- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-09
- Bylos Nr.
- 1A-236-953/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23065-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Martynas Galvičius, Nerijus Masiulis, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- E. T.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-06-21 nuosprendžio, kuriuo E. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (3 epizodai), 289 straipsnyje (3 epizodai), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis skirtas bausmes tarpusavyje subendrinus apėmimo būdu bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, ši sumažinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024-02-12 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir E. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui. Nuosprendžiu taip pat išspręsti civilinių ieškinių bei kiti procesiniai klausimai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. T. nuteistas už tai, kad jis apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, siekdami apgaule įgyti svetimą turtą – nukentėjusiojo M. V. turimus grynuosius pinigus, 2023-06-23, apie 13.03 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš neteisėtai turėto mobiliojo ryšio telefono, kuriame buvo įdėta SIM kortelė su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), paskambinus nukentėjusiajam į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir pateikus melagingą informaciją apie tai, kad jo turimi pinigai yra netikri ir juos nukentėjusysis turi atiduoti atvykstančiam policijos pareigūnui, pokalbio metu, laikotarpyje nuo 13.03 val. iki 13.39 val., E. T., gavęs nurodymus iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, atvyko pas nukentėjusįjį į butą, adresu (duomenys neskelbtini), bei apsimetęs policijos pareigūnu, telefone parodęs tariamo policijos pareigūno pažymėjimo nuotrauką, iš nukentėjusiojo M. V. paėmė 2450 Eur, tokiu būdu savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai apgaule įgijo 2450 Eur, priklausančių nukentėjusiajam M. V.
2. Be to, jis 2023-06-23, laikotarpyje nuo 13.03 val. iki 13.39 val., nukentėjusiojo M. V. bute, (duomenys neskelbtini), prisistatydamas policijos pareigūnu ir mobiliojo ryšio telefone parodydamas tariamo policijos pareigūno pažymėjimo nuotrauką, kurioje nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija „Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, pažymėjimo numeris (duomenys neskelbtini), R. J., galioja iki 2024-06-15“, siekdamas užvaldyti nukentėjusiojo turtą - 2450 Eur grynųjų pinigų, pasisavino valstybės tarnautojo vardą neteisėtiems veiksmams atlikti.
3. Be to, jis apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, siekdami apgaule įgyti svetimą turtą – nukentėjusiosios E. R. V. turimus grynuosius pinigus, 2023-06-24, apie 12.31 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš neteisėtai turėto mobiliojo ryšio telefono, kuriame buvo įdėta SIM kortelė su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), paskambinus nukentėjusiajai į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir pateikus melagingą informaciją apie tai, kad jos turimi pinigai yra netikri ir juos nukentėjusioji turi atiduoti atvykstančiam policijos pareigūnui, pokalbio metu, laikotarpyje nuo 12.31 val. iki 13.01 val., E. T. gavęs nurodymus iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, atvyko pas nukentėjusiąją į butą, adresu (duomenys neskelbtini), bei apsimetęs policijos pareigūnu, telefone parodęs tariamo policijos pareigūno pažymėjimo nuotrauką, iš nukentėjusiosios R. V. paėmė 5000 Eur, tokiu būdu savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai apgaule įgijo 5000 Eur, priklausančių nukentėjusiajai R. V.
4. Be to jis, 2023-06-24, laikotarpyje nuo 12.31 val. iki 13.01 val., nukentėjusiosios E. R. V. bute, (duomenys neskelbtini), prisistatydamas policijos pareigūnu ir mobiliojo ryšio telefone parodydamas tariamo policijos pareigūno pažymėjimo nuotrauką, kurioje nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija „Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, pažymėjimo numeris (duomenys neskelbtini), R. J., galioja iki 2024-06-15“, siekdamas užvaldyti nukentėjusios turtą - 5000 Eur grynųjų pinigų, pasisavino valstybės tarnautojo vardą neteisėtiems veiksmams atlikti.
