- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-25
- Bylos Nr.
- 1S-80-449/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta (pirm.), Aloyzas Kruopys, Regina Pocienė
- Kaltinamasis
- N. V.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Reginos Pocienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios N. V. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties, kuria išnagrinėti kaltinamosios N. V. prašymai dėl jai taikomų kardomųjų priemonių. Kaltinamajai N. V. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams iki 2020 m. gegužės 19 d., uždraudžiant kaltinamajai išvykti iš Lietuvos Respublikos ir įpareigojant ją būti jos nurodytoje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val. Kiti kaltinamosios prašymai pakeisti bei panaikinti jai paskirtas kardomąsias priemones atmesti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje N. V. kaltinama tuo, kad būdama mažametės D. S. (K), gim. X m., globėja ir žinodama, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. XXX mažametės gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina L. S., žinodama, kad šis teismo sprendimas dėl įpareigojimo perduoti vaiką turi būti vykdomas skubiai, bei ji įpareigota nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ne vėliau kaip keturioliktą dieną perduoti D. S. (K) motinai, per teismo nustatytą terminą iki 2011 m. gruodžio 30 d. teismo sprendimo dalies, įpareigojančios ją perduoti D. S. (K) motinai L. S., neįvykdė, D. S. (K) motinai L. S. neperdavė iki tol, kol 2012 m. gegužės 17 d. D. S. (K) antstolio buvo priverstinai perduota motinai L. S., tai yra, ji nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme. Tokiais savo veiksmais N. V. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnyje.
2. Taip pat ji kaltinama tuo, kad 2012 m. gegužės 17 d., 6.30 – 7.20 val., gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) priklausančiame jos tėvams L. ir V. A. K., žinodama, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. XXX D. S. (K) gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina L. S. ir ji įpareigota perduoti vaiką motinai, taip pat žinodama, kad 2012 m. kovo 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. YYY leista prievarta (pašalinant kliūtis) paimti D. S. (K) iš jos buvimo vietos ir perduoti mergaitę motinai, aktyviais veiksmais trukdė antstolei S. V. vykdyti teismo sprendimą, piktnaudžiavo globėjos teisėmis, psichiškai gniuždydama vaiką, nežymiai sužalojo L. S. bei, panaudodama fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: antstolei S. V. kartu su Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistėmis G. D. bei E. T. atvykus prie namo vykdyti teismo sprendimą ir perduoti vaiką motinai, antstolei S. V. kelis kartus reikalaujant atidaryti užrakintas namo duris, šio reikalavimo nevykdė, namo durų, kurios iš vidaus buvo užremtos medine lenta, neatidarė, lentos nepašalino ir taip užkirto kelią antstolei patekti į namo vidų, po ko, antstolei priėjus prie namo vitrininio lango bei durų ir pakartotinai kelis kartus pareikalavus įleisti į vidų, durų neatidarė, tęsdama nusikalstamus veiksmus D. S. (K) pastatė prieš langą, antstolei nurodžius patraukti vaiką nuo lango ir jo netraumuoti, šio reikalavimo nevykdė, tokiu būdu vertė vaiką stebėti kliūčių šalinimo veiksmus – techninių priemonių naudojimą, durų laužimą ir stiklo išmušimą, kambario viduje buvusių asmenų priverstinį pašalinimą, taip sukeldama neigiamas vaiko reakcijas, priešingas vaiko interesams, darė žalą vaiko psichiniam vystymuisi ir psichiškai gniuždė vaiką, tęsdama nusikalstamus veiksmus ir antstolei su pareigūnų pagalba patekus į namo vidų, kambaryje, antstolei nurodžius perduoti vaiką, šio teisėto reikalavimo nevykdė – sėdėjo ant kėdės apkabinusi mergaitę ir šaukdama reikalavo jos neliesti, tokiu elgesiu toliau traumavo vaiką ir kliudė Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistėms vaiką paimti bei perduoti išieškotojai L. S., po ko, antstolės nurodymu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos pareigūnams M. G. bei E. S. pradėjus šalinti kliūtį, tai yra kambaryje priėjus prie ant kėdės sėdėjusios ir savo rankomis mažametę D. S. (K) apglėbusios