. Asmuo turi teisę sąžiningai klysti, vertindamas savo teisių pažeidimą. Jam gali atrodyti, kad jo atžvilgiu padarytas nusižengimas. Ir kai administracinė teisena nutraukiama, nurodant, kad jis jau nebeturi jokių galimybių ginti savo galimai pažeidžiamų teisių, pavyzdžiui kreiptis į teismą spręsti ginčą dėl servitutinio kelio naudojimo sąlygų civiline tvarka, ką beje gali daryti abi servituto šalys, susidaro padėtis, kai asmeniui prieinama tik vienas būdas ginti savo galimai pažeistas teises - skųsti institucijos nutarimą teismui, kur ir susidarė bylinėjimosi išlaidos. Asmuo turi teisę skųsti institucijos ir teismų sprendimus, ir dėl tu neturėtų būti baudžiamas
Iš teismui dokumentų nustatyta, kad ginčas tarp servituto šalių yra įsisenėjęs, į policiją, Nacionalinę žemės tarnybą iki 2025 m. vasario 29 d. buvo kreiptasi ne vieną kartą, tačiau dėl visai kitokių priežasčių (užstatyto automobilio, nuspirto ženklo, žemės sklypo ribų ir pan.). Todėl negalima vienareikšmiškai vertinti, kad V. S. 2025 m. kovo 13 d. kreipėsi į policiją visiškai nepagrįstai, piktnaudžiaudama, pakartotinai dėl tų pačių veikų. Taip pat nėra duomenų, rodančių, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu V. S. būtų vilkinusi procesą, kaip nors veikusi prieš greitą ir ekonomišką bylos išnagrinėjimą.
Servitutinio daikto naudojimas ir priežiūra turėtų būti abiejų šalių rūpestis, bet kokie pakeitimai, vadovaujantis geros moralės principais turėtų būti atliekami tarpusavio sutarimu arba bent jau įspėjus viena kitą. Dėl susidariusios situacijos šiuo aspektu galima įžvelgti abipusę kaltę. Ir jeigu tai nėra teisės pažeidimas, toks šalių elgesys, kai kelio įrengimo klausimas nesprendžiamas tarpusavio sutarimu, kad būtų abipusiai priimtina, neatitinka servitutinio bendradarbiavimo sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.112 – 4.114 straipsniuose, nors tai ir nėra šios bylos dalykas. Šioje byloje nebuvo aiškinamasi dėl servituto teisę sudarančio turinio ir sąlygų. Konstatavus, kad servituto turėtojas turėjo teisę ir pareigą tvarkyti servitutinį kelią, nebuvo gilinamasi, ar jis tą darė tinkamai, taip, kad nebūtų pažeidžiamos tarnaujančio daikto žemės sklypo savininkų interesai, pavyzdžiui vanduo nuo kelio nebėgtų į sklypą. Sprendžiant administracinio nusižengimo bylą, tebuvo teigiama, kad servituto turėtojas atliko savo pareigą, nurodyta įstatyme (CK 4.111 straipsnis, 4.114 straipsnio 1 dalis, nors yra ir to paties straipsnio 2 dalis, taip pat 4.112 straipsnis, 4.113 straipsnio 1 – 2 dalys).
Visų šių aplinkybių visumos pagrindu, individualiai įvertinus atsakovės veiksmus negalima daryti patikimos ir abejonių nekeliančios išvados dėl jos piktnaudžiavimo procesu.
Ieškinį atmetus, atsakovei priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsakovės V. S. naudai 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Sprendimui įsiteisėjus administracinio nusižengimo bylą Nr. II-106-1111/2025 grąžinti Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmams.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.