- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-21
- Bylos Nr.
- I-1241-162/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00693-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vida Stonkuvienė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- N. R. L.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filialo
- Trečiasis asmuo
- D. B., valstybės įmonei Registrų centrui, A. B.
- Advokatai
- Irena Hasė
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,
atsakovės valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filialo atstovui Modestui Šlepavičiui,
2017 m. spalio 31 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. R. L. patikslintą skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centro Tauragės filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, D. B., A. B. dėl valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filialo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. (9.7.19)NTRS-55 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. R. L. kreipėsi į teismą, prašydama:
1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filialo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. (9.7.19)NTRS-55, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas dėl Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų ištaisymo;
2) įregistruoti pareiškėjai nuosavybės teisę į 0,0685 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja patikslintame skunde (b. l. 16-19) nurodo, kad 2009 m. lapkričio 11 d. buvo sudaryta žemės sklypo padalijimo ir dalies perleidimo sutartis Nr. 5560 (toliau – ir Sutartis Nr. 5560), pagal kurią 0,0685 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), nuosavybės teisės perėjo pareiškėjai. Pažymi, jog nuosavybės teisės į šį Žemės sklypą yra įregistruotos ne tik pareiškėjai, tačiau ir ankstesniems šio sklypo savininkams – D. B. ir A. B., kurie nuosavybės teises į šį Žemės sklypą prarado Sutartimi Nr. 5560. Paaiškina, jog pareiškėja kreipėsi į Jurbarko rajono apylinkės teismą, prašydama įpareigoti atsakovus D. B. ir A. B. vykdyti 2007 m. gegužės 24 d. pasirašytą susitarimą ir perleisti jai nuosavybės teises į 0,0685 ha bendro ploto Žemės sklypo 330/685 dalis. Nurodo, jog civilinė byla buvo perduota Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas nutartyje nurodė, jog šiuo klausimu reikia kreiptis į teritorinį registratorių, kuris gali ištaisyti netikslius Nekilnojamojo turto registro duomenis, tuo pačiu atkreipė dėmesį, kad aiškinant Sutartį Nr. 5560, buvo padaryta klaida ir įregistruoti klaidingi duomenys. Todėl 2017 m. kovo 7 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Tauragės filialą, kad būtų ištaisyti netikslūs duomenys dėl pareiškėjos nuosavybės teisių į Žemės sklypą. Tačiau VĮ Registrų centro Tauragės filialas 2017 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. (9.7.19) NTRS-55 pareiškėjos prašymo netenkino, kadangi Nekilnojamojo registro duomenys atitinka Sutartį Nr. 5560. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų komisija 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. cspr-1- 108 paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą.
Nurodo, jog teritorinis registratorius neatsižvelgė į Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-6687-615/2017, išdėstytus argumentus ir nepatikrino, ar keliamos abejonės dėl parduodamo sklypo dydžio yra pagrįstos. Tvirtina, kad Žemės sklypas yra ne 355/685 dalis, o būtent visas 0,0685 ha Žemės sklypas, kaip tai buvo nustatyta Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 01-1212, 2009 m. rugsėjo 21 d. Tauragės apskrities viršininko įsakymu Nr. V-2470 ir kaip jis pažymėtas kadastrinių matavimų byloje bei nuosavybės teisės į šį Žemės sklypą priklauso tik pareiškėjai, o A. B. ir D. B. nuosavybės teisės į šį Žemės sklypą turi būti panaikintos, kaip neturinčios teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja su D. B. yra pasirašiusios 2007 m. gegužės 24 d. sutartį, kurioje nurodyta, kad visi žemės sklypai priklauso pareiškėjai ir patvirtinus žemės sklypų detalųjį planą, šie sklypai bus perrašyti pareiškėjai. Tačiau 2011 m. gruodžio 16 d. pareiškime „Dėl žemės sklypo atidalijimo“ VĮ Registrų centrui rašoma skirtingai, negu patvirtintoje notarinėje sutartyje. Sutartyje nurodoma, jog 0,0685 ha ploto žemės sklypas parduodamas pareiškėjai, tačiau pareiškime jau nurodoma, kad 0,0685 ha žemės sklypo teisės nustatomos ne tik jai, bet ir D. bei A. B.
Teismo posėdžio metu pareiškėja N. R. L. ir jos atstovė advokatė Irena Hasė patikslintą skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovės VĮ Registrų centro Tauragės filialo atstovas Modestas Šlepavičius teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsakovas VĮ Registrų centro Tauragės filialas atsiliepime (b. l. 70-71) nurodo, kad pareiškėjos vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į 355/685 dalis Žemės sklypo. Nuosavybės teisės pareiškėjai įregistruotos Sutarties Nr. 5560 pagrindu. Pažymi, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti. Nuosavybės teisės į 355/685 dalis 0.0685 ha ploto Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre įregistruotos remiantis Sutartimi Nr. 5560.