N. V., M. G. paėmus už N. V. dešinės rankos riešo bei alkūnės sąnarių, tokiu būdu laikant jos dešinę ranką, o tuo metu ir tokiu pat būdu E. S. laikant N. V. kairę ranką už riešo ir alkūnės sąnarių, kad vaiko motina L. S. galėtų atitraukti nuo jos savo dukrą, priešindamasi vaiko paėmimui, N. V. tyčia ne mažiau kaip penkis kartus kojomis spyrė L. S. į pilvą ir kojas, tuo padarė L. S. keturias poodines kraujosruvas kairės šlaunies ir blauzdos, priekiniuose ir išoriniuose paviršiuose – nežymų sveikatos sutrikdymą, o L. S. paėmus mergaitę nuo N. V. kelių bei išėjus iš namo, N. V., atsistojusi nuo kėdės, ištraukė E. S. laikytą kairę ranką ir tyčia kairės rankos kumščiu tris kartus smogė jos dešinę ranką laikiusiam M. G. į dešinę galvos pusę ir veidą, tuo M. G. sukėlė fizinį skausmą, šiais veiksmais N. V. trukdė antstolio veiklai, nežymiai sutrikdė L. S. sveikatą ir pasipriešino valstybės tarnautojui. Tokiais savo veiksmais N. V. kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 231 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje, padarymu.
3. Ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00521-19 buvo pradėtas 2019 m. lapkričio 6 d., Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu atskyrus šį ikiteisminį tyrimą iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00103-11 po to, kai įtariamoji N. V. pagal teisinės pagalbos prašymą dėl ekstradicijos buvo perduota iš X (toliau ir – X) Lietuvos Respublikai, leidžiant ją patraukti baudžiamojon atsakomybėn tik dėl dalies jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 245 straipsnyje, 231 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje.
4. Ikiteisminiame tyrime Nr. 65-1-01240-11 Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartimi įtariamajai N. V. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant termino. Sujungus ikiteisminius tyrimus į vieną Nr. 01-2-00103-11 Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi paskyrė įtariamajai N. V. kardomąją priemonę – suėmimą, nenustatant termino. 2015 m. rugsėjo 11 d. prokuroro nutarimu nutraukus ikiteisminio tyrimo dalį, priėmus naują nutarimą pripažinti įtariamuoju, sumažėjus N. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų apimčiai bei nusprendus kreiptis į X dėl pasislėpusios N. V. ekstradicijos, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas iš naujo paskyrė įtariamajai N. V. kardomąją priemonę – suėmimą, nenustatant termino.
Šalies argumentai
5. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2015 m. spalio 22 d. teisinės pagalbos prašymu dėl ekstradicijos kreipėsi į X Teisingumo departamentą, prašydama išduoti N. V. Lietuvos Respublikai ir leisti ją patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal visas 2015 m. rugsėjo 11 d. pranešime apie įtarimą ir nutarime patraukti įtariamąja nurodytas nusikalstamas veikas. X valstybės departamentas 2018 m. balandžio 20 d. priėmė sprendimą išduoti N. V. Lietuvos Respublikai ir leisti patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn tik dėl keturių nusikalstamų veikų, numatytų BK 231 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 245 straipsnyje. Taip pat sprendime nurodyta, kad dėl kitų nusikalstamų veikų ekstradicija nesuteikiama. Pagal šį sprendimą 2019 m. lapkričio 6 d. įtariamoji N. V. X Y mieste perduota Policijos Departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams ir pargabenta į Lietuvos Respubliką.
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi palikta galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi įtariamajai N. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas dviejų mėnesių jo terminas skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 6 d.
Žemesnės instancijos teismas
7. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi įtariamajai N. V. kardomoji priemonė suėmimas panaikinta, įtariamoji iš suėmimo paleista. Šia teismo nutartimi N. V. paskirtos trys švelnesnės kardomosios priemonės: 1) intensyvi priežiūra 3 mėnesiams, įpareigojant įtariamąją nenutolti nuo gyvenamosios vietos daugiau kaip 500 metrų, jei tai nesusiję su dalyvavimu ikiteisminio tyrimo ar teisminiame procese, 2) 10 000 Eur dydžio užstatas, 3) dokumentų paėmimas.
