- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-26
- Bylos Nr.
- e2-2924-1028/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00883-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvijus Balčytis
- Ieškovas
- E. D.
- Atsakovas
- T. J.
institucijos, teikiančios išvadą, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui M. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, bendravimo tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko K. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su mama, ieškove; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko K. J. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis - 250 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystes, paskirti ieškovę uzufrukto teise tvarkyti išlaikymą priteistą iš atsakovo nepilnamečiui vaikui, išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi K. J. bendravimo tvarką - 3.1. atsakovas T. J. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi K. J. kas antrą savaitgalį: nuo penktadienio iki sekmadienio, pasiimant sūnų iš jo buvimo vietos (gyvenamosios vietos ar darželio/mokyklos) ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą; 3.2. atsakovas T. J. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi K. J. du kartus per savaitę darbo dienomis, pasiimant sūnų su savimi po darželio ar mokyklos, su nakvyne, ir po nakvynės nuvežant sūnų į darželį ar mokyklą; 3.3. apie sūnaus paėmimus atsakovas T. J. privalo iš anksto, t. y. ne vėliau kaip prieš 1 dieną (išvakarėse), pranešti ieškovei E. D.; 3.4. abu tėvai, ieškovė ir atsakovas, bendru susitarimu gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norus ir poreikius, savo galimybes; 4) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad su atsakovu (duomenys neskelbtini) susilaikė sūnaus K. J.. Santuokos nebuvo sudarę. Išsiskyrus sūnus liko gyventi su ieškove. Atsakovas moka vaikui 150 Eur kas mėnesį, tačiau šios sumos nepakanka išlaikyti vaikui. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, ugdymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Sūnus sparčiai auga, keičiasi, todėl jam reikia vis naujų tiek viršutinių, tiek apatinių drabužių ir avalynės, jo poreikiai didėja. Taip pat reikalingos išlaidos higienos priemonėms, vitaminams, vaistams ir pan. Norint patenkinti K. J. būtiniausius poreikius per mėnesį būtina skirti apie 492 Eur. Į minėtą sumą įeina: buto nuomai, komunaliniams mokesčiams ir buičiai (namų apyvokos daiktai, vaiko baldams), išlaidos maistui, drabužiams ir avalynei, higienos priemonėms, vaistams ir vitaminams, transporto išlaidoms, žaislams, priemonėms ugdymui ir lavinimui, pramogoms, gimtadieniams ir kt. šventėms, poilsiui, išvykoms, elektroninei technikai bei sportinei įrangai (televizorius, kompiuteris, dviratis ir kt.) ir jų remontui, internetui, mokestis darželiui, rinkliavos darželiui ir kt. Ieškovė viena augina ir daugiausiai rūpinasi jo priežiūra, kasdiene buitimi, ugdymu, vaiko poreikiais, dėl to patiria didesnes išlaidas nei kartu negyvenantis vaiko tėvas. Jos pajamos nėra didelės, tik apie 250 Eur kasmėnesinis atlyginimas, 100 Eur vaiko pinigai iš valstybės. Nekilnojamojo turto neturi, gyvena nuomotame bute, kas mėnesį moka 200 Eur nuomos mokestį bei papildomai moka už komunalines paslaugas. Šeimoje auga nepilnametė dukra G. G., gimusi (duomenys neskelbtini). Todėl negali užtikrinti savo vaiko K. minimalių poreikių patenkinimo. Prašo priteisti iš atsakovo sūnaus K. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 250 Eur, iki vaiko pilnametystės. Vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė. Kadangi sūnus K. nuo gimimo gyvena su ja, kuriuo rūpinasi, be to, sūnus prie jos prisirišęs ir jaučiasi saugiai, vaikui yra sudarytos saugios ir tinkamos gyvenimo sąlygos, sūnaus K. gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove. Atsižvelgiant, kad atsakovas negyvena su vaiku, prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis bei reikalavimu, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove E. D.. Šiai dienai yra taikoma ieškovės nurodyta bendravimo su vaiku tvarka tenkinanti abi proceso šalis bei nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovui užtikrinta ir sudaryta