Paaiškina, kad Žemės sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas registre 2009 m. rugsėjo 21 d. Tauragės apskrities viršininko įsakymo Nr. V-2470 pagrindu, padalijus du žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) į tris žemės sklypus. Sklypų padalijimo metu žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė D. B. (1/3 dalis sklypo) bei D. ir V. J. (2/3 dalys sklypo), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė D. B. (33/193 dalys) bei A. ir A. B. (160/193 dalys). Pažymi, kad šių žemės sklypų padalijimo į tris sklypus metu pareiškėja nuosavybės teisių į juos neturėjo. Po padalijimo suformavus vieną iš trijų sklypų, kurio plotas 0.0685 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į 355/685 dalis sklypo pareiškėja įgijo Sutarties Nr. 5560 pagrindu.
Pažymi, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, todėl asmuo siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. B. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. B. atsiliepime (b. l. 73-75) nurodo, kad Sutartimi Nr. 5560 pareiškėjai buvo parduotas 0,0350 ha žemės sklypas iš naujai suformuoto 0,0685 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Teigia, jog septynerius metus pareiškėją toks žemės sklypo dydis tenkino ir jo neginčijo.
Tretieji suinteresuoti asmenys VĮ „Registrų centras“ ir A. B., tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į patikslintą skundą nepateikė. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. 2017 m. spalio 31 d. prašymu prašo administracinę bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 86).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro atstovui, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B. bei jo atstovui nedalyvaujant.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VĮ Registrų centro Tauragės filialo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. (9.7.19)NTRS-55 (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas), kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas ištaisyti Nekilnojamojo turto registro duomenis bei įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisę į visą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (minėta, toliau – ir Žemės sklypas), teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus – įregistruoti pareiškėjai nuosavybės teisę į 0,0685 ha Žemės sklypą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. vasario 22 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Tauragės filialą, prašydama ištaisyti Nekilnojamojo turto registro duomenis bei įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisę į visą Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 21). Kartu su prašymu pareiškėja pateikė Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6687-615/2017 bei 2009 m. lapkričio 11 d. žemės sklypo padalijimo ir dalies perleidimo sutartį Nr. 5560 (minėta, toliau – ir Sutartis Nr. 5560).
Žemesnės instancijos teismas
VĮ Registrų centro Tauragės filialas skundžiamu sprendimu pareiškėjos prašymo netenkino (b. l. 7-8). Teisiniu skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindu nurodytas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis, 5 straipsnio 2 dalis, 23 straipsnio 2 dalis, 29 straipsnis, 33 straipsnio 4 dalis. Sprendimas argumentuojamas tuo, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotos pareiškėjos vardu nuosavybės teisės į Žemės sklypo 355/685 dalis atitinka Sutartį Nr. 5560, kurios pagrindu šie duomenys įrašyti, o dokumentas nuginčijantis šiuos duomenis nėra pateiktas.
Pareiškėja, nesutikdama su VĮ Registrų centro Tauragės filialo 2017 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. (9.7.19)NTRS-55, pateikė skundą VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. cspr1-108 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti Registrų centro teritorinio registratoriaus sprendimą (b. l. 21-23).
Nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę (1 straipsnis). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnis reglamentuoja netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų taisymą. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų.
Nekilnojamojo turto registro centrinio banko 2016 m. rugpjūčio 29 d. išrašu nustatyta, jog Žemės sklypo (adresu (duomenys neskelbtini)) 355/685 dalis nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, o 330/685 dalis nuosavybės teise priklauso A. B. ir D. B. (b. l. 46). Pareiškėjos nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas – Tauragės apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymas Nr. V-2470 bei Sutartis Nr. 5560.
Byloje nustatyta, kad Žemės sklypas suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Tauragės apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. V-2470 pagrindu, padalijus du žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į tris žemės sklypus (b. l. 47). Sklypų padalijimo metu žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė D. B. bei D. ir V. J., žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė D. B. (33/193 dalys sklypo) bei A. ir A. B. (160/193 dalys sklypo) (b. l. 47, 40-41). T. y., žemės sklypų padalijimo į tris sklypus metu pareiškėja nuosavybės teisių į šiuos sklypus neturėjo. Po žemės sklypų padalijimo buvo sudaryta Sutartis Nr. 5560, pagal kurią D. ir A. B. bei D. ir V. J. priklausantis bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,1064 ha ploto žemės sklypas padalinamas į du sklypus: 1) 0,0709 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausys D. ir V. J.; 2) 355/685 dalis antrojo žemės sklypo (adresu (duomenys neskelbtini)), iš viso 0,0685 ha ploto, priklauso A. ir D. B., kurie šią dalį parduoda už 1 Lt pareiškėjai N. R. L. (b. l. 26).