5. Be to jis, apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, siekdami apgaule įgyti svetimą turtą – nukentėjusiojo V. V. turimus grynuosius pinigus, 2023-06-25 apie 11.33 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš neteisėtai turėto mobiliojo ryšio telefono, kuriame buvo įdėta SIM kortelė su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), paskambinus nukentėjusiajam į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir pateikus melagingą informaciją apie tai, kad jo turimi pinigai yra netikri ir juos nukentėjusysis turi atiduoti atvykstančiam policijos pareigūnui, pokalbio metu, laikotarpyje nuo 11.33 val. iki 12.47 val., E. T. gavęs nurodymus iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, atvyko pas nukentėjusįjį į butą, (duomenys neskelbtini), bei apsimetęs policijos pareigūnu, telefone parodęs tariamo policijos pareigūno pažymėjimo nuotrauką, iš nukentėjusiojo V. V. paėmė 5150 Eur, tokiu būdu savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai apgaule įgijo 5150 Eur, priklausančių nukentėjusiajam V. V..
6. Be to jis, 2023-06-25, laikotarpyje nuo 11.33 val. iki 12.47 val., nukentėjusiojo V. V. bute, (duomenys neskelbtini), prisistatydamas policijos pareigūnu ir mobiliojo ryšio telefone parodydamas tariamo policijos pareigūno pažymėjimo nuotrauką, kurioje nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija „Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, pažymėjimo numeris (duomenys neskelbtini), R. J., galioja iki 2024-06-15“, siekdamas užvaldyti nukentėjusiojo turtą - 5150 Eur grynųjų pinigų, pasisavino valstybės tarnautojo vardą neteisėtiems veiksmams atlikti.
II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai
7. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. T. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-06-21 nuosprendį ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
7.1. Nurodo, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, atsiprašė nukentėjusiųjų, jo padarytos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, be to, padaryti nusikaltimai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 289 straipsnį sudaro idealiąją sutaptį kiekvieno iš trijų nukentėjusiųjų atžvilgiu. Teigia, jog nuosprendyje nurodoma, kad E. T. baustas administracine tvarka ir paskirtų baudų nemoka, tačiau tai yra netiesa, kadangi visos jam skirtos administracinės baudos yra sumokėtos ir tai patvirtina prie apeliacinio skundo pridedamas Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) sistemos išrašas. Nuosprendyje taip pat nurodoma, kad nuteistasis yra įtariamas analogiškų nusikalstamų veikų kaip ir šioje byloje padarymu ir dėl to atliekamas ikiteisminis tyrimas Klaipėdos apskrities VPK. Nuteistasis neneigia, jog yra padaręs ir daugiau analogiškų veikų, dėl jų atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau pažymi, kad tos veikos padarytos panašiu laikotarpiu kaip ir veikos, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Teigia, kad ne jo kaltė, kad ikiteisminiai tyrimai nebuvo sujungti ir tokiu būdu yra didinamas jo teistumų skaičius. Pažymi, kad nusikalstamos veikos padarytos prieš metus laiko, t .y. per paskutinius metus jis jokių naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, o tai rodo, jog jo požiūris į visuomenės elgesio normas bei pats elgesys keičiasi į gerąją pusę. Supranta, kad pasielgė netinkamai ir lengvabūdiškai, tokiu savo elgesiu nesididžiuoja ir jo nepateisina, vertina kritiškai.
7.2. Pripažįsta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiesiems neatlygino padarytos žalos, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo žinoma apie pareikštus civilinius ieškinius, taip pat nebuvo žinomos nukentėjusiųjų banko sąskaitos, kur galėtų pervesti pinigus, skirtus civilinių ieškinių atlyginimui. Supranta, kad civilinius ieškinius turės atlyginti, tačiau didesnes galimybes juos atlyginti turės atlikdamas su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ir, priešingai, atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę ir nesant darbo įkalinimo įstaigoje, jis negalės pradėti atlyginti civilinių ieškinių nukentėjusiesiems.
7.3. Mano, kad jo atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti ir atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, t. y. neizoliavus jo nuo visuomenės. Jo atžvilgiu paskirta reali 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė pasiektų iš esmės tik vieną iš bausmės tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 41 straipsnio 2 dalyje – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Teigia, jog dėl tokios bausmės nuteistasis neteks darbo ir ateityje jam gali būti sunku įsilieti į darbo rinką, o izoliavimas nuo visuomenės itin neigiamai paveiks jo socialinius ryšius su tėvais ir kitais artimais giminaičiais. Teismas, skirdamas bausmę, turėjo atsižvelgti į tai, kad po šios nusikalstamos veikos nepadarė jokių kitų naujų nusikalstamų veikų, savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, suprato padarytų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį. Be to, teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad jo elgesys tikrai keičiasi į gerąją pusę, kad jis stengiasi keisti savo gyvenimo būdą, susirado darbą, tačiau šiuo metu nedirba dėl patirtos kojos traumos ir užsitęsusio gydymo, turi pastovią gyvenamąją vietą.
