- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- e2S-1349-392/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06025-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- E. J.
- Ieškovas
- A. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui E. J. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui – D. J. ((duomenys neskelbtini)) po 538 Eur, I. J. ((duomenys neskelbtini)) po 532 Eur, L. J. ((duomenys neskelbtini)) po 565 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, priteistas išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę uzufrukto teise valdyti šias lėšas; priteisti ieškovei iš atsakovo 14 170 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2021 m. vasario 26 d. ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams po 321 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, iki galutinio sprendimo priėmimo (nenurodo nuo kada), paskiriant ieškovei priteistas vaikų išlaikymui lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Nurodė, kad iš pradžių šalys gyveno normalų santuokinį gyvenimą, atsakovas rūpinosi, prižiūrėjo bei išlaikė vaikus. 2018 m. ieškovė šeimos sprendimu terminuotai, t. y. nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2021 m. gegužės 15 d. įsidarbino Europos komisijoje, todėl kartu su atsakovu bei nepilnamečiais vaikais išvyko gyventi į Nyderlandus. Išvykus iš Lietuvos, atsakovo požiūris į vaikus ir į santuokines pareigas pasikeitė. Ieškovė iš darbinių santykių pradėjo gauti geras pajamas ir visos 5 asmenų šeimos išlaikymo našta buvo perkelta iš esmės vienai ieškovei. Atsakovas vangiai ieškojo darbo, nes jam pradėjo patikti gyventi ieškovės sąskaita. Atsakovas nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2020 m. birželio 6 d., kai savo iniciatyva paliko šeimą, niekur nedirbo, todėl neturėjo jokių pajamų prisidėti prie šeimos biudžeto. Nuo 2020 m. birželio 6 d. atsakovas visiškai nesirūpina savo trimis vaikais, jų neišlaiko ir šio klausimo geranoriškai nesprendžia. Atsakovas nuo 2020 m. birželio 6 d. palikęs šeimą Nyderlanduose, persikėlė gyventi į Lietuvą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 23 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo E. J. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. J., I. J. ir L. J. mokamą po 180 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. kovo 1 d.), iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Paskyrė ieškovę A. J. nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Nutarė, jog priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
4. Teismas nustatė, kad šalys santuokoje susilaukė trijų vaikų - D. J. ((duomenys neskelbtini)), I. J. ((duomenys neskelbtini)) ir L. J. ((duomenys neskelbtini)). Ieškovė nurodo, jog gyvena ir dirba Nyderlanduose, o atsakovas Lietuvoje. Atsakovas nuo 2020 m. birželio mėn. nesirūpina vaikais, neteikia jiems išlaikymo. Vaikų poreikiams kas mėnesį reikia 3 270 Eur. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo laikiną vaikams išlaikymą po 321 Eur kas mėnesį iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.
5. Teismas įvertinęs ieškovės pateiktą atlyginimo ataskaitą ir paaiškinimus, nustatė, jog ieškovės pajamos per mėnesį iš viso sudaro 5 299,22 Eur. Ieškovė Lietuvos Respublikoje neturi nekilnojamojo turto. Nuosavybės teise valdo transporto priemonę LEXUS RX400H (dalyvavimas viešame eisme draudžiamas). Valdo 33 vnt. (1 vnt./25 Eur) vardines paprastąsias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Atsakovas Sodros duomenimis šiuo metu negauna darbo užmokesčio. Jo pajamas per mėnesį sudaro vidutiniškai 113,76 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius išmoka. Atsakovas turi kreditorių. Jo turimas vienintelis butas, esantis (duomenys neskelbtini), apsunkintas hipoteka, o iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad hipotekos kreditorius pradėjo priverstinį išieškojimą iš šio buto. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėtas butas yra areštuotas antstolio R. V.. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso parkingas, esantis (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovas valdo 34 vnt. (1 vnt./25 Eur) vardines paprastąsias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Lietuvos Respublikoje transporto priemonių neturi.
