Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-451-392/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-08
Bylos Nr.: e2A-451-392/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-06025-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas: A. J.
Atsakovas: E. J.

Kategorijos

3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-451-392/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06025-2021-7Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) A. J. ir atsakovo (apelianto) E. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui E. J. dėl nepilnamečiams vaikams išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus D. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui po 538 Eur kas mėnesį, nepilnametės dukters I. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), išlaikymui po 532 Eur kas mėnesį, nepilnamečio sūnaus L. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), išlaikymui po 565 Eur kas mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, paskiriant ieškovę vaikų išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise, nustatant, kad išlaikymo dydžiai kasmet indeksuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti ieškovei iš atsakovo 14 170 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimą, nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2021 m. vasario 25 d.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Šalys santuokoje susilaukė trijų vaikų – D. J., I. J., L. J.. Šalys gyveno normalų santuokinį gyvenimą, atsakovas rūpinosi, prižiūrėjo bei išlaikė vaikus. Ieškovė 2018 m. šeimos sprendimu, nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2021 m. gegužės 15 d. įsidarbino Europos komisijoje, todėl su šeima išvyko gyventi į Nyderlandus. Išvykus iš Lietuvos, atsakovo požiūris į nepilnamečius vaikus ir santuokines pareigas pasikeitė. Ieškovė iš darbinių santykių pradėjo gauti dideles pajamas ir visos penkių asmenų šeimos išlaikymo našta buvo perkelta iš esmės vienai ieškovei. Atsakovas vangiai ieškojo darbo, nes jam pradėjo patikti gyventi ieškovės darbo sąskaita. Atsakovas nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2020 m. birželio 6 d., kai savo iniciatyva paliko šeimą, niekur nedirbo, todėl neturėjo jokių pajamų, kuriomis prisidėtų prie šeimos biudžeto. Atsakovas nuolatos būdavo namuose, save pateisindamas tuo, jog kažkam reikia prižiūrėti šalių nepilnamečius vaikus, tačiau ir šis darbas jį vargino, jo nuotaika buvo bloga, vaikų akivaizdoje buvo keliami konfliktai, atsakovas nepagarbiai elgėsi, kėlė pavydo scenas ieškovei turint išvykti į darbą. Pamažu atsakovo psichologinis terorizavimas, užgauliojimai ir emocinis nepasitenkinimas peraugo į fizinį smurtą, net viešose vietose bei grasinimus ieškovei pakenkti darbovietėje. Santykiams pasiekus visišką krizę, 2020 m. birželio 6 d. atsakovas išvyko iš ieškovės gyvenamojo būsto Nyderlanduose į Lietuvą ir nuo šios datos visiškai nesirūpina savo trimis nepilnamečiais vaikais ir jų neišlaiko, prie vaikų auklėjimo ir priežiūros neprisidėjo jokia forma. Be to, atsakovas Lietuvoje be jokio pagrindo kreipėsi į Nyderlandų teisingumo ministeriją ir apkaltino ieškovę vaikų grobimu. Ieškovei paaiškinus faktinę situaciją, 2021 m. sausio 12 d. tyrimas dėl atsakovo išgalvoto vaikų pagrobimo buvo nutrauktas. Privalomos ikiteisminės mediacijos metu, taikiai ginčo nepavyko išspręsti, kadangi atsakovas vengė tinkamai bendrauti ir komunikuoti su mediatore. Nurodo, kad vieno vaiko poreikiai maistui per mėnesį sudaro apie 283 Eur; aprangai 85 Eur; būsto nuomai po 300 Eur; komunaliniams mokesčiams po 75 Eur ir 99,44 Eur; sveikatai apie 25 Eur per mėnesį. Vaikai lanko Europos Komisijos įsteigtą privačią mokyklą Bergeno mieste. Mokyklos išlaidas tiesiogiai apmoka ieškovės darbovietė. Už kanceliarines prekes ir vadovėlius 226 Eur ieškovė apmoka iš savo lėšų. Būreliai mokykloje po pamokų kainuoja 556 Eur (ieškovei darbovietė apmoka 85 proc. kainos), tačiau kita vaikų popamokinė veikla ir ugdymas yra apmokama ieškovės lėšomis (baseinas 250 Eur, futbolas 135 Eur, gimnastika 145 Eur, jojimo pamokos 68 Eur). Sūnui D. J. mokykloje sekasi gerai, tačiau patiria sunkumų dėl kalbų bei matematikos moksluose, todėl papildomai po kelias valandas per savaitę pas korepetitorių mokosi lietuvių, anglų bei matematikos, dėl ko patiriamos iki 113 Eur per mėnesį išlaidos. D. turi ypatingų sportinių gebėjimų, todėl jų lavinimui 2-3 kartus per savaitę lanko futbolą, 1 kartą per savaitę lankosi baseine bei žirgyne. Dukra I. J. turi ypatingų meninių gebėjimų, todėl be mokyklos lankymo, po 1 kartą per savaitę lankosi gimnastikos užsiėmimuose, taip pat sekdama brolio pavyzdžiu kartu lanko baseiną bei žirgyną. Jauniausias sūnus L. J. šiuo metu, be mokyklos-darželio papildomai po 1 kartą per savaitę lanko popamokinį būrelį. Vaikų išlaidų lentelės vieno mėnesio laikotarpiui patvirtina, jog sūnui D. reikalingas vieno mėnesio išlaikymas, užtikrinantis jo poreikius, sudarytų apie 1 075 Eur dydžio sumą, dukrai I. J. reikalingas vieno mėnesio išlaikymas sudarytų 1 065 Eur, o sūnui L. – 1 129,18 Eur. Bendras vaikams reikalingas vieno mėnesio išlaikymo dydis sudaro apie 3 270 Eur dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad tėvai turi pareigą išlaikyti vaikus lygiomis dalimis, iš atsakovo trijų nepilnamečių vaikų išlaikymui, periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, priteistina bendra 1 635 Eur dydžio suma. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, turi nuosavybės teise nekilnojamojo turto, kitų išlaikytinių neturi, todėl nėra priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti reikalingo išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams. Šiuo metu ieškovės darbo užmokestis per mėnesį sudaro 4 996,22 Eur, todėl jos finansinė padėtis leidžia teikti vaikų išlaikymui reikalingą 3 270 Eur dydžio sumą. Ieškovė neturi savo nekilnojamojo turto ir jei santuokos nepavyktų išsaugoti, turi rūpintis vaikams gyvenamosios vietos stabiliu užtikrinimu, t. y. gyvenamojo būsto įsigijimu, todėl neturi prisiimti visos vaikų išlaikymo naštos. Atsakovas nuo 2020 m. birželio 6 d. neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, priežiūros ir auklėjimo jokia forma, todėl iš atsakovo priteistinas vaikų išlaikymo įsiskolinimas, nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2021 m. vasario 26 d. sudaro 14 170 Eur ((8 mėn. x 3 270 Eur) + (20 d. x (3 270 Eur / 30 d.) / 2 = (26 160 Eur + 2 180 Eur) / 2 = 28 340 Eur / 2 = 14 170 Eur), todėl ši išlaikymo įsiskolinimo suma priteistina ieškovei iš atsakovo.

2. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Prašė šalių vaikų išlaikymui priteisti po 120 Eur kas mėnesį kiekvienam iki vaikų pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšas ieškovei tvarkyti uzufrukto teise, indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kitą ieškinio dalį prašė atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas atsakingai žiūri į tėvų pareigas. Ieškinyje yra nurodyti tikrovės neatitinkantys, neparemti jokiais įrodymais, faktai. Atsakovas visą vedybinį laikotarpį nuolatos dirbo Lietuvoje ir užsienyje ir rūpinosi šeima, prižiūrėjo mažiausią vaiką. Atsakovas ieškojo darbo ir būdamas Nyderlanduose dalyvavo atrankose booking.com, Apple, KLM, Starbucks ir kt. Kol šeima laikinai gyvena Nyderlandų karalystėje atsakovas skraidydavo ir vykdavo automobiliu į įmonę, kurios yra akcininkas ir vadovas, UAB „(duomenys neskelbtini)” ir Latvijos Respublikoje SIA „(duomenys neskelbtini)”. Atsakovas nuolatos asmeniškai išleisdavo atitinkamas sumas šeimos poreikiams ir perduodavo ieškovei ženklias sumas grynais pinigais, skirtas šeimos bei vaikų poreikiams. Esant visame pasaulyje Covid-19 pandemijai ir karantinui, ilgą laiką atsakovas negalėjo išvykti iš Nyderlandų, todėl 2020 m. birželio mėn. išvyko į Lietuvą tvarkyti verslų reikalus, tačiau nenustojo gyventi šeimyninio gyvenimo. Atsakovas ir toliau išlaikė šalių vaikus, Nyderlanduose 2020 m. šventė su šeima Kūčias ir Kalėdas, bendravo su vaikais, su atitinkamais principiniais ieškovės trukdymais. Atsakovas kurį laiką yra prastovose, negauna darbo užmokesčio, tačiau deda visas pastangas įveikti finansinius sunkumus, aktyviai ieškojo darbo ir pajamų šaltinių. Ieškovės nurodytos išlaidos vaikams yra ženkliai viršijančios objektyvias vaikų išlaikymui būtinas išlaidas ir atsakovo finansines galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą. Ieškovė nepagrindė jos nurodytų išlaidų būtinumo vaikams. Šalys į Nyderlandus išvyko vedinos išimtinai ieškovės sprendimo, gavus kontraktą 3 metams, nors atsakovas nepritarė tokiam ieškovės sprendimui, kadangi vaikams teko atitolti nuo senelių, draugų ugdymo įstaigų ir kt., tačiau ieškovė ignoravo tokią atsakovo nuomonę. Atsakovas neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik ieškovei siekiant dirbti Olandijoje, vykti kartu su šeima ir prižiūrėti jauniausią vaiką, kuris dar tuo metu buvo motinos maitinamas. Šalys pradžioje apsigyveno Nyderlanduose, nuomojame 4 kambarių bute už 800 Eur per mėnesį. Tačiau ieškovės užgaidos buvo didesnės – jai gaunant didelį darbo užmokestį buvo pasirinktas nuomoti ženkliai brangesnis turtas. Ieškovė pasirinko pakankamai brangų vaikų darželį motyvuodama tuo, jog jos darbovietė jai kompensuoja 90 proc. darželio mokesčio. Vaikai galėtų eiti ir į pigesnį, tačiau ne prastesnį darželį, kuris šeimai visai nekainuotų ir ieškovės darbovietės būtų kompensuojamas 100 proc. Dėl vaikų būrelių nurodė, kad iki karantino vyresnysis sūnus lankė tenisą, o dukra – šokius, ir to pakako. Vaikų lankomi būreliai taip pat yra apmokami ieškovės darbdavio. 2020 m. karantino laikotarpiu vaikai nelankė jokių būrelių, nes jų veikla buvo uždrausta. Dėl baseino, gimnastikos ir jojimo būrelių, atsakovas visuomet laikėsi pozicijos, kad pernelyg didelis vaikų užimtumas neigiamai gali paveikti mokslus, tačiau ieškovė vis vien laikėsi savo pozicijos ir užrašė vaikus į minėtus būrelius, dėl ko pradėjo prastėti sūnaus rezultatai ugdymo įstaigose, ir teko samdyti korepetitorius, kurių poreikio taip pat nederino su atsakovu. Visos ieškovės minimos išlaidos nebuvo derintos su atsakovu, todėl tokių išlaidų naštą turėtų prisiimti ieškovė. Atsakovas šiuo metu negauna darbo užmokesčio. Jo pajamos per mėnesį sudaro 113,76 Eur Sodros išmoka. Atsakovas turi kreditorių. Jo turimas vienintelis butas, esantis (duomenys neskelbtini) apsunkintas hipoteka, pradėtas priverstinis išieškojimas iš šio buto. Atsakovas turi ir kitų kreditorių. Pragyvenimui priverstas skolintis. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra bendra jungtinė nuosavybė. Ieškovė iš Lietuvos Respublikos gauna vaikams 333 Eur išmoką. Ieškovės darbdavys ieškovei papildomai moka 1 078,56 Eur pašalpą vaikams, 98 Eur švietimo išmoką, 242,90 Eur namų ūkio išmoką, 102,90 Eur ikimokyklinę pašalpą, iš viso ieškovė gaudama 1 855,96 Eur pašalpų vaikams iš jų gali užtikrinti būtinuosius vaikų poreikius ir dalį papildomų vaikų poreikių. Ieškovė turėtų prie vaikų išlaikymo prisidėti didesne dalimi, kadangi jos gaunamos pajamos didesnės už atsakovo. Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentais, kad nuo išvykimo iš šeimos namų, atsakovas jokia forma neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, kadangi atsakovas išleisdavo ženklias pinigų sumas šeimos poreikiams ir duodavo ieškovei grynais pinigais. Siuntė vaikams siuntinius, dovanas, maistą: saldainius, šakotį, kūčiukus. Atsakovas turėjo kelionės išlaidų Vilnius – Bergenas. Aplinkybė, kad šalys buvo skirtingose valstybėse, nereiškė santuokinio gyvenimo pabaigos. Atsakovo teigimu, esant tokioms aplinkybėms, vaikams išlaikymo įsiskolinimas nesusidarė. Atsakovas ieškovei prašo skirti 3 000 Eur baudą už nepagrįstą ieškinį, pusę šios sumos priteisiant atsakovui.

3. Išvadą teikianti institucija byloje pateikė išvadą ir prašė bylą nagrinėti išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo E. J. nepilnamečių vaikų I. J., D. J. ir L. J. išlaikymui po 200 Eur kiekvienam per mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. kovo 1 d.) iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę A. J. priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams I. J., D. J. ir L. J. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisė iš atsakovo E. J. ieškovei A. J. 4 934,22 Eur neteikto išlaikymo vaikams I. J., D. J. ir L. J. įsiskolinimą, susidariusį nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2021 m. vasario 28 d. Priteisė ieškovei A. J. iš atsakovo E. J. 1 148,22 Eur advokato teisinės pagalbos ir dokumentų vertimo išlaidų. Priteisė atsakovui E. J. iš ieškovės A. J. 1 870,95 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Priteisė iš atsakovo E. J. į valstybės biudžetą 98,29 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš ieškovės A. J. į valstybės biudžetą 174,73 Eur žyminio mokesčio.

5. Teismas nustatė, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Las Vegase, Nevadoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir ją įregistravo (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Santuoka sprendimo priėmimo metu nėra nutraukta. Šalims (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Vilniuje, gimė sūnus D. J.; (duomenys neskelbtini) gimė dukra I. J.; (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. J.. Šalys ir jų vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Ieškovė kartu su vaikais gyvena Nyderlandų Karalystėje (toliau – Nyderlandai). Vaikai lanko Bergeno Europos mokyklą. Atsakovas gyvena Lietuvos Respublikoje.

6. Teismas nurodė, kad šalių santykiai yra konfliktiški. Ieškovė teigia, kad atsakovas neteikia vaikams išlaikymo, o atsakovas nurodo, kad prisideda prie vaikų išlaikymo dovanomis ir grynais pinigais. Teismas įvertino atsakovo pateiktus kredito įstaigose, esančių sąskaitų išrašus, 2020 m. gruodžio 18 d. UAB „Maxima LT“ mokėjimo kvitą, kuriame nurodyta, kad buvo perkami keli vaikiški žaislai, maisto ir kitų prekių pirkimo kvitus ar išrašus apie tam tikrų vaikams skirtų prekių pirkimą, ir padarė išvadą, jog šie duomenys nepatvirtina pastovaus ir vaikų poreikius atitinkančio išlaikymo vaikams teikimo. Teismas atsižvelgęs į atsakovo argumentus, kad jis buvo atvykęs į Olandiją švęsti Šv. Kalėdų su šeima 2020 m. gruodžio mėn., sprendė, jog vienkartinis atvykimas po pusės metų pertraukos į Olandiją, į šeimos namus, negali būti vertinamas, kaip tinkamas vaikų išlaikymas ar bendro ūkio vedimas. Atsižvelgęs į šalių konfliktiškus santykius, įrodymų apie atsakovo teikiamą nuolatinį išlaikymą vaikams nebuvimą, teismas sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas priteisti išlaikymą iš atsakovo jo nepilnamečiams vaikams.