8. Atsiliepimų į nuteistojo E. T. apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
9. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. T. ir jo gynėjas advokatas V. P. prašo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
10. Nuteistojo E. T. apeliacinis skundas tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
11. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
12. Nuteistasis E. T. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl E. T. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o taip pat šias veikas kvalifikuodamas, padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir E. T. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 289 straipsnį. (3 epizodai padaryti idealia sutaptimi). Nuteistasis E. T. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme, mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta ir prašo skirti švelnesnę bausmę arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistasis apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl nuteistajam E. T. paskirtos bausmės
13. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).
14. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
15. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo E. T. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam E. T. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.
16. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 289 straipsnyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas E. T. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaudė laisvės atėmimu 1 metams, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 289 straipsnyje, padarymą nubaudė laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Skirdamas bausmę E. T. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad E. T., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 6 nusikalstamas veikas, veikos baigtos. Visos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (3 t., b. l. 177-181). Nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, tačiau šiuo metu yra teistas du kartus (3 t., b. l. 182-191). Nors kaltinamasis nurodė, kad dirbo prie paminklų gamybos pas M. J., kuris vykdo individualią veiklą (3 t., b. l. 172) ir gavo pajamų, tačiau beveik per metus nuo nusikalstamų veikų padarymo, nukentėjusiems padarytos turtinės žalos neatlygino net iš dalies. Klaipėdos apskrities Vyriausiame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame E. T. įtariamas analogiškų nusikalstamų veikų, kaip nagrinėjamoje byloje, padarymu (BK 182 straipsnio 1 dalis, BK 289 straipsnis). Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jis kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 261 straipsnį.
17. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje
18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo E. T. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamas veikas paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant mažesnį už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam E. T. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra per griežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti švelnesnes kitos rūšies bausmes E. T. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Nors nuteistasis E. T. nurodė, kad jis administracine tvarka yra nebaustas ir šiuo metu yra susiradęs darbą, turi pastovią gyvenamą vietą, tačiau nuteistojo asmenybė rodo, kad asmuo nesupranta daromų nusikalstamų veikų pavojingumo ir kritiškai savo elgesio nevertina, jo nekeičia, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Nors asmuo skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už nusikalstamas veikas tuo laikotarpiu, kai jis buvo neteistas, tačiau iš ankstesnių nuosprendžių matyti, kad jis nusikalstamas veikas, už kurias yra šiuo metu nuteistas, padarė panašiu laikotarpiu, t. y. jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Tai, kad nuteistasis E. T. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. E. T. be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šių nusikalstamų veikų padarymą, tačiau to nepaisė ir toliau vykdė nusikalstamas veikas.
19. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, E. T. paskirta galutinė bausmė už jo padarytas nusikalstamas veikas atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti ar skirti kitos rūšies bausmę nėra jokio pagrindo.
Dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo
20. BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, jog E. T. yra gana jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.), pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl savo elgesio, sutiko su tuo, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau šiuo metu jau yra teistas du kartus, paskirtos bausmės neatlikęs. Kaip jau minėta, Klaipėdos apskrities Vyriausiame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame E. T. įtariamas nusikalstamų veikų numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (3 epizodai), BK 289 straipsnyje (3 epizodai), padarymu. Be to, Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jis kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 261 straipsnį. Pirmos instancijos teismo nuomone, šios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad kaltinamasis nesupranta daromų nusikalstamų veikų pavojingumo ir kritiškai savo elgesio nevertina, jo nekeičia ir neketina keisti, todėl nėra pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti E. T. atidėjus paskirtos bausmės vykdymą.
21. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybės.
22. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pažymėtina, kad E. T. paskirtos bausmės dydis ir padarytų nusikalstamų veikų kategorija atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau egzistuoja ir vertinamoji sąlyga, pagal kurią bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nustatęs formalų pagrindą bausmės vykdymo atidėjimui, teismas turi teisę, bet ne pareigą, atidėti paskirtos bausmės vykdymą, o sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe.