6. Teismas sprendė, jog šioje proceso stadijoje matyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, tačiau pažymėjo, kad neturi duomenų, dėl kokių priežasčių susidarė tokia atsakovo turtinė padėtis. Teismas taip pat neturi duomenų dėl atsakovo sveikatos būklės, išsimokslinimo, pastangų, gauti su darbo santykiais susijusias pajamas ir dėl šalių vaikų realių ir būtinų poreikių. Šie poreikiai ir reali šalių turtinė padėtis bus nustatyta tik teismui išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės. Todėl atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką, ieškovės pateiktus ir teismo išreikalautus rašytinius įrodymus, šalių turtinę padėtį, Lietuvos Respublikos pragyvenimo lygį ir vidutinį darbo užmokestį, sprendė, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą iš dalies ir priteisti iš ieškovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą, mokamą po 180 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, nuo kreipimosi į teismą dienos, iki teismo sprendimo priėmimo. Teismo vertinimu, toks išlaikymo dydis su gaunamomis iš kitos valstybės vaikų švietimui ir kitomis pašalpomis, bylos nagrinėjimo metu užtikrins, kad būtinieji vaikų poreikiai bus patenkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas (apeliantas) E. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti pilna apimtimi; šio prašymo netenkinus – pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartį, priteisiant iš atsakovo po 120 Eur kas mėnesį laikino išlaikymo kiekvienam vaikui. Atskirojo skundo argumentai:
7.1. Apeliantas nurodo, kad teismas priėmė nutartį, remdamasis melagingomis ir nutylėtomis aplinkybėmis paremtomis ieškovės ieškinio pagrindu, neįvertinęs atsakovo turtinės padėties (remdamasis preliminariais įrodymais, esančiais byloje), todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
7.2. Teismas visiškai nemotyvavo savo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui, neanalizavo ir netyrė aplinkybės, kaip pranešimas vaikų tėvui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą gali sukelti žalą vaikų interesams. Nepranešimas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovui buvo skubotas procesinis sprendimas grubiai pažeidžiantis teisės būti išklausytam principą. Be to, vaikai realiai gyvena su abiem šalimis (nors šalys gyvena atskirose valstybėse, tačiau iki šiol gyvena santuokoje) ir tokia situacija, kuomet atsakovas, dėl pandeminės situacijos laikinai išvykęs iš Nyderlandų ir grįžęs į Lietuvą spręsti finansinių problemų, tačiau ir toliau vedantis bendrą ūkį su ieškove, juo labiau galiojant bendros jungtinės nuosavybės prezumpcijai, turi pervesti ieškovei išlaikymą, skirtą vaikams, yra ne tik nelogiška, tačiau teisiškai netoleruotina, kadangi uzufrukto teise vaikų lėšas valdo tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena (šiuo atveju vaikai gyvena su abiem tėvais).
7.3. Pažymėjo, kad šalys (ieškovė ir atsakovas) nuo (duomenys neskelbtini) yra santuokoje ir santuokoje tebegyvena iki šiol. Ieškovė neprašo nutraukti šalių santuokos. Šalys nebuvo sudariusios povedybinės sutarties ir visos jų pajamos gautos santuokos metu (nepriklausomai nuo to, kas jas ir kiek jų gavo), laikomos bendrąja jungtine šalių nuosavybe, tuo tarpu vaikų turto tvarkymo teisės priklausomumas uzufrukto prasme gali būti apsprendžiamas tik ištuokos arba gyvenimo skyriumi atveju. Taigi akivaizdu, kad teismas priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisdamas laikiną išlaikymą iš atsakovo, o vaiko turto tvarkymo uzufrukto teisę suteikdamas ieškovei, pažeidė imperatyvų įstatymą.
