Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2S-495-368/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-08-31
Bylos Nr.: 2S-495-368/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-03602-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.

Teisėjas: Egidijus Mockevičius (pirm.)
Suinteresuotas asmuo: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pareiškėjas: "Talša"

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2S-495-368/2022Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03602-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.4; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.2 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 31 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8891-1031/2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Talša“ kreipėsi į teismą pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad UAB „Talša“ nuosavybės teise valdo mobilaus ryšio bokštą, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris būtų (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad nuosavybės teise, adresu (duomenys neskelbtini), valdo nekilnojamojo turto registre įregistruotą statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio statybos pabaigos metai yra 1953. Pareiškėja nuosavybės teise, adresu (duomenys neskelbtini), valdo nekilnojamojo turto registre neįregistruotą statinį – mobilaus ryšio bokštą, kurio unikalus numeris būtų (duomenys neskelbtini) (toliau – Mobilaus ryšio bokštas), statybos metai 1970, o visas aukščiau nurodytas pareiškėjos valdomas turtas, tiek įregistruotas nekilnojamojo turto registre, tiek ir neįregistruotas nekilnojamojo turto registre, sujungtas neatsiejama jungtimi – kabeliu ir sudaro vieną visumą. Pareiškimą grindžia 1990 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymu Nr. 72.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Talša“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir jį grąžino pareiškėjai.

4. Teismas nustatė, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi, palikta galioti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartimi, atsisakė priimti identišką pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nurodė, kad pareiškėja dėl Mobiliojo ryšio bokšto įteisinimo gali inicijuoti viešojo administravimo procedūras arba kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

5. Teismas atsižvelgęs, kad pareiškėjai pasirinkus tokį patį teisių gynimo būdą – pareiškus tokį patį pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir grindžiant jį tais pačiais juridiniais faktais, kuomet pirmos instancijos teismas įsiteisėjusioje nutartyje jau buvo nurodęs, kad negali nustatyti ypatingąja teisena juridinę reikšmę turinčio fakto, jog mobilaus ryšio bokštas pareiškėjai priklauso nuosavybės teise, teismas sprendė, kad tokio paties pareiškimo nagrinėti negali ir atsisakė jį priimti (Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau –CPK) 137 straipsnio 1 dalie 4 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) UAB „Talša“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai teigia, kad UAB „Talša“ pareiškimas yra identiškas pareiškimui, dėl kurio buvo sprendžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. 2YT-6251-776/2022. Minėtoje byloje nebuvo pateiktas 1990 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymas Nr. 72 (toliau – Įsakymas) dėl Šiaulių statybos tresto reorganizavimo, kuriuo nuo 1990 m. gruodžio 1 d. reorganizuotas Šiaulių statybos trestas į įsakyme nurodytas valstybines įmones, tame tarpe ir nurodyta ir UAB „Talša“, ir patvirtinti minėtų įmonių įstatai, bei nurodyta Šiaulių statybos treste esantį valstybinį turtą paskirstyti įmonėms pagal priklausomybę, atsižvelgiant į jų veiklos pobūdį, reorganizuotoms įmonėms palikti gamybinių, sutartinių ir kitų ryšių tęstinumą. Pareiškėjui radus Įsakymą ir dokumentą pateikus teismui, yra pagrindas teismui spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas

Dėl atsisakymo priimti pareiškimą

9. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo pareiškimą, nurodydamas, kad apeliantė pareiškime nurodė tas pačias aplinkybes, kurios buvo nagrinėtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gegužės 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-6251-776/2022, kuria teismas atsisakė priimti pareiškimą. Ankstesniam teismui sprendžiant dėl pareiškimo priėmimo pareiškėja nebuvo radusi ir nebuvo pateikusi teismui Įsakymo, todėl pareiškimai nėra identiški.

10. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas įtvirtinta, kad jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą.

11. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti tapataus ieškinio sampratą, yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl tapataus ieškinio konstatavimo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas; kt.).

12. Nagrinėjamoje byloje apeliantė kelia pareiškimo faktinio pagrindo tapatumo ankstesniam pareiškimui, kurį teismas įsiteisėjusia nutartimi atsisakė priimti.

13. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 38 punktas). Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 23 punktas). Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas).

14. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gegužės 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-6251-776/2022 atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Talša“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-342-267/2022, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 16 d. nutartį paliko nepakeistą. Iš minėtos 2022 m. gegužės 16 d. nutarties matyti, kad pareiškėja kaip ir nauju pareiškimu kreipėsi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo po to, kai VĮ Registrų centras 2022 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė įrašyti mobiliojo ryšio bokšto kadastro duomens į Nekilnojamojo turto kadastrą ir 2022 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į šį mobiliojo ryšio bokštą. Pareiškėja ankstesniame ir naujame nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 94/100 dalys pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Tilžės g. 156, Šiaulių m. sav., Šiaulių m. sav., su kuriuo mobilaus ryšio bokštas yra sujungtas neatsiejama jungtimi ir sudaro bendrą vientisą kompleksą, o mobilaus ryšio bokštas yra apskaitytas bendrovės balanse kaip ilgalaikis turtas. Naujame pareiškime pareiškėja nurodė, kad nuosavybės teise valdo Mobilųjį ryšio bokštą.

15. 2022 m. gegužės 16 d. nutartyje teismas konstatavo, kad pareiškėja nurodė, kad mobilaus ryšio bokštas buvo pastatytas 1970 m., todėl pareiškėjai nenurodžius, kad ji buvo įgijusi nuosavybės teises į bokštą praeityje, teismas negali nustatyti ypatingąja teisena juridinę reikšmę turinčio fakto, kad šis turtas pareiškėjai priklauso nuosavybės teise. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad pareiškėja dėl mobiliojo ryšio bokšto įteisinimo gali inicijuoti viešojo administravimo procedūras arba kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. birželio 15 d. nutartyje papildomai paaiškino, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad 1970 metais statyto mobiliojo ryšio bokšto pareiškėjos nuosavybę patvirtinantys dokumentai yra prarasti, gali būti reikšmingos tik pareiškus ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 135 straipsnio reikalavimus, dėl nuosavybės teisės įgijimo (CK 1.138 straipsnis, CPK 5 straipsnis).

16. Byloje minėtų priimtų Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gegužės 16 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 15 d. nutarčių matyti, kad pareiškėja ankstesniame pareiškime, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nebuvo nurodžiusi, kad praeityje buvo įgijusi nuosavybės teisę į mobiliojo ryšio bokštą ir kad yra dokumentas (Įsakymas), pagal kurį UAB „Talša“ priskirtas Mobiliojo ryšio bokštas bendromis komunikacijomis susietas su statiniu, adresu (duomenys neskelbtini), mobiliam ryšiui palaikyti.

17. Iš pareiškėjos kartu su nauju pareiškimu pateikto Įsakymo matyti, kad nuspręsta reorganizuoti Šiaulių statybos trestą į šiame Įsakyme nurodytas valstybės įmones, tarp kurių minima ir pareiškėja, kuri tuo metu vadinosi valstybės įmonė „Talša“; Šiaulių statybos treste esantį valstybės turtą paskirstyti įmonėms pagal priklausomybę, atsižvelgiant į jų veiklos pobūdį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėja, naujame pareiškime nurodytas pareiškimo pagrindas nėra identiškas nurodytam ankstesniame pareiškime, nors pareiškimo dalykas ir šalis sutampa. Naujame pareiškime nurodyta nauja aplinkybė, jog pareiškėja nuosavybės teise valdo Mobilųjį ryšio bokštą, valdymą įrodinėja Įsakymu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl pareiškime nurodytos naujos aplinkybės, kurios pareiškėja nebuvo nurodžiusi ankstesniame pareiškime – jog UAB „Talša“ nuosavybės teise valdo Mobilaus ryšio bokštą, įvertinant tai, kad pareiškėja pateikė naują dokumentą, siekdama įrodyti nuosavybę – Įsakymą. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar įvertinus naują įrodymą, pareiškimo pagrindas sutampa.

Dėl procesinės baigties

18. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog naujas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra identiškas, neatsižvelgė į pareiškime nurodytą naują aplinkybę bei pateiktą naują įrodymą, ir nesivadovavo teismų praktikoje suformuotais išaiškinimais, sprendžiant dėl pareiškimo pagrindo tapatumo ir dėl to nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos UAB „Talša“ pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Mockevičius