galimybė bendrauti su sūnumi, atsakovas sutinka su ieškovės siūloma ir šalių praktiškai taikoma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Atsakovas nesutinka su prašoma priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui suma, kadangi šiai dienai vaiko poreikiai gali būti užtikrinti mažesne kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokama suma, taip pat, atsakovo finansinės galimybės nėra pakankamos, kad galėtų mokėti po 250,00 Eur kas mėnesį vaiko išlaikymui. Vadovaudamasis šalių tarpusavyje sudarytu žodiniu susitarimu sūnaus išlaikymui kas mėnesį reguliariai mokėjo po 150,00 Eur. Atsakovas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis apie vaiko poreikius, sprendžia, kad išlaidos maistui, vaistams, rūbams, avalynei yra reikalingos, tačiau ieškovės nurodytos sumos laikytinos iš esmės per didelėmis. Kadangi šalys dar neseniai gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, atsakovo turimomis žiniomis nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui 500,00 Eur suma per mėnesį, priešingai nei nurodo ieškovė, nebuvo išleidžiama. Atsakovo teigimu, sūnaus poreikių tenkinimui pakankama suma yra laikoma 300,00 Eur suma, todėl atsakovas galėtų teikti 150,00 Eur išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis. Nors ieškovė kartu su ieškiniu pateikė daugybę mokėjimo kvitų, tačiau teismai, nagrinėdami analogiškas bylas, laikosi pozicijos, kad mokėjimo kvitai, kuriais yra grindžiami vaikų poreikiai ir prašomo priteisti išlaikymo dydis, neleidžia objektyviai nustatyti, kuri iš šių išlaidų dalies skirta vaikų poreikių tenkinimui, o kuri kitoms reikmėms, todėl iš esmės yra kritiškai vertintina įrodinėjimo priemonė. Kita vertus, perkant prekes ar paslaugas tiek vaikui, tiek sau ar savo tėvams, pas kuriuos ieškovė su dukra gyvena, ieškovė už šias prekes ar paslaugas moka bendrai, nes būtų neracionalu ir neprotinga už vaikui skirtas prekes mokėti atskirai. Iš pridedamų kvitų nėra aišku, kuri iš išlaidų suma skirta sūnaus poreikių tenkinimui, o kuri kitoms reikmėms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, skiriama ir mokama bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, todėl atitinkamai tai sumažina tėvų išlaikymo prievolės dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kas mėnesį ieškovei yra mokama 100,00 Eur išmoka vaikui (Išmokų vaikui įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pagrindu). Savo ruožtu, pagal minėtą įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismų praktikoje, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, sūnaus poreikių, kuriuos turi patenkinti tėvai, suma atitinkamai mažintina minėta 100,00 Eur išmoka vaikui (Išmokų vaikui įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pagrindu) suma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; ir kt.). Atsakovas per mėnesį vidutiniškai gauna 641,43 Eur. Kaip jau minėta atsakovas nepilnamečio sūnaus išlaikymui moka po 150,00 Eur kas mėnesį. Atsakovas turi ir kitų išlaikytinių t.y. atsakovas turi dukrą A. K. (gimimo data (duomenys neskelbtini)), kurios išlaikymui taip pat moka po 150,00 Eur kas mėnesį. Pridedama 2020-10-12 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurioje numatyta, jog T. J. nuomojasi gyvenamąją patalpą, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal nuomos sutarties 3.1. punktą, mėnesio nuomos mokesčio suma yra 250,00 Eur. Taigi įvertinus atsakovo gaunamo darbo užmokesčio dydį bei mokamas išlaikymo sumas nepilnamečių vaikų išlaikymui, esamus sutartinius įsipareigojimus dėl gyvenamojo būsto nuomos, akivaizdu, jog atsakovo turtinė padėtis neleidžia jam mokėti ieškovės prašomos 250,00 Eur išlaikymo sumos nepilnamečiui sūnui. Priešingu atveju, teismui priteisus vaiko išlaikymui po 250,00 Eur, atsakovas neturėtų pajamų pragyvenimui. Taigi prašoma priteisti suma ne tik, kad neatitinka vaiko poreikių, tačiau tokios sumos atsakovas neturi finansinių galimybių mokėti. Atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi. Pažymėtina, jog ieškovė teigia, jog jos pajamos nėra didelės, tai tik apie 250,00 Eur kasmėnesinis atlyginimas, 100,00 Eur vaiko pinigai iš valstybės. Nekilnojamojo turto neturi, gyvena nuomotame bute, kas mėnesį moka 200,00 Eur nuomos mokestį bei papildomai moka už komunalines paslaugas. Šeimoje auga nepilnametė dukra G. G., gimusi (duomenys neskelbtini). Iš nurodytų aplinkybių matyti, jog ieškovė negali teikti tokios pat sumos nepilnamečio vaiko išlaikymui, nors tokia pareiga numatyta abiems tėvams. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovė dėl pateisinamų priežasčių negali dirbti ir uždirbti vaiko poreikių tenkinimui. Šalys yra darbingos, neturinčios sveikatos problemų, todėl ieškovė taip pat turi gebėti prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo analogiška suma, kurią prašo priteisti iš atsakovo. Ieškovė yra darbinga, jauna, neturinti sveikatos problemų, todėl tiek jai, tiek vaiko tėvui kyla pareiga imtis priemonių, kad būtų užtikrinti vaiko interesai. Šiai dienai ieškovė nedėdama pastangų dėl geriau apmokamo darbo paieškų, siekia, jog didesne dalimi prie sūnaus išlaikymo prisidėtų atsakovas. Visgi įvertinus tai, jog tarp šalių buvo sutarta, jog pakankama suma sūnaus poreikių užtikrinimui būtų 150,00 Eur, šiai dienai ieškovei nurodžius, jog jos pajamos nėra didelės, išlaidos skiriamos būsto nuomai, kito nepilnamečio vaiko auginimui, atsakovas mano, kad atsakovo prašoma priteisti 250,00 Eur suma sūnaus išlaikymui gali būti panaudota ne nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui. Kaip minėta, šalys prie vaikų išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Ieškovė neturi finansinių galimybių prisidėti prie sūnaus išlaikymo 250,00 Eur suma per mėnesį, išlaikymo naštą nori perkelti ant atsakovo pečių. Atsakovas neturi galimybės mokėti ieškovės prašomą 250,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui sūnui, tuo labiau, toks išlaikymo dydis nėra proporcingas sūnaus poreikiams. Prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 150,00 Eur, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovė nurodė, kad ji yra kosmetologė, karantino metu dirbti negalėjo. Dabar dirbant reiktų auklės. Vaikas turi mažakraujystę. Tėvas prie išlaikymo galėtų prisidėti didesne dalimi. Ji dabar dirba visą dieną, vaiką veža į darželį. Automobilių ir nekilnojamojo turto neturi. Moka nuomos mokestį, moka mokslų paskolą. Būsto nuoma atsieina apie 300-320 Eur, vasarą 270 Eur. Paskola apie 30 Eur. Dėl vaiko gyvenamosios vietos ginčo nėra. Vaikui išlaikyti reiktų 500-600 Eur. Vaiko pinigų gauna 70 Eur. Darželis kainuoja apie 62 Eur per mėnesį, jei neserga. Atsakovas anksčiau uždirbdavo iki 2000 Eur. Su juo nebegyvena nuo spalio mėn. Dabar ji dažnai skolinasi pinigų iš tetos ir savo tėčio. Norėtų pati iš savo veiklos uždirbti 1000 Eur, bet dėl karantino visi yra nežinioje.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu gauna 650 Eur algos, anksčiau gaudavo 1000 Eur. Dabar dar šiek tiek žaidžia krepšinį, iš to kažkiek kartais gauna. Būna, kad savaitgaliais kažkur padirba. Nuomojasi butą, 250 Eur nuoma plius mokesčiai. Turi antrą vaiką. Dėl bendravimo tvarkos sutinka. Montuoja langus. Pakeitė darbą, nes norėjo daugiau matyti vaiką. Anksčiau būdavo daug komandiruočių. Sezono metu gaudavo už varžybas 15 Eur, 30-40 Eur per mėnesį. Savaitgaliais per pažįstamus susiranda kažką dirbti. Anksčiau važiuodavo į užsienį, gaudavo komandiruotpinigius. Dirbo lietuviškoje įmonėje. Paskolų neturi. Turi du automobilius. Nekilnojamojo turto neturi. Sveikatos problemų nėra. Kitam vaikui 7 metų skiria 150 Eur. Dabar gauna valandinį atlyginimą, paskui žada, kad gal bus galimybė pasikelti uždarbį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos įgaliotas asmuo nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad šalys turi sūnų K. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Ieškovė taip pat turi dukrą, gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10). Ieškovė pateikė duomenis apie jos pajamas (b. l. 13-14, 94-95), pašalpas (b. l. 15-16), būsto nuomos sutartį (b. l. 17-21), duomenis apie išlaidas (b. l. 22-91), turtą (b. l. 92-93), kitas pajamas. Atsakovas pateikė duomenis apie pajamas (b. l. 135), nuomos sutartį (b. l. 136-138), mokamus alimentus (b. l. 139), nekilnojamąjį turtą (b. l. 140), transporto priemones, kitą vaiką ir jam mokamus alimentus. VTAS pateikė duomenis apie šeimą (110-120).
Dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos.
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 str. 1 d.). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, atsakovas sutinka, kad vaikas gyventų su ieškove, todėl galima teigti, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatyta tėvų susitarimu. Atsižvelgiant į tai lieka tik teismo sprendimu teisiškai patvirtinti šį tėvų susitarimą, siekiant išvengti nereikalingų ginčų ateityje šiuo klausimu, jei tokių ginčų kiltų.
Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 str. 2 d.). Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 str. 3 d.). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė nustatyti tam tikrą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka vertintina kaip įprasta tokiais atvejais, nepažeidžianti nei vaiko, nei atsakovo teisių ir interesų. Atsakovas su prašoma tvarka sutinka, tarp šalių ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nėra, todėl nustatytina ieškovės prašoma bendravimo tvarka.
Dėl išlaikymo priteisimo.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra susiklosčiusi praktika, kad atsakovas moka vaiko išlaikymui po 150 Eur per mėnesį. Ieškovės vertinimu tokia suma nėra pakankama, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo didesnį išlaikymą.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.).
Išlaikymo dydžio klausimu kasacinis teismas yra pakankamai išsamiai pasisakęs 2016-04-08 nutartyje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, kurioje apžvelgta ir kasacinio teismo praktika nurodytu klausimu.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).
Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).
Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).
Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
Nagrinėjamu atveju iš surinktų įrodymų matyti, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, turi dvi transporto priemones, 2004 m. ir 2006 m. gamybos, taigi, jos yra pakankamai senos, ne brangių markių. VSDFV duomenimis asmuo yra dirbantis, taip pat verčiasi individualia veikla. Iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas gauna apie 642 Eur darbo užmokestį (b. l. 135). Atsakovas taip pat nurodė, kad žaidžia krepšinį, sezono metu iš to užsidirba 30-40 Eur per mėnesį. Atsakovas yra sudaręs būsto nuomos sutartį (b. l. 136-138), pagal kurią moka 250 Eur nuomos mokestį, taip pat komunalines išlaidas. Atsakovas taip pat turi dar vieną vaiką, kuriam moka 150 Eur per mėnesį išlaikymą. Atsakovas nurodė, kad paskolų neturi, sveikatos problemų taip pat. Atsakovo profesija yra langų montuotojas. Tai nėra nepaklausi profesija. Tai taip pat rodo, kad atsakovas geba dirbti darbus, kuriems reikalingi tam tikri sudėtingesni sugebėjimai, o ne šiaip paprasti fiziniai veiksmai. Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad dabar gauna valandinį atlyginimą, o vėliau gali būti, kad uždarbis didės. Atsižvelgiant į atsakovo dirbamo darbo pobūdį manytina, kad jo darbo užmokestis perspektyvoje tikrai bus didesnis, nes šiuo metu mokamas darbo užmokestis nepanašus į atitinkantį realią rinkos situaciją tokio pobūdžio darbų sferoje. Taigi, yra realu, kad atsakovas gana greitai turės didesnes pajamas. Atsakovas posėdžio metu taip pat nurodė, kad pasitaikius progai kažką dirba ir savaitgaliais. Atsižvelgiant į tai manytina, kad iš tokios veiklos atsakovas taip pat gauna papildomų pajamų. Apie atsakovo individualią veiklą duomenų nėra, tai labai nauja informacija ir jos nėra kaip įvertinti, tačiau esant tokiam faktui galima manyti, kad atsakovas geba dėti pastangas užsiimti ir papildoma veikla bei iš jos gauti pajamų tokiu būdu pasigerinant savo turtinę padėtį. Kadangi atsakovas turi du vaikus, jis ne tik gali, bet ir privalo siekti galimybių daugiau uždirbti, kad galėtų skirti daugiau lėšų vaikų išlaikymui, tenkinant ne vien pačius minimaliausius jų poreikius. Taip pat mažai tikėtina, kad atsakovas ilgą laiką tenkintųsi dabar gaunamomis pajamomis, kadangi net ir paties atsakovo pragyvenimo reikmėms, manytina, reikalinga žymiai daugiau. Bet kuriuo atveju, kaip yra nurodęs kasacinis teismas, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio. Tėvai yra atsakingi už savo vaikus, todėl privalo stengtis uždirbti didesnes pajamas, kad savo vaikus galėtų išlaikyti tinkamai.
