Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo teisiamosios E. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nutarties, kuria iš dalies pakeistas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas: E. K. įpareigota vieną kartą per savaitę, kiekvieną šeštadienį, nuo 15 val. iki 18 val., registruotis teritorinio policijos komisariato pagal gyvenamąją vietą budėtojų dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas, turėdamas savo žinioje E. K. baudžiamąją bylą, išnagrinėjo proceso dalyvio - teisiamosios E. K. prašymą. Lietuvos Respublikos BPK 439 straipsnio 2 dalyje yra imperatyviai nurodytos BPK X dalies tvarka neskundžiamos teismo nutartys, tarp jų ir žemesnio teismo nutartys dėl proceso dalyvių prašymų išsprendimo. Todėl apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis, kuria buvo patenkintas teisiamosios E. K. prašymas, yra neskundžiama.

Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad teisiamoji E. K. skundžia minėtą apygardos teismo nutartį, akivaizdu, suklaidinta apygardos teismo nutarties nuorodos, jog ši nutartis per septynias dienas nuo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui (t. 17, b. l. 57). Todėl skundo argumentai nagrinėjami ir dėl jų pasisakoma.

Teisiamoji E. K. skunde nurodė, o ir teismo posėdyje nagrinėjant šį skundą teigė, jog nutartį skundžia toje dalyje, kurioje teismas neįvertino jos ir jos advokato argumentų dėl kardomosios priemonės skyrimo pagrįstumo, nes jie prašę kardomąją priemonę panaikinti.

Iš apygardos teismo posėdžio protokolo (t. 17, b. l. 54-56) matyti, jog posėdyje buvo nagrinėjamas teisiamosios E. K. prašymas pakeisti švelnesnėmis kardomosios priemonės - įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, sąlygas. Posėdžio metu teisiamoji E. K., pasisakydama dėl savo prašymo, prašė leisti registruotis tik vieną kartą per savaitę arba visiškai panaikinti kardomąją priemonę, nes ji jokio nusikaltimo nepadarė nei Lietuvoje, nei Rusijoje. Teisiamosios gynėjas advokatas K. Stungys palaikydamas ginamosios prašymą, taip pat prašė panaikinti kardomąją priemonę arba nustatyti įpareigojimą registruotis vieną kartą per savaitę tinkamu laiku. Po posėdyje dalyvavusio prokuroro pasisakymo, kuris neprieštaravo dėl teisiamajai E. K. įpareigojimo registruotis vieną kartą per savaitę nustatymo, teisiamoji E. K. sukonkretino savo prašymą ir prašė nustatyti įpareigojimą registruotis vieną kartą per savaitę ir suteikti galimybę tai daryti ir Klaipėdoje, ir Vilniuje. Gynėjas pasisakydamas pritarė ginamajai –„mes prašome, kad būtų leista registruotis pagal gyvenamąją vietą, kartą per savaitę ir sudaromos galimybės ruoštis teismo posėdžiui“(citata iš protokolo t. 17, b. l. 56).

Taigi, apygardos teismui buvo pateiktas galutinai suformuluotas prašymas tik dėl įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygų sušvelninimo, ką teismas ir išsprendė priimdamas nutartį ir prašymą visiškai tenkindamas.

Iš teismo posėdžio protokolo taip pat matyti, kad teisiamoji E. K. ir jos gynėjas pasisakymuose iš dalies kalbėjo apie kardomosios priemonės nepagrįstumą ir tai siejo su tuo, kad teisiamoji neigia savo kaltę, gynėjas iš dalies analizavo kaltinimų E. K. pagrįstumą, tačiau konkretinant prašymą tiek teisiamoji, tiek gynėjas prašė tik švelninti įpareigojimo registruotis sąlygas. Todėl apygardos teismas kardomosios priemonės (įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje) panaikinimo klausimo nesvarstė pagrįstai, nes toks prašymas iš esmės nebuvo pareikštas.

Teisiamoji E. K. kreipdamasi į aukštesnįjį teismą skundu prašo įvertinti paskirtos kardomosios priemonės pagrįstumą ir ją panaikinti. Nors skunde neįvardinta kurią iš jai paskirtų kardomųjų priemonių (prokuroro nutarimu paskirtos dvi kardomosios priemonės) prašoma panaikinti, tačiau kadangi skundas siejamas su apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartimi, posėdžio metu kaltinamoji patikslino ir prašė panaikinti įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Toks teisiamosios prašymas negali būti tenkinamas, nes atsižvelgiant į tai, kad nutartimi, su kuria siejamas skundas, šios kardomosios priemonės panaikinimo klausimas nebuvo sprendžiamas, todėl laikytina, jog teisiamoji E. K. kreipėsi į aukštesnįjį teismą suformuluodama iš esmės naują ir atskirą prašymą panaikinti jai paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Kardomąsias priemones panaikinti ar pakeisti gali tas pats subjektas, kuris jas paskyrė, o teisminėse baudžiamojo proceso stadijose kardomąsias priemones panaikina, pakeičia, prireikus ir paskiria, tik baudžiamąją bylą savo žinioje turintis teismas (BPK 139 straipsnis). E. K. yra teisiamoji baudžiamojoje byloje, kurią nagrinėja Vilniaus apygardos teismas. Ji kaip baudžiamojo proceso dalyvė turi teisę pareikšti prašymus, tarp jų ir dėl kardomųjų priemonių pakeitimo ar panaikinimo, tik teismui, kurio žinioje yra nagrinėjamoji byla (BPK 270 straipsnis). Todėl teisiamoji E. K. prašymą panaikinti jai paskirtą kardomąją priemonę turi teisę pateikti Vilniaus apygardos teismui, nes aukštesniajame teisme (aptariamu atveju - Lietuvos apeliaciniame teisme) tokie prašymai nenagrinėjami.

Teisiamąją E. K. visuose teismuose ginti yra įsipareigojęs advokatas Kęstutis Stungys (advokato orderis t. 17, b. l. 13), todėl E. K. dėl teisinės pagalbos suteikimo jai dalyvaujant baudžiamajame procese turi teisę kreiptis į savo pasirinktą gynėją, kuris privalo jai suteikti tinkamą teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 straipsnio 2 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Teisiamosios E. K. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.