Utenos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Leonas Jankauskas, UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“, UAB „Ignitis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Leonas Jankauskas 2020 m. lapkričio 25 d. patvarkymu Nr. S-20-53-23310 netenkino pareiškėjos skundo ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, skundą kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkyme nurodoma, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo teisme nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, mirusios skolininkės V. A. palikimo perėjimo valstybei juridinis faktas (nuosavybės teisė) įregistruotas 2020-10-13 (pagrindas - Palikimo priėmimo faktas). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai teisinę reikšmę pagal CK 5.61 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas - įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus - buvo atliktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą (valstybė palikimą priėmė 2020-10-13), toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-63/2011, 3K-3-91/2013). Atkreipė dėmesį į tai, jog CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas - suteikti įpėdiniai informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat, kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (pvz., nekilnojamojo turto). Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo. Pažymėjo, jog iš vykdomosios bylos Nr. 0053/07/02915/1 esančių duomenų matyti, kad antstolis 2006-06-16 areštavo skolininkei priklausantį butą, esantį (duomenys neskeltini), unikalus Nr. (duomenys neskeltini), skelbė turto pardavimą iš varžytynių, taip pat vykdomojoje byloje Nr.0053/13/00574/1 2013-10-16 areštavo pinigines lėšas. Kitose, skundžiamose vykdomosiose bylose Nr. 0053/07/02824/1 ir Nr. 0053/08/01058/1 areštuotas skolininkei priklausantis butas, esantis (duomenys neskeltini), unikalus Nr. (duomenys neskeltini), areštuotas 2018 m. spalio 31 d., praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Valstybė savo teises ir pareigas paveldėjimo teisiniuose santykiuose įgyvendina per valstybės institucijas, kurios vykdo joms priskirtas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019, kuria pažymima, kad valstybę paveldėjimo santykiuose atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija. Valstybinė mokesčių inspekcija yra AIS duomenų gavėja, todėl, vykdydama savo funkcijas, turi teisę gauti duomenis apie skolininkus, išieškotojus bei išieškomų skolų dydį, o valstybės paveldėjimo atveju - informaciją apie tai, ar palikėjo atžvilgiu nėra pradėtų vykdomųjų bylų. Nutartyje Lietuvos Aukščiausias Teismas pasisako, kad tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo AIS sistemoje yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo

dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi. Antstolių informacinės sistemos nuostatų (toliau - Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (nauja redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.), 23 punktas nustato, kad antstolių informacinės sistemos duomenų gavėjai yra kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos ir finansų įmonės, kurios teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu, kreditingumo vertinimo paslaugas teikiančios įmonės, Valstybinė mokesčių inspekcija, teismai, bankroto administratoriai, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti. Šiame punkte nurodytiems duomenų gavėjams, išskyrus bankroto administratorius, teikiami šių nuostatų 15.2-15.4, 16.3-16.9 papunkčiuose išvardyti duomenys, t. y. tarp jų ir duomenys apie vykdomąsias bylas, skolininkus ir išieškotojus. Nuostatų 11.2 punkte įtvirtinta, kad Antstolių informacinės sistemos paslaugų gavėjai, be kita ko, yra ir asmenys, dalyvaujantys elektroninėse varžytynėse ar elektroniniuose aukcionuose; asmenys, kurie naudojasi elektroninėmis vykdomosios bylos paslaugomis (toliau - paslaugų gavėjai), kiti asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka tiesioginėms funkcijoms atlikti yra reikalingi Antstolių informacinės sistemos duomenys. Nuostatų 23 punkte Turto bankas nėra tiesiogiai įvardintas kaip AIS duomenų gavėjas (skirtingai nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos), todėl ji gali būti priskiriama prie kitų paslaugų gavėjų (nuostatų 11.2 punktas), kurie turi galimybę su VĮ Registrų centru sudaryti atitinkamas paslaugų teikimo sutartis. Šiuo metu Turto bankas turi sudaręs tokią sutartį, todėl yra AIS visų duomenų gavėja (telefonu informavo Turto banko atstovas). Įgyvendindamos paveldėjimo funkcijas, valstybę atstovaujančios institucijos (tiek Valstybinė mokesčių inspekcija, tiek Turto bankas) turi teisę naudotis valstybės informaciniais ištekliais, kuriuos sudaro kelioms institucijoms svarbi informacija, apdorojama valstybės informacinėse sistemose ir žinybiniuose registruose, ir šią informaciją apdorojančios informacinės sistemos ir valstybės registrai (Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 3 straipsnis). Valstybės informacinė sistema - valstybės institucijai (institucijoms) ar valstybės įstaigai (įstaigoms) teisės aktų nustatytoms funkcijoms, išskyrus vidaus administravimą, atlikti reikalingą informaciją apdorojanti teisinių, organizacinių, techninių ir programinių priemonių visuma (Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Valstybės informacinės sistemos duomenys yra vieši ir per valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką teikiami susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, institucijoms, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip (Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 35 straipsnio 2 dalis). AIS yra informacinė sistema, patenkanti į minėto įstatymo reglamentavimo sritį. Turto bankas yra viena iš valstybę atstovaujančių institucijų, kuri teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę naudotis valstybės informaciniais ištekiais, iš jų ir AIS duomenimis. Atkreipė dėmesį, jog skolininkės mirties (palikimo atsiradimo) momentu jau buvo vykdomas išieškojimas vykdomosiose bylose kreditorių UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ ir UAB „Ignitis“ naudai, t. y. duomenys AIS apie pradėtą išieškojimą (pareikštą reikalavimą) buvo, todėl daro išvadą, kad jeigu bent viena iš paveldėtoją (valstybę) atstovaujančių institucijų konkrečioje vykdomojoje byloje buvo AIS duomenų gavėja, tai yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką. Šiuo atveju papildomi kreditoriaus veiksmai buvo nereikalingi ir antstolis pagrįstai skundžiamais patvarkymais mirusią skolininkę pakeitė jos turtines teises ir pareigas perėmusia Lietuvos Respublika.