7. Spręsdamas dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio teismas, įvertino kiekvieno vaiko poreikius, vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad L. J. poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 1 314,74 Eur, I. J. – 1 580,74 Eur, D. J. – 1 560,23 Eur, tačiau patikslintame ieškinyje nurodė, kad L. J. poreikiams patenkinti reikalinga 1129,18 Eur, I. J. – 1 065 Eur, D. J. – 1 075 Eur.

8. Dalis patiriamų išlaidų vaikų poreikiams patenkinti ieškovei yra kompensuojama darbdavio (Europos Komisija), t. y.: 57 Eur/mėn. kainuojantis vaikų jojimo būrelis kompensuojamas 40 proc.; vaikų gydymo išlaidos (išskyrus medikamentus) kompensuojamos 80 proc.; mokyklos išlaidos kompensuojamos 40 proc.; „Alles Kits“ būrelis kompensuojamas 80 proc. Iš ieškovės pateiktų algalapių 2020 m. birželio mėn. – 2021 m. birželio mėn. nustatyta, kad ieškovei 2021 m. kas mėnesį būdavo išmokamas vidutiniškai po 4 966 Eur atlyginimas su priedais, išskyrus 2021 m. birželio mėn. – 10 143,27 Eur), kurį, be kita ko, sudaro: ikimokyklinio mokslo priedas – 102,90 Eur (L. J. nebelankant darželio nebebus mokamas); namų ūkio priedas – 242,90 Eur; mokslo priedas – 98 Eur; vaikams priedas – 1 263,72 Eur (atėmus 185,16 Eur vaikų pinigų dalį). Taip pat ieškovei skiriama Lietuvos Respublikos 333,60 Eur išmoka trims vaikams. Ieškovės darbdavys atima iš vaikų išmokos 185,16 Eur, kadangi ieškovė iš Lietuvos gauna 333,60 Eur vaikams išmoką.

9. Teismas įvertinęs ieškovės argumentus dėl vaikams maistui reikalingos sumos, jos patiriamų išlaidų, padarė išvadą, jog ieškovės nurodytos vaikų išlaidos maistui yra pagrįstos, nustatytos pagal faktą, ir sprendė, kad vieno vaiko poreikiams maistui reikalinga 283,16 Eur per mėnesį. Teismas į šią sumą įskaitė ir galimas vaikų maisto išlaidas mokykloje, nes remiantis ieškovės argumentais teismo posėdyje, vaikų maitinimas mokykloje nėra vykdomas nuolat.

10. Spręsdamas dėl išlaidų, patiriamų namo nuomai ir komunaliniams mokesčiams, iš byloje pateiktų duomenų nustatė, kad ieškovė nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d. namo nuomai išleisdavo po 1 203,50 Eur kas mėnesį (išskyrus 2020 m. birželio mėn. – 1 173 Eur), todėl sprendė, kad ši suma nustatyta pagal faktą ir yra laikoma mėnesine namo nuomos kaina, t. y. vienam asmeniui vidutiniškai po 300 Eur. Atsižvelgęs, kad ieškovė komunaliniams mokesčiams visai šeimai, nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d., 4 asmenims išleidžia: elektrai ir dujoms – 200 Eur; šiukšlių išvežimui – 58 Eur; internetui – 51 Eur; vandeniui – 30 Eur, t. y. 84,75 Eur vienam vaikui per mėnesį (200 Eur + 58 Eur + 51 Eur + 30 Eur / 4 asmenų), padarė išvadą, jog pagal faktą, bendrai namo nuomai ir komunaliniams mokesčiams kas mėnesį vienam vaikui tenka po 384 Eur. Byloje nustatyta, kad ieškovei darbdavys išmoka namų ūkio priedą – 242,90 Eur, todėl konstatavo, kad vienam vaikui reikalinga 323,27 Eur kas mėnesį namo nuomai ir komunaliniams mokesčiams (384 Eur - (242,90 / 4) kompensacijos suma.

11. Įvertinęs, jog kas mėnesį mokyklos išlaidos (vadovėliai, pratybos, raštinės prekės) kiekvienam vaikui sudaro po 22 Eur kas mėnesį (100 Eur klasės fondas; 120 vaikų vadovėliai, kanceliarinės prekės ir t. t. kas metus), sprendė, kad ši suma yra protinga ir pagrįsta bylos medžiaga. Tačiau ieškovės nurodytas išlaidas reikalingas mokytojų dovanoms – 7,50 Eur, teismas neįskaitė į mėnesinius vaikų poreikius, konstatavęs, jog nėra galimybės nustatyti kokios dovanos mokytojams yra dovanojamos pagal ieškovės pateiktus sąskaitų išrašus, ir kad šios išlaidos skirtos būtent mokytojų dovanoms.

12. Spręsdamas dėl išlaidų, reikalingų vaiko aprangai, pagrįstumo, nustatė, jog ieškovė per metus vaikų drabužiams ir avalynei išleidžia vidutiniškai apie 1 680 Eur per metus, t. y. apie 35 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį (1 680 Eur / 12 mėn. / 4 asmenys). Padarė išvadą, kad ieškovės poreikių lentelėse nurodytos nepagrįstai didelės sumos, skirtos vaikų aprangai. Teismo vertinimu, 35 Eur suma drabužiams per mėnesį, laikytina protinga ir įrodyta, todėl sumažino vaikų poreikius aprangai ir nustatė, kad vieno vaiko aprangai priteistina po 35 Eur kas mėnesį pinigų suma. Įvertinęs ieškovės patiriamas papildomas išlaidas vaikų aprangai būreliams ir pateiktą sąskaitos išrašą, vaikų poreikiams kas mėnesį sporto aprangai priteisė 6 Eur sumą kiekvienam vaikui.

13. Teismas nustatė, kad ieškovės išlaidas sveikatai visiškai kompensuoja darbdavys. Ieškovės vaikai retai lankydavosi pas šeimos gydytoją 2021 m., tačiau, atsižvelgdamas į vaikų poreikį gauti sveikatos priežiūrą, poreikį ateityje galimai dažniau lankytis gydymo įstaigose, tai, kad yra pirkta medikamentų, kurie ieškovei nebūtų kompensuojami perkant juos vaikams, nustatė vaikams teiktino išlaikymo dydį į ateitį, ir sprendė, kad vaikų gydymui/medikamentams reikalinga po 5 Eur kas mėnesį (po kompensacijos). Kadangi išlaidos dantų priežiūrai ieškovei nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d. buvo visiškai kompensuotos, tai atmetė ieškovės argumentus, kad papildomai I. J. dantų priežiūrai reikalinga 100 Eur kas mėnesį. Tačiau atsižvelgęs į tai, kad visi šalių vaikai turi poreikį gauti dantų priežiūrą ir ateityje turės ir dantų gydymo poreikį, nustatė, kad visų vaikų dantų priežiūrai reikalinga skirti po 7 Eur kas mėnesį kiekvienam (po kompensacijos).

14. Įvertinęs, jog dalis būrelių vaikams yra kompensuojama, kokias sumas ieškovė išleido būreliams, kokius būrelius vaikai lanko, sprendė, jog L. J. būreliams per mėnesį reikia skirti 117 Eur po kompensacijų, I. J. - 129,50 Eur po kompensacijų, D. J. - 128,25 Eur po kompensacijų. Teismo vertinimu, 7 Eur suma kiekvieno berniuko kirpyklai kas mėnesį yra protinga ir pagrįsta ieškovės sąskaitos išrašais, I. J. skirtina 3 Eur kas mėnesį (36 Eur per metus) suma, nes ji į kirpyklą buvo vedama 1 kartą per metus. Nors ieškovė nurodė, kad I. J. bei D. J. pramogoms (draugų gimtadieniams) vidutiniškai reikia skirti po 35 Eur, tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad vieno vaiko pramogoms kas mėnesį skiriama vidutiniškai 15 Eur, todėl šią sumą (15 Eur) laikė pagrįsta (pagal faktą) bei protinga, todėl ją nustatė visiems trims vaikams.