8. Prokuroro 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu pakeistos kaltinamajai taikomos intensyvios priežiūros sąlygos – kaltinamoji įpareigota nenutolti nuo savo gyvenamosios vietos daugiau kaip 10 km atstumu šiaurės (šiaurės rytų ir šiaurės vakarų) kryptimi ir 2 km atstumu pietų (pietryčių ir pietvakarių) kryptimi, jei tai nesusiję su dalyvavimu ikiteisminio tyrimo ar teisminiame procese.
9. Prokurorui šioje byloje surašius kaltinamąjį aktą, Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutartimi ši byla buvo perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
10. Panevėžio apygardos teismas skundžiama 2020 m. vasario 18 d. nutartimi išnagrinėjo keletą kaltinamosios N. V. prašymų dėl jai taikomų kardomųjų priemonių. Teismas pratęsė N. V. kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą trims mėnesiams iki 2020 m. gegužės 19 d., uždraudžiant kaltinamajai išvykti iš Lietuvos Respublikos ir įpareigojant ją būti jos nurodytoje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val. Kitus kaltinamosios prašymus pakeisti bei panaikinti jai paskirtas kardomąsias priemones atmetė.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
11. Kaltinamoji N. V. skunde prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį ir panaikinti visas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi jai paskirtas kardomąsias priemonės: intensyvią priežiūrą, 10 000 Eur užstatą, dokumentų paėmimą.
11.1. Kaltinamoji nurodo, kad susipažinusi su namo viduje buvusių liudytojų parodymais ir vaizdo įrašais, darytais namo viduje, jai akivaizdu, jog visi šie asmenys meluoja dėl aplinkybių, įvykusių namo (duomenys neskelbtini) viduje. Jų parodymai prieštarauja vaizdo įrašams. Šie vaizdo įrašai, kaltinamosios nuomone, paneigia liudytojų parodymus. Be to, priešingai nei nurodyta ekstradicijos prašyme, jog M. G. pateikė medicininių dokumentų kopiją, kurioje užfiksuoti veido sužalojimai, jam jokie sužalojimai nustatyti nebuvo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1147/12(01) nurodyta, kad M. G. padarytas sužalojimas yra keturių dienų senumo. Pasak kaltinamosios, M. G. davė melagingus parodymus apie jo sužalojimo laiką ir vietą, o Generalinė prokuratūra melavo X. Tuo tarpu prieš jos dukterėčią D. K. ir prieš ją, jos tetą, globėją, be to, tuo metu turėjusios ir teisinį imunitetą, dirbdama teisme, buvo pavartotas smurtas. Šį smurtą vartojo policijos pareigūnai, Vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuotojai ir L. S..
11.2. Skunde nurodoma, kad teismas nesilaikė vienodos praktikos dėl kardomųjų priemonių skyrimo. Dėstoma teismų praktika, kuri, pasak kaltinamosios, patvirtina, jog asmenims, įtariemiems sunkesnių nusikaltimų, nei jai inkriminuojami, padarymu buvo paskirta tik viena kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
11.3. Kaltinamosios nuomone, priešingai nei nurodo apygardos teismas, ši baudžiamoji byla savo apimtimi nėra sudėtinga. Vienintelis tikras įrodymas yra vaizdo įrašai. Liudytojų parodymai prieštarauja šiems įrašams, o tai, pasak jos, reiškia, kad liudytojai meluoja. Be to, nors bylą sudaro daug tomų, tačiau daug kartų kartojasi tie patys dokumentai.
11.4. N. V. nurodo ir tai, kad apygardos teismas nepasisakė ir neįvertino to, jog iš Lietuvos Respublikos į X ji išvyko dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo. Neįvertino ir to, kad ekstradicijos prašymu buvo kreiptasi dėl 39 nusikalstamų veikų, tačiau X sutiko, jog baudžiamasis persekiojimas jos atžvilgiu gali būti vykdomas tik dėl 4 nusikalstamų veikų. Be to, neįvertinta dar ir tai, jog ji yra atlikusi didesnę bausmės, nei gali būti jai paskirta, dalį. Todėl jai jokio tikslo bėgti, slėptis nėra.
