Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Violetos Ražinskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. Š. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties, kuria nepriimtas nuteistojo G. Š. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nuteistojo G. Š. ir jo gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo G. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 3 dalį, 153 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), 161 straipsnio 2 dalį (dėl D. M. ir E. Č. nugirdymo), o pagal BK 161 straipsnio 2 dalį (dėl D. M., T. Ž., A. K., M. V. nugirdymo) išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

2016 m. spalio 19 d. teismo posėdyje nuteistojo G. Š. gynėjas advokatas Dalius Vaičiulis pateikė prašymą pakeisti nuteistajam G. Š. kardomąją priemonę – suėmimą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (t. 5, b. l. 111, 113).

2016 m. spalio 24 d. Šiaulių apygardos teisme gautas nuteistojo G. Š. gynėjo advokato D. Vaičiulio aukštesniajam teismui adresuotas skundas, kuriame prašoma panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir patenkinti G. Š. prašymą taikyti jam švelnesnes nei suėmimas kardomąsias priemones (t. 5, b. l. 132–134).

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi skundo nepriėmė ir jį grąžino pareiškėjui – nuteistojo G. Š. gynėjui D. Vaičiuliui nurodęs, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis, kuria išnagrinėtas gynėjo prašymas dėl kardomosios priemonės pakeitimo, patenka į BPK 439 straipsnio 2 dalyje nurodytą neskundžiamų teismo nutarčių sąrašą, todėl negali būti skundžiama nei BPK X dalyje nustatyta, nei jokia kita tvarka (t. 5, b. l. 135–136).

Nors BPK 439 straipsnio 2 dalis nustato išimtis, kai nebegali būti teikiamas skundas dėl teismo priimtų nutarčių, tačiau BPK XI skyriuje, reglamentuojančiame kardomųjų priemonių taikymą, numatyta, jog teismo nutartys gali būti skundžiamos dėl suėmimo (BPK 130, 131 straipsniai) ir namų arešto (BPK 132 straipsnio 5 dalis). Dėl kitų kardomųjų priemonių pakeitimo ar panaikinimo sprendžia jas galinti skirti institucija savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių prašymus. Gynėjo nuomone, nors skundai dėl žemesniųjų teismų priimtų nutarčių (jeigu nenumatyta kita tvarka) nagrinėjami BPK X dalyje nustatyta tvarka ir BPK 439 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodytos visos BPK X dalies tvarka neskundžiamos teismo nutartys, iš jų ir žemesniojo teismo nutartys dėl proceso dalyvių prašymų išsprendimo, tačiau nutartis dėl suėmimo gali būti skundžiama aukštesnės instancijos teismui.

Apeliacine tvarka suėmimo kaip kardomosios priemonės skyrimas nuteistajam G. Š. nebuvo peržiūrėtas, pateiktas prašymas dėl kardomosios priemonės suėmimo pakeitimo kita ar jos panaikinimo buvo išnagrinėtas kaip savarankiškas prašymas, o ne apeliacinis, todėl, įvertinus įvardintas nuostatas, teismo nutartis dėl suėmimo kaip kardomosios priemonės taikymo gali būti skundžiama, nes nepatenka į BPK 439 straipsnio 2 dalyje nurodytų išimčių sąrašą.

Nuteistojo G. Š. gynėjas skunde prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį ir priimti nagrinėti skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. Š. gynėjo skundas atmetamas.

BPK X dalyje numatytos žemesniųjų teismų nutarčių apskundimo aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimo taisyklės.

BPK 439 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat Baudžiamojo proceso kodekso numatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai kodeksas numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką.

Šio straipsnio 2 dalis numato, kad BPK X dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos teismų nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo.

Nuteistojo G. Š. gynėjas prašymą pakeisti ginamajam kardomąją priemonę pateikė apeliacinės instancijos teismo posėdžio pradžioje prašymų pateikimo stadijoje. Teismas prašymą išsprendė įstatymo nustatyta tvarka, jo priimta nutartis neskundžiama.

Atkreipiamas dėmesys, jog Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 20 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė galimybės ją apskųsti aukštesniajam teismui. Priešingai, nurodė, kad nutartis neskundžiama, tačiau to nepaisydamas nuteistojo G. Š. gynėjas minėtą nutartį skundė aukštesniajam teismui, paduodamas skundą per Šiaulių apygardos teismą. Tai, kad teismo nutartis, kuria netenkintas gynėjo prašymas pakeisti G. Š. kardomąją priemonę – suėmimą švelnesne kardomąja priemone, negali būti skundžiama, pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartyje.

Teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje pateiktai išvadai, jog apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu gynėjo D. Vaičiulio pateiktas prašymas patenka į BPK 439 straipsnio 2 dalies taikymo ribas, nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo yra neskundžiamos, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo priimti pareiškėjo skundą ir jį perduoti nagrinėti aukštesniajam teismui.

Atsižvelgiant į tai, gynėjo skundo argumentas, kad ankstesnės teismo nutartys dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo nebuvo skundžiamos, nevertinamas.

Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal BPK 130 straipsnio nuostatas suimtajam arba jo gynėjui numatyta teisė aukštesniajam teismui paduoti skundą tik trimis atvejais: 1) dėl suėmimo paskyrimo, 2) dėl šios kardomosios priemonės termino pratęsimo, 3) dėl atsisakymo skirti suėmimą ir kitos kardomosios priemonės skyrimo.

Pagal gynėjo skunde paminėtas BPK 132 straipsnio 5 dalies nuostatas numatyta galimybė skųsti nutartis BPK X dalyje nustatyta tvarka taip pat tik dėl namų arešto paskyrimo, jo termino pratęsimo ar atsisakymo paskirti namų areštą ar pratęsti terminą.

Taigi gynėjo nurodyti Baudžiamojo proceso kodekso straipsniai siejami su teismo priimtų sprendimų dėl paminėtų kardomųjų priemonių taikymo peržiūrėjimu konkrečiais įstatyme įvardytais atvejais, tačiau įstatymas nenumato galimybės skųsti teismo nutarčių nei specialia, nei BPK X dalyje nustatyta tvarka, kai, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, atsisakoma kardomąją priemonę suėmimą (ir namų areštą) pakeisti kitomis.

Dėl išdėstytų motyvų Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. Š. gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.