Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. L. ir G. R. ieškinį atsakovams S. Ž., Jovitai B. Š., A. R. dėl žemės sklypo nuomininko teisių perkėlimo, trečiasis asmuo V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo pareiškė reikalavimą - perkelti ieškovams nuomininkų teises pagal 2019-04-04 12,50 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės nuomos sutartį sudarytą tarp atsakovų Jovitos B. Š., S. Ž. ir A. R., bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog abu ieškovai yra ūkininkai, 2012-11-05 sudarė bendradarbiavimo sutartį ir susitarė bendradarbiauti tarpusavyje, teikti paramą vienas kitam, vienas kito nuosavybės, nuomos ar panaudos teise valdomuose žemės ūkio paskirties sklypuose vykdyti žemės ūkio veiklą, bendrai naudoti žemės ūkio techniką, derinti žemės nuomos, derliaus pardavimo klausimus. Nuo 2015 metų žodinės nuomos sutarties pagrindu iš V. Š. ir Jovitos B. Š. nuomojasi 12,50 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). A. L. mokėjo už žemės nuomą 1008 Eur metinį nuomos mokestį. Iki žemės sklypo savininko V. Š. mirties jokių nesklandumų dėl žemės nuomos nekilo. Kai mirė V. Š., žemės sklypo paveldėtojai informavo A. L., kad tvarkosi žemės sklypo paveldėjimo dokumentus, ir toliau leis naudotis žemės sklypu ir sudarys žemės nuomos sutartį. 2019 sausio mėnesį atsakovė S. Ž. atvyko pas ieškovą A. L. ir pasiėmė nuomos sutartį, tačiau žemės nuomos sutartis nebuvo pasirašyta, bet pradėta reikalauti sumokėti žemės nuomos mokestį. Vėliau sužinojo, jog atsakovės žemės sklypą 2019-04-04 išnuomojo A. R.. Apie tai, jog atsakovės neketina sudaryti nuomos sutarties, neinformavo, jokių pretenzijų dėl nuomojamos žemės niekada nereiškė. Žemės sklypo nuomos laikotarpiu jokių esminių sutarties pažeidimų nebuvo. Atsakovės, išnuomodamos žemės sklypą atsakovui A. R., pažeidė ieškovų pirmumo teisę dėl naujos nuomos sutarties sudarymo.

Atsakovės S. Ž. ir J. B. Š. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti arba palikti ieškinį nenagrinėtą, arba bylą nutraukti. Teismui nustačius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą, skirti ieškovams įstatyme numatytą baudą, jos dydį parenkant teismo nuožiūrą ir pusę jos skiriant atsakovų naudai; priteisti iš ieškovų visas šioje byloje atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirsdamos į ieškinį nurodė, jog jokių įsipareigojimų ieškovams neturi. Su ieškovu G. R. niekada nėra turėjusios reikalų ir šio asmens nežino. Ginčo žemės sklypo savininkėmis tapo ne paveldėdamos žemės sklypą po V. Š. mirties 2017-07-19, bet anksčiau. 1995 m. nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą atsikūrė sutuoktiniai J. B. ir V. Š., o 2016-09-29 dovanojimo sutartimi turėtas sklypo dalis padovanojo dukrai S. Ž.. Ginčo žemės sklypo ieškovui A. L. neišnuomojo niekada ir jokia forma, savo dalies nebuvo išnuomojęs ir V. Š.. Niekada ieškovui A. L. nėra davę leidimo naudotis ginčo žemės sklypu, tačiau ieškovas savavališkai be jų leidimo laistė žemę srutomis, kurios skleisdavo baisią smarvę, atvarė gyvulius, kurie braudavosi į daržus. Informavo Nacionalinę mokėjimo agentūrą apie ieškovo neteisėtai naudojamą jų sklypo dalį, tuomet ieškovas pradėjo reikalauti pasirašyti kažkokią ginčo dalies nuomos sutartį atgaline data. Nuo 2019-04-04 ginčo žemės sklypas teisėtai išnuomotas A. R., kuris savo nuožiūrą šį daiktą naudoja pagal jo paskirtį. Kai buvo sudaromas antstolio faktinių aplinkybių protokolas šiuo žemės sklypu naudojosi jau atsakovas A. R..

