- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- e2A-187-324/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Virginija Gudynienė, Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- N. R. L.
- Atsakovas
- D. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės ir Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. R. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. R. L. ieškinį atsakovei D. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės 5 816,84 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos grąžinimo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė 2006 m. kovo 16 d. iš Jurbarko kredito unijos gavo 20 000 Lt kreditą. Kadangi atsakovė buvo jos gera pažįstama, jos paprašyta ieškovė 2006 m. kovo 16 d. sutartimi laidavo už atsakovę. Kreditas buvo suteiktas trejiems metams. Atsakovė nevykdė įsipareigojimų bankui, todėl ieškovė privalėjo kreditoriui sumokėti 20 084 Lt, tie pinigai buvo nuskaityti nuo ieškovės sąskaitos, atsakovė liko jai skolinga 20 084,00 Lt (5 816,84 Eur). Daugkartiniai raginimai grąžinti skolą buvo nesėkmingi; apeliuojant tuo, kad kredito grąžinimui buvo nustatytas trejų metų terminas, ieškovė nenorėjo konfliktuoti su atsakove.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė ieškinį prašė atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ji 2006 m. kovo 16 d. kreditą paėmė ne savo reikmėms, o ieškovės, kadangi ji prašė paimti kreditą savo vardu, o kad atsakovė nepatirtų nuostolių, laidavo už ją. Atsakovės dukra už perkamą namą sumokėjo ieškovei 60 000 Lt, iš tos sumos ieškovė ir padengė paskolą kredito unijai. Iki kredito padengimo atsakovė iš kredito unijos nebuvo gavusi jokių pretenzijų dėl netinkamo sutarties vykdymo, byloje nėra jokių įrodymų, kad kreditorius to reikalavo iš laiduotojos. Vėliau tarp ieškovės ir atsakovės kilo konfliktas dėl žemės sklypų. Ieškovė yra praleidusi dešimties metų senaties terminą ir tai yra pagrindas ieškiniui atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 750 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
5. Teismas sprendė, kad byloje nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė nežinojo apie savo galimai pažeistas teises. Ieškinio dalykas yra susijęs su kreditavimo, laidavimo, skolininko ir laiduotojo santykiais, kurie ieškovei buvo aiškūs ir suprantami. Tačiau į teismą ji nesikreipė keturiolika metų, nors tuo laikotarpiu tarp tų pačių asmenų buvo nagrinėjamas ne vienas ginčas, tam tikra prasme susijęs su šia byla (tai pripažino šalys). Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, gerai žinodama ir suprasdama savo teises, praleido ieškinio senaties terminą ir nėra pagrindo jį atnaujinti. Ieškinys netenkintas dėl ieškinio senaties taikymo, todėl teismas nepasisakė apie kitas ieškinyje ir atsiliepime nurodytas aplinkybes.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovė pateikė visus įrodymus, kad ji įvykdė atsakovės piniginę prievolę kredito unijai. Atsakovė jokių įrodymų apie pinigų ieškovei grąžinimą nepateikė, tik nurodė, kad dukra už perkamą namą sumokėjo ieškovei 60 000, iš tos sumos ir padengta paskola, tačiau šis paaiškinimas nepagrįstas įrodymais. Atsakovė nurodė, jog paskola buvo jos rankpinigiai už žemę, tačiau vėliau pripažino, kad pinigų ieškovei nedavė. Regionų apygardos administracinio teismo byloje Nr. 1-1241-162/2017 atsakovė pripažino, kad jokių pinigų ieškovei nemokėjo.
6.2. Teismas nepagrįstai nepripažino svarbiomis ieškovės nurodytų priežasčių, dėl kurių buvo praleistas senaties terminas. Atsakovė visą laiką žadėjo ieškovei, kad tuoj grąžins skolą. Ieškovė ja pasitikėjo, nes buvo draugės. Atsakovė, dirbdama žemėtvarkos skyriuje, pažadėjo ieškovei sutvarkyti žemės sklypo padalijimą į du, o vėliau į tris sklypus, todėl ieškovė už ją laidavo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2011 m. ieškovė buvo sumušta savo kaimyno J., kuriam pardavė gyvenamąjį namą su žemės sklypu, ir būtent dėl to paties žemės sklypo dalijimosi tuo metu ir vyko nesutarimai. Būdama morališkai ir fiziškai sužlugdyta ieškovė turėjo laukti, gal pavyks gražiuoju atgauti pinigus ir perrašytą žemės sklypo dalį, todėl griežtai reikalauti skolos ir žemės sklypo iš atsakovės negalėjo, tikėjosi, kad dokumentus sutvarkius ieškovei bus perrašytos žemės, o po to ji galės išsireikalauti pinigus, nes turėjo bankinius pavedimus. Ieškovė nėra teisininkė, neturi tinkamo išsilavinimo ir objektyviai savo reikalavimų nesiejo su 10 metų ieškininio senaties terminu.