11.5. Atsižvelgiant į jai paskirtas kardomąsias priemones (intensyvią priežiūrą, užstatą, dokumentų paėmimą), į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pasisakė, jog kardomosios priemonės turi būti taikomos laikantis būtinumo ir proporcingumo kriterijų, ko šiuo atveju nėra, kaltinamosios nuomone, jai paskirtos kardomosios priemonės yra neadekvačios.
12. Atsiliepimų į paduotą skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamosios N. V. skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama galioti
13. Susipažinusi su baudžiamąja byla ir išnagrinėjusi kaltinamosios N. V. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kokie klausimai šia skundžiama nutartimi buvo sprendžiami ir išspręsti ir ar visa ši teismo nutartis galėjo būti skundžiama BPK X dalyje nustatyta tvarka. Nustatyta, kad šioje byloje prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2020 m. sausio 23 d. nutartimi byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. Šio teismo teisėjų kolegija dar iki bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje paskyrė teismo posėdį, kuriame išnagrinėjo ne vieną, o net keletą kaltinamosios N. V. pareikštų prašymų dėl jai taikomų kardomųjų priemonių. Apie visus šiuos prašymus išsamiai išdėstyta skundžiamoje teismo nutartyje.
14. Teismas kaltinamosios prašymus patenkino iš dalies: pratęsė N. V. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą bei pakeitė šios kardomosios priemonės sąlygas. Tačiau ta pačia teismo nutartimi kitus kaltinamosios prašymus panaikinti arba pakeisti kitas dvi jai taikomas kardomąsias priemones – užstatą ir dokumentų paėmimą – teismas atmetė. Pačios skundžiamos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje taip pat nurodyta, kad per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos aukštesniajam teismui gali būti skundžiama tik nutarties dalis, kuria pratęstas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – terminas. Teisėjų kolegijos nuomone, BPK X dalyje nustatyta tvarka iš tikrųjų gali būti skundžiama tik jau paminėta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis. Tuo tarpu teismo nutartys dėl proceso dalyvių prašymų naikinti arba keisti kitas kardomąsias priemones, taip pat ir intensyvią priežiūrą (išskyrus jos terminio pratęsimą), vadovaujantis BPK 439 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šioje BPK dalyje nustatyta tvarka yra neskundžiamos. Dėl to teisėjų kolegija faktiškai nagrinėja tik kaltinamosios N. V. skundo dalį dėl jai taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – termino pratęsimo. Vis dėlto, kadangi kaltinamoji skunde dėsto argumentus ir apie bendrąsias kardomųjų priemonių taikymo nuostatas, teisėjų kolegija, nesutikdama su skundo argumentais, išdėstys ir pagrindinius jų atmetimo motyvus.
15. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jau po skundžiamos teismo nutarties priėmimo Panevėžio apygardos teismo teisėjas 2020 m. vasario 19 d. priėmė kitą nutartį, kuria, vadovaujantis BPK 232 straipsnio 1 punktu ir 233 straipsniu, perdavė šią bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje ir ta pačia nutartimi dar kartą išsprendė ir kardomųjų priemonių klausimą. Teismas nutarė visas tris kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, užstatą ir dokumentų paėmimą N. V. palikti nepakeistas. Nutartyje teisingai nurodyta, kad ji yra neskundžiama.
16. Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios, pagal BPK 119 straipsnį, gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 120 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje išvardintos įstatymo numatytos kardomųjų priemonių rūšys, o BPK 121 straipsnyje išdėstytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Pagal šio straipsnio 2 dalį kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Pagal to paties straipsnio 3 dalį vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės.
17. Teisėjų kolegijos nuomone, trys švelnesnės negu suėmimas kardomosios priemonės kaltinamajai N. V. paskirtos ir šiuo metu taikomos teisėtai ir pagrįstai, todėl naikinti arba keisti skundžiamą teismo nutartį pagrindo nėra.