Atsakovės pateikė tripliką, kuriame papildomai nurodė, jog ieškovai be jų ir be ankstesnio sklypo savininko V. Š. sutikimo, siekdami gauti tiesiogines išmokas, deklaravo ginčo žemės sklypą.

Trečiasis asmuo V. M. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovas A. L. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog užsiima žemės ūkio veikla ir su ieškovu G. R. yra sudaręs bendradarbiavimo sutartį. Jis rūpinasi vadybos reikalais, sudarinėja savo vardu sutartis. Jis, kaip ūkininkas turi su VĮ Registrų centru sudaręs sutartį ir gali pažiūrėti duomenis apie žemės sklypus ir jų savininkus, ir tokiu būdu vykdo žemės sklypų paiešką, norėdamas juos išsinuomoti ar nupirkti. Pasėlius, kuriuos išsinuomoja deklaruoja G. R., nes taip yra sutarę, o pastarasis jam išnuomoja techniką. Paaiškino, jog jo dirbtuvės yra netoliese ginčo žemės sklypo, todėl nuo 2011 metų pažinojo minimo sklypo savininką atsakovės B. J. Š. sutuoktinį V. Š.. V. Š. pasiligojo 2014 metais, todėl tais pačiais metais, su B. J. Š. žodžiu susitarė dėl žemės sklypo nuomos, žemės sklypą dirbo, žinojo, kur yra faktinės ribos, žemės sklypo plano iš atsakovės negavo. 2015 metais nusivežė atsakovę B. J. Š. į seniūniją, kad ji atsiimtų deklaraciją, kad galėtų deklaruoti žemės sklypą G. R.. Atsakovei B. J. Š. nesakė, jog G. R. deklaruos, nes tik tarp jų (ieškovų) buvo partnerystė. G. R. pasėlius deklaravo nuo 2015 metų, tuo metu Nacionalinė mokėjimo agentūra nereikalaudavo nuomos sutarties, o nuo 2017 metų pradėjo reikalauti. Šimkams buvo sumokėjęs 2017 metais 700 Eur žemės sklypo mokestį, tuos pinigus vežė I. R., ir likę 300 Eur. Po V. Š. mirties, jo dukra atsakovė S. Ž. su sūnumi, atvyko pas jį pasirašyti nuomos sutartį. Likusių pinigų nemokėjo, nes nebuvo pasirašyta nuomos sutartis. Su ginčo žemės sklypo savininkais – Š., buvo sudaryta žodinė nuomos sutartis, tai yra susitarė, kad ieškovai deklaruoja žemę ir moka nuompinigius už 1 ha 2014 metais – 200 Lt, sutarė su B. J. Š., jog 2015 metais mokės po 60 Eur, po to kilo kaina iki 80 Eur, 2016–2017 metais susitarė 1000 Eur. 2018 metais nemokėjo pinigų, nes nebuvo rašytinės sutarties. Mokėjo grynais, veždavo į namus B. J. Š.. Rašytinės nuomos sutarties nesudarė, nes Š. bijo dėl gaunamų pajamų, kad nesumažėtų pensija. Sutartis termino neturėjo, nes buvo pažadėta parduoti jam tą žemę. 2019 metais balandžio mėnesio pradžioje ginčo žemės sklype pylė srutas ir sužinojo, jog žemės sklypas išnuomotas kitam asmeniui. Su S. Ž. norėjo sudaryti sutartį, būtų pasirašę sutartį atgaline data, tam, kad galėtų sumokėti nuompinigius, tačiau ji nepasirašė.