7.4. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykiu laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Apeliantas nurodo, kad jeigu visgi teismas laikytų, kad laikinosios apsaugos priemonės (laikinas išlaikymas) turėjo būti pritaikytos, tai ieškovė prie ieškinio pridėjo įrodymus apie ženklas jos gaunamas pajamas (kurios abiem šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise). Nesutinka su teismu, jog būtina sureguliuoti situaciją ir priteisti iš tėvo (esančio santuokoje su ieškove, vedančio su ja bendrą ūkį ir galiojant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijai) laikiną išlaikymą, kuomet ieškovė gauna vien 1 855,96 Eur/mėn. pašalpų vaikams. Teismo išvada, kad tik priteisus iš atsakovo po 180 Eur/mėn. kiekvienam vaikui papildomai prie gaunamų pašalpų (1 855,96 Eur/mėn.) bylos nagrinėjimo metu bus užtikrinta, kad būtinieji vaikų poreikiai bus patenkinti, akivaizdžiai ir grubiai pažeidžia atsakovo teises bei prieštarauja bet kokiems teisingumo ir protingumo principams, kadangi nekyla abejonės, kad vien jau kas mėnesį į ieškovės sąskaitą gaunamos vaikams skirtos pašalpos pilnai patenkina ne tik būtinuosius, bet ženklią dalį papildomų vaikų poreikių. Tuo pagrindu teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės akivaizdžiai neatitinka jų esminio tikslo - laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
7.5. Teismas, padarydamas išvadą apie sunkią atsakovo turtinę padėtį, nesudarė atsakovui galimybės pateikti paaiškinimus ir pateikti duomenis dėl kokių priežasčių susidarė tokia atsakovo turtinė padėtis. Atsakovas skubos tvarka dalį duomenų apie savo turtinę padėtį teikia su šiuo skundu, dalį pateiks bylą nagrinėjant iš esmės. Tačiau atsakovo įsitikinimu teismui nustačius jo turtinę padėtį esant sunkia, teismas turėjo visus pagrindus atmesti ieškovės prašymą (matant kokias ženklias pajamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise ji gauna ir kokias ženklias vaikams skirtas išmokas ji gauna).
7.6. Apelianto nuomone, net teismui nustačius pagrindus priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą, tai preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas neturėjo pagrindo pilnai ir iš anksto tenkini ieškovės prašymo, kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kaip jau minėta, yra siekiama tik laikinai sureguliuoti situaciją siekiant užtikrini, kad iki teismo sprendimo priėmimo šalių vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Tuo pagrindu teismas turėjo laikyti, kad 120 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį vienam sūnui, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, yra pakankama ir nepažeis šalių interesų bei leis laikinai užtikrini būtiniausius vaiko poreikius.
Atsiliepimas
8. Ieškovė A. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas paliko savo šeimą nuo 2020 m. birželio 6 d. ir faktiškai neišlaikė savo vaikų visą šį laikotarpį, jų neprižiūrėjo ir neaugino, todėl apelianto teiginiai apie neva vedamą bendrą ūkį bei išvykimą tvarkytis į Lietuvą finansinių reikalų yra absoliučiai nepagrįsti, nes net ir pateikus skundą, apeliantas nepateikia nė vieno rašytinio įrodymo, galinčio patvirtinti, kad jis kaip nors prisidėjo prie trijų vaikų išlaikymo ir auginimo. Priešingai, jo paties konkliudentiniai veiksmai – pranešimas apie vaikų pagrobimą bei vykęs tyrimas Tarptautinio vaikų grobimo centro bei šiuo metu, iškilus poreikiui, teikiamas dar vienas rašytinis įrodymas – 2020 m. gruodžio 25 d. organizacijos „Veilig Thuis“ Šiaurės Nyderlandų skyriaus raštas 2020 m. gruodžio 24 d. policijos pranešimo pagrindu, patvirtina, kad šalys jokio atsakovo įsivaizduojamo bendro ūkio neveda, nes jo siurprizinis pasirodymas per Kūčias baigėsi policijos iškvietimu, kuriame užfiksuota, kad šalys neveda bendro ūkio ir negyvena kartu virš pusmečio, todėl atsakovas buvo policijos paprašytas palikti namus ir išėjo ieškotis viešbučio. Apeliantas nesąžiningai meluoja apie bendro ūkio vedimą ir savo pareigos tinkamą vykdymą grindžia ieškovės gaunamomis pajamomis. Šiai dienai trijų nepilnamečių vaikų tėvas negarbingai ir nesąžiningai vengia įstatyminės ir moralinės pareigos vykdymo, visą auginimo, priežiūros ir išlaikymo naštą perkėlęs vienai vaikų motinai. Jo „sunki“ turtinė padėtis, išimtinai susidarė tik dėl jo paties neveikimo bei nenoro dirbti arba yra formaliai imituojama vengiant įstatyminės prievolės vykdymo. Tokias abejones pagrįstai sukelia