- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- e2A-569-1092/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00990-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė, Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- A. L., G. R.
- Atsakovas
- S. Ž., Jovitai B
- Kategorijos
- 2.6.8.7Sutarčių forma ir galia
- 2.6.16.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės ir Jolantos Gailevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. L. ir G. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. L. ir G. R. ieškinį atsakovams S. Ž., Jovitai B. Š., A. R. dėl žemės sklypo nuomininko teisių perkėlimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – V. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė perkelti jiems nuomininkų teises pagal 2019 m. balandžio 4 d. 12,50 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovų J. B. Š., S. Ž. ir A. R., bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad nuo 2015 metų žodinės nuomos sutarties pagrindu iš V. Š. ir J. B. Š. nuomojasi 12,50 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) A. L. mokėjo už žemės nuomą 1008 Eur metinį nuomos mokestį. Iki žemės sklypo savininko V. Š. mirties jokių nesklandumų dėl žemės nuomos nekilo. Kai mirė V. Š., žemės sklypo paveldėtojai informavo A. L., kad tvarkosi žemės sklypo paveldėjimo dokumentus ir toliau leis naudotis žemės sklypu ir sudarys žemės nuomos sutartį. 2019 sausio mėnesį atsakovė S. Ž. atvyko pas ieškovą A. L. ir pasiėmė nuomos sutartį, tačiau žemės nuomos sutartis nebuvo pasirašyta, bet pradėta reikalauti sumokėti žemės nuomos mokestį. Vėliau ieškovai sužinojo, jog atsakovės žemės sklypą 2019 m. balandžio 4 d. išnuomojo A. R..
Atsiliepimas
3. Atsakovės S. Ž. ir J. B. Š. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti arba palikti ieškinį nenagrinėtą arba bylą nutraukti.
4. Atsakovas A. R. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, teigė, jog ieškinys nepagrįstas, o ieškovai piktnaudžiauja savo teisėmis, prašė ieškinį palikti nenagrinėtą Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, nes pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, arba bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka; priteisti iš ieškovų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas iš žemės sklypo nuomos teisinių santykių. Ieškovai teigia, jog iš atsakovių nuo 2015 metų išsinuomojo ginčo žemės sklypą, mokėjo nuompinigius, todėl atsakovėms sudarius žemės nuomos sutartį su atsakovu A. R., buvo pažeista jų pirmumo teisė sudaryti žemės nuomos sutartį. Ieškovai prašo perkelti jiems nuomininkų teises ir pareigas pagal atsakovių su atsakovu A. R. sudarytą žemės nuomos sutartį. Atsakovės nurodo, jog jokių žemės nuomos santykių tarp jų ir ieškovų nėra ir nebuvo.
7. Teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise nuo 1995 m. kovo 21 d. priklausė 470/1540 atsakovei J. B. Š. ir 1070/1540 jos sutuoktiniui V. Š.. Abu tėvai (B. J. Š. ir V. Š.) 2016 m. rugsėjo 26 d. dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo ginčo žemės sklypo 7/11 dalis dukrai S. Ž.. Šiuo metu ginčo žemės sklypas priklauso – 7/11 dalys atsakovei S. Ž., 2/11 dalys atsakovei J. B. Š. ir 2/11 dalys – trečiajam asmeniui V. M.. V. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovių žemės sklypo dalys (12,50 ha) išnuomotos nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. atsakovui A. R., 2019 m. balandžio 4 d. nuomos sutartis įregistruota valstybės įmonėje Registrų centre.
8. Teismas, įvertinęs bylos surinktus įrodymus, konstatavo, kad byloje esantys ieškovo A. L. pateikti rašytiniai įrodymai – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su nuotraukomis ir CD laikmena, mechanizuotų žemės ūkio darbų sąmata, ieškovui G. R. išrašytos PVM sąskaitos faktūros už perkamas sėklas bei ieškovo teiktos deklaracijos dėl išmokų gavimo neįrodo, jog faktiškai buvo susitarta dėl esminių žemės nuomos sutarties sąlygų, numatytų Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.547 straipsnio 1 dalyje, 6.550 straipsnio 1 dalyje. Pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kas buvo žemės nuomotojas, kas nuomininkas, taip pat ginčo žemės sklypo dalių (2/11 atsakovės B. J. Š. ir 7/11 atsakovės S. Ž.) esminių nuomos sutarties sąlygų (nuomos objekto, užmokesčio, jo mokėjimo, nuomos termino).
9. Teismas nusprendė, jog ieškovai neįrodė, jog su atsakove B. J. Š. buvo susitarę dėl žemės nuomos mokesčio ir mokėjo nuompinigius. Ieškovai įrodymais nepagrindė šio susitarimo buvimą, pinigų sumokėjimą, poziciją grindė tik savo paaiškinimais, jokių kitų objektyvių duomenų nepateikė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovas A. L., būdamas apdairus ir rūpestingas, perduodamas atsakovei pakankamai dideles pinigų sumas grynaisiais, turėjo kaip ūkininkas pateikti kasos išlaidų orderius arba, kaip jis teigia, kad mokėjo grynaisiais iš savo asmeninių lėšų, pareikalauti, jog atsakovė ar jos sutuoktinis V. Š. patvirtintų raštu nors ant atskiro lapo, jog gavo pinigus.
10. Teismas nustatė, jog atsakovė S. Ž. nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypo 7/11 dalis įregistravo 2016 metais, tačiau ieškovai net neužsiminė, jog 2016–2018 metais ir su šia sklypo dalies savininke galbūt buvo sudarę žodinę nuomos sutartį, buvo sutarę dėl nuomos mokesčio bei mokėję jai pinigus.
11. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovas G. R. deklaravo žemę, apie tai nežinant žemės sklypo savininkams, neįrodo nuomos santykių buvimo, taip pat, jog tarp ieškovų ir atsakovių buvo sudaryta žemės nuomos sutartis. Iš šalių bei liudytojų teiktų paaiškinimų teismas nustatė, jog žemės deklaravimui buvo būtina žinoti žemės sklypo unikalų numerį ir kad šis sklypas nebūtų deklaruotas. Žemės naudojimosi ir valdymo pagrindas nebuvo tikrinamas.