Šalies argumentai

15. Ieškovė nurodė, kad I. J. ir D. J. kitoms išlaidoms reikia skirti 100 Eur (kaupiamasis draudimas). Kadangi teismui nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad kas mėnesį skiriama 100 Eur vieno vaiko kaupiamajam draudimui, tai teismas sprendė neįtraukti 100 Eur kiekvieno vaiko kaupiamajam draudimui į nustatytus vaikų poreikius. Nors ieškovė nurodė, kad auklės paslaugoms kiekvienam vaikui kas mėnesį reikia skirti po 133,33 Eur (10 Eur/val. x 40 val./mėn. 3 vaikams), tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad auklės paslaugoms ieškovė vidutiniškai kas mėnesį skiria 30 Eur vienam vaikui, todėl sprendė, kad poreikis auklei sudaro 30 Eur kas mėnesį vienam vaikui. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta suma automobilio išlaidoms, t. y. 118,75 Eur kas mėnesį vienam vaikui, yra protinga ir pagrįsta bylos duomenimis.

Žemesnės instancijos teismas

16. Taigi teismas nustatė, kad L. J. poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 969,18 Eur, I. J. - 977,68 Eur, D. J. - 980,43 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovei suteikiami priedai, teismas atėmė iš vaikų mėnesinių poreikių sumų ieškovės gaunamus priedus mokslui – 98 Eur, vaikų pašalpą – 1 078,56 Eur, 333,60 Eur Lietuvos Respublikos teikiamų vaiko pinigų ir nustatė, kad D. J. poreikiai po visų kompensacijų sudaro 477,05 Eur (980,43 Eur – 32,66 Eur (98 Eur / 3 vaikai) – 359,52 Eur (1 078,56 Eur / 3 vaikai) – 111,20 Eur (333,60 Eur / 3 vaikai). L. J. poreikiai po visų kompensacijų sudaro 465,80 Eur (969,18 Eur – 32,66 Eur (98 Eur / 3 vaikai) – 359,52 Eur (1 078,56 Eur / 3 vaikai) – 111,20 Eur (333,60 Eur / 3 vaikai). I. J. poreikiai po visų kompensacijų sudaro 474,30 Eur (977,68 Eur – 32,66 Eur (98 Eur / 3 vaikai) – 359,52 Eur (1 078,56 Eur / 3 vaikai) – 111,20 Eur (333,60 Eur / 3 vaikai).

17. Teismas įvertinęs šalių turtinę padėtį, konstatavo, jog atsakovo turtinė padėtis nėra gera, tačiau tokia atsakovo turtinė padėtis susidarė išimtinai dėl atsakovo neveikimo. Atsakovas turi galimybę dirbti ir teikti vaikams reikiamo dydžio išlaikymą. Atsakovas nedėjo pakankamų pastangų įsidarbinti Nyderlanduose arba gauti didesnes pajamas Lietuvos Respublikoje. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų gauti atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsižvelgęs į byloje surinktus įrodymus teismas konstatavo, kad objektyviai ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Ieškovė gauna beveik 5 000 Eur su darbo santykiais susijusias pajamas, kompensacijas vaikų mokslui ir kt. Atsakovo butas areštuotas, gaunamos minimalios darbo pajamos (dėl atsakovo pasyvios darbo paieškos). Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovei darbdavio suteikiamos papildomos išmokos auginant vaikus Nyderlanduose, šalių nustatytas turtines padėtis, šalių pastangas gauti atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, teismas nukrypo nuo tėvų lygių dalių principo išlaikyti vaikus, ir nustatė, kad 200 Eur dydžio išlaikymas vaikams yra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai.

18. Spręsdamas dėl ieškovės prašomo išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nustatė, jog ieškinys teismui buvo pateiktas 2021 m. kovo 1 d., nuo šios dienos priteistas išlaikymas vaikams iš atsakovo, tačiau išlaikymo įsiskolinimą prašoma priteisti iki 2021 m. vasario 25 d. Taigi, šiuo atveju susidaro trys dienos, kuriomis neprašoma priteisti išlaikymo ar išlaikymo įsiskolinimo (nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2021 m. vasario 28 d.). Atsižvelgiant į tai, teismas, būdamas aktyvus šeimos bylose, paskaičiavo priteistiną išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2021 m. vasario 28 d. (už 8 mėn. ir 22 d.).

19. Teismas nustatė ir tai, kad atsakovas išvyko iš Nyderlandų (bendro šeimos būsto) į Lietuvą 2020 m. birželio 6 d., todėl sprendė, kad būtent ši diena laikytina šalių gyvenimo skyrium pradžia, nuo kurios atsakovas neišlaikė vaikų. Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus, kad jis išvykdamas iš Nyderlandų paliko ieškovei pinigų šeimos poreikiams, nes ieškovės sąskaitos išrašai patvirtina jos nurodomą aplinkybę, kad būtent ieškovė atsakovui pervesdavo lėšų maisto ir kitų pirkinių įsigijimui, ir taip pat aplinkybę, jog iš ieškovės sąskaitos, o ne grynais pinigais, buvo apmokėti visi vaikų poreikiai. Pažymėjo, kad vienkartinių dovanų vaikams pirkimas nepatvirtina pastovaus ir vaikų poreikius atitinkančio išlaikymo vaikams teikimo, juolab, kad ir ieškovė vaikams pirko dovanas, organizavo ir apmokėjo kasmetines šventes, o šių išlaidų neįtraukė į vaikų poreikių lenteles.

20. Kadangi ieškovė mokėjimus už vaikų būrelius ar mokyklą darydavo viena suma kartu keliems vaikams, tai teismas, pagal faktą, iš byloje esančių duomenų, pagrindžiančių vaikams patirtas išlaidas, sudarė visų vaikų poreikių sumos suvestinę išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu, neišskiriant konkretaus vaiko poreikių. Minėtą apskaičiavimą netaikė išlaidoms vaikų maistui. Ieškovės gautų priedų prie atlyginimo ir vaikų pinigų sumą nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2021 m. vasario 28 d. sudarė 14 685,26 Eur. Teismas šiuos pinigus atėmė iš nustatytos sumos vaikų poreikiams tenkinti minėtu laikotarpiu ir nustatė, kad vaikams po visų gautų priedų atėmimo, teiktino išlaikymo dydis iš abiejų tėvų nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2021 m. vasario 28 d. sudarė 13 335,74 Eur (28 021 Eur – 14 685,26 Eur).

21. Teismas nustatė, kad atsakovas vidutiniškai 26 proc. mažesne dalimi (600 Eur iš 817,15 Eur (nustatytų vaikų poreikių suma)) turėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo, nes atsakovo, kuris gyvena Lietuvoje, turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės ir dėl Lietuvos ir Nyderlanduose skirtingo pragyvenimo lygio ir gaunamų darbo užmokesčių skirtumų. Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2021 m. vasario 28 d. turėjo teikti vaikams 4 934,22 Eur (13 335,74 Eur / 2 = 6 667,87 Eur – 26 proc. skaičiaus 6 667,87) išlaikymą. Taigi, teismas konstatavo, jog atsakovo išlaikymo įsiskolinimo ieškovei dydis nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2021 m. vasario 28 d. sudaro 4 934,22 Eur.

22. Atsakovo prašymo skirti ieškovei 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos skiriant atsakovui, netenkino, nes teismo vertinimu, atsakovo prašymas yra deklaratyvus, nemotyvuotas ir nepagrįstas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

23. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio priteisimo ir priteisti iš atsakovo E. J. nepilnamečių vaikų I. J. ir D. J. išlaikymui po 470,28 Eur, o L. J. išlaikymui 503,28 Eur per mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. kovo 1 d.) iki vaikų pilnametystės, uzufrukto teise lėšų tvarkytoja paskiriant motiną, A. J.; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo ir priteisti iš atsakovo E. J. ieškovei A. J. 12 868,68 Eur (14 170 Eur – 1 301,32 Eur vaiko pinigai) neteikto išlaikymo vaikams I. J., D. J. ir L. J. įsiskolinimą, susidariusį nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2021 m. vasario 28 d.; 3) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą dalyje dėl E. J. priteistų bylinėjimosi išlaidų; 4) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą dalyje dėl iš A. J. valstybei priteisto 174,73 Eur žyminio mokesčio; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taikė tinkamas teisės normas ir vadovavosi byloje aktualia teismų praktika, tačiau priteisiant nepilnamečiams vaikams konkretų periodinį išlaikymą, padarė daug viena kitai prieštaraujančių išvadų, vertinant konkretaus vaiko poreikius ir tėvų finansines galimybes. Apeliantės nuomone, teismo sprendimo išvada nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo išlaikyti vaikus yra visiškai nepagrįsta, nes priteista 200 Eur išlaikymo suma negali būti pripažinta kaip tinkama ir atitinkanti vaikų interesus ir poreikius, ji yra prieštaraujanti prieš tai teismo sprendime nustatytiems vaikų būtiniems poreikiams. Pažymėjo, kad atsakovas turi galimybę dirbti ir teikti vaikams reikiamo dydžio išlaikymą.