Teismo posėdžio metu ieškovas G. R. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad gavęs Nacionalinės mokėjimo agentūros raštą, kuriuo buvo prašoma pateikti nuomos sutartį dėl deklaruojamos žemės už 2018 metus, kreipėsi į ieškovą A. L., nes šis tvarkė sutarčių reikalus. Žemės nuomos sutarties neturėjo, deklaravo žemės sklypą, nes tuo metu pagrįsti dokumentų nereikėjo. Važiavo pas atsakovę B. J. Š. išsiaiškinti situacijos. Ji paaiškino, jog dabar visus reikalus tvarko dukra, nes perleido jai savo žemės sklypo dalį po vyro mirties ir paminėjo, jog dukra dabar yra išnuomojusi ginčo žemės sklypą. Važiavo ir pas atsakovę S. Ž., prašė pasirašyti sutartį už 2018 metus, tačiau ji nesutiko. Žemės nuomos sutarties nebuvo sudaręs, nes tai A. L. buvo reikalas. Apie žodinę nuomos sutartį jis nieko pasakyti negali, tik tai, jog deklaravo ginčo žemės sklypą. Atsakovei B. J. Š. jokių nuomos mokesčių nėra mokėjęs. Išmokas už deklaravimą gaudavo jis ir A. L. duodavo kasmet pagal susitarimą. Nori sudaryti nuomos sutartį, nes gresia 20000 Eur bauda.

Teismo posėdžio metu atsakovių S. Ž. ir J. B. Š. atstovas advokatas Ž. Brazaitis prašė ieškinį atmesti atsiliepime ir triplike nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, jog atsakovės J. B. Š. sutuoktinis V. Š., kol buvo sveikas pats įdirbo ginčo žemę. Dukteriai S. Ž. padovanojo dalį žemės sklypo. Vėliau pasiligojo, ir po jo mirties kita dalis teko sutuoktinei. Tarp atsakovės B. J. Š. ir ieškovo A. L. jokio susitarimo dėl žemės nuomos nebuvo, o ieškovo G. R. nepažinojo. A. L. savavališkai, be savininkių sutikimo naudojosi ginčo žeme, 2018 metais pylė srutas, dėl ko buvo iškviesta policija. Atsakovės ginčo žemės sklypą išnuomojo patikimam nuomotojui, nes A. L. joms nekėlė pasitikėjimo.

Liudytoja E. S. teismo posėdžio metu parodė, jog pažįsta abu ieškovus, ji dirba daug metų žemės ūkio specialiste, o jie atvažiuoja į seniūniją. Atsakovių šeimą žino, nes V. Š. deklaruodavo žemes, o kai jis susirgo persideklaravo ūkį ir pasėlius sutuoktinė B. J. Š.. Ieškovas A. L. kartu su atsakove B. J. Š. prieš 3-4 metus buvo atvykę pas ją dėl žemės sklypo deklaravimo. B. J. Š. atsisakė deklaruoti pasėlius ir paprašė panaikinti paraišką. Su kitais atsakovės šeimos nariais ji niekada nėra bendravusi ir su B. J. Š. bendravo tik kartą. Ieškovas A. L. dažnai atvažiuodavo darbiniais klausimais ir ieškovas G. R. buvo atvažiavęs deklaruoti. Žino, jog ginčo žemės sklypas išnuomotas A. R., nes atsivežė nuomos sutartį ir deklaravo. Kai deklaravo G. R. atsakovių žemės sklypą, ji nereikalavo nuomos dokumentų. Deklaruojant svarbiausia žinoti žemės sklypo unikalų numerį, o tada kompiuterinėje sistemoje ji įbraižo ką reikia. Nesitikslindavo aplinkybių, nes ieškovai jau daug metų deklaruodavo ūkius ir ji pasitikėjo jais.

Liudytojas I. R. teismo posėdžio metu parodė, jog dirba pas ieškovą A. L. nuo 2015-2016 metų darbų vadovu, užsiima žemės ūkio veikla. G. R. yra gretimas ūkininkas. 2018 metų liepos mėnesį ieškovas A. L. telefonu paprašė jo nuvežti 700 Eur už nuomą B. J. Š.. Nuvykus buvo nejauki aplinka, nes buvo ką tik miręs jos sutuoktinis, rinkosi artimieji. Su B. J. Š. bendravo vienintelį kartą. Žinojo, kad A. L. nuomojasi jos žemę gal nuo 2015 metų. Jis, A. L. pavedimu, buvo prašęs darbuotojo su traktoriumi nupjauti žolę B. J. Š. sklype. Žino, kad šį sklypą deklaruoja G. R..

Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu parodė, jog ūkininkauja daugia kaip 30 metų, ieškovo A. L. nepažįsta, tačiau yra kalbėjęs telefonu, kai pastarasis neteisėtai nukūlė dalį jam priklausančio derliaus – grūdų, tada A. L. jam pagrasino. Kaime sklando kalbos apie A. L. prastą reputaciją. Yra girdėjęs apie G. R., tačiau jo nepažįsta. Atsakovę S. Ž. pažįsta apie 10 metų, sutaria su jos sutuoktiniu. Ne kartą bendravo su atsakovės tėvais, tėvui pasiligojus yra padėjęs nušienauti jų žemės sklypą. Paskutinį kartą nupjovė žolę 2017 metais, pinigų neima, nes atsakovės sutuoktinis jam paremontuoja techniką. Jis pats taip pat nuomojasi žemę, sudaro tik rašytines žemės nuomos sutartis ir jas registruoja registrų centre.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą. Ginčo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise nuo 1995-03-21 įregistruotas 470/1540 atsakovės J. B. Š. vardu ir 1070/1540 V. Š. vardu (1 t. 71-72 b.l.). Abu tėvai (B.J. Š. ir V. Š.) 2016-09-26 dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo ginčo žemės sklypo 7/11 dalis dukrai S. Ž. (1 t. 73-78 b.l.). Šiuo metu iš VĮ „Registrų centro“ duomenų nustatyta, kad ginčo žemės sklypas įregistruotas – po 7/11 dalis (atsakovei) S. Ž. 2016-09-26 dovanojimo sutarties Nr. LM-3170 pagrindu, po 2/11 dalis (atsakovei) Jovitai B. Š. 1994-01-14 sprendimų ir valdybos potvarkių pagrindu, po 2/11 dalis (trečiajam asmeniui) V. M. 2017-10-20 paveldėto turto pasidalijimo sutarties pagrindu. Atsakovių žemės sklypo dalys (12,50 ha) išnuomotos atsakovui A. R. nuo 2019-04-04 iki 2024-12-31, nuomos sutartis įregistruota VĮ „Registrų centras“ (1 t., 6-7 b.l.). Nuomos sutartis sudaryta 2019-04-04 (2 t., 177-179 b.l.).

Ieškovai yra ūkininkai nuo 2010 metų (2 t., 8-9 b.l.). 2012-11-05 tarp ieškovų sudaryta bendradarbiavimo sutartis, kuria ūkininkai A. L. ir G. R. susitarė vienas kito nuosavybės, nuomos ar panaudos teise valdomuose žemės ūkio paskirties sklypuose vykdyti žemės ūkio veiklą, bendrai naudotis žemės ūkio technika, derinti žemės nuomos klausimus, derliaus pardavimo klausimus (1 t. 43).

Iš pateikto Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro rašto nustatyta, kad V. Š. ginčo žemės sklypo deklaracijos paraiškas teikė 2014-04-30 iki 2015-05-27, o 2015 metais deklaruotų laukų atsisakė 2015-06-23 (3 t. 24-27 b.l.). Iš ieškovų pateiktų už 2015-2018 metus už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas ir deklaracijas, matyti, jog ieškovas G. R. teikė paraišką ir deklaravo už ginčo žemės sklypo plotą nuo 2015-06-15 (žymėdamas kontrolinį žemės sklypą Nr. 160335-7134 ir Nr. 160335-5865 (2 t., 69-118 b.l.).