12. Teismas padarė išvadą, jog labiau tikėtina dėl 7/11 dalies ginčo žemės sklypo nuomos santykių su atsakove S. Ž. ir dėl 2/11 dalies ginčo žemės sklypo nuomos santykių su atsakove B. J. Š. nebuvimo, nes vien tik pačių ieškovų deklaratyvūs teiginiai dėl sudarytos žodinės sutarties neįrodo tokios sutarties realaus buvimo, t. y. jog atsakovės buvo perdavusios ieškovams, joms priklausančio žemės sklypo dalis už užmokestį terminuotai valdyti ir naudotis, o ieškovai mokėjo žemės nuomos mokestį.
13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje teiktų šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, teismas padarė išvadą, jog byloje neįrodytas žemės nuomos sutarties sudarymas tarp ieškovų ir atsakovių bei jos vykdymas (CK 6.545, 6.550 straipsnis). Vadinasi, atsakovėms sudarant žemės nuomos sutartį su atsakovu A. R. ieškovai neturėjo pirmumo teisės atnaujinti sutartį, todėl nebuvo pažeistos CK 6.566 straipsnio, CK 6.482 straipsnio nuostatos. Nėra teisinio ir faktinio pagrindo perduoti ieškovams nuomininkų teises ir pareigas pagal atsakovių su atsakovu A. R. sudarytą žemės nuomos sutartį.
14. Teismas nenustatė, jog ieškovai ir jų atstovė bylos nagrinėjimo metu teikdami prašymus, papildomus įrodymus, prašydami apklausti liudytojus, netinkamai ir nesąžiningai naudojosi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis bei sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, dėl to teismas ieškovų veiksmų nepripažino piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir nenustatė pagrindo skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovių prašymas dėl baudų ieškovams skyrimo buvo atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Ieškovai A. L. ir G. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų, todėl padarė nepagrįstas išvadas, neatsižvelgė į bylai išspręsti esminės reikšmės turinčias aplinkybes, pažeidė CPK 263 straipsnį, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, taip pat reikalavimus, keliamus teismų sprendimams.
15.2. Sprendime analizuojami atsakovių pateikti paaiškinimai ir liudytojo A. Ž., kuris apklaustas teisme atsakovių prašymu, parodymai, tačiau nepagrįstai ir neobjektyviai teismo įvertintos ieškinyje nurodytos aplinkybės, ieškovų pateikti rašytiniai įrodymai – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro nurodytos aplinkybės, liudytojų E. S. ir I. R. parodymai, pačių ieškovų paaiškinimai, jų pateiktos deklaracijos, neatsižvelgta į tai, kad ieškovas G. R. kelerius metus deklaravo ginčo žemės sklypą, nurodydamas, kokia veikla faktiškai užsiima, tikrinant Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – ir NMA) darbuotojams nė karto deklaracijos nebuvo pripažintos neteisingomis, lyginant su faktiniu sklypų naudojimo pagrindu, žemės sklypas yra prie pat atsakovės J. B. Š. namų, todėl atsakovės nematyti ir nežinoti, kad ieškovai naudojasi joms priklausančiu žemės sklypu, negalėjo.
15.3. Teismas atmesdamas ieškinį rėmėsi išimtinai tik atsakovių parodymais, kad žemės sklypo ieškovams neišnuomojo ir naudotis neleido, todėl ir deklaruoti jo G. R. negalėjo, o tą darė savavališkai, atsakovėms nežinant. Kaip liudytoja apklausta žemės ūkio specialistė E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovas A. L. kartu su atsakove J. B. Š. prieš 3–4 metus buvo atvykę pas ją dėl žemės sklypo deklaravimo. J. B. Š. atsisakė deklaruoti pasėlius ir paprašė panaikinti paraišką bei leido ieškovui A. L. deklaruoti šį žemės sklypą.
15.4. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos, PVM sąskaitos faktūros, mechanizuotų žemės ūkio darbų sąmata patvirtina, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytą įsėlį su liucerna pasėjo, todėl ir uždeklaravo G. R., veikdamas bendradarbiavimo sutarties, sudarytos su A. L., pagrindu.
15.5. A. R. žemės sklypas buvo išnuomotas 2019 m. balandžio 4 d., todėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyti pernykščiai telyčių ekskrementai negali būti susijęs su jo ūkininkavimu ginčo žemės sklype. Be to, atsakovės procesiniuose dokumentuose pačios patvirtino, kad ieškovas A. L. ginčo žemės sklype ganė gyvulius ir lauką tręšė. Taip pat iš byloje esančios Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos matyti, kad 2017 metais žemės sklype uždeklaruota pieva ganykla iki penkerių metų (deklaravimo kodas GPŽ). Šios aplinkybės neabejotinai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ginčo žemės sklype ganėsi A. L. gyvuliai, dėl to jis žemės sklypą buvo užtvėręs elektriniu piemeniu. Visos šios aplinkybės paneigia atsakovių argumentus, kad jos visus metus, kol A. L., o bendradarbiavimo sutarties pagrindu ir ieškovas G. R. naudojosi joms priklausančiu žemės sklypu, jos apie tai nieko nežinojo, ieškovai taip savivaliavo jų atžvilgiu.
15.6. Pirmosios instancijos teismas I. R. parodymus apie nuompinigių už ginčo žemės sklypą perdavimą J. B. Š. įvertino kaip keliančius abejonių dėl šio liudytojo šališkumo. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. Ž., kuris apklaustas kaip liudytojas atsakovių iniciatyva bei yra artimas S. Ž. šeimos draugas, parodymus pirmosios instancijos teismas pripažino patikimais ir jais rėmėsi sprendime, nurodydamas, kad ginčo žemės sklype žolę pjovė A. Ž., paprašytas atsakovės S. Ž.. Toks pirmosios instancijos teismo elgesys sukelia abejonių teismo nešališkumu, nes tokiu elgesiu pirmosios instancijos teismas suteikia nepagrįstą pranašumą atsakovėms, kadangi remdamasis tik atsakovių ar jų iniciatyva apklaustų liudytojų parodymais ir taip gindamas jų interesus, suteikia atsakovėms nepagrįsto pranašumo.
Atsiliepimas
15.7. Atsakovė S. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad klausė mamos atsakovės J. B. Š., ar gaudavo iš A. L. nuomos mokestį už žemę, tačiau, anot atsakovės S. Ž., pastaroji patvirtino, kad ne. Jau vien šie S. Ž. parodymai patvirtina, kad jai buvo žinoma, jog ginčo žemės sklypu leidus V. Š. ir J. B. Š. naudojosi A. L., nes priešingu atveju klausti apie užmokestį už žemės nuomą nebūtų jokios prasmės. Todėl atsakovių neigimas, kad žemės nuomos sutartis buvo sudaryta su ieškovais A. L. ir G. R. ir jie savavališkai, nežinant atsakovėms, deklaravo žemės sklypą, yra paneigtas.