Pareiškėja atsiliepimo į antstolio Leono Jankausko 2020-11-25 patvarkymą nepateikė. Patvarkymas pareiškėjai įteiktas 2021 m. sausio 4 d.

Suinteresuotas asmuo UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ atsiliepimo į antstolio Leono Jankausko 2020-11-25 patvarkymą bei pareiškėjos skundą nepateikė. Skundas, patvarkymas suinteresuotam asmeniui įteiktas 2021 m. sausio 5 d.

Suinteresuotas asmuo UAB „Ignitis“ atsiliepimo į antstolio Leono Jankausko 2020-11-25 patvarkymą bei pareiškėjos skundą nepateikė. Skundas, patvarkymas suinteresuotam asmeniui įteiktas 2021 m. sausio 4 d.

Byla dėl antstolio veiksmų išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį bylos šalys informuotos teismo pranešimais ir paskelbiant atitinkamo turtinio pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis Leonas Jankauskas vykdo: vykdomąją bylą Nr. 0053/07/02915/1 pradėtą pagal 2005 m. lapkričio 10 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-64-7212 dėl 1127,29 Eur (3892,29 Lt) žalos išieškojimo iš skolininkės V. P. (A.) išieškotojos UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“; vykdomąją bylą Nr. 0053/13/00574/1 pradėtą pagal 2013 m. liepos 12 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą (teismo įsakymą) Nr. L2-429-277/2013 dėl solidarios 10242,81 Eur (35366,36 Lt) skolos, 5 proc. palūkanų bei lygiomis dalimis 76,75 Eur (265 Lt) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkų V. A. ir P. A. išieškotojos UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“; vykdomąją bylą Nr. 0053/07/02824/1 pradėtą pagal 2002 m. gegužės 6 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-273-03/2002 dėl 168,99 Eur (583,48 Lt) išieškojimo iš skolininkės V. P. (A.) išieškotojos AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (dabartinis pavadinimas - UAB „Ignitis““; vykdomąją bylą Nr. 0053/08/01058/1 pradėtą pagal 2006 m. balandžio 4 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą (teismo įsakymą) Nr. L2-281-286/2006 dėl 2809,25 Eur (9699,77 Lt) skolos, 21,07 Eur (72,75 Lt) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės V. P. (A.) išieškotojos UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“

Vykdant priverstinį skolų išieškojimą iš skolininkės V. A. (P.) nustatyta, kad skolininkė (duomenys neskeltini) mirė. Po skolininkės mirties, jos palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama Turto banko.