G. R. išrašytos 2016-05-30 PVM sąskaitos faktūros Nr. AGR0027748 ir 2016-03-16 Nr. AGR0025488 už pirktas sėklas 27332,70 Eur, vienoje sąskaitoje pasirašė ieškovas A. L. kaip gavęs prekes (I t., 7-9 b.l.). Iš 2019-05-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 11, nustatyta, jog antstolis J. P. kartu su matininku ir zootechniku, agronomu apžiūrėjęs vizualiai žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavo, jog žemės sklype padarytas įsėlis su dirvą gerinančiais augalais bei padarytos investicijos, sukultūrinta pieva, matyti, pernykščiai telyčių ekskrementai, paliktas elektrinis piemuo, pateiktos fotolentelės ir kompaktinė plokštele su vaizdo ir garso įrašu (1 t. 19-39). Iš pateiktos mechanizuotos – žemės ūkio darbų sąmatos matyti, jog 12,6 ha sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reikėtų 11565,18 Eur (arimas, srutos karvių, srutų išlaistymas, lėkščiavimas, sėjimas, sėklos, žolių mišinys) (1 t. 41 b.l.).

Nacionalinė mokėjimo agentūra raštu informavo ieškovą G. R., kad, peržiūrėjus G. R. pateiktus dokumentus (žemės sklypų nuomos sutartis, žemės sklypų subnuomos sutartis, žemės sklypų planus, panaudos sutartį, PVM sąskaitas-faktūras), nustatė, kad G. R. neįrodė valdymo teisės į dalį deklaruotų laukų, todėl pagal 2018 m. Paraišką bus pritaikytos sankcijos dėl neteisingo deklaravimo. Paminėjo, kad 2019 m. vasario 15 d. „Pasitikėjimo linija“ NMA gauta informacija dėl galimo neteisėto ir neteisingo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), deklaravimo NMA pateiktose paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiškose. Paprašė per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos pateikti dėl įvardytų laukų žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) įrodančius dokumentus su žemės sklypų planais ir žemės ūkio veiklos vykdymo faktą įrodančius dokumentus (1 t. 13-18 b.l.).

Ieškovas A. L. procesiniuose dokumentuose nurodė, jog nuomojasi žemę nuo 2015 metų, mokėjo nuomos mokestį Š. grynais, yra sumokėjęs 1008 Eur, teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo sutaręs mokėti už 1 ha 2014 metais – 200 Lt, 2015 metais - po 60 Eur, 80 Eur, 2016–2017 metais susitarė 1000 Eur, pinigus veždavo atsakovei B. J. Š. į namus, tačiau tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų nepateikė. Teismas 2019-10-16 rezoliucija įpareigojo ieškovus pateikti įrodymus apie ūkininko buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pat duomenis patvirtinančius apie pinigų atsakovėms mokėjimą ir jų apskaitymą, tačiau ieškovai tokių dokumentų nepateikė, o rašytiniame paaiškinime nurodė, jog J. B. Š. ir jos sutuoktinis V. Š. nenorėjo sudaryti rašytinės žemės sklypo nuomos sutarties, taip pat nesutikdavo pasirašyti jokių sumokėjimo – priėmimo dokumentų, todėl nebuvo galimybės už žemės nuomą patirtų išlaidų apskaityti, kaip patirtų išlaidų ūkininko veikloje. Liudytojas I. R. parodė, jog jis, paprašytas ieškovo A. L., vežė 700 Eur nuompinigių atsakovei B. J. Š., tačiau apie pinigų konkretų perdavimą konkrečiai nenurodė aplinkybių. Kita vertus, liudytojas I. R. dirba pas ieškovą A. L., liudytojas yra pavaldus ieškovui, todėl duodamas parodymus negali išlikti visiškai objektyvus ir nešališkas dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Tuo tarpu atsakovės nuosekliai tvirtino, jog pinigų apskritai iš ieškovų nėra gavusios ir niekada neprašė, taip pat negavo V. Š., o jo mirties dieną liudytojas I. R. pas atsakoves nebuvo atvykęs ir jokių pinigų atsakovėms nedavė. Teismo vertinimu ieškovo A. L. iniciatyva pakviesto liudytojo parodymai, įvertinus jo sąsajas su ieškovu, kelia abejonių dėl jo šališkumo, todėl nėra pakankami įrodyti, kad ieškovas mokėjo nuompinigius, be to, pats ieškovas nurodydamas aplinkybes dėl grynųjų pinigų sumokėjimo nebuvo nuoseklus, procesiniuose dokumentuose nurodė, jog mokėjo V. Š., teismo posėdžio metu nurodė, jog mokėjo J. B. Š.. Teismas negali remtis vien deklaratyviais ieškovo bei liudytojo parodymais, kurie jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsti. Ieškovas G. R. nurodė, jog jokių pinigų nėra niekam mokėjęs, o skirdavo dalį pinigų A. L., tačiau tai pagrindžiančių dokumentų taip pat nepateikė. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog ieškovai neįrodė, jog su atsakove B. J. Š. buvo susitarę dėl žemės nuomos mokesčio ir mokėjo nuompinigius. Jokiais įrodymais nepagrindė apie šio susitarimo buvimą bei pinigų sumokėjimą, grindė tik savo paaiškinimais, jokių kitų objektyvių duomenų nepateikė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovas A. L., būdamas apdairus ir rūpestingas, perduodamas atsakovei pakankamai pasak jo dideles pinigų sumas grynais, turėjo kaip ūkininkas pateikti kasos išlaidų orderius, arba kaip jis teigia, kad mokėjo grynais iš savo asmeninių lėšų, pareikalauti, jog atsakovė ar jos sutuoktinis V. Š. patvirtintu raštu nors ant atskiro lapo, jog gavo pinigus.