15.8. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu ieškovai patvirtino, jog dėl ginčo žemės sklypo nuomos jie dar 2015 metais susitarė ir sudarė žodinę nuomos sutartį su V. Š., kuris faktiškai ir rūpinosi ginčo žemės sklypu, jį prižiūrėjo su žmona atsakove J. B. Š.. Kad ginčo žemės sklypo dalis 2016 metais buvo padovanota atsakovei S. Ž., ieškovai informuoti nebuvo, toliau žemės sklypą tvarkė ir deklaravo bei mokėjo nuomos mokestį V. Š., o vėliau atsakovei J. B. Š..
15.9. Atsakovių pozicija, kad jos žemės sklypu naudotis ieškovams neleido, žemės sklypo ieškovai netvarkė, o deklaravo savavališkai, atsakovėms nežinant, yra paneigtas byloje surinktais įrodymais, be to, prieštarauja logikai, kadangi atsakovėms negalėjo būti nežinomos aplinkybės, jog žemės sklypu, kuris yra šalia atsakovės J. B. Š. namų, kelerius metus rūpinasi ieškovai, jame ganė gyvulių bandą, arė, sėjo. Šiame žemės sklype dirbo technika, todėl jeigu ieškovai visus šiuos veiksmus būtų atlikę savavališkai, tiek atsakovės, tiek V. Š. nedelsiant būtų kreipęsi į ieškovus ir atitinkamas institucijas dėl tokios savivalės. Tačiau atsakovės ieškovams jokių pretenzijų dėl to nereiškė ir toks jų elgesys patvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė ginčo žemės sklypo nuomos sutartis.
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės S. Ž. ir Jovita B. Š. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas itin kruopščiai išanalizavo visą byloje surinktą medžiagą – tiek šalių bei jų atstovų paaiškinimus, išdėstytus ir procesiniuose dokumentuose, ir duotus žodžiu, bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu, tiek abiejų šalių pateiktus rašytinius įrodymus, tiek visų liudytojų parodymus. Tik po tokios analizės atlikimo teismas padarė logiškas, motyvuotas, faktiškai bei teisiškai pagrįstas išvadas, ir visa tai nuosekliai išdėstyta apskųstajame sprendime.
16.2. Atsakovės paaiškino teismui, jog yra buvę atvejų, kai ieškovai (ar kažkuris vienas iš jų) savavališkai drįsdavo joms priklausančia ginčo sklypo dalimi naudotis tarsi savo turtu be jokio leidimo, laistydavo žemę srutomis, kurios skleisdavo baisią smarvę šalia gyvenančiai atsakovei Jovitai B. Š., atvarydavo į ginčo sklypo dalį ganyti gyvulius (arba šie patys į ją atklysdavo iš gretimų ieškovų sklypų), kurie braudavosi į gana sunkiai vaikštančios ir niekaip nepajėgiančios jų išvaryti šios garbaus amžiaus atsakovės daržus. Dėl šių neteisėtų savavališkų ieškovų veiksmų atsakovės yra kvietusios ieškovams (ar jų darbuotojams) policiją ir informavusios Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos apie neteisėtai naudojamą jų ginčo sklypo dalį.
16.3. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (ieškinio priedas Nr. 4) galbūt patvirtina tik eilinę kažkurio iš ieškovų ar jų abiejų savivalę, ginčo sklypo dalį vis bandant naudoti neteisėtai. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esantis zootechnikės R. M. parašu patvirtintas įrašas „Patvirtinu, kad sklype <...> 2019 m. gegužės 10 d. [t. y. faktinių aplinkybių konstatavimo metu] ganėsi gyvuliai, <...>“ kelia rimtų abejonių šio asmens kompetencija dalyvauti tokiame faktinių aplinkybių konstatavime, kadangi nė vienoje protokolo prieduose esančioje nuotraukoje nematyti absoliučiai jokių gyvulių, o ir pačiame protokole apie tai neužsiminta nė žodžiu.
16.4. Elektrinis piemuo sklype vienintelį kartą užfiksuotas 2019 m. gegužės 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo metu, kai sklypas jau buvo teisėtai išnuomotas atsakovui A. R. ir pastarojo teisėtai naudojamas. Jokių duomenų, kad toks įrenginys sklypą būtų juosęs ir anksčiau, nėra. Priešingai, jo ir būti negalėjo, kadangi, jei jis būtų čia buvęs, į šį sklypą, o iš jo – į atsakovės J. B. Š. daržus nebūtų laisvai atklydusi palaidų ieškovų (ar kažkurio vieno iš jų) gyvulių banda.
16.5. 2019 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio metu atsakovė S. Ž. labai aiškiai nurodė, jog įsėlį ginčo sklype padarė tuometinis sklypo savininkas jos tėvas V. Š.. Tuo tarpu paraiškos (deklaracijos) NMA yra pildytos ir teiktos pačių ieškovų (ar kurio nors vieno iš jų), todėl pastarieji jose galėjo nurodyti, ką tik tinkami.
16.6. Liudytoja E. S., nurodžiusi, jog toks įvykis, kai atsakovė J. B. Š. atsisakė deklaracijos, buvęs vienkartinis, net neatsiminė, kuriais konkrečiai metais tai buvo. Jei šis įvykis, anot ieškovų ar jų atsivestos liudytojos, galėjo būti įvykęs 2015 m., remiantis pačių ieškovų teismui pateiktu VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pranešimu, tais metais (2015 m. gegužės 27 d.) paraišką pateikė V. Š.. Savo ruožtu byloje nėra jokio įrodymo, jog atsakovė J. B. Š. būtų turėjusi teisę atstovauti savo sutuoktiniui ir jo vardu atlikti tokius teisinius veiksmus. Anot ieškovų, deklaracijos Jovita B. Š. atsisakė A. L. naudai, tuo tarpu sklypą deklaravo ne A. L., bet G. R., kuriam atsakovė J. B. Š. net teoriškai negalėjo duoti tokio leidimo, kadangi šio asmens apskritai nepažinojo. G. R. sklypą savo vardu savavališkai deklaravo dar 2015 m. birželio 15 d., t. y. anksčiau nei buvo atsisakyta V. Š. 2015 m. gegužės 27 d. pateiktos paraiškos (remiantis minėtu VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pranešimu, tai buvo padaryta tik 2015 m. birželio 23 d.).