23.2. Apeliantė nesutinka su galutine teismo išvada dėl nustatyto išlaikymo dydžio. Ieškovės suskaičiuotą ir pripažintą kaip atitinkantį protingumo kriterijus vaikams reikalingą išlaikymą be gaunamų priedų mokslui ir pašalpų, teismas nepagrįstai dar kartą sumažina, atimdamas 98 Eur priedą mokslui ir 1 078 Eur vaikų pašalpą bei 333,60 Eur valstybės išmokas vaikams. Nurodo, kad apeliantė apskaičiuodama vaikams reikalingą išlaikymo sumą iš kiekvieno vaiko poreikių atėmė pirma nurodytus priedus ir pašalpas, išskyrus 333,60 Eur išmokas vaikams. Tiek ieškovės parodymais, tiek jos į bylą pateiktais algalapiais, byloje buvo nustatyta, kad ieškovės darbdavys atima iš 333,60 Eur vaikų išmokos 185,16 Eur. Todėl iš nustatyto vaikams reikalingo išlaikymo turi būti atimama ne 111,20 Eur suma iš gaunamos išmokos, o 61,72 Eur suma (185,16 / 3).

23.3. Pirmosios instancijos teismo nustatytos vaikų poreikiams skirtinos sumos, neatitinka net minimalios mėnesinės algos Lietuvoje (kuri šiuo metu yra 642 Eur, o nuo 2022 m. sausio 1 d. bus 730 Eur) orientacinio kriterijaus, kuris kasacinio teismo yra pripažintas kaip svarbus priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Pats teismas pripažino, kad minėto išlaikymo dydžio nereikia įrodyti, nes jis yra mažesnis nei pusė minimalaus darbo užmokesčio Lietuvos valstybėje, o vaikai gyvena Olandijoje, todėl teismo išvados prieštarauja jo paties padarytai kitai išvadai, kad yra visuotinai žinoma, kad pragyvenimo lygis Nyderlanduose yra aukštesnis nei Lietuvos Respublikoje. Kasacinis teismas ne kartą nurodė, kad ir Lietuvoje gyvenantiems vaikams, išlaikymo dydis nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis turi būti nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

23.4. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera ir ieškovė turi prisiimti didesnę vaikų išlaikymo naštą, kurios pagrindu teismas visiškai nepagrįstai nukrypo nuo tėvų lygių dalių principo išlaikyti vaikus. Teismas, nustatydamas ieškovės turtinę padėtį, nevertino, jog atsakovas, palikęs šeimą ir grįždamas į Lietuvą pasiėmė vaikų poreikiams tenkinti ir ieškovės darbinėms funkcijoms vykdyti reikalingą transporto priemonę Lexus RX400H, todėl ieškovė buvo priversta įsigyti kitą transporto priemonę Nissan Leaf, kurios įsigijimui sudarė paskolos sutartį 12 000 Eur sumai. Be to, ji neturi jokio nekilnojamojo turto, dirba samdomą terminuotą darbą, o visos gaunamos pajamos išleidžiamos vienai išlaikant 4 asmenų šeimą. Apeliantės nuomone, jos turtinė padėtis yra žymiai sunkesnė ir rizikingesnė, ji deda maksimalias pastangas, užtikrindama vaikų poreikius tiek dirbdama, tiek juos augindama ir prižiūrėdama. Be to, teismo išvada nukrypti nuo lygių dalių principo išlaikyti vaikus prieštarauja paties teismo atliktam šios bylos faktinių aplinkybių viseto vertinimui, kad pats atsakovas išreiškė sutikimą išvykti su šeima į Nyderlandus, nedėjo pakankamų pastangų įsidarbinti Nyderlanduose arba gauti didesnes pajamas Lietuvos Respublikoje, kad atsakovas neturi sveikatos problemų, kitų išlaikytinių ir galutinei išvadai, kad tokia atsakovo turtinė padėtis susidarė išimtinai dėl atsakovo neveikimo, todėl atsakovas turi galimybę dirbti ir teikti vaikams reikiamo dydžio išlaikymą.

23.5. Apeliantė nurodo, kad sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra keistinas nuo reikalautos ieškiniu sumos jį mažinant kiekvieną mėnesį 148,44 Eur gauta iš Lietuvos valstybės vaikų pinigų suma, liekančia po darbdavio atskaitos.

23.6. Apeliantė nurodo, jog remiantis žyminio mokesčio mokėjimo ir atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo teisine reglamentacija, pirmosios instancijos teismas, sistemiškai vertinant CPK 80 ir 83 straipsnių nuostatas, skundžiamu sprendimu, priteisdamas ir įpareigodamas ieškovę sumokėti 174,73 Eur žyminį mokestį už ieškinį dėl periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo neteisingai aiškino ir taikė žyminio mokesčio institutą reglamentuojančias teisės normas. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškoma tik iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, todėl iš jos žyminis mokestis negalėjo būti priteistas.

23.7. Teismas visiškai nevertino ieškovės atstovės nurodytų ir pateiktų įrodymų apie tai, kad už atsakovą bylinėjimosi išlaidas sumokėjęs trečiasis asmuo - bendrovė SIA „(duomenys neskelbtini)“ pagal Latvijos viešo registro išrašus likviduota, o galimai nesąžiningai likusi bendrovės neuždaryta banko sąskaita yra naudojama atsakovo nuslėptų pajamų naudojimui. Nors pagal teismų praktiką sąskaitas už proceso šalį gali apmokėti trečiasis asmuo, tačiau asmuo turėtų būti egzistuojantis. Nors advokatas pateikia PVM sąskaitas faktūras išrašytas E. J., tačiau iš jų turinio neįmanoma identifikuoti suteiktų paslaugų, kurių pobūdis nurodomas bendrai „už teisines paslaugas“, kadangi atsakovas teigia esantis ne likviduotos, o neva likviduojamos įmonės direktoriumi, tai akivaizdu, kad „tokios“ bendro pobūdžio išlaidos „už teisines paslaugas“ gali būti suteiktos ir pačiai bendrovei, išrašant sąskaitą direktoriaus vardu ir pavarde. Iš advokato pateiktų PVM sąskaitų faktūrų turinio negalima daryti neginčytinos išvados, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra atsakovo patirtos už advokato pagalbą konkrečioje byloje, todėl teismas nepagrįstai jas priteisė. Be to, liko neišspręstas ir ieškovės patirtų į atsakovo atskirąjį skundą atsiliepimo surašymo išlaidų klausimas, t. y. 2021 m. balandžio 13 d. 300 Eur PVM sąskaita už teisines paslaugas Nr. AP-2021/04/26, apmokėta 2021 m. balandžio 13 d. mokėjimo pavedimu, priimant sprendimą liko nepaskirstyta.

24. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą iš dalies ir išlaikymo įsiskolinimo dalyje sprendimą išdėstyti sekančiai: priteisti iš atsakovo E. J. ieškovei A. J. 1 201,21 Eur neteikto išlaikymo vaikams I. J., D. J. ir L. J. įsiskolinimą, susidariusį nuo 2020 m. gruodžio 25 d. iki 2021 m. vasario 28 d. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 4 934,22 Eur neteikto išlaikymo vaikams įsiskolinimą susidariusį nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2021 m. vasario 28 d., kadangi gyvenimas skyriumi prasidėjo nuo 2020 m. gruodžio 25 d., o iki tol šalys gyveno bendrą gyvenimą, vedė bendrą ūkį bei kartu rūpinosi vaikais. Dėl Covid-19 pandemijos ir karantino, ilgą laiką atsakovas negalėjo išvykti iš Nyderlandų, todėl 2020 m. birželio mėn. išvyko į Lietuvą tvarkyti savo verslų reikalus, tačiau nenustojo gyventi šeimyninio gyvenimo: ir toliau išlaikė mažamečius vaikus, Nyderlanduose šventė su šeima Kūčias (2020 m. gruodžio 24 d.) ir Kalėdas (2020 m. gruodžio 25 d.), iki 2020 m. gruodžio 25 d. bendravo su vaikais. Bendras šalių gyvenimas, bendras ūkis tarp šalių nenutrūko ir bendras santuokinis gyvenimas tarp šalių nesibaigė vien nuo fakto, kad atsakovas laikinai pusei metų išvyko tvarkyti darbinių reikalų į kitas valstybes. Juo labiau, kad išvykdamas iš Nyderlandų (2020 m. birželio 6 d.) atsakovas neišsivežė jokių daiktų, rūbų, baldų ir t.t. – išvyko tik su rankiniu bagažu. Pažymi, kad atsakovas visą laiką materialiai rėmė savo vaikus, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iki 2020 m. gruodžio 25 d. turėjo būti atmestas.

24.2. Apeliantas nurodo, kad būdamas atsakingas vyras ir tėvas, išvykdamas į Lietuvą dar 2020 m. birželio mėn. paliko ieškovei 1 500 Eur sumą grynais pinigais vaikų poreikiams, o per 2020 m. Kūčias perdavė dar 1 000 Eur grynais pinigais. Atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 25 d. nuolatos, tiek pats asmeniškai išleisdavo atitinkamas sumas šeimos poreikiams, t. y. siuntiniai vaikams, dovanos, maistas: šakotis, saldainiai, kūčiukai ir t. t., kelionė Vilnius - Bergen NH: benzinas, maistas, kelių mokesčiai, dovanos vaikams, perdavė ieškovei ženklias sumas grynais pinigais, skirtas šeimos bei vaikų poreikiams. Visa atsakovo perduota suma ieškovei buvo skiriama šeimos išlaikymui (maisto pirkimui, drabužių pirkimui, reikiamų buitinių priemonių pirkimui, vaikų būtiniems poreikiams tenkinti t. t.). Todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovas nuo 2018 m. finansiškai neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo yra nepagrįsti.

24.3. Pirmosios instancijos teismas padarydamas išvadą, jog atsakovo pateikti pirkiniai nelaikytini nuolatiniu išlaikymu, turėjo tirti ir aiškintis kokia realiai dalimi atsakovas vaikams išlaikymą teikė, nes išlaikymo įsiskolinimas gali susidaryti ne vien, kai išlaikymas neteikiamas visiškai, tačiau ir kai išlaikymas teikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Šiuo atveju teismas visiškai ignoruodamas atsakovo faktiškai vaikams teiktą išlaikymą ir traktuodamas jį kaip nenuolatinį ne tik nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, bet ir grubiai pažeidė atsakovo teises bei teisėtus interesus. Aplinkybė, ar atsakovas pirko žaislus vaikams, ar dovanas, ar kitas prekes, visa tai turėjo būti vertinama ir išskaičiuojama iš teismo nustatyto išlaikymo įsiskolinimo.

Atsiliepimas

25. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip visiškai nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog aplinkybė, kad atsakovas kreipėsi į Nyderlandų teisingumo ministeriją ir apkaltino ieškovę, jog ji pagrobė šalių nepilnamečius vaikus, tačiau 2021 m. sausio 12 d. tyrimas dėl atsakovo išgalvoto nepilnamečių vaikų pagrobimo buvo nutrauktas, patvirtina, jog šeima jokio bendro ūkio ir šeiminio gyvenimo ginčijamu laikotarpiu nevedė. Bendro ūkio nebuvimą patvirtina ir byloje esantis ieškovės bei policijos susirašinėjimas dėl apelianto padaryto administracinio nusižengimo su automobiliu „Lexus“, 2020 m. spalio 2 d. Pažyma dėl mediacijos nutraukimo, kurioje nurodyta, kad ieškovė dėl vaikų išlaikymo kreipėsi su prašymu vykdyti privalomąją mediaciją 2020 m. rugpjūčio 31 d., patvirtina, jog atsakovui Kūčių vakarą buvo žinoma, jog ginčas dėl vaikų išlaikymo bus sprendžiamas teisme. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais apie paliktus grynuosius pinigus vaikų poreikiams. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas Nyderlanduose nedirbo daugiau nei 2 metus, jokių pajamų neturėjo. Kaip matyti iš bylos medžiagos jo finansinė padėtis, grįžus į Lietuvą, taip pat nepasikeitė, nes jis nedėjo jokių pastangų susirasti gerai apmokamą darbą. Todėl atsakovo teiginiai, kad jis išvyko iš Olandijos palikęs pinigų ir atvyko į Kūčias su pinigais yra taip pat visiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo dalyje iš byloje esančių įrodymų visumos padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų jog būtų tinkamai vykdęs savo įstatyminę prievolę išlaikyti vaikus laikotarpiu nuo gyvenimo skyrium pradžios 2020 m. birželio 6 d. iki kreipimosi į teismą, t. y. 2021 m. vasario 28 dienos.

26. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nustatydamas priteistino iš atsakovo išlaikymo dydį vadovavosi ne vien vaikų poreikiais, tačiau ir šalių turtine padėtimi, kuri šioje byloje buvo itin reikšminga nustatant proporcingą iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį, todėl, kad ir kokios aplinkybės keistųsi kalbant apie vaikų poreikiams reikalingą sumą, šalių turtinės padėties kriterijus remiantis toliau išdėstytais duomenimis bet kuriuo atveju liudija tai, kad iš atsakovo objektyviai negali būti priteistas kiekvienam vaikui didesnis išlaikymas nei, kad 200 Eur/mėn. Atsakovas deda visas pastangas, kad įveiktų finansinius sunkumus, t. y. ieško darbo ir pajamų šaltinių. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėjo, kad Lietuva kaip ir kitos šalys šiai dienai susiduria su pandemija, kas ne tik sumažina galimybes įsidarbinti, tačiau ir gauti didesnį darbo užmokestį, tačiau atsakovas savo veiksmais demonstruoja ryžtą gauti nors ir nedideles, bet vis vien pajamas, kuriomis prisideda prie savo vaikų išlaikymo, priešingai, nei, kad nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia ieškovė. Tai patvirtina su atsiliepimu pateikta antstolio pažyma, kurioje nurodyta, jog išlaikymas iš atsakovo pusės vaikams iki šios dienos pilnai padengtas bei, kad atsakovas turi ženklių įsipareigojimų, kurie išieškomi iš jo vykdymo proceso tvarka. Nurodo, kad šiai dienai atsakovo turtinė padėtis dar labiau pasunkėjusi. Iš atsakovo vienintelio nekilnojamojo turto yra pradėtas priverstinis išieškojimas, atsakovas turi eilę ir kitų civilinių bylų bei iš to kylančių kreditorinių įsipareigojimų, santaupų jis neturi, pragyvenimui yra priverstas skolintis. Atsižvelgus į tai, akivaizdu, kad ieškovės prašomas priteisti šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydis – po 500 Eur ir daugiau kiekvienam vaikui išlaikymo, yra neproporcingai didelis ir varžo atsakovo teises ir teisėtus interesus, juo labiau, kai atsakovas šiai dienai tegauna 200 Eur darbo užmokestį. Pažymėjo, kad ne vien atsakovas, tačiau ir ieškovė pagal pareigą privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo, tačiau remiantis tuo, kad ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį yra dešimtimis kartų didesnės nei atsakovo, ieškovė turi visas finansines galimybes bei pareigą prie vaikų išlaikymo prisidėti didesne dalimi, juo labiau, kai tokia pozicija atitinka ir įstatymą. Nesutinka su ieškovės argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui priteisimo. Nurodo, kad į bylą buvo pateiktos atsakovui išrašytos PVM sąskaitos faktūros už šioje civilinėje byloje jam suteiktas teisines paslaugas. Atsakovas į bylą pateikė darbo apskaitos lentelės, kuriose yra detalizuojamos visos atsakovui suteiktos teisinės paslaugos, pagal į bylą pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Aplinkybė, kad dalį sąskaitos už atsakovą apmokėjo trečiasis asmuo visiškai neturi jokios reikšmės bylai, nes pagal teismų praktiką sąskaitas už proceso šalį gali apmokėti trečiasis asmuo. Be to, kaip matyti iš pačių pavedimų, kuriuos atlieka trečiasis asmuo, paskirties, konkrečiai kiekvienu sykiu nurodoma, kad mokama už atsakovą ir pagal atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą, todėl ieškovės argumentai, jog neva paslaugos gali būti teikiamos bendrovei, neatitinka tikrovės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

28. Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams dydžio, bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio iš ieškovės priteisimo.