Ieškovas A. L. teigė, jog jis įdirbo žemę, ją tręšė, ganė gyvulius, o atsakovės nurodė, jog tėvas V. Š. pats rūpinosi žeme, pats kol pajėgė darė įsėlį. Po jo mirties, atsakovė S. Ž. nurodė, jog niekada nėra mačiusi, kad ganytųsi galvijai ar būtų įdirbamas laukas, ji retkarčiais paprašydavo ūkininko A. Ž. nupjauti žolę, tai patvirtino ir pats liudytojas A. Ž.. Aplinkybė, jog kelis kartus į atsakovėms priklausantį žemės sklypą buvo atbėgę ieškovui priklausantys gyvuliai bei ieškovo pavedimu buvo pilamos srutos, dėl ko atsakovės iškvietė policiją, neįrodo, jog ieškovai teisėtai, t. y. atsakovių leidimu, naudojosi ginčo žeme, o priešingai patvirtina, jog atsakovės reiškė pretenzijas ieškovams dėl jų atliekamų neteisėtų veiksmų.

Teismo vertinimu tai, jog ieškovas G. R. deklaravo žemę apie tai nežinant žemės sklypo savininkams, neįrodo nuomos santykių buvimo ir tai, jog tarp ieškovų ir atsakovių buvo sudaryta žemės nuomos sutartis. Iš šalių bei liudytojų teiktų paaiškinimų nustatyta, jog žemės deklaravimui buvo būtina žinoti žemės sklypo unikalų numerį ir, jog šis sklypas nebūtų deklaruotas, žemės naudojimosi ir valdymo pagrindas nebuvo tikrinamas. Kaip jau minėta atsakovės nebuvo davusios leidimo ieškovui G. R. deklaruoti, o tai, jog jis deklaravo jų žemę nežinojo. Iš teiktų atsakovės S. Ž. paaiškinimų ir ieškovo A. L. paaiškinimų nustatyta, kad buvo tik ketinama 2018 m. gruodį – 2019 m. sausį sudaryti nuomos sutartį, tačiau ji nebuvo sudaryta. Be to, vyko derybos tarp ieškovo A. L. ir atsakovės S. Ž., o ne tarp ieškovo G. R. ir atsakovių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