Antstolis Leonas Jankauskas: 2020 m. lapkričio 6 d. vykdomojoje byloje Nr. 0053/13/00574/1 priėmė patvarkymą Nr. S-20-53-21968, kuriuo skolininkė V. A. keičiama į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Turto banko; 2020 m. lapkričio 6 d. vykdomojoje byloje Nr. 0053/07/02915/1 priėmė patvarkymą Nr. S-20-53-21965, kuriuo skolininkė V. A. keičiama į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Turto banko; 2020 m. lapkričio 6 d. vykdomojoje byloje Nr. 0053/07/02824/1 priėmė patvarkymą Nr. S-20-53-21964, kuriuo skolininkė V. A. keičiama į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Turto banko; 2020 m. lapkričio 6 d. vykdomojoje byloje Nr. 0053/08/01058/1 priėmė patvarkymą Nr. S-20-53-21966, kuriuo skolininkė V. A. keičiama į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Turto banko.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja skundžia antstolio 2020 m. lapkričio 6 d. patvarkymus Nr. S-20-53-21966 ir Nr. S-20-53-21964, dėl šalies pakeitimo vykdymo procese. Pareiškėja nurodo, jog Turto arešto aktų registro duomenimis, antstolė Nijolė Dutkevičienė vykdomojoje byloje, vykdomoje pagal 2005-11-10 vykdomąjį dokumentą Nr. 1-64-712, 2006-06-19 įregistravo turto, esančio (duomenys neskeltini), areštą, kurio mastas - 1 862,84 Eur. Kiti antstolio Leono Jankausko areštai vykdomosiose bylose Nr. 0053/13/00574/1, Nr. 0053/08/01058/1 ir Nr. 0053/07/02824/1 įregistruoti 2018-10-31, t.y. praleidus 3 mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimas pareikšti. Pažymėjo, jog Antstolių informacinėje sistemoje nepateikti jokie dokumentai apie valstybės paveldėto turto areštus minėtose vykdomosiose bylose. Paprašius dokumentų, pagrindžiančių antstolio išieškomos skolos išviešinimą CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka Nr. 0053/13/00574/1, Nr. 0053/08/01058/1 ir Nr. 0053/07/02824/1, antstolio kontora atsiuntė 2013-10-16 patvarkymą areštuoti lėšas vykdomojoje byloje Nr. 0053/13/00574/1, kuriuo banko sąskaitose areštuota 11 317,21 Eur suma. Pagal pateiktą informaciją antstolio kontora minėtose vykdomosiose bylose išieško 18 218,88 Eur skolą, tame skaičiuje 17 990,75 Eur skola - UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ naudai, ir 228,13 Eur skola - UAB „Ignitis“. Minėtose vykdomosiose bylose neišieškota 1 498,28 Eur vykdymo išlaidų suma. Pažymėjo, kad laiku išviešinti areštai tik vykdomosiose bylose Nr. 0053/07/02915/1 ir Nr. 0053/13/00574/1. Atsižvelgiant į tai, kad areštai vykdomosiose bylose Nr. 0053/08/01058/1 ir 0053/07/02824/1 įregistruoti praleidus 3 mėnesių terminų kreditoriniams reikalavimas pareikšti, mano, jog yra pagrindas spręsti dėl antstolio patvarkymų Nr. S-20-53-21966 ir Nr. S-20-53-21964 panaikinimo šiose vykdomosiose bylose.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnio 1 dalis numato, jog antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas šiame Kodekse nustatyta tvarka. Apie vykdymo proceso šalies pakeitimą antstolis praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Kasacinis teismas, pabrėždamas šios normos procesinį pobūdį yra pažymėjęs jog CPK 596 straipsnis yra tik proceso norma, kuri neatspindi materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t.y. ar kreditoriaus reikalavimas pareikštas CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas.

CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 str. 4 d. teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 pažymėjo, kad tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo Antstolių informacinėje sistemoje (toliau – AIS) yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios Antstolių informacinės sistemos duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi.