Iš surinktų įrodymų matyti, kad ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. VSDFV duomenimis ieškovė yra dirbanti. Iš ieškovės pateiktų įrodymų, paaiškinimų matyti, kad ji gauna apie 250 Eur darbo užmokestį (b. l. 135). Ji taip pat nuomojasi būstą, nurodė, kad būsto nuoma su mokesčiais atsieina apie 300-320 Eur, vasarą 270 Eur. Taip pat nurodė, kad moka mokslų paskolą, apie 30 Eur. Posėdžio metu nurodė, kad vaiko pinigų gauna 70 Eur. Ieškovė nurodė, kad ji yra kosmetologė, karantino metu dirbti negalėjo. Atsižvelgiant į ieškovės profesijos pobūdį ir žinant visuotinai taikytus ir pasikartojančius karantino apribojimus galima daryti išvadą, kad ieškovei gauti stabilias ir didesnes pajamas šiuo laikotarpiu yra sudėtinga. Ieškovė nurodė, kad iš savo veiklos, jei netrukdytų karantino apribojimai, galbūt norėtų uždirbti iki 1000 Eur. Ieškovė taip pat turi dar vieną vaiką.
Įvertinus nurodytas aplinkybes galima daryti išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra šiek tiek blogesnė nei atsakovo. Be to, kadangi šalių vaikas auga su ieškove, jai būtų sudėtingiau susirasti bet kokį darbą, nes reikia skirti laiko ir vaikų auginimui. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad tam tėvui, su kuriuo, tėvams pradėjus gyventi atskirai, lieka gyventi vaikas, paprastai tenka ir daugiau išlaidų išlaikant vaiką, ir daugiau rūpesčių, kurių nepatiria kitas iš tėvų, dėl ko jis tokią situaciją turėtų kompensuoti didesniu išlaikymo dydžiu.
Šiuo metu mokama 150 Eur išlaikymo suma nėra labai maža, tačiau atsižvelgiant į infliacijos lygį, prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį šalyje, nėra ir labai didelė. Taip pat įvertinus tai, kad nagrinėjamo ginčo šalys yra padorūs, darbingi, jauno amžiaus asmenys, pastebėtina, jog tokio pobūdžio bylose šiuo metu priteisiamo išlaikymo iš vieno tėvų dydis svyruoja tarp 150-250 Eur.
Būtina įvertinti ir vaiko poreikius. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko poreikių tenkinimui kas mėnesį yra reikalinga maždaug 492 Eur suma, teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikui išlaikyti reikėtų 500-600 Eur. Savaime suprantama, kad esant galimybei skirti didesnį išlaikymą vaikui, 500-600 Eur sumą būtų galima laikyti visai pagrįsta. Kita vertus, reikalinga atsižvelgti ir į abiejų tėvų realias finansines galimybes. Tokių galimybių nesant nurodytas išlaikymo dydis liktų tik pageidavimu, neturinčiu realių galimybių būti įgyvendintu. Jei tėvų turtinė padėtis nėra labai gera, jų vaiko poreikių užtikrinimas tampa objektyviai apribotu. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į dabartines ieškovės pajamas, poreikį išlaikyti ne tik du jos auginamus vaikus, bet ir save pačią, manytina, kad jos nurodoma pageidautina 500-600 Eur vienam vaikui išlaikymo suma nėra reali, nes šiuo metu tikrai nėra užtikrinama.