Iš byloje esančių įrodymų visumos, darytina išvada, jog labiau tikėtina dėl 7/11 dalies ginčo žemės sklypo nuomos santykių su atsakove S. Ž. ir dėl 2/11 dalies ginčo žemės sklypo nuomos santykių su atsakove B. J. Š. nebuvimo, nes vien tik pačių ieškovų deklaratyvūs teiginiai dėl sudarytos žodinės sutarties, neįrodo tokios sutarties realaus buvimo, t. y. jog atsakovės buvo perdavusios ieškovams, joms priklausančio žemės sklypo dalis už užmokestį terminuotai valdyti ir naudotis, o ieškovai mokėjo žemės nuomos mokestį (CK 6.545, 6.550 straipsniai).

Nurodomos ieškovų priežastys, jog atsakovė B. J. Š. nesutiko sudaryti rašytinės žemės sklypo nuomos sutarties ir pasirašyti grynųjų pinigų apskaitos dokumentų, nes bijojo dėl gaunamų pajamų, kad nesumažėtų pensija, visiškai nepagrįstos ir nelogiškos. Tokia ieškovų nurodoma versija, verčia teismą abejoti ieškovų sąžiningumu.

CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis. Draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Tai – vienas pagrindinių civilinės teisės principų. Sutarties laisvė reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, ar jiems konkrečią sutartį sudaryti, ar ne – apsisprendę sudaryti, sprendžia su kuo. Sutartys sudaromos savanoriškai, išskyrus tuos atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymas ar asmuo pats įsipareigoja ją sudaryti.

Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina, kad kiekvienas protingas, apdairus asmuo, privalo tinkamai įvertinti, apsvarstyti, ar jam yra pagrindo pasitikėti esant konkrečioms aplinkybėms bei pasitikėti konkrečiais asmenimis, ar jis neprisiima per didelę riziką spręsdamas dėl sutartinių santykių ir nesudarydamas rašytinės sutarties, kada įstatymas imperatyviai numato rašytinę formą. Konkrečiu atveju, šalys neišreiškė tikrųjų ketinimų dėl žemės sklypo nuomos, nesusitarė dėl sutarties sąlygų, ieškovai savavališkai naudojosi žemės sklypu, neįrodė, jog mokėjo nuompinigius, nesant sudarytos rašytinės sutarties, šalims skirtingai nurodant ir vertinant aplinkybes dėl žodinės žemės sklypo nuomos sutarties, teismas daro išvadą, kad ieškovai neįrodė, nei kada, nei dėl kokių sąlygų nei, kad buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis bei ji būtų vykdoma tinkamai (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, jog ieškovai yra ūkininkai, verslininkai, kaip matyti jų verslas, susijęs su išmokų gavimu, jie nuomojasi ne vieną žemės sklypą, todėl turėjo žinoti, jog žemės nuomos sutartys turi būti rašytinės, įregistruotos registre, ko pasekmėje tik po šių sąlygų įvykdymo, sutartį galėtų panaudoti prieš trečiuosius asmenis.

Kartu pažymėtina, kad nors privačios žemės nuomos atveju sutarties registravimas nėra privalomas, tačiau CK 6.547 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešame registre įstatymų nustatyta tvarka. Žemės nuomos sutarties registracija suteikia didesnę nuomininko interesų apsaugą. Tuo atveju, kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (CK 6.559 straipsnis). Taigi ir šiuo atveju, jeigu ieškovai būtų sudarę rašytinę žemės sklypo nuomos sutartį ir įregistravę viešuosiuose registruose, tai atsakovei S. Ž. tapus naująja žemės sklypo dalies savininke dovanojimo sutarties pagrindu, žemės nuomos sutartis būtų galiojusi ieškovų atžvilgiu. Atsakovas A. R. 2019-04-04 žemės nuomos sutartį įregistravo viešajame registre ir ši sutartis gali būti naudojama prieš trečiuosius asmenis.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje teiktų šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, darytina išvada, jog byloje neįrodytas žemės nuomos sutarties sudarymas tarp ieškovų ir atsakovių sudarymas bei jos vykdymas (CK 6.545, 6.550 straipsnis), ko pasekmėje atsakovėms sudarant žemės nuomos sutartį su atsakovu A. R., ieškovai neturėjo pirmumo teisės atnaujinti sutartį, todėl nebuvo pažeistos CPK 6.566 straipsnio, CK 6.482 straipsnio nuostatos ieškovų atžvilgiu ir nėra teisinio bei faktinio pagrindo perduoti ieškovams nuomininkų teisės ir pareigas pagal atsakovių su atsakovu A. R. sudarytą žemės nuomos sutartį. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, visapusiškai išanalizavus ir įvertinus rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų duotus paaiškinimus, liudytojų parodymus, jų pagrindu nustatytas aplinkybes, vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu bei teismų formuojama praktika, darytina išvada, jog ieškovų ieškinio reikalavimai atmestini, kaip nepagrįsti (CPK 177-185 straipsniai).