Nagrinėjamu atveju, vykdomųjų bylų Nr. 0053/08/01058/1 ir Nr. 0053/07/02824/1 duomenimis nustatyta, jog antstolis vykdo skolų išieškojimą iš palikėjos V. A. (P.) išieškotojai UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ ir AB „Rytų skirstomieji tinklai (dabartinis pavadinimas - UAB „Ignitis“). Po skolininkės mirties ((duomenys neskeltini)), 2020 m. spalio 13 d. palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama Turto banko. Bylos duomenimis nustatyta, jog apie vykdomą išieškojimą iš V. A. yra išviešinta AIS tiek palikėjai esant gyvai, tiek po jos mirties. Lietuvos Aukščiausias Teismas, pasisakydamas dėl palikėjo skolinių įsipareigojimų išviešinimo per AIS reikšmės tais atvejais, kai turtą paveldi valstybė, nurodė, jog valstybei paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujančios institucijos viena iš funkcijų – inicijuoti paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau ir – Taisyklių) 43 punktas). Įgyvendindama šią funkciją valstybės institucija turi teisę naudotis valstybės informaciniais ištekliais, kuriuos sudaro kelioms institucijoms svarbi informacija, apdorojama valstybės informacinėse sistemose ir žinybiniuose registruose, ir šią informaciją apdorojančios informacinės sistemos ir valstybės registrai (Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 3 straipsnis). AIS yra informacinės sistemos dalis, o valstybės institucija yra AIS duomenų gavėja, todėl, vykdydama savo funkcijas, turi teisę gauti duomenis apie skolininkus, išieškotojus bei išieškomų skolų dydį, o valstybės paveldėjimo atveju – informaciją apie tai, ar palikėjo atžvilgiu nėra pradėtų vykdomųjų bylų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-687/2019). Kadangi valstybei paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovauja atitinkama valstybės institucija, priklausomai nuo to, koks turtas paveldimas, šiuo atveju – Turto bankas, šiai institucijai kaip centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojai, taip pat yra numatyta pareiga inicijuoti paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu (Taisyklių 43 punktas, Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 straipsnis). Todėl šiai funkcijai įgyvendinti Turto bankas taip pat turi teisę naudotis valstybės informaciniais ištekliais, atitinkamai AIS, bei gauti informaciją apie palikėjo atžvilgiu pradėtas vykdomąsias bylas (Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 3 straipsnis, 35 straipsnio 1 dalis, Antstolių informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (nauja redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.) 11.2 punktas, 23 punktas). Taigi, nors Antstolių informacinės sistemos nuostatuose tiesiogiai nėra nurodyta, kad VĮ „Turto bankas“ yra AIS duomenų gavėjas, tačiau neabejotina, kad ši valstybės institucija, vykdydama savo funkcijas, susijusias su turto paveldėjimo valstybės vardu, priskirtina prie institucijų, kurios naudojasi valstybės informaciniais ištekliais, esančiais valstybės informacinėse sistemose, įskaitant AIS. Tokios pat pozicijos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas (2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1070-567/2020), Klaipėdos apygardos teismas (2020 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-55-1092/2020).

Nagrinėjamu atveju informacija AIS apie vykdomą priverstinį skolų išieškojimą iš palikėjos išviešinta dar esant gyvai palikėjai; registrų valdytojas ir paveldėtojas sutampa ir yra valstybė. Teismo vertinimu, tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo AIS sistemoje yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, nepriklausomai nuo to, kuris subjektas atstovautų valstybę paveldėjimo santykiuose, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi. Priešinga išvada, teismo vertinimu, būtų sunkiai suderinama su kreditorių lygiateisiškumo principu, nes kreditoriai, kurių reikalavimai buvo išviešinti AIS, būtų vertinami skirtingai CK 5.63 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu, kai valstybę paveldėjimo santykiuose atstovautų skirtingi subjektai (pvz., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM). Turto bankas nėra paveldėtojas, ši įmonė yra tik valstybės įgaliotas asmuo atlikti veiksmus valstybės vardu, todėl privalėjo susipažinti su visa įgaliojimą suteikusio subjekto valdoma informacija, privalėjo išnaudoti visas savo turimas galimybes sužinant ne tik apie mirusio asmens turtą valstybės valdomuose registruose, bet ir apie valstybės valdomuose registruose sukauptą informaciją apie skolas, kadangi valstybės įgalioto asmens galėjimas gauti valstybės turimą informaciją apie mirusio asmens skolas suponuoja valstybės įgalioto asmens pareigą šią informaciją priimti, todėl darytina išvada, kad apie mirusio skolininko skolas valstybei buvo išviešinta per valstybės valdomus dokumentus, t. y. valstybės valdomą AIS dar iki skolininko mirties AIS įregistruojant vykdomąją bylą su duomenimis apie esamą skolą. Be to, Turto bankas skunde pripažįsta, kad naudojasi AIS informacine sistema, kadangi nurodė, jog AIS nėra jokių papildomų duomenų apie turto areštą minėtose vykdomosiose bylose Nr. 0053/08/01058/1 ir Nr. 0053/07/02824/1. Taip pat ir antstolis L. J. 2020-11-25 patvarkyme Nr. S-20-53-23310 nurodė, jog Turto banko atstovas telefonu informavo, jog šiuo metu Turto bankas turi sudaręs su VĮ Registrų centru atitinkamas paslaugų teikimo sutartis, todėl yra AIS visų duomenų gavėja. Taigi, aptariamu atveju Turto bankui informacija apie priverstinį skolos išieškojimą buvo prieinama ir galėjo būti žinoma kaip AIS sistemos duomenų gavėjai. Pagal tai, kas išdėstyta, teismas vertina, jog egzistuoja pakankamas pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio reikalavimai dėl kreditoriaus reikalavimų išviešinimo