16.7. Jei ieškovams kilo pagrįstų abejonių dėl galimo teismo šališkumo, jie, atstovaujami net dviejų teisinių atstovų (advokato ir advokato padėjėjos), bet kada turėjo galimybę pasinaudoti nušalinimo teise. To ieškovai nepadarė.
16.8. S. Ž. mamos J. B. Š. paklausė apie pinigus ne šiaip sau, ne savo iniciatyva, bet teisinio atstovo paprašyta, siekiant išsiaiškinti šią svarbią nagrinėjamai bylai aplinkybę (gavo kada nors Jovita B. Š. iš ieškovų kiek nors pinigų, ar ne), ir tai yra užfiksuota teismo posėdžio protokole.
16.9. Ieškovai privalėjo žinoti, kad viešame registre įregistruotų žemės sklypų savininkai būtent šiame registre ir nurodyti. Todėl ieškovų aiškinimas apie nežinojimą, kas jau net kelis metus yra sklypo savininkas, o juolab tokio sklypo, kuris aiškiai ieškovus domina kaip galbūt potencialus nuomos, panaudos ar pan. objektas, tik kelia šypseną.
16.10. Atsakovės S. Ž. (dėl saugumo – kartu su sūnumi) atvykimo pas ieškovą A. L. tikslas buvo visiškai ne sutarties pasirašymas. Atsakovė paprasčiausiai siekė išsiaiškinti, ko iš jos norįs šis ieškovas, telefonu paprašęs atvykti, mat turįs kažkokį pasiūlymą ar prašymą dėl žemės. Susitikimo metu A. L. pradėjus ne tiek prašyti, kiek grasinti, reikalauti pasirašyti kažkokią šios ginčo sklypo dalies nuomos sutartį atgaline data, atsakovė S. Ž. to nedarė ir nedarys, kadangi tai būtų akivaizdus dokumentų klastojimas, be kita ko, draudžiamas įstatymo.
16.11. Atsakovės su ieškovu G. R. niekada nėra turėjusios jokių reikalų. Šis ieškovas teismo posėdžio metu pats patvirtino teismui, jog su atsakovėmis dėl joms priklausančios ginčo sklypo dalies jokios sutarties sudaręs nebuvo, pinigų atsakovėms nemokėjo. Dar daugiau, net jei tarp atsakovių ir ieškovo A. L. kada nors ir būtų buvusi sudaryta ginčo sklypo dalies nuomos sutartis, ieškovas A. L. jokiu atveju ir jokiomis aplinkybėmis šios ginčo sklypo dalies be rašytinio atsakovių sutikimo nebūtų galėjęs subnuomoti niekam – nei ieškovui G. R., nei jokiam kitam asmeniui. Dėl šių priežasčių atsakovėms visiškai neįdomi, o ir teismui nagrinėjamoje byloje neturėtų būti aktuali kažkokia ieškovų tarpusavyje galbūt sudaryta sutartis, greičiausiai surašyta tik prieš ieškovų kreipimąsi į teismą. Visa tai patvirtina, kad ieškovas G. R. neturi net teorinės reikalavimo teisės reikšti atsakovėms tokį ieškinį, taigi šis yra pareikštas netinkamo ieškovo.
16.12. Pateikusios savo nuomonę dėl ieškovų apeliacinio skundo argumentų, nurodžiusios teismui kai kurias papildomas svarbias faktines bei teisines aplinkybes, susijusias tiek su apskųstojo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu, tiek apskritai su visa šia ginčo situacija, atsakovės laiko savo pareiga atkreipti apeliacinės instancijos teismo dėmesį ir į tam tikrus dalykus, paaiškėjusius bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir galbūt susijusius su teisės normomis valstybėje įtvirtintų teisinių gėrių pažeidimais. Šioje byloje galima įžvelgti net kelias ieškovų galbūt padarytas nusikalstamas veikas, apibrėžtas baudžiamajame įstatyme – sukčiavimą (Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnis), neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (BK 220 straipsnis), apgaulingą apskaitos tvarkymą (BK 222 straipsnis) ir dokumento(-ų) suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu (BK 300 straipsnis). Atsakovės prašo svarstyti klausimą dėl būtinybės apie ieškovų galbūt įvykdytas nusikalstamas veikas informuoti prokurorą.
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. R. prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Ieškovai daugiausia remiasi žemės ūkio specialistės E. S. parodymais. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ji teismo posėdžio metu, atsakydama į A. R. atstovo klausimą, ar jis taip pat galėtų deklaruoti ginčo sklypą arba apskritai bet kokį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, nurodė, kad užpildant paraiškas europinei paramai gauti, ji niekada neprašo žemės sklypų nuosavybę įrodančių dokumentų, todėl bet kas gali deklaruoti kitiems asmenims priklausančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Taigi ši specialistė patvirtino, kad ji savo geram pažįstamam G. R. padėjo deklaruoti ginčo sklypą be jokio ginčo sklypo savininkų pritarimo ir tai ji darė nuo 2015 m. Ta pati liudytoja nurodė, kad Š. šeimą gerai pažinojo ir puikiai žinojo, kad atsakovių tėvas 2016 m. mirė ir jo turtą paveldėjo atsakovės. Taigi tai įrodo, kad ji taip pat kaip ir ieškovai elgėsi nesąžiningai ir pildė deklaracijas europinei paramai gauti, žinodama, kad G. R. tam neturi atsakovių pritarimo.
17.2. Nesuprantama, kodėl ieškovai teigia išsinuomoję ginčo sklypą iš atsakovės S. Ž., jei jie su ja niekada nebuvo bendravę. Atsakovė S. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji niekada nėra kalbėjusi su ieškovais nei dėl ginčo sklypo nuomos, nei dėl kitų dalykų, nors būtent ji nuosavybės teise valdo didžiausią ginčo sklypo dalį (tai patvirtina ir išrašas iš Nekilnojamojo turto registro). Ji taip pat nurodė, kad niekada ir niekam nedavė sutikimo deklaruoti jai priklausančią žemės sklypo dalį.