23. Kaip jau minėta, šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis padarė 6 nesunkias nusikalstamas veikas, šiuo metu nors E. T. yra teistas 2 kartus, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas. Iš ankstesnių teistumų ir iš šio skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos per gan trumpą laikotarpį nuo 2023-06-23 iki 2023-07-15. Iš LITEKO duomenų matyti, kad šiuo metu E. T. atžvilgiu yra nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos (Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. 1 d., 289 str. ir Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teisme dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 261 str., 206 str. 1 d., 261 str.), tačiau šiose bylose teismo sprendimai nėra priimti, todėl teismas šiuo metu vadovaujasi LR Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Be to, nuteistasis E. T. yra nevedęs (3 t., b. l. 171), iki nusikalstamų veikų padarymo visada buvo dirbantis (3 t., b. l. 172, 174-175), net ir po nusikalstamų veikų padarymo asmuo vykdė individualią veiklą, tačiau dėl ilgalaikio nedarbingumo šią veiklą nutraukė ir šiuo metu intensyviai ieškosi darbo (3 t., b. l. 172, 4 t., b. l. 151-152, 171-173, 185-189). Nuteistasis E. T. pateikė VMI pažymą iš kurios matyti, kad mokesčiai ir baudos sudaro 0,00 Eur, tačiau iš administracinių baustumų pažymos matyti, kad asmuo nuo 2020 metų pradžios buvo baustas administracine tvarka 9 kartus piniginėmis baudomis iš kurių 7 yra sumokėtos, o paskutinės dvi, kurios buvo paskirtos po apeliacinio skundo surašymo nėra įvykdytos, kadangi nuteistasis šiuo metu yra nedirbantis ir neturi galimybės paskirtų baudų sumokėti. (4 t., b. l. 174-178) Be to, nuteistasis E. T. laikotarpiu nuo 2024-08-20 iki 2024-09-03 gydėsi (duomenys neskelbtini) gydymo skyriuje ir šiuo metu gydymas yra tęsiamas (4 t., b. l. 184).
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas nuteistojo asmenybę bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, visgi konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje esančios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia prieiti išvadą, kad E. T. izoliavimas nuo visuomenės paskirtos bausmės laikotarpiui – 1 metams 1 mėnesiui turės didesnį neigiamą, nei teigiamą poveikį jo asmenybei, todėl šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo nurodytu teiginiu, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai atlikus bausmę.
25. Šios aukščiau išvardintos bei aptartos teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės leidžia spręsti, kad E. T. yra linkęs keisti savo neteisėtą elgesį ir tikslas sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų ateityje bei nubausti už padarytą nusikaltimą, gali būti pasiektas ir neizoliavus jo nuo visuomenės.
26. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas nuteistajam E. T. paskirtos 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metų laikotarpiui, be intensyvios priežiūros, ir paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas – per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir dirbti arba ieškoti darbo per Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, bei dalyvauti Probacijos tarnybos parengtoje elgesio pataisos programoje, ją užbaigiant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Minėtos pareigos skiriamos atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis šiuo metu ieškosi darbo ir yra suinteresuotas dirbti, be to, dalyvavimas elgesio pataisos programoje leis keisti asmens požiūrį į daromas nusikalstamas veikas.
27. Teisėjų kolegijos nuomone, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir nustatant nuteistajam tinkamai parinktus įpareigojimus, be to, nuteistajam žinant, kad jų nevykdant bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis gali būti nukreiptas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
28. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024 m. rugsėjo 4 d. pažymą Nr. APD-2024-08559, kurioje prašoma priteisti valstybei 208,33 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjo advokato V. P. nuteistajam E. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (4 t., b. l. 167).
29. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).
30. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.
31. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 21 d. nuosprendį apskundė nuteistasis E. T. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi (4 t., b. l. 164) nuteistajam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas V. P. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo E. T. apeliacinį skundą tenkina. Atsižvelgus į bylos išnagrinėjimo rezultatą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą E. T. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 21 d. nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5 ir 6 punktais, E. T. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
- per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei dirbti arba ieškotis darbo per Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį;
- dalyvauti Probacijos tarnybos parengtoje elgesio pataisos programoje, ją užbaigiant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priteisimo.