29. Nustatyta, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Las Vegase, Nevadoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir ją įregistravo (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Santuoka sprendimo priėmimo metu nėra nutraukta. Šalims (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Vilniuje, gimė sūnus D. J.; (duomenys neskelbtini) gimė dukra I. J.; (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. J.. Šalys ir jų vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Ieškovė kartu su vaikais gyvena Nyderlandų Karalystėje. Vaikai lanko Bergeno Europos mokyklą. Atsakovas gyvena Lietuvos Respublikoje.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

30. Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad teismas ieškovės suskaičiuotą ir pripažintą kaip atitinkantį protingumo kriterijus vaikams reikalingą išlaikymą, nepagrįstai dar kartą sumažino, atimdamas 98 Eur priedą mokslui, 1 078 Eur vaikų pašalpą bei 333,60 Eur valstybės išmokas vaikams. Nurodo, kad ji apskaičiuodama vaikams reikalingą išlaikymo sumą atėmė pirma nurodytus priedus ir pašalpas, išskyrus 333,60 Eur išmokas vaikams. Pasak apeliantės, teismas nepagrįstai sumažino vaikams reikalingą išlaikymą 333,60 Eur suma, nes ieškovės darbdavys iš gaunamos 333,60 Eur vaikų išmokos atima 185,16 Eur. Todėl iš nustatyto išlaikymo turi būti atimama ne 111,20 Eur suma, o 61,72 Eur suma (185,16 Eur / 3).

31. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio, vadovaudamasis byloje pateiktais įrodymais, t. y. vaikų poreikių lentelėmis, ieškovės pateiktais mokėjimo kvitais, sąskaitų išrašais, įvertino kiekvieno vaiko poreikius, taip pat atsižvelgė į darbdavio mokamas kompensacijas, skirtas vaikų jojimo būreliui, gydymo išlaidas ir pan. Teismas nustatė, kad L. J. poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 969,18 Eur, I. J. - 977,68 Eur, D. J. - 980,43 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad darbdavys ieškovei suteikia priedus, teismas atėmė iš nustatytų vaikų mėnesinių poreikių sumų ieškovės gaunamą 98 Eur priedą mokslui, 1 078,56 Eur vaikų pašalpą, 333,60 Eur valstybės išmokas vaikams ir nustatė, kad D. J. poreikiai po visų kompensacijų sudaro 477,05 Eur, L. J. - 465,80 Eur, I. J. - 474,30 Eur.

32. Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs vaikams reikalingą išlaikymą, nepagrįstai jį dar kartą sumažino, atimdamas iš nustatytos sumos darbdavio mokamą 98 Eur priedą mokslui ir 1 078 Eur vaikų pašalpą, nes ieškovė apskaičiuodama vaikams reikalingą išlaikymo sumą buvo atėmusi nurodytus priedus ir pašalpas.

33. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba vaiką auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatęs vaikams teiktino išlaikymo dydį sprendė jį sumažinti valstybės mokamomis vaikams išmokomis. Tačiau teismas neatsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, jog apeliantei, auginančiai tris vaikus, valstybė moka 333,60 Eur, tuo tarpu ieškovės darbdavys iš vaikų išmokos atima 185,16 Eur sumą, ir nepagrįstai kiekvienam vaikui reikalingo išlaikymo dydį sumažino 111,20 Eur suma. Įvertinus tai, darytina išvada, jog šalių vaikams reikalingo išlaikymo dydis turi būti mažinamas 49,48 Eur suma (333,60 Eur – 185,16 Eur / 3).

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, daro išvadas, jog D. J. poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 930,95 Eur (980,43 Eur – 49,48 Eur), I. J. – 928,20 Eur (977,68 Eur – 49,48 Eur), L. J. – 919,70 Eur (969,18 Eur – 49,48 Eur) suma.

35. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera ir ieškovė turi prisiimti didesnę vaikų išlaikymo naštą, kurios pagrindu teismas visiškai nepagrįstai nukrypo nuo tėvų lygių dalių principo išlaikyti vaikus. Apeliantės nuomone, jos turtinė padėtis yra žymiai sunkesnė ir rizikingesnė, ji deda maksimalias pastangas, užtikrindama vaikų poreikius tiek dirbdama, tiek juos augindama ir prižiūrėdama.

36. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

37. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nors paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

38. Nagrinėjamu atveju ieškovė dirba Nyderlandų Karalystėje, gauna beveik 5 000 Eur siekiančias pajamas iš darbo santykių; neturi nekilnojamojo turto; nuomoja namą ir pagal nuomos sutartį kas mėnesį moka 1 150 Eur nuomos mokestį (šiuo metu 1 203,50 Eur) ir komunalinius mokesčius; turi bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakovu transporto priemonę Lexus RX400H (atsakovo žinioje); transporto priemonę Nissan Leaf, registruotą Nyderlandų Karalystėje, kuriai įsigyti sudarė paskolos sutartį 12 000 Eur sumai; yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė.

39. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje už darbą 2021 m. liepos mėn. gavo 200 Eur darbo užmokestį ir SIA „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kurioje atsakovo pajamos – 0 Eur; asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto – 1/88 patalpos (parkingo), esančios (duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra įkeistas hipoteka bei areštuotas, pradėtas priverstinis išieškojimas; žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini); yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas; viešosios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas; SIA „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui suteikė 3 000 Eur paskolą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad skolingas: UAB „Vilniaus vandenys“ 83,04 Eur, AB „Šilumos tinklai“ 654,16 Eur, UAB „Mano būstas NPC“ 609,19 Eur, R. L. 5 316,58 Eur bei turi vykdyti įsipareigojimą pagal su AB Swedbank sudarytą vartojimo sutartį.

40. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad objektyviai ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Iš ieškovės gaunamų pajamų atėmus minėtus priedus (ūkio išlaidoms, vaikų pašalpas ir kt.), ieškovės gaunamos pajamos sumažėja iki 3 500 Eur, tuo tarpu atsakovas gauna tik minimalias darbo pajamas. Todėl atsižvelgus į šalių turtinę padėtį, skolinius įsipareigojimus, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo išlaikyti vaikus ir iš atsakovo priteisti mažesnę išlaikymo dalį, nei patiria ieškovė. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog nustatyta, kad vaikų poreikių patenkinimui kas mėnesį reikalinga didesnė suma, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kad iš atsakovo priteistina mažesnė būtino išlaikymo dalis, nei teikia ieškovė, sprendžia, jog iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams turi būti padidintas iki 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.

41. Apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatytu išlaikymo įsiskolinimo dydžiu. Nurodo, kad teismas iš ieškovės reikalaujamos vaikų išlaikymo įsiskolinimo sumos nepagrįstai atėmė darbdavio mokamus priedus. Pažymi, kad reikalaujama išlaikymo įsiskolinimo suma turi būti mažinama tik valstybės skiriama išmokų vaikams suma, t. y. 148,44 Eur, liekančia po darbdavio atskaitos.