17.3. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas G. R. teikė paraišką ir deklaravo ginčo sklypo plotą nuo 2015 m. birželio 15 d. leidus atsakovei J. B. Š.. Tokios aplinkybės liudytoja E. S. nenurodė ir negalėjo nurodyti, nes G. R. teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad jis su ginčo sklypo savininkais jokių kontaktų neturėjo ir deklaravo ginčo sklypą be jų sutikimo, o pas J. B. Š. jis atvyko kartu su žemės nuomos sutarties projektu sudaryti ginčo sklypo sandorį tik po to, kai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojai, tikrinę G. R. pateiktas deklaracijas, pareikalavo pateikti ginčo sklypo nuomos sutartį.
Šalies argumentai
17.4. Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, kad jie nuo 2015 metų naudojasi ginčo sklypu ir tai patvirtina byloje esančios Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos. Atsakovas A. R. su tuo nesutinka, nes šios paraiškos ir atsakovių bei G. R. parodymai patvirtina tik tai, kad nepažinodamas atsakovių ir iki tol jų niekada nematęs, G. R. slapta nuo jų pateikė šias paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl to vėliau išaiškėjo ši apgaulė ir agentūra užfiksavo pažeidimą.
17.5. Ieškinyje prašoma perkelti G. R. nuomininko teises tuo pagrindu, kad jis iki tol buvo ginčo sklypo nuomininkas ir tinkamai vykdė įsipareigojimus pagal žodinę nuomos sutartį. Pats G. R. teismo posėdžio metu tvirtino, kad jis ginčo sklypo iš nieko nesinuomojo ir už jį niekam nieko nemokėjo. Taip pat jis nurodė, kad jis duodavo pinigų A. L., kad šis išsinuomotų žemės sklypus savo vardu. Tai rodo, kad ieškinio reikalavimo daliai dėl teisių ir pareigų suteikimo G. R. pagal žemės nuomos sutartį tenkinti net nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.
17.6. Ieškovai nurodo, kad už ginčo sklypo nuomą mokėjo Šimkams žemės nuomos mokestį, tačiau niekaip negalėjo nurodyti, kam ir kiek. G. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis A. L. periodiškai duodavo po 10 000–20 000 Eur, kad šis atsiskaitytų su išsinuomotų žemės sklypų savininkais, tačiau negalėjo patvirtinti, ar Š. bei S. Ž. iš tų pinigų buvo sumokėta. Ieškovo A. L. darbuotojas I. R. nurodė, kad vieną kartą yra vežęs J. B. Š. pinigus (700 ar 800 Eur), tačiau kokiomis kupiūromis ir kokiomis sąlygomis perduoti pinigai, negalėjo nurodyti. A. L. sakė, kad žemės nuomos pinigai periodiškai buvo mokami J. B. Š., taip pat nurodė, kad jis asmeniškai jai perduodavo pinigus, tačiau apie pinigų perdavimo momentą nieko negalėjo nurodyti, net konkrečių sumų. Nurodė, kad buvo mokama skirtingomis sumomis, tačiau neturi jokių įrodymų, kad tuos pinigus perdavė.
17.7. Atsižvelgiant į tai, kad visa bylos medžiaga kelia pagrįstą įtarimą, kad ieškovai melagingais parodymais teisme, galbūt slėpdami nuo valstybės mokesčius, piktnaudžiaudami teise, siekia neteisėtu būdu užvaldyti paramos už žemės naudmenas pinigus, t. y. svetimą turtą, galbūt atlieka nusikaltimą, atsakovas A. R., vadovaudamasis CPK 300 straipsnio 1 dalimi, prašo teismo apie tai pranešti prokurorui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
20. Ieškovai apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas jų ieškinys dėl žemės sklypo nuomininko teisių perkėlimo. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, neatsižvelgė į bylai išspręsti esminės reikšmės turinčias aplinkybes, pažeidė CPK 263 straipsnį, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, taip pat reikalavimus, keliamus teismų sprendimams.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 p.).
22. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 p.).
23. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018).
24. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo atliktą byloje surinktų įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių pateiktus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, tinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir padarė pagrįstą labiau tikėtiną išvadą, kad tarp šalių žemės nuomos sutartis nebuvo sudaryta ir vykdoma. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu padarė įrodymais nepagrįstas ar neteisėtas išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, liudytojų parodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.
26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018, 26 p.). Atsižvelgdama į tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl ieškinio reikalavimo dėl žemės sklypo nuomininko teisių perkėlimo nepagrįstumo ir jų nekartodama tik akcentuoja tam tikrus bylos aspektus.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
27. Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, rėmėsi išimtinai tik atsakovių parodymais, kad žemės sklypo ieškovams neišnuomojo ir naudotis neleido, todėl ir deklaruoti jo G. R. negalėjo ir jis tai darė savavališkai, atsakovėms nežinant. Ieškovai teigia, kad buvo neobjektyviai įvertintos ieškinyje nurodytos aplinkybės, ieškovų pateikti rašytiniai įrodymai – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro nurodytos aplinkybės, liudytojų E. S. ir I. R. parodymai, ieškovų paaiškinimai, jų pateiktos deklaracijos, neatsižvelgta į tai, kad ieškovas G. R. kelerius metus deklaravo ginčo žemės sklypą, nurodydamas, kokia veikla faktiškai užsiima, tikrinant Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojams, deklaracijos nebuvo pripažintos neteisingomis, žemės sklypas yra prie pat atsakovės J. B. Š. namų, todėl atsakovės nematyti ir nežinoti, kad ieškovai naudojasi joms priklausančiu žemės sklypu, negalėjo.
28. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise nuo 1995 m. kovo 21 d. priklausė 470/1540 atsakovei J. B. Š. ir 1070/1540 jos sutuoktiniui V. Š.. Abu tėvai (B. J. Š. ir V. Š.) 2016 m. rugsėjo 29 d. dovanojimo sutartimi padovanojo ginčo žemės sklypo 7/11 dalis dukrai S. Ž.. Šiuo metu ginčo žemės sklypas priklauso – 7/11 dalys atsakovei S. Ž., 2/11 dalys atsakovei Jovitai B. Š. ir 2/11 dalys – trečiajam asmeniui V. M.. V. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovių žemės sklypo dalys (12,50 ha) išnuomotos nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. atsakovui A. R.. 2019 m. balandžio 4 d. nuomos sutartis įregistruota valstybės įmonėje Registrų centre.
29. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nuo 2015 m. iki 2018 m. ieškovas G. R. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos teikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas ir deklaravo atsakovėms priklausantį žemės sklypą. Ieškovas A. L. nurodė, kad jo partneris (pagal bendradarbiavimo sutartį) G. R. ginčo sklypą deklaruodavo sudarytos žodinės žemės sklypo nuomos pagrindu. Atsakovės nesutikdamos su ieškovų reikalavimu nurodo, kad žemės ieškovams nenuomojo, jokių pinigų už nuomą iš jų negavo ir deklaruoti žemės sklypo neleido, o ieškovai tai darė joms nežinant.
30. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Sutarties sudarymui konstatuoti būtina suderinta šalių valia sukurti tarpusavio teisinius santykius. Dėl šios priežasties ne kiekvienas asmens veiksmas ar neveikimas gali būti vertinamas kaip asmens valios, patvirtinančios siekį sukurti, pakeisti ar nutraukti teisinius santykius, išraiška. Asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus arba nuo jų susilaikydamas, ne visada siekia atitinkamų teisinių santykių sukūrimo, todėl šie veiksmai (neveikimas) toli gražu ne visada patvirtina asmens valią sudaryti konkrečią sutartį ir prisiimti iš jos išpalaukiančius įsipareigojimus. Be to, tam tikrais atvejais įstatymas reikalauja, kad sutartis būtų sudaryta atitinkama forma. Našta įrodyti sutarties sudarymo faktą tenka asmeniui, teigiančiam, kad sutartis buvo sudaryta.
31. CK 6.545 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. CK 6.547 straipsnyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė. Šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešame registre įstatymų nustatyta tvarka. Prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų, – žemės sklypo schema. Šie dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, išskyrus atvejus, kai teismas įstatymų nustatytais atvejais nusprendžia kitaip (CK 1.93 straipsnio 6 dalis).
32. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad rašytinė žemės nuomos sutartis nagrinėjamu atveju sudaryta nebuvo, žemės sklypo planas ar schema ieškovams nebuvo perduotas. Ieškovai aiškina, kad atsakovė J. B. Š. ir ankstesnis sklypo savininkas V. Š. nenorėjo sudaryti rašytinės nuomos sutarties. Tačiau pastebėtina, kad su atsakovu A. R. 2019 m. balandžio 4 d. abi atsakovės sudarė rašytinę žemės sklypo nuomos sutartį ir ją įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Vadinasi, ieškovų paaiškinimai dėl atsakovės nenoro pasirašyti žemės nuomos sutartį yra abejotini. Savo ruožtu rašytinės nuomos sutarties nebuvimas yra svarbi aplinkybė formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui dėl teisinių žemės nuomos santykių (ne)egzistavimo.
33. Ieškovai žemės nuomos faktą, be kita ko, įrodinėja tuo, kad G. R. deklaravo atsakovėms priklausantį žemės sklypą paramai gauti ir NMA dėl to kelerius metus neturėjo jokių pretenzijų jam. Tačiau ši aplinkybė neįrodo nuomos teisinių santykių buvimo tarp šalių. Byloje nėra įrodymų, kad ginčo žemės sklype deklaracijose kaip atlikti nurodyti žemės ūkio darbai buvo iš tiesų atlikti, kad juos atliko ieškovai. G. R. išrašytos 2016 m. gegužės 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AGR0027748 ir 2016 m. kovo 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AGR0025488 už pirktas sėklas neįrodo nuomos santykių buvimo ir tai, jog tarp ieškovų ir atsakovių buvo sudaryta žemės nuomos sutartis, kadangi iš pateiktų sąskaitų neįmanoma nustatyta, kada ir kokiam sklypui apsėti buvo panaudotos pirktos sėklos. Juolab kad ieškovai turėjo ne vieną nuomojamą ar nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Be to, ieškovas A. L. nurodo, kad tai jis tarėsi dėl sklypo nuomos, todėl G. R., kuris net nebuvo bendravęs su atsakovėmis, veiksmai yra labai nutolę nuo įrodinėjimo dalyko ir todėl šių įrodymų vertė yra nedidelė.
34. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja žemės ūkio specialistė E. S. nurodė, kad pildydama paraišką paramai už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus ne visais atvejais tikslinasi, kokiu pagrindu besikreipiantis asmuo deklaruoja žemės sklypą ir jai svarbiausia, kad besikreipiantis asmuo žinotų unikalų žemės sklypo numerį. Liudytoja teigė, kad ieškovus pažinojo ir jais pasitikėjo, taip pat nurodė, kad atsakovė J. B. Š. vieną kartą buvo atvykusi į seniūniją, kai atsisakė savo deklaracijos ir žodžiu patvirtino, kad leidžia A. L. deklaruoti ginčo sklypą. Atsižvelgdama į tai, kad liudytoja E. S. pati nurodė, kad ieškovus pažinojo, jais pasitikėjo ir nereikalavo dokumentų, kurie patvirtintų teisę deklaruoti ginčo sklypą, teisėjų kolegija mano, kad šios liudytojos parodymai nėra tokio pobūdžio, patikimumo ir pakankamumo, kad paneigtų atsakovių nuosekliai dėstomą poziciją, jog nuomos sutarties nebuvo sudariusios. Juolab kad žemės nuomos sutarties sudarymo faktą įrodinėti liudytojų parodymais iš esmės yra negalima (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, CK 6.547 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2019 m. lapkričio 21 d. rašte nėra duomenų apie asmenis, kurie 2015 m. atsisakė paraiškos ginčo sklypui, taip pat kieno naudai buvo atsisakyta. Kita vertus, matyti, kad G. R. ginčo plotus pirmą kartą deklaravo (į paraišką paramai gauti įtraukė) 2015 m. birželio 15 d., nors tuo metu V. Š. 2015 m. gegužės 27 d. pateiktos paraiškos dar nebuvo atsisakyta. Be to, ieškovai neginčija, kad su S. Ž., didžiosios dalies sklypo savininke nuo 2016 metų rudens, derybų dėl nuomos sutarties nevedė iki pat 2019 metų. Pastebėtina ir tai, kad net vienkarčio leidimo deklaruoti ginčo žemės sklypą nustatymas dar nereikštų, kad tarp ieškovų ir atsakovių buvo sudaryta teisiškai įpareigojanti žemės nuomos sutartis ir kad žemės nuomos santykiai tęsėsi iki pat 2019 metų.
35. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (2015 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 3D-897 redakcija) 78 punkte buvo nustatyta, kad jei naudmenų ar kitų plotų nedeklaravęs, tačiau jų nuosavybės ar valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris einamaisiais arba praėjusiais metais neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, arba yra gaunamas skundas, pranešimas ar kita informacija apie galbūt netiksliai ir (arba) neteisėtai pareiškėjo einamaisiais arba praėjusiais metais deklaruotą plotą, parama už šiuos plotus pareiškėjui mokama, o išmokėta parama nesusigrąžinama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimo (žemės ūkio veiklą, kuri įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus minėtos veiklos fakto patvirtinimo dokumentus) bei žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus, o jei deklaruoti plotai, valdomi kelių bendraturčių (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis) ir nėra notariškai patvirtinta ir įregistruota viešajame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka, kartu su žemės dirbimo ir valdymo dokumentais pareiškėjas privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kur būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis. Agentūra, remdamasi žemės sklypo planu ir valdymo teisės pagrindimo dokumentais, rašytiniais bendraturčių sutikimais, nustato, ar pareiškėjas teisėtai deklaruoja minėtus plotus. Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos (dirbimo) faktą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype ir žemės valdymo teisę (pagal žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentus ir bendraturčių sutikimus, nustačius deklaravimo teisėtumą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype), išmokos mokamos, o išmokėta parama nesusigrąžinama. Panašios nuostatos buvo įtvirtintos ir vėlesnėse minėtų taisyklių redakcijose. Be to, ieškovas G. R., teikdamas paraiškas paramai gauti, pasirašydavo šių paraiškų įsipareigojimų dalį, kurioje buvo nurodyta, kad pareiškėjas žino, jog visa paraiškoje pateikta informacija gali būti patikrinta.
36. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija mano, kad ieškovams turėjo būti žinoma ir suprantama, jog žemės nuomos sutartį jie turėtų sudaryti rašytine forma, nes žemės valdymo teisėtumo (nuomos) faktas gali būti bet kada patikrintas. Teisėjų kolegijos manymu, esant minėtiems įsipareigojimams, kiekvienas atidus, protingas ir sąžiningas ūkininkas žemės sklypą deklaruotų tik turėdamas rašytinę nuomos sutartį. Juolab kad iš ieškovų pateikto NMA rašto matyti, kad ieškovas G. R. minėtai institucijai nurodė, kad ginčo žemės sklypą nuomojosi pagal trumpalaikes žodines sutartis. Tačiau ieškinyje apie trumpalaikes sutartis ieškovai jau iš esmės neužsimena.
37. Ieškovai apeliacinį skundą taip pat grindžia 2019 m. gegužės 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 11, kuriame nurodyta, jog ginčo žemės sklype buvo padarytas įsėlis su dirvą gerinančiais augalais, padarytos investicijos, sukultūrinta pieva, matyti pernykščiai telyčių ekskrementai, paliktas elektrinis piemuo.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pirmiau paminėtu aspektu padarė logiškas išvadas, kad vien tuo pagrindu, kad žemės sklype padarytas įsėlis, matyti pernykščiai telyčių ekskrementai ir paliktas elektrinis piemuo, konstatuoti, kad buvo sudaryta nuomos sutartis, nepakanka. Byloje nėra įrodymų, kas ir kada padarė įsėlį, žemės sklype ganė telyčias, įrengė elektrinį piemenį. Atsakovės nurodė, kad į šį sklypą atklysdavo A. L. gyvulių banda, atsakovės taip pat teigė, kad įsėlį padarė V. Š., o ne ieškovai, prie sklypo priežiūros prisidėjo A. Ž., retkarčiais nupjaudamas žolę (tai jis paliudijo duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme). Byloje nepakanka įrodymų, kurie paneigtų šiuos paaiškinimus (parodymus). Pastebėtina ir tai, kad atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą, sklypas jau buvo išnuomotas A. R.. Be to, net jei visa tai, kas buvo paminėta anksčiau, ir buvo atlikta ieškovų, tai dar nereiškia, kad ieškovai tai darė teisėtai, esant sudarytai ir galiojančiai žemės nuomos sutarčiai.
39. Ieškovai nurodo, kad dėl žemės sklypo nuomos su V. Š. ir J. B. Š. žodžiu susitarė dar 2015 metais ir nuo to laiko jie ne tik teikė deklaracijas, bet ir faktiškai šį sklypą dirbo, prižiūrėjo, žeme rūpinosi, mokėjo Š. žemės nuomos mokestį. Ieškovai teigia, kad pati atsakovė S. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad klausė mamos atsakovės J. B. Š., ar ji gaudavo iš A. L. nuomos mokestį už žemę, ir, pasak ieškovų, tai patvirtina, kad S. Ž. žinojo apie mokamus pinigus už nuomą.
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų nurodyta aplinkybė, kad S. Ž. klausė J. B. Š., ar ji gaudavo žemės nuomos mokestį iš ieškovų, neįrodo, kad mokestis buvo mokamas. Natūralu, kad, ieškovams pareiškus reikalavimą, dukra ėmė aiškintis aplinkybes ir apie jas klausti motinos. Be to, nors liudytojas I. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad kartą A. L. pavedimu vežė atsakovei J. B. Š. 700 Eur, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad ieškovo A. L. iniciatyva pakviesto liudytojo parodymai, įvertinus jo sąsajas su ieškovu, taip pat nepakankamą parodymų konkretumą, kelia abejonių dėl šių įrodymų patikimumo.
41. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad ieškovai nenuosekliai nurodė sumas, kurias teigė mokėję už žemės nuomą, nes ieškinyje nurodyta suma nesutampa su posėdžio metu nurodytomis sumomis. Ieškinyje buvo nurodyta, kad buvo mokamas metinis 1 008 Eur žemės nuomos mokestis, o teismo posėdžio metu A. L. teigė, kad 2014 m. mokėjo 200 Lt už ha (nors ieškinyje buvo nurodyta, kad žemę nuomojosi nuo 2015 metų), 2015–2016 m. 60 Eur už ha, o 2017 m. J. B. Š. mokestį pakėlė iki 80 Eur už ha, bet buvo sumokėti tik 700 Eur, nes likusius pinigus buvo sutarta sumokėti sudarius rašytinę nuomos sutartį. Taigi, ieškovai pripažįsta, kad už 2018 ir 2019 metus nuomos mokesčio nemokėjo, nors jei buvo sudarę ir tęsė žodinę žemės nuomos sutartį, savo įsipareigojimus, logiška, būtų turėję vykdyti ir nesant rašytinės sutarties. Byloje taip pat nepateikti įrodymai apie pinigų perdavimą V. Š. ar J. B. Š.. Ieškovai nuomos mokesčio mokėjimo faktą įrodinėja tik savo paaiškinimais ir liudytojo I. R. parodymais, kuriuos ieškovė J. B. Š. neigė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atidus, rūpestingas ir sąžiningas ūkininkas, nuomodamas žemės sklypą ir jį deklaruodamas paramai gauti, būtų kokiu nors būdu įforminęs grynųjų pinigų mokėjimus. Dėl šių priežasčių pinigų perdavimo faktą įrodančių dokumentų nebuvimas yra aplinkybė, sudaranti pagrindą abejoti ieškovų teiginiais.