6.3. Ieškovė pateikė medicininius dokumentus, kurie patvirtina, kad ji sunkiai serga, per paskutinius metus jai atliktos devynios operacijos, turi 8 lėtines ligas, gana ribotai gali judėti. 2019 m. nuo sausio mėnesio gydėsi stacionare 7 savaites, vėliau buvo atliekamos įvairios procedūros, 2019 m. lapkričio 25 d. operuotas stuburas ir skirta reabilitacija. Dėl lėtinių ligų pastovus gydymo kursas atliekamas iki šiol. Nesutiktina su teismo išvada, kad ieškovės sveikatos sutrikimai nėra lėtinio tęstinio pobūdžio. Teismas nevertino ieškovės pateiktų kelerių metų gydymosi medicinos įstaigose dokumentų, iš kurių aiškiai matyti, kad daug metų ieškovę kamuoja liekamieji reiškiniai po (duomenys neskelbtini).
6.4. Iš dalies apie tai, kad yra apgauta dėl žemės, ieškovė sužinojo tik 2014 m., kai, nesulaukusi atsakymo į raštiškus prašymus grąžinti žemės sklypą, kreipėsi į policiją. Tuo metu ieškovė dar tikėjo, kad tai privers atsakovę įvykdyti susitarimus, ginčas persikėlė į teismus ir vyksta iki šiol. Kad atsakovė neketina grąžinti jai skolos, ieškovė realiai suvokė tik 2017 m. spalio 17 d. Klaipėdoje, kai buvo nagrinėjama administracinė byla Regionų apygardos administraciniame teisme. Posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ieškovei nėra nieko mokėjusi, pripažino, jog žemę apgaulės būdu pirko iš jos už vieną litą ir neketina jos grąžinti. Tuo metu ieškovė užvedė bylą dėl žemės sklypo grąžinimo, ji objektyviai nesuvokė, kad tuo pačiu gali reikalauti ir skolos, buvo įsitikinusi, kad skolos grąžinimas galimas bet kada, nes turėjo visus dokumentus. Be to, ieškovė žinojo, kad atsakovė neturi pinigų ir realiai jų grąžinti negalės. Atsakovė grąžinti paskolą privalėjo tik 2009 metais, todėl ieškovės ankstesnis paskolos grąžinimas leido skolos reikalauti tik po 2009 m. Ieškinio senaties terminas buvo praleistas ne ketverius, o vienerius metus. Visas šias aplinkybes teismas galėjo vertinti ieškovės naudai, nes tai atitinka paprastai nusistovėjusius žmonių santykius, protingumo ir teisingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ir atsakovės elgesį – ji, neteisėtai užvaldžiusi ieškovės žemės sklypą, turėjo galimybes ieškovei daryti spaudimą, kad nereikalautų skolos, o pareikalavus vilkinti laiką, kad pasibaigtų įstatymo nustatytas terminas. Šiuo atveju nebuvo užtikrintas dviejų viešųjų interesų pusiausvyros principas. Jei teismui kilo abejonių dėl šalių nurodytų aplinkybių, jis privalėjo vadovautis tikimybių proporcijos principu.
Atsiliepimas
7. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Ieškovė, savo nuožiūra naudodamasi visomis procesinėmis teisėmis, neįrodė pareikšto reikalavimo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, todėl teismas pagrįstai, esant atsakovės prašymui, taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė.