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atsakovės prašė ieškovams skirti baudą teismo nuožiūra ir pusę jos skiriant atsakovių naudai, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nesąžiningai pareiškus aiškiai nepagrįstą ieškinį.

CPK 95 straipsnyje apibrėžta, kokie šalių veiksmai laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, taip pat nustatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014, 2013 m. spalio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Teismų praktikoje ne kartą yra akcentuota, kad asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreipimasis į teismą su ieškiniu savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas. Pareikštų reikalavimų pagrįstumas įvertinamas tik teismui išnagrinėjus ginčą ir bylą iš esmės (CPK 265 straipsnis, 365 straipsnis).

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovai, pateikdami ieškinį, neabejojo savo kreipimosi į teismą pagrįstumu, argumentavo savo poziciją, o tai, kad jie ieškinio neįrodė, nepaneigia šios jų teises.

Atsakovių atstovas advokatas Ž. Brazaitis teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovai bei jų atstovė vilkino bylos nagrinėjimą pateikdami naujus įrodymus, prašymus teismo posėdžio metu, todėl mano, jog jie piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

Teismas nenustatė, jog ieškovai ir jų atstovė bylos nagrinėjimo metu teikdami prašymus, papildomus įrodymus, prašydami apklausti liudytojus, netinkamai ir nesąžiningai naudojosi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis bei sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovų veiksmai nepripažintini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir teismui nėra pagrindo skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl atsakovių prašymas dėl baudų ieškovams skyrimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, taip pat kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovų pareikštas materialinis reikalavimas atmestas, todėl yra pagrindas atsakovams iš ieškovų priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.

Bylos duomenimis atsakoves S. Ž. ir J. B. Š. atstovavo advokatas, atsakovės pateikė įrodymus apie patirtas šias bylinėjimosi išlaidas: 800,00 Eur už teisines paslaugas (už teisines konsultacijas, atsiliepimo paruošimą, bylos analizę), 300,00 Eur (už susipažinimą su dubliku, tripliko paruošimą, pasiruošimą bei atstovavimą 2019-10-10 teismo posėdyje), 300,00 Eur už atstovavimą teismo posėdyje 2019-11-14, 300,00 Eur už atstovavimą teismo posėdyje 2019-11-27. Visas bylinėjimosi išlaidas apmokėjo atsakovė S. Ž.. Atsakovas A. R. pateikė įrodymus, jog patyrė 500 Eur už advokato padėjėjo paslaugas. Atsakovų pateiktos atstovavimo išlaidos pagrįstos, o jų dydžiai neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių kriterijus (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Kadangi atsakovių patirtas išlaidas apmokėjo S. Ž., todėl iš kiekvieno ieškovo atsakovei S. Ž. priteistina po 850,00 Eur už advokato paslaugas, o atsakovui A. R. iš kiekvieno ieškovo po 250,00 Eur už advokato padėjėjo paslaugas. (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Atsakovių S. Ž. ir Jovitos B. Š. prašymą dėl baudų ieškovams A. L. ir G. R. skyrimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 850,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 850,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.