42. Ieškovai teigia, kad atsakovės negalėjo nepastebėti ginčo sklype besiganančių ieškovų gyvulių ar važinėjančios žemės ūkio technikos, pretenzijų jiems nereiškė. Tačiau atkeiptinas dėmesys, kad ieškovų teismui pateiktame NMA rašte G. R. nurodyta, kad 2019 m. vasario 15 d. „Pasitikėjimo linija“ buvo gautas pranešimas apie neteisėtai deklaruojamą žemės sklypą. Posėdžio metu A. L. nurodė, kad NMA jam pasakė, kad apie tai pranešė S. Ž.. Tai tik parodo, kad atsakovės nesutiko, jog ieškovai naudotųsi žemės sklypu ir jį deklaruotų. Be to, pasyvus asmens elgesys dar nereiškia pritarimo ir sutikimo kito asmens veiksmams, juo labiau – siekio sukurti sutartinius santykius su kitu asmeniu. Vadinasi, pasyvus elgesys negali patvirtinti, kad tarp šalių susiklostė teisiškai įpareigojantys žemės nuomos teisiniai santykiai. Atsakovės S. Ž. atvykimas pas ieškovą 2019 metais taip pat nepatvirtina žemės nuomos sutarties sudarymo 2015 metais.
43. Kai žemės nuomos sutarties terminas pasibaigęs ir kartu su buvusiu nuomininku tokiomis pat sąlygomis išsinuomoti žemę pretenduoja ir kiti asmenys, pirmumo teisę sudaryti naują žemės nuomos sutartį turi buvęs tos žemės nuomininkas, jeigu jis tvarkingai vykdė pagal žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus (CK 6.566 straipsnis). CK 6.482 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu nuomotojas atsisakė sudaryti su nuomininku sutartį naujam terminui, tačiau, praėjus ne daugiau kaip vieneriems metams po nuomos sutarties pabaigos, nepranešęs buvusiam nuomininkui sudaro to paties daikto nuomos sutartį su kitu asmeniu, tai buvęs nuomininkas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti arba perduoti jam nuomininko teises ir pareigas pagal sudarytą nuomos sutartį, arba atlyginti dėl atsisakymo sudaryti sutartį naujam terminui atsiradusius nuostolius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant pažeistai ankstesnio nuomininko pirmenybės teisei atnaujinti nuomos sutartį, per CK 6.482 straipsnyje nustatytą vienerių metų terminą ji gali būti ginama teisme CK 6.566 straipsnio pagrindu perkeliant jam nuomininko teises ir pareigas ar atlyginant nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Vadinasi, ieškiniui dėl nuomininko teisių ir pareigų perkėlimo patenkinti būtina nustatyti ne žemės nuomos sutarties sudarymo faktą kažkada praeityje, bet aplinkybę, kad ankstesnė žemės nuomos sutartis pasibaigė ne anksčiau kaip prieš vienerius metus iki nuomos sutarties su kitu nuomininku sudarymo.
44. Apibendrindama tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija mano, kad ieškovai savo teiginius dėl žemės nuomos sutarties su atsakovėmis grindžia netiesioginiais, nuo pagrindinio įrodinėjimo dalyko loginiu ryšiu nutolusiais, nenuosekliais įrodymais, neleidžiančiais daryti pakankamai tikėtinos išvados apie teisinių žemės nuomos santykių tarp ieškovų ir atsakovių susiformavimą, juo labiau – jų egzistavimą ne anksčiau kaip prieš vienerius metus iki nuomos sutarties su A. R. sudarymo. Savo ruožtu ieškovų nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nereiškia, kad įrodymai pirmosios instancijos teisme buvo netinkamai įvertinti. Aplinkybė, kad teismas padarė nepalankias ieškovams išvadas, taip pat nepagrindžia pirmosios instancijos teismo šališkumo. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir padarė pagrįstą, iš bylos medžiagos labiau tikėtiną išvadą, jog teisiniai nuomos santykiai nebuvo susiformavę ir vykdomi. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai išsamus ir motyvuotas. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.
45. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad net jei šioje byloje būtų nustatytas žemės nuomos teisinių santykių faktas, jis negalėtų būtų panaudojamas prieš atsakovą A. R.. Ieškovų nurodoma nuomos sutartis nebuvo įregistruota (išviešinta), todėl vadovaujantis CK 6.547 straipsnio 2 dalimi, kilus ginčui ji negalėtų būti panaudota prieš A. R., tenkinant ieškovų ieškinį ir perkeliant A. R. su atsakovėmis sudarytos nuomos sutarties teises ir pareigas ieškovams.
46. Vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti ieškovų apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl prokuroro informavimo
47. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovai, vadovaudamiesi CPK 300 straipsnio 1 dalimi, prašo teismo pranešti prokurorui apie galbūt nusikalstamas ieškovų veikas.
48. Baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Vadinasi, atsakovai, juolab atstovaujami profesionalių teisininkų, patys gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją su atitinkamu pareiškimu. Be to, tyrimą dėl ginčo sklypo deklaravimo atlieka ir kompetentinga valstybės institucija Nacionalinė mokėjimų agentūra. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nemato pakankamo pagrindo savo iniciatyva kreiptis į prokurorą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą iš jų priteistinos atsakovės S. Ž. patirtos 1 000 Eur išlaidos už teisinę pagalbą šioje byloje rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 98 straipsnis). Šios išlaidos yra pagrįstos 2020 m. vasario 19 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. ŽB-380 ir 2020 m. vasario 21 d. mokėjimo nurodymu. Taip pat iš atsakovų A. L. ir G. R. priteistinos atsakovo A. R. patirtos 600 Eur išlaidos už teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šios išlaidos yra pagrįstos 2020 m. vasario 11 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2020-008 ir 2020 m. vasario 11 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 1042114. Minėtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. L. atsakovei S. Ž. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo G. R. atsakovei S. Ž. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo A. L. atsakovui A. R. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo G. R. atsakovui A. R. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.