Prie išlaidų vaikui ieškovė nurodė išlaidas aprangai ir avalynei, higienos reikmenims, sveikatos priežiūros priemonėms, patalynei, darželio reikmenims, pramogoms, žaislams, įvairiems kitiems poreikiams. Vaikų išlaikymas iš esmės neturi apsiriboti tik jų maitinimo, aprangos, mokymo priemonių įsigijimo poreikių tenkinimu, bet ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, į kurias pagal galimybes įtrauktinos vaikų pramogos, protinis ir fizinis ugdymas. Ieškovės išklotinėje nurodytų išlaidų pobūdį galima laikyti pagrįstu, tačiau nurodomas jų dydis, manytina, gali būti mažesnis. Vertinant šalių pajamas ir kitus turimus išlaikytinius darytina išvada, kad net 500 Eur suma vienam vaikui išlaikyti jau būtų didelė ir turbūt galėtų būti mažesnė. Kadangi ieškovė nurodė gaunanti 70 Eur vaiko pinigus, liktų 430 Eur suma, dalintina tarp tėvų, atsakovui dėl jau išdėstytų aplinkybių priskiriant šiek tiek didesnės apimties pareigą išlaikyti bendrą vaiką. Tačiau įvertinus tėvų turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių, šalių vaiko ikimokyklinį amžių darytina išvada, kad vaiko poreikius galima užtikinti ir mažesne nei 500 Eur per mėnesį suma, todėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti 200 Eur išlaikymą vaikui. Tokiu būdu atsakovui teikiant 200 Eur išlaikymą, prie šios sumos pridėjus 70 Eur valstybės mokamus vaiko pinigus, prie vaiko išlaikymo bent 130 Eur suma prisidėjus ieškovei, susidaro 400 Eur suma, kuri kol kas, manytina, būtų visai užtenkama vaikui išlaikyti. Pažymėtina, kad pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, taip pat vaikui paaugus, pradėjus lankyti mokyklą, pakilus infliacijos lygiui, po keleto metų ši suma gali būti laikoma nebepakankama.
Kaip jau paminėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Nuo 2021 m. MMA sudaro 642 Eur. Skaičiuojant atsakovo prievolę bent per pusę su ieškove pagal MMA, ji sudarytų atitinkamai 321 Eur. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi, tačiau į jį neabejotinai atsižvelgtina priteisiant didesnį išlaikymą, nei atsakovas mokėjo iki šiol, kadangi jis be kita ko parodo valstybės pragyvenimo lygio brangimą.
Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Nagrinėjamu atveju išlaikymo priteisimas sietinas su vaiko poreikiais, kurie jau buvo ieškinio pateikimo metu, todėl išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (duomenys neskelbtini). Tai taip pat atitinka ir geriausius vaiko interesus.
Jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė.
Kiti klausimai.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju byloje buvo spręstas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos, tačiau ginčo dėl to, kaip ir dėl gyvenamosios vietos, nebuvo, todėl žyminis mokestis už šiuos reikalavimus neskaičiuotinas. Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis šioje byloje, ieškinį tenkinus iš dalies, už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 150 Eur išlaikymą teikė savo noru, sudaro 15,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.). Ieškovei žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas. Ieškinys tenkintinas iš dalies, tačiau atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį, žyminis mokestis už netenkintą išlaikymo reikalavimo dalį nepriteistinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).
Ieškovė byloje patyrė 600,00 Eur išlaidų advokatui, atsakovas patyrė 250,00 Eur išlaidų advokato padėjėjui. Dėl bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo reikalavimų ginčo byloje nebuvo, todėl į šiuos reikalavimus skirstant atstovų išlaidas neatsižvelgtina. Laikytina, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, 50 procentų, kadangi atsakovas jau geranoriškai mokėjo 150 Eur išlaikymą, o ieškovė reikalavo priteisti 250 Eur išlaikymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovei iš atsakovo priteistina 300,00 Eur atstovo išlaidų, atsakovui iš ieškovės priteistina 125,00 Eur atstovo išlaidų. Atlikus įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistina 175,00 Eur atstovo išlaidų.
Teismo pašto išlaidos nepriteistinos, kadangi neviršija nustatyto dydžio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su mama ieškove E. D., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200,00 Eur (du šimtus Eur) per mėnesį, skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) paskiriant išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.
1. atsakovas T. J. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi K. J. kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio iki sekmadienio, pasiimant sūnų iš jo buvimo vietos (gyvenamosios vietos ar darželio/mokyklos) ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą;
2. atsakovas T. J. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi K. J. du kartus per savaitę darbo dienomis, pasiimant sūnų su savimi po darželio ar mokyklos, su nakvyne, ir po nakvynės nuvežant sūnų į darželį ar mokyklą;
3. apie sūnaus paėmimą atsakovas T. J. privalo iš anksto, t. y. ne vėliau kaip prieš 1 dieną (išvakarėse), pranešti ieškovei E. D.;
4. abu tėvai, ieškovė ir atsakovas, bendru susitarimu gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norus ir poreikius, savo galimybes.
Priteisti ieškovei E. D. iš atsakovo T. J. 175,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo T. J. 15,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai, sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.