42. Byloje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti, nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2021 m. vasario 28 d. (8 mėn. ir 22 d.), ieškovė išleido 28 021 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš nustatytos sumos atėmęs visus ieškovės gautus priedus prie atlyginimo ir išmokas vaikams, t. y. 14 685,26 Eur, nepagrįstai sumažino išlaikymo įsiskolinimą. Kaip jau minėta, išmoka vaikui, mokama valstybės, yra skirta vaiko poreikiams ir iš esmės atimama iš bendros nustatytos vaiko poreikiams reikalingos sumos. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio, neatsižvelgė į tai, jog ieškovės darbdavys atima iš vaikų išmokos 185,16 Eur sumą, todėl nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimą sumažino visa išmokos vaikams suma. Teisėjų kolegija sprendžia, jog prašomo išlaikymo įsiskolinimo suma turėjo būti mažintina kiekvieną mėnesį 148,44 Eur suma. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog teiktino išlaikymo dydis iš abiejų tėvų nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2021 m. vasario 28 d. sudarė 26 716,85 Eur (28 021 Eur – (148,44 Eur × 8 mėn. + 148,44 Eur / 28 d. × 22 d.). Kadangi teismas pagrįstai nukrypo nuo tėvų lygių dalių principo išlaikyti vaikus, darytina išvada, jog atsakovas nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2021 m. vasario 28 d. turėjo teikti vaikams 8 683 Eur išlaikymą (26 716,85 Eur / 2 = 13 358,42 Eur × 65 proc.). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo keistinas, išlaikymo įsiskolinimas didintinas iki 8 683 Eur sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

43. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisdamas ir įpareigodamas ieškovę sumokėti 174,73 Eur žyminį mokestį už ieškinį dėl periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, neteisingai aiškino ir taikė žyminio mokesčio institutą reglamentuojančias teisės normas.

44. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė 174,73 Eur žyminį mokestį už ieškinį dėl periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl ši sprendimo dalis naikintina.

45. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo. Nurodo, kad už atsakovą bylinėjimosi išlaidas sumokėjo trečiasis asmuo - bendrovė SIA „(duomenys neskelbtini)“, kuri pagal Latvijos viešo registro išrašus likviduota. Be to, iš advokato pateiktų PVM sąskaitų faktūrų turinio negalima daryti neginčytinos išvados, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra atsakovo patirtos už advokato pagalbą konkrečioje byloje, todėl teismas nepagrįstai jas priteisė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

46. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

47. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 2 923,36 Eur. Atsakovas teismui pateikė išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, darbo apskaitos lentelę, kurioje yra detalizuojamos visos atsakovui suteiktos paslaugos. Taigi atsakovo pateikti dokumentai patvirtina, kad advokato paslaugos šioje byloje buvo suteiktos atsakovui, dėl to buvo patirtos realios išlaidos, dalį jų apmokėjo trečiasis asmuo, kitą dalį – pats atsakovas.

48. Pažymėtina, jog nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, jog už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015).

49. Atsižvelgus į tai darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog atsakovas už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 2 923,36 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami priešingai išvadai daryti.

50. Apeliantė nurodo, kad liko neišspręstas ieškovės patirtų į atsakovo atskirąjį skundą atsiliepimo surašymo išlaidų klausimas, t. y. 2021 m. balandžio 13 d. 300 Eur PVM sąskaita už teisines paslaugas Nr. AP-2021/04/26, apmokėta 2021 m. balandžio 13 d. mokėjimo pavedimu. Atkreiptinas dėmesys, jog teismui neišsprendus bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo, ieškovė galėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl papildomo sprendimo priėmimo.

51. Iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos ieškovės ir atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

52. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 3 189,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 3 041 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 148,50 Eur procesinių dokumentų vertimo išlaidų. Tenkinus 60 proc. ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 913,70 Eur advokato teisinės pagalbos ir dokumentų vertimo išlaidų (3 189,50 Eur x 60 proc.), atsakovui iš ieškovės priteistina 1 169,34 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (2 923,36 Eur x 40 proc.).

53. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 162 Eur žyminis mokestis, dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas 111,02 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad tenkinta 60 proc. ieškinio reikalavimų, valstybei iš atsakovo priteistina 163,81 Eur byloje mokėtino žyminio mokesčio.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

54. Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei 4 934,22 Eur neteikto išlaikymo vaikams įsiskolinimą susidariusį nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2021 m. vasario 28 d., kadangi gyvenimas skyriumi prasidėjo nuo 2020 m. gruodžio 25 d., o iki tol šalys gyveno bendrą gyvenimą, vedė bendrą ūkį bei kartu rūpinosi vaikais. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta.

55. Nustatyta, jog atsakovas išvyko iš Nyderlandų (bendro šeimos būsto) į Lietuvą 2020 m. birželio 6 d. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog ši diena laikytina šalių gyvenimo skyrium pradžia, nuo kurios atsakovas neišlaikė vaikų. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis buvo atvykęs švęsti Šv. Kalėdų su šeima 2020 m. gruodžio mėn., negali būti vertinamos kaip bendro ūkio vedimas, nes tai buvo vienkartinis atvykimas po pusės metų pertraukos.

56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009, 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

57. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašydama iš atsakovo priteisti 14 170 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2021 m. vasario 28 d., nurodė, jog atsakovas neteikė vaikams išlaikymo nuo atsakovo išvykimo gyventi į Lietuvą, t. y. nuo 2020 m. birželio 6 d. Atsakovas teigia, jog teikdavo šeimai paramą grynais pinigais, prisidėjo prie vaikų poreikių tenkinimo ir pirkiniais, dovanomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pateikti banko mokėjimo nurodymai, nepatvirtina pastovaus, nuolatinio vaikų poreikių tenkinimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vienkartinių dovanų, žaislų vaikams pirkimas, negali būti laikomas nuolatiniu vaikų poreikių tenkinimu, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas teikė nuolatinį išlaikymą vaikams. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog minėtu laikotarpiu teikė išlaikymą vaikams.

58. Atsakovas nurodo, jog jis būdamas atsakingas vyras ir tėvas, išvykdamas į Lietuvą dar 2020 m. birželio mėn. paliko ieškovei 1 500 Eur sumą grynais pinigais vaikų poreikiams, o per 2020 m. Kūčias perdavė dar 1 000 Eur grynais pinigais. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, jog pati ieškovė atsakovui pervesdavo lėšų maisto ir kitų pirkinių įsigijimui, iš ieškovės sąskaitos, o ne grynais pinigais, buvo apmokėti visi vaikų poreikiai, be to atsakovas Nyderlanduose nedirbo ir neturėjo jokių pajamų, šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas ieškovei perdavė nurodytas sumas grynais pinigais.

59. Atsakovo argumentas, kad teismas spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turėjo įvertinti ir išskaičiuoti iš nustatyto išlaikymo įsiskolinimo atsakovo pirktus žaislus vaikams ir dovanas, atmestinas. Vienkartinių dovanų vaikams pirkimas nepatvirtina pastovaus ir vaikų poreikius atitinkančio išlaikymo vaikams teikimo. Be to, ieškovė vaikams taip pat pirko dovanas, organizavo ir apmokėjo kasmetines šventes, tačiau šių išlaidų neįtraukė į vaikų poreikių lenteles.

60. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė išlaikymo vaikams įsiskolinimą nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2021 m. vasario 28 d.

61. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, nepriteisiamos. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies, spręstina dėl ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Apeliantė sumokėjo 84 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 605 Eur teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo surašymą. Vėliau su atsiliepimu pateikė dokumentus ir nurodė, jog sumokėjo 900 Eur teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo surašymą ir 847 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, iš viso 1 936 Eur. Kadangi apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, tai ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki nagrinėjamo klausimo sudėtingumui adekvačios 1 000 Eur sumos, kuri priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą:

Iš atsakovo E. J. priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams I. J., D. J. ir L. J. kiekvienam per mėnesį padidinti iki 300 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. kovo 1 d.) iki vaikų pilnametystės.

Priteistą iš atsakovo E. J. ieškovei A. J. išlaikymo įsiskolinimą padidinti iki 8 683 Eur.

Priteistas ieškovei A. J. iš atsakovo E. J. advokato teisinės pagalbos ir dokumentų vertimo išlaidas padidinti iki 1 913,70 Eur.

Priteistas atsakovui E. J. iš ieškovės A. J. advokato teisinės pagalbos išlaidas sumažinti iki 1 169,34 Eur.

Priteistą žyminį mokestį iš atsakovo E. J. į valstybės biudžetą padidinti iki 163,81 Eur.

Panaikinti sprendimo dalį dėl iš ieškovės A. J. į valstybės biudžetą priteisto 174,73 Eur žyminio mokesčio.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. J. iš atsakovo E. J. 1 000 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Loreta BraždienėVirginijus KairevičiusTatjana Žukauskienė