18. Skunde N. V. prašo visas jai taikomas kardomąsias priemones panaikinti ir šį prašymą grindžia keletu argumentų. Kaltinamoji nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas, jos nuomone, nesusipažinęs su baudžiamąja byla. Taip pat skunde dėsto pavyzdžius kitose baudžiamosiose bylose, kuriose, kaip nurodo kaltinamoji, kitiems asmenims už sunkesnius nusikaltimus teismai taikė švelnesnes negu jai kardomąsias priemones, be to, taikė ne po keletą, o tik po vieną kardomąją priemonę. Taip pat kaltinamoji dėsto argumentus apie tai, kad jai taikomas kardomosios priemonės neadekvačios jai pareikštiems kaltinimams ir paskirtos pažeidžiant BPK 11 straipsnyje numatytą proporcingumo principą taikant procesines prievartos priemones. Visus šiuos argumentus teisėjų kolegija atmeta.
19. Kaltinamosios skundo argumentus apie tai, kad skundžiamą nutartį teismas priėmė tariamai nesusipažinęs su byla, teisėjų kolegija atmeta kaip nieko nepagrįstus ir deklaratyvius. Skunde dėstoma apie šioje byloje apklaustų liudytojų parodymus, nurodoma, kad dalis jų yra melagingi, dėstoma ir apie kitus ikiteisminio tyrimo metu gautus bylos duomenis. Dėstydama šiuos argumentus kaltinamoji skunde faktiškai ginčija savo kaltę ar bent mėgina palengvinti savo padėtį. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas jokių įrodymų (bylos duomenų) nevertino, kaltinamosios kaltės klausimo negalėjo spręsti ir jo nesprendė. Įrodymus teismas įvertins juos išnagrinėjęs teisiamajame posėdyje ir priimdamas šioje byloje nuosprendį. Tuo tarpu nagrinėdamas kaltinamosios prašymus dėl kardomųjų priemonių taikymo teismas pagrįstai įvertino tik tai, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis/kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas tai patikrino, skundžiamoje nutartyje ir išvardino konkrečius bylos duomenis, ir padarė pagrįstą išvadą, jog jų pakanka manymui, kad N. V. padarė nusikalstamas veikas, o tuo pačiu jų pakanka ir kardomųjų priemonių taikymui (BPK 121 straipsnio 2 dalis).
20. Kaltinamosios skundo argumentus dėl tariamai kitokios teismų praktikos kitose baudžiamosiose bylose sprendžiant kardomųjų priemonių kaltimus kolegija irgi atmeta. Pažymėtina, kad skunde nepaminėta apie jokią konkrečią galiojančią teismų praktiką taikant BPK normas, reguliuojančias kardomųjų priemonių taikymą. Paminėta tik apie keletą plačiau žiniasklaidoje paviešintų kitų baudžiamųjų bylų ir tik apie tai, kad kitiems asmenims tose bylose teismai taikė švelnesnes kardomąsias priemones arba taikė mažesnį tų priemonių skaičių. Atmesdama tokius skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiama nutartimi išsprendęs kardomųjų priemonių N. V. klausimą, teismas atsižvelgė į visas šios bylos aplinkybes ir nepažeidžiant BPK 121 straipsnio 4 dalies reikalavimų.
21. Iš skundžiamos nutarties aprašomosios dalies matosi, kad teismas jau įvertino N. V. palankiai apibūdinančius bylos duomenis – tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, šiuo metu turi gyvenamąją vietą Lietuvoje, nėra duomenų, kad pažeidinėjo kardomąsias priemones.