Kaip matyti iš aptartos Sutarties Nr. 5560, pareiškėjai iš viso 0,0685 ha Žemės sklypo ploto buvo parduota 355/685 dalis. Taigi, remiantis Sutartimi Nr. 5560, pareiškėjai Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuosavybės teisės į 355/685 dalį Žemės sklypo. Akcentuotina, jog ši Sutartis Nr. 5560, kurios pagrindu pareiškėjai įregistruotos nuosavybės teisės į 355/685 dalį Žemės sklypo, įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyta ir šiuo metu yra galiojanti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Atsižvelgiant į tai, jog Sutartis Nr. 5560 yra nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka ir galiojanti, todėl teisėtai ir pagrįstai atsakovė vadovavosi Sutartyje Nr. 5560 esančiais duomenimis.
Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje situacijoje tai reiškia, kad pareiškėja, siekdama paneigti jos nurodytų įrašų Nekilnojamojo turto registre teisingumą, įstatymų nustatyta tvarka privalėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius jos teisę į visą Žemės sklypą.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; <...> 7) rašytiniai sandoriai; <...> 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba panaikindamas (pakeisdamas) esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų, aiškindamas arba interpretuodamas pateiktų dokumentų turinį. Jis nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės, jos turinio. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą teisėtumo, nustatyti daiktines teises, jeigu jos eksplicitiškai nėra įtvirtintos pateiktuose dokumentuose. Neaiškumų sandorio šalių materialiniuose teisiniuose santykiuose vertinimas neįeina į teritorinio registratoriaus kompetenciją (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-600-442/2017).
Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie VĮ Registrų centrą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires (pagal įgaliojimus)). Veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires (viršijant įgaliojimus)) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas negalimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-600-442/2017).
Pareiškėja tvirtina, kad ji VĮ Registrų centro Tauragės filialui pateikė Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-6687-615/2017, tačiau į ją VĮ Registrų centro Tauragės filialas neatsižvelgė.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CKP) 260 straipsnyje numatyta, jog galutiniu sprendimu ginčas išsprendžiamas visiškai. Galutinis sprendimas priimamas tuomet, kai ištirti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti byloje pareikštų visų reikalavimų pagrįstumo klausimą. CPK 235 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti byloje esančius įrodymus: apklausti dalyvaujančius byloje asmenis, išklausyti liudytojų parodymus, ištirti ekspertų išvadas, rašytinius, daiktinius ir kitus įrodymus.
Iš Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6687-615/2017, turinio matyti, jog ja nebuvo sprendžiamas Sutarties Nr. 5560 teisėtumo ir pagrįstumo klausimas ar nustatinėjami kokie nors juridiniai faktai (b. l. 25). Šiuo atveju, nors Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartyje ir pažymėjo, kad ieškovė (N. R. L.) pagal Sutartį Nr. 5560 įgijo nuosavybės teisę į visą 0,0685 ha Žemės sklypą, tačiau tokia teismo išvada negali būti laikoma galutiniu teismo sprendimu, kadangi teismas ieškinio priėmimo stadijoje N. R. L. ieškinį paliko nenagrinėtą. Tai yra, Kauno apylinkės teismas ieškinio priėmimo stadijoje a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų) iš esmės tik išreiškė nuomonę apie ginčo esmę. Akcentuotina, kad tik galutiniu sprendimu ginčas išsprendžiamas visiškai, prieš tai surinkus ir ištyrus visus įrodymus, apklausus liudytojus, išklausius byloje dalyvaujančius asmenis ir pan. Todėl tai įvertinus, spręstina, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-6687-615/2017 negali būti laikoma dokumentu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punkto prasme, t. y. dokumentu, kuriuo remiantis registro tvarkytojas turėtų keisti esamus registro duomenis.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, spręstina, jog VĮ Registrų centro Tauragės filialas teisėtai ir pagrįstai atsisakė pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-6687-615/2017.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje numatyta, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos; <...> 7) įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre ir kt.
Kaip ir minėta, atsakovė iš esmės atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl to, kad nebuvo pateiktas dokumentas, nuginčijantis esančius Nekilnojamojo turto registro duomenis. T. y. atsakovė skundžiamą sprendimą turėjo priimti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 punkto pagrindu, tačiau ne vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 punktu. Be to, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, Sprendimas yra grindžiamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 dalimi, t. y. dalimi, kurios Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nėra.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra akcentavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai, tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013).
Nors atsakovė skundžiamame sprendime netinkamai rėmėsi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsniu, tačiau tai nelaikytina esminiu pažeidimu. Akcentuotina, kad skundžiamame sprendime aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės bei kitos Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatos, kuriomis atsakovė rėmėsi. Pareiškėjos teismui pateiktas patikslintas skundas taip pat patvirtina, kad pareiškėja suprato skundžiamo sprendimo motyvus, dėl kurių atsakovė atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą.
Visa tai įvertinus, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo panaikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto VĮ Registrų centro Tauragės filialo sprendimo vien tik dėl formalių priežasčių.
Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog VĮ Registrų centro Tauragės filialo 2017 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. (9.7.19)NTRS-55 iš esmės teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus – įregistruoti pareiškėjai nuosavybės teisę į 0,0685 ha Žemės sklypą.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjos patikslintas skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos N. R. L. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.