siūlomas trims vaikams priteisti po 120 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui teiktinas laikinas išlaikymas, kurio šiai dienai atsakovas turėtų būti nepajėgus įvykdyti, nes deklaruoja gaunantis tik 113 Eur pajamų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, vienu iš skundo argumentų nurodo, kad vien dėl to, jog ieškovė neprašo nutraukti šalių santuokos, ji negali prisiteisti ir vaikų išlaikymui reikalingų lėšų iš tėvo. Tokia pozicija yra nepagrįsta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį. Taigi, teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo turi vienas iš tėvų, nepriklausomai nuo to ar tėvai yra nutraukę santuoką, ar patvirtintas jų gyvenimas skyrium. Kreipimosi į teismą pagrindas yra nevykdymas tėvo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
12. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
13. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi priteistas laikinas išlaikymas būtent ir garantuoja nuolatinio, reguliariai teikiamo, pastovaus dydžio išlaikymo teikimą šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovo pusės. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas, būdamas tėvu, savo vaikų atžvilgiu turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas, kurios negali būti perkeliamos kitiems asmenims ar panaikinamos vien tik dėl tėvo subjektyvaus nenoro ar negalėjimo dirbti ir/ar daugiau uždirbti.
14. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino apelianto finansinės padėties ir turimų lėšų. Pasak apelianto, jis šiuo metu yra prastovose, jau kurį laiką negauna darbo užmokesčio, tačiau deda visas pastangas ieškodamas darbo ir pajamų šaltinių, siekia įveikti finansinius sunkumus. Apeliantas nurodo, kad priteisto laikino išlaikymo suma iš atsakovo turėtų būti mažintina iki 120 Eur kiekvienam vaikui, ji yra pakankama ir nepažeis šalių interesų bei leis laikinai užtikrini būtiniausius vaiko poreikius. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Apeliantas nurodydamas, jog gali teikti tik po 120 Eur laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui, niekaip nepagrindė, kad ši suma yra pakankama nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių užtikrinimui. Nors atsakovas teigia, jog šiuo metu nedirba ir neturi lėšų, todėl negali teikti nustatyto dydžio išlaikymo, tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, jis nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, jog jo galimybės dirbti būtų apribotos dėl sveikatos būklės. Tuo tarpu įstatymuose įtvirtintas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus absoliutumas reiškia, kad net ir visiškas pajamų ar turto neturėjimas neatleidžia įpareigoto asmens (vieno iš vaiko tėvų) nuo prievolės teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia būtinybės užtikrinti vaikų poreikius, o kartu ir nesudaro teisinio pagrindo nei panaikinti, nei sumažinti laikinai priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
15. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės; tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai. Kaip jau minėta, šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog laikino išlaikymo po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimas iš atsakovo šiuo atveju užtikrina nepilnamečių vaikų interesus, atitinka formuojamą teismų praktiką, taip pat nepažeidžia ir atsakovo teisių bei interesų.
16. Atsakovas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą jam nebuvo pranešta, taip buvo grubiai pažeistas teisės būti išklausytam principas. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę pats nuspręsti dėl būtinybės pranešti atsakovui apie gautą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, nagrinėjamu atveju atsakovas pasinaudojo teise į apeliaciją, t. y. teikė atskirąjį skundą, kuriame turėjo galimybę pateikti argumentus dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias prašymų, susijusių su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėjimu.
17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
18. Ieškovė prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Šalių patirtos šioje byloje bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne atlikus atskirus procesinius veiksmus, todėl ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje proceso stadijoje netenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atsakovo E. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.