22. Kita vertus, teismas atsižvelgė ir į kitas bylos aplinkybes, ir pirmiausia į pačios kaltinamosios N. V. elgesį, dėl kurio procesas šioje byloje užtruko labai ilgą laiką. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, kad N. V., baimindamasi baudžiamojo persekiojimo, išvyko iš Lietuvos ir šešerius metus gyveno X, kur buvo sulaikyta ir suimta. Teismas padarė išvadą, kad N. V. iš Lietuvos išvyko jau žinodama apie pradėtą prieš ją baudžiamąjį procesą ir atsisakiusi pasirašyti ir priimti pirmuosius jai įteiktus pranešimus apie įtarimą. Nors iki išvykstant iš Lietuvos kardomoji priemonė jai paskirta nebuvo, tai nereiškia, kad savo veiksmais ir elgesiu ji nevengė baudžiamojo proceso. Skundžiamoje teismo nutartyje dėstomos BPK 11 ir 119 straipsnių nuostatos ir padaryta išvada, kad taikant procesines prievartos priemones N. V. proporcingumo principas nebus pažeistas, o kaltinamosios dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą užtikrins visą trijų švelnesnių, negu suėmimas, kardomųjų priemonių taikymas. Teisėjų kolegija su tokiomis teismo išvadomis visiškai sutinka.
23. BPK 11 straipsnis įtvirtina pareigą skiriant procesines prievartos priemones laikytis proporcingumo principo. Kiekviena paskirta priemone turi būti būtina ir tinkama įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus, t. y. žmogaus teisės turi būti suvaržytos tik tiek, kiek tai yra neišvengiama užtikrinant tinkamą baudžiamojo proceso eigą. Be to, skiriant kardomąją priemonę turi būti nurodyta, kokių tikslų šia priemone siekiama ir kokie objektyvūs duomenys leidžia manyti, kad nepaskyrus konkrečios kardomosios priemonės nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
24. Galima sutikti su tuo, kad nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinama N. V., ir pačios kaltinamosios pavojingumas nėra tokie dideli, kad reikalautų šiuo metu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą. Kita vertus, įvertinus tai, kad dėl pačios N. V. kaltės, t. y. jai išvykus iš Lietuvos siekiant išvengti baudžiamojo persekiojimo, ir kad jos ekstradicija iš X į Lietuvą įvyko tik po keleto metų, patvirtina jai taikomų procesinių prievartos priemonių proporcingumą ir visų trijų švelnesnių negu suėmimas kardomųjų priemonių taikymo teisėtumą bei pagrįstumą.
25. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kaip į kardomųjų priemonių proporcingumą keitė savo požiūrį pati kaltinamoji N. V.. Pavyzdžiui, skunde dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria N. V. buvo nustatytas dviejų mėnesių suėmimo terminas, N. V. gynėja pati net kelis kartus pažymėjo apie proporcingumo principą ir kad teismas šio principo nesilaikė neišdėstęs motyvų, dėl kurių N. V. negalėjo būti taikomos švelnesnės kardomosios priemonės. Gynėjos skunde pasiremta netgi EŽTT praktika ir išaiškinimu, kad laisvės atėmimas pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies C punktą turi atitikti proporcingumo reikalavimą, t. y. būti griežtai būtinas siekiant šioje nuostatoje nurodytų tikslų, kai kitų, švelnesnių priemonių, jiems pasiekti nepakanka. Išnagrinėjęs šį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą N. V. panaikino ir paskyrė jai tris švelnesnes kardomąsias priemones. Dar po to prokuroras nutarimu švelnino N. V. intensyvios priežiūros sąlygas. Tas sąlygas dar kartą sušvelnino ir teismas skundžiama nutartimi. Iš pradžių nesutikusi tik su griežčiausios kardomosios priemonės taikymu ir prašydama paleisti ją iš suėmimo, po to N. V. ėmė reikšti prašymus ir dėl kitų kardomųjų priemonių, kol šiuo metu nagrinėjamame skunde jau prašo panaikinti bet kokias jai taikomas kardomąsias priemones. Visi šie kaltinamosios skirtingi prašymai pareikšti per palygimus trumpą laiką ir tuose prašymuose faktiškai neišdėstant jokių pasikeitusių aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone, jokių naujų bylos aplinkybių, dėl kurių būti pagrindas taikomas kardomąsias priemones naikinti arba keisti, šiuo metu nėra. Ateityje tokioms aplinkybėms atsiradus, dar kartą spręsti kardomųjų priemonių klausimą galės teismas, kurio žinioje yra byla, savo iniciatyva, dėl to prašymus galės pateikti ir kaltinamoji.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
kaltinamosios N. V. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį.
Ši teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.