7.2. Atsakovė paskolą iš Lietuvos kredito unijos (toliau – ir unija) 2006 m. kovo 16 d. paėmė ne savo, o ieškovės reikmėms. Ieškovė kreipėsi į atsakovę ir prašė savo vardu iš Jurbarko kredito unijos paimti 20 000 Lt. paskolą. Tam, kad atsakovė nepatirtų jokių išlaidų, ieškovė laidavo paskolos sutartį. Šalims buvo žinoma, kad atsakovės sūnaus šeima ketina pirkti iš ieškovės gyvenamąjį namą, dėl to ieškovė atsakovei garantavo, kad paskolą unijai grąžins dar tais pačiais metais, kai atsakovės sūnaus šeima perves ieškovei pinigus už perkamą gyvenamąjį namą. Atsakovės sūnaus sutuoktinė ieškovei už perkamą gyvenamąjį namą 2006 m. spalio 27 d. (penktadienį) pervedė 60 000 Lt. Kitą darbo dieną 2006 m. spalio 30 d. (pirmadienį) ieškovė pagal minėtą susitarimą padengė visą atsakovės vardu ieškovės reikmėms paimtą paskolą, t. y. sumokėjo 20 084,38 Lt. Pagal ieškovės sąskaitos išrašą, prieš padengiant minėtą paskolą ieškovės piniginių lėšų likutis sąskaitoje buvo 59 999,60 Lt, t. y. sąskaitoje buvo būtent ta pinigų suma, kurią ieškovei pervedė atsakovės sūnus.
Šalies argumentai
7.3. Ieškovė klaidina teismą nurodydama, kad atsakovė nevykdė įsipareigojimų unijai ir dėl to ieškovė kaip laiduotoja privalėjo grąžinti visą paskolą iš karto. Atsakovė, kaip kredito gavėja, prieš ieškovei sumokant visą paskolos sumą nebuvo gavusi jokio pranešimo (raginimo) iš unijos dėl nevykdomų įsipareigojimų. Ieškovė nepateikė jokio dokumento, kuris patvirtintų, kad į ją kaip laiduotoją kreipėsi unija dėl visos ar dalies paskolos sumokėjimo. Jeigu būtų buvęs kredito sutarties pažeidimas, dėl kurio unija būtų reikalavusi sumokėti visą paskolą ieškovės kaip laiduotojos, bendra grąžinama paskolos suma turėjo būti žymiai didesnė dėl susikaupusių palūkanų ir delspinigių.
7.4. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad ji daug kartų ragino atsakovę grąžinti skolą. Ieškovė niekada neragino atsakovės grąžinti skolos, nes žinojo, kad atsakovė nėra jai skolinga. Nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė būtų raginusi atsakovę grąžinti skolą.
7.5. Regionų apygardos administracinio teismo byla Nr. I-1241-162/2017 nesusijusi su šios bylos ginčo dalyku. Ieškovės teiginiai apie tai, kad atsakovė šioje byloje yra sakiusi, jog nemokėjo jokių pinigų ieškovei, taip pat nėra susiję su šioje byloje aptariama skola. Ieškovė selektyviai naudoja kelis žodžius ir siekia juos pateikti kaip tariamą atsakovės prisipažinimą apie skolos negrąžinimą. Administracinėje byloje nekalbama apie iš unijos paimtą paskolą ir jos negrąžinimo ar grąžinimo aplinkybes.
7.6. Atsakovei priklauso 330/685 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), likusi 355/685 dalis šio žemės sklypo priklauso ieškovei. Ieškovė be atsakovės sutikimo užvaldė visą žemės sklypą, dėl ko atsakovė neturi galimybės naudotis savo žemės sklypo dalimi. Dėl to atsakovė 2020 m. birželio 20 d. išsiuntė raštą ieškovei, kuriuo siūlė susidariusią situaciją išspręsti taikiai. Ieškovė žodžiu informavo, kad neketina su atsakove susitarti. Į tai atsižvelgiant atsakovė parengė naudojimosi žemės sklypu planą ir 2020 m. rugsėjo 11 d. išsiuntė ieškovei pasiūlymą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Ieškovė su šiuo pasiūlymu nesutiko. Dėl minėtų atsakovės veiksmų, kuriais ji siekia nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, ieškovė pareiškė nepagrįstą reikalavimą priteisti skolą tam, kad atsakovė šių veiksmų atsisakytų arba už šią tariamą skolą atsakovė perleistų ieškovei savo žemės sklypo dalį.
7.7. Ieškovė kaip laiduotoja paskolą sumokėjo 2006 m. spalio 30 d., todėl nuo šios dienos ieškovė įgijo reikalavimo teisę. Šią aplinkybę patvirtina mokėjimo kvitas su ieškovės parašu, todėl ieškovė apie savo tariamą reikalavimo teisę žinojo nuo 2006 m. spalio 30 d. Atsakovė prievolės ieškovei nevykdė, nes pagal tikrąjį šalių susitarimą paskola buvo paimta atsakovės vardu ieškovės reikmėms, todėl, ieškovei grąžinus paskolą unijai, atsakovė neturėjo mokėti ieškovei. Ieškinio senaties pradžia skaičiuotina nuo 2006 m. spalio 30 d.
7.8. Nors ieškovė prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, teismas pagrįstai ieškovės nurodytų aplinkybių nelaikė svarbiomis, nesudarančiomis pagrindo jį atnaujinti. Ieškovės nurodytos priežastys prieštaravo viena kitai ir nesudarė objektyvių kliūčių pareikšti ieškinį dėl skolos priteisimo.
7.9. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad iki 2014 metų, t. y. net 8 metus, negalėjo reikalauti skolos grąžinimo, nes nenorėjo gadinti santykių su atsakove, nes dalis jos žemės sklypo buvo laikinai perrašyta atsakovės vardu. Tai tik subjektyvi ieškovės nuomonė, neįtakojusi ieškovės galimybės pareikšti ieškinį dėl skolos priteisimo. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovės ir atsakovės santykiai buvo blogi, ieškovė nebuvo praradusi teisės kreiptis į teismą tiek dėl tariamos skolos priteisimo, tiek dėl, ieškovės teigimu, laikinai perrašyto žemės sklypo.
7.10. Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ji 2011 metais buvo sumušta J., su kuriuo vyko nesutarimai dėl žemės sklypo. Į bylą nėra pateikta šias aplinkybės patvirtinančių įrodymų, taip pat nėra aišku, kaip šis įvykis susijęs su ieškovės reikalavimu atsakovei.
7.11. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad ji suprato, jog yra apgauta dėl žemės 2014 metais, todėl raštu kreipėsi į atsakovę dėl žemės sklypo grąžinimo, o po to į policiją. Ieškovė ragino atsakovę grąžinti skolą rašydama atsakovei raštus ir kreipdamasi į policiją dėl kito ginčo.
7.12. 2016 metais tarp ieškovės ir atsakovės kilo konfliktas dėl žemės sklypo. Sprendžiant šį ginčą, dėl ieškovės netinkamo elgesio atsakovė buvo priversta kreiptis į Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK. 2016 m. liepos 3 d., įvertinus atsakovės ir ieškovės paaiškinimus, buvo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną. Tačiau Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK nutarime yra užfiksuotas ieškovės paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad iš atsakovės jokių pinigų nereikalavo ir nereikalauja. Taigi ieškovė pripažino, kad atsakovė jai nėra skolinga. Netrukus po to, 2016 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė pareiškė atsakovei ieškinį dėl sutarties įvykdymo, tačiau jokio reikalavimo dėl skolos nereiškė ir apie tokią skolą net neužsiminė per visą teisminį procesą, kuris tęsėsi net trejus metus. Minėtos aplinkybės įrodo, kad ieškovė turėjo galimybę inicijuoti teisminį procesą dėl ginčo skolos priteisimo nepraleidusi ieškinio senaties termino, nes tuo pat metu ji vykdė kitus ikiteisminius ir teisminius procesus, kurie taip pat buvo nukreipti prieš atsakovę. Šios aplinkybės taip pat paneigia ieškovės teiginius, kad ji praleido ieškinio senaties terminą dėl teisinės patirties neturėjimo. Ieškovė dalyvavo ne viename ikiteisminiame ir teisminiame procese, turėjo atstovą advokatą, kuris jai teikė teisinę pagalbą.
7.13. Ieškovė nuo 2007 iki 2021 metų turėjo pavienių sveikatos sutrikimų, tačiau nesutiktina, kad dėl jų ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovės nurodomi sveikatos sutrikimai nesitęsė visą ieškinio senaties terminą. Ieškovė į teismą turėjo teisę kreiptis nuo 2006 m. iki 2016 m.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
10. Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, remdamasis praleistu ieškinio senaties terminu ir nebuvimu pagrindo jį atnaujinti, pagrįstai netenkino laiduotojos ieškinio, kuri įvykdė prievolę už paskolos gavėją, atgręžtinio ieškinio paskolos gavėjai.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus - medicininius dokumentus: duomenis apie gydymąsi ligoninėje (duomenys neskelbtini) uždegimo 2002 m. birželio 5-14 d., chirurgijos skyriuje 2002 m. liepos 13-18 d., dėl (duomenys neskelbtini) 2002 m. rugpjūčio 11-19 d., dėl (duomenys neskelbtini) 2003 m. rugsėjo 20-26 d., 2005 m. liepos 26 d. - rugpjūčio 1 d., dėl (duomenys neskelbtini) 2005 m. vasario 17-21 d., dėl (duomenys neskelbtini) ligos 2009 m. gegužės 25-26 d., dėl (duomenys neskelbtini) operacijos 2012 m. sausio 18-23 d., dėl (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 19 d.- vasario 13 d., dėl (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi konsultacijos tikslu.
12. Atsakovė teismo prašo nepriimti ieškovės pateiktų papildomų dokumentų (įrodymų) ir jų nevertinti. Nurodė, kad ieškovė prie apeliacinio skundo pridėjo papildomus dokumentus, tačiau neprašo jų priimti, nenurodo priežasčių, kodėl šių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo tik apeliacijoje. Dalis ieškovės teikiamų medicininių dokumentų apie ieškovės sveikatos būklę yra išduoti 2002-2005 m. laikotarpiu, kuris nėra reikšmingas sprendžiant ieškinio senaties, prasidėjusios 2006 metais ir pasibaigusios 2016 metais, atnaujinimo klausimą. Iš pridėtų dokumentų turinio matyti, kad jie egzistavo bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, todėl ieškovė galėjo juos pateikti anksčiau.
13. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013).
14. Vadovaujantis šiomis nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad dalis apeliantės pateiktų įrodymų nėra susiję su ginčo aplinkybėmis – ieškovė atsakovės skolą sumokėjo 2006 m. spalio 30 d., o teikia 2002-2005 metų duomenis apie sveikatą, pažyma apie gydymąsi dėl (duomenys neskelbtini) mazgų 2019 m. sausio 19 d.- vasario 13 d. byloje jau yra, o ieškovės kreipimasis konsultuotis dėl (duomenys neskelbtini) skausmo 2021 m. rugsėjo 2 d. nepatvirtina aktualių aplinkybių ieškinio senaties laikotarpiu, pastarieji įrodymai į bylą nepriimtini (CPK 180 straipsnis). Nors visi kiti duomenys apie sveikatą galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, siekiant tinkamai įvertinti apeliacinio skundo argumentus jie į bylą priimtini.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
15. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino pradžią reglamentuoja CK 1.127 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
16. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, t. y. ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016, 23 punktas).
17. Paskola atsakovei suteikta ir laidavimo sutartis sudaryta 2006 m. kovo 16 d., paskolos grąžinimo terminas 2009 m. kovo 16 d., ieškovė laiduotojos prievolę savo iniciatyva įvykdė 2006 m. spalio 30 d., į teismą kreipėsi 2020 m. rugsėjo 14 d., praleidusi dešimties metų ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės atsikirtimo apie tai, kad realiai paskolos gavėja buvo ieškovė (atsakovė paskolą paėmė jos reikmėms), todėl, gavusi iš atsakovės pinigus už parduodamą namą, paskolą ir padengė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis atsikirtimas nepagrįstas – atsakovė neginčijo paskolos ir laidavimo sandorių kaip apsimestinių, nepateikė įrodymų apie tai, kad jai suteiktos paskolos pinigus būtų perdavusi ieškovei. Pagal CK 6.83 straipsnio 1 dalį, įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę.
18. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad laiduotojai, už atsakovę prievolę įvykdžiusiai 2006 m. spalio 30 d., ieškinio senaties terminas prasidėjo 2006 m. spalio 30 d. ir kad šiai teisei ginti ieškovė yra praleidusi 10 metų ieškinio senaties terminą. Teismas sprendė, kad šis terminas yra praleistas ir jį skaičiuojant nuo 2009 m. kovo 16 d.
19. Atmestini apeliantės argumentai, jog apie šioje byloje ginamą savo, kaip laiduotojos, regresinio reikalavimo teisę ji sužinojo iš atsakovės paaiškinimo 2017 m. spalio 17 d. Klaipėdoje, kai Regionų apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla. Iš administracinės bylos Nr. 1-1241-132/2017 medžiagos bei išklausius minėto teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, jog pareiškėja (apeliantė nagrinėjamoje byloje) kvestionavo VĮ Registrų centro atsisakymą ištaisyti Nekilnojamojo turto registro duomenis įregistruojant pareiškėjos nuosavybės teisę į visą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nes yra įregistruota tik 355/685 dalys šios sklypo. Teigė, kad nuosavybės teisės į sklypą priklauso tik jai, nes sklypą įsigijo 2004 m. balandžio 2 d. Pasikonsultavus su atsakove jis buvo padalintas į du sklypus, vieno sklypo 2/3 dalys parduotos J., 1/3 dalis atsakovei. 2007 m. gegužės 24 d. ji su atsakove ir jos sutuoktiniu pasirašė susitarimą, kad jai bus perleistos antrojo sklypo 33/193 dalys, tačiau atsakovė susitarimo nevykdė. Teismas nustatė, kad viso sklypo savininkai A. ir D. B. pareiškėjai pardavė būtent 355/685 dalį žemės sklypo ir pareiškėjos prašymą atmetė. 2017 m. spalio 17 d. teismo posėdyje pareiškėja (apeliantė) teigė, kad D. B. jai „nėra sumokėjusi už tą žemę“, skundas ir šalių paaiškinimai apie sklypo dalybas niekaip nesusiję su nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovei suteikta paskola, kurią ji grąžino kreditorei kaip atsakovės laiduotoja, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, jog ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2017 m. spalio 17 d.
20. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė jokių duomenų apie daugkartinius atsakovės raginimus grąžinti kreditą, su kuo būtų galima sieti ieškinio senaties termino eigos pradžią. Teisėjų kolegijos vertinimu, jei ir būtų galima daryti prielaidą apie sąsajas tarp atsakovės neatsiskaitymo su ieškove už parduotą žemės sklypo dalį ir laiduotojos įvykdyto atsakovės skolos padengimo (nors pagrindo tokiai prielaidai nėra), aplinkybę, kad, kaip teigia ieškovė, atsakovė jai nesumokėjo už žemę, ji sužinojo ne 2017 m. spalio 17 d. ir ne iš atsakovės – tai žinojo visą laiką nuo pat sklypų perleidimo 2006 m. kovo 24 d. ar jos nurodomo 2007 m. gegužės 24 d. rašytinio susitarimo, taigi dešimties metų ieškinio senaties terminą yra praleidusi ir tokiu atveju.
21. Apeliantė teigimu, apie tai, jog yra apgauta dėl žemės, iš dalies sužinojo 2014 metais, kai kreipėsi į atsakovę dėl žemės sklypo grąžinimo, o po to į policiją. Iš minėtos administracinės bylos ir Marijampolės apskrities VPK Jurbarko raj. PK 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo teisenos matyti, kad apeliantės argumentai apie ieškinio senaties termino eigos pradžią 2014 m. nėra susiję su apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis (atsakovė į policiją kreipėsi dėl ieškovės grasinimų, susijusių su jų ginčais dėl žemės, dėl administracinėje byloje nustatytų aplinkybių jau pasisakyta).
22. Iš Jurbarko rajono apylinkės teismo išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. PK-30-384/2014 matyti, kad 2014 m. sausio 19 d. į teismą privataus kaltinimo tvarka kreipėsi dėl kaimyno V. J. veiksmų (tvoros dažymo su „atidirbtu“ tepalu, kuriuo jis aplaistė ieškovės augalus, ir dėl smūgių sudavimo). Kaimynas 2014 m. gegužės 26 d. teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį už smūgių ieškovei sudavimą, tačiau nei viena baudžiamojoje byloje nustatyta aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, jog konfliktas tarp ieškovės ir V. J. kaip nors susijęs su laiduotojos pareigos įvykdymu ir teise pareikšti atgręžtinį ieškinį atsakovei, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad į teismą nesikreipė būdama V. J. įbauginta. Jos teiginiai apie moralinį sužlugdymą hipotetiniai (pagal baudžiamosios bylos duomenis, V. J. sumušė ieškovę dėl „užkabinėjimo“ prie tvoros, grasinimo „pasodinti“; jos kaip nukentėjusiosios teisės buvo apgintos; iš nuteistojo ieškovei buvo priteista neturtinė ir turtinė žala; ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad jos būsena kaip nors įtakojo neveikimą inicijuojant civilinę bylą dėl skolos grąžinimo).
23. Pagal CK 1.131 straipsnio antrąją dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė gali būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.
24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 51 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pagrindo atnaujinti ketveriais metais praleistą ieškinio senaties terminą nėra, nes ieškovė pateikė duomenis apie 2007, 2010, 2015 m. ir 2019 m. susirgimus, kurie nėra lėtinio tęstinio pobūdžio, nors nesikreipė į teismą tarp 2015-2019 metų ar kitu laiku. Nors pirmosios instancijos teismas neanalizavo ieškovės pateiktų medicininių duomenų, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad teismas nepagrįstai neatnaujino ieškinio senaties termino neįvertinęs jos susirgimų, operacijų, kad ligos lėtinės, o (duomenys neskelbtini) yra nepagydoma, kad ieškovei reikalinga ramybė, kurios neturėjo dėl atsakovės veiksmų.
26. Iš pirmosios instancijos teisme pateiktų medicininių pažymų matyti, kad 2007 m. kovo 14 -19 d. ieškovė gydėsi ligoninėje dėl (duomenys neskelbtini), 2010 m. vasario 17-22 d. dėl (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 13-20 d. dėl (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 19 d.- vasario 13 d. dėl (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 16 d. jai atlikta (duomenys neskelbtini) magnetinio rezonanso tomografija, 2019 m. spalio 22 d. rekomenduotas stacionarizavimas (duomenys neskelbtini) skyriuje dėl (duomenys neskelbtini), todėl 2019 m. lapkričio 28 d. - gruodžio 18 d. gydėsi ligoninėje. Iš medicininiuose dokumentuose nurodytos susirgimų trukmės matyti, jog jie yra trumpalaikiai, nėra specialistų įrašų apie lėtinį šių susirgimų pobūdį, jų pagrindu negalima daryti išvados, kad dėl tokių susirgimų ieškovė dešimt metų iki 2016 m. spalio 30 d. ar netgi iki 2019 m. kovo 16 d. negalėjo inicijuoti civilinės bylos iškėlimo. 2019 metų sirgimo duomenys bylai nėra aktualūs. Analogiškai vertintini apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie gydymąsi dėl (duomenys neskelbtini) ligos 2009 m. gegužės 25-26 d., dėl (duomenys neskelbtini) operacijos 2012 m. sausio 18-23 d., dėl (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 19d. - vasario 13 d. Apeliantė nepateikė specialistų vertinimų, kuriais remiantis būtų galima sutikti su jos teiginiais apie tokio sunkumo sveikatos būklę, kuri ištisus keturiolika metų eliminavo ieškovės galimybę kreiptis į teismą.
27. Apeliantės nurodomą nenorą gadinti santykių su atsakove, dėl kurio ji nesikreipė į teismą dėl skolos grąžinimo, paneigia kitų teisminių procesų inicijavimas (2016 m. rugsėjo 2 d. ji buvo pareiškusi atsakovei ieškinį Jurbarko raj. apylinkės teisme dėl įpareigojimo vykdyti 2007 m. gegužės 24 d. susitarimą dėl žemės, iškėlė administracinę bylą, kt.).
28. Tuo remiantis sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės nurodyti sveikatos sutrikimai, egzistavę laikotarpiu nuo 2006-2016 metų, netrukdė jai inicijuoti ir vykdyti pirmiau minėtų ikiteisminių ir teisminių procesų metų (teisėjų kolegija sprendžia, kad, nors ieškinio senaties termino eigos pradžia yra 2016 m. spalio 30 d., šis vertinimas gali būti taikomas ir laikotarpiui iki 2019 m. kovo 16 d.). Tuo atveju, jeigu ieškovė negalėjo į teismą kreiptis pati, šią savo teisę galėjo realizuoti pasinaudodama atstovo (advokato) pagalba, kuria minėtuose ikiteisminiuose ir teisminiuose procesuose ir naudojosi. Kartu tai paneigia ir apeliantės teiginius apie tinkamo išsilavinimo neturėjimą ir nesuvokimą, jog skolos priteisimui nėra ieškinio senaties.
29. Atmestini apeliantės argumentai apie tai, kad netenkinus jos reikalavimų, byloje nebuvo užtikrintas dviejų viešųjų interesų pusiausvyros principas. Pirma, šalių ginčas nėra susijęs su viešojo intereso gynimu. Antra, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
30. Pasisakiusi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
31. Remiantis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovė patyrė 600 Eur advokato pagalbos išlaidų. Jos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, todėl atsakovei iš ieškovės priteistinos (CPK 98 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės N. R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.