- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-15
- Bylos Nr.
- 1S-95-491/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras
- Kaltinamasis
- D. P.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. P. skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria buvo netenkintas jo prašymas panaikinti jam taikomą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose yra nagrinėjama D. P. baudžiamoji byla, kurioje jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimu D. P. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas – iš jo buvo paimta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Apylinkės teisme 2025 m. liepos 31 d. buvo gautas kaltinamojo D. P. prašymas panaikinti jam taikomą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą. Prašyme jis nurodė, kad asmens tapatybės kortelė jam yra būtina tvarkant kasdienius reikalus – naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, identifikuotis bankuose bei kitose įstaigose, atlikti teisinius veiksmus. Teigė, kad neturėdamas dokumento, susiduria su sunkumais vykdydamas kasdienes pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi šis kaltinamojo prašymas buvo netenkintas, motyvuojant tai tuo, kad švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo nepakaktų užtikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. D. P. gresia pakankamai griežta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, todėl turėdamas asmens dokumentą bei siekdamas išvengti gresiančios bausmės, jis gali bėgti ar slėptis nuo teismo. Taip pat teismas skundžiamoje nutartyje deklaratyviais bei objektyviai niekuo nepagrįstais įvertino D. P. teiginius, kad jis nori pasinaudoti paslaugomis, kurioms gauti būtina pateikti asmens tapatybės kortelę kaip originalų asmens dokumentą, kadangi jis nenurodė, kokias konkrečias paslaugas ir iš kokių institucijų jis ketina gauti.
Šalies argumentai
4. Skundu kaltinamasis D. P. prašo panaikinti jam taikomą ir jo ginčijamą kardomąją priemonę ar ją pakeisti kita švelnesne priemone. Skunde jis teigia, kad neturėdamas asmens tapatybės kortelės, jis negali naudotis banko ir kitų įstaigų elektroninėmis paslaugomis, vykdyti prievolių antstoliui ir pan. Mano, jog jam taikomas dokumentų paėmimas yra perteklinė kardomoji priemonė, nes visos kitos jam šiuo metu taikomos kardomosios priemonės užtikrina jo dalyvavimą procese.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą nebuvo gauta.
6. Skundas paliekamas nenagrinėtas.
7. BPK pakankamai aiškiai nustato procesinių sprendimų apskundimo terminus ir taisykles, privalomas visiems proceso dalyviams. BPK X dalyje yra reglamentuota žemesniųjų teismų nutarčių apskundimo aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimo tvarka. BPK 439 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę šioje Kodekso dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat šio Kodekso numatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. Tačiau dalis teismo priimamų nutarčių negali būti skundžiamos nei BPK X dalyje nustatyta tvarka, nei jokia kita tvarka. Teisinis reglamentavimas negali sudaryti prielaidų vilkinti baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, todėl tam tikri ribojimai dėl proceso dalyvių teisės apskųsti teismo procesinius veiksmus yra galimi užtikrinant proceso greitį ir operatyvumą.
8. BPK 130 -132 straipsniuose ir 151 straipsnyje yra tiesiogiai nustatyta, kokie konkretūs teismų procesiniai sprendimai dėl procesinių prievartos priemonių gali būti skundžiami. Šiose nuostatose nėra numatyta, kad skundas gali būti paduotas ir dėl nutarties, kuria atsisakyta tenkinti proceso dalyvio prašymą dėl procesinės prievartos priemonės ar kardomosios priemonės pakeitimo (panaikinimo). Tuo tarpu BPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neskundžiamos teismų nutartys, be kita ko, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo. Tam tikrų prašymų rūšys ar kategorijos pagal jų turinį nėra išskirtos. Tačiau nuoseklia Lietuvos apeliacinio teismo praktika (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 1S-158/2010, Nr. 1N-17/2011, Nr. 1N-81/2011, Nr. 1S-236-307/2016, Nr. 1S-375-177/2016, Nr. 1S-168-487/2018, Nr. 1S-80-449/2020) įtvirtinta taisykle nutartys dėl prašymų dėl procesinių prievartos priemonių paskyrimo, panaikinimo, pakeitimo kita priemone patenka į BPK 439 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąrašą, t. y. nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, todėl proceso dalyviai neturi teisės jų apskųsti aukštesniajam teismui. Toks išaiškinimas taikytinas ir nagrinėjamu atveju. Jis nesuvaržo asmens teisių, kadangi proceso dalyviai gali pakartotinai teikti prašymus teismui, kurio žinioje yra byla, o teismas privalo tokius prašymus motyvuotai išnagrinėti. Be to, teismas, kurio žinioje yra byla, turi būti aktyvus ir iš karto privalo savo iniciatyva panaikinti paskirtą ir taikomą kardomąją priemonę, kai ji tampa nebereikalinga, jos tolimesnis taikymas neproporcingai suvaržo žmogaus teises ir nebeatitinka baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų. Tokia teismo pareiga kyla iš BPK 11 straipsnyje, 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reglamentavimo bei teismo pareigos užtikrinti žmogaus teisių apsaugą.
9. Nagrinėjamu atveju yra skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria buvo atmestas kaltinamojo D. P. prašymas panaikinti vieną iš jam taikomų kardomųjų priemonių – dokumentų paėmimą. Skundžiama nutartimi kardomosios priemonės nebuvo nei paskirtos, nei pratęstas jų taikymo terminas, nei taikoma kardomoji priemonė pakeista kitomis kardomosiomis priemonėmis. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo nutartis, kuria buvo išspręstas kaltinamojo (proceso dalyvio) prašymas, vadovaujantis BPK 439 straipsnio 2 dalimi, yra galutinė ir neskundžiama, nors nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyti nutarties apskundimo terminas ir tvarka, t. y. kad ji gali būti skundžiama aukštesniajam teismui. Tokia klaida nepakeičia anksčiau išdėstyto teisinio reglamentavimo ir nesukuria teisės aukštesniajam teismui nagrinėti šį kaltinamojo D. P. skundą iš esmės.
10. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo D. P. skundas dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarties paliekamas nenagrinėtas. Kadangi apygardos teismas neturi teisinių įgalinimų patikrinti šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, dėl skunde dėstomų argumentų plačiau nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Kaltinamojo D. P. skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarties palikti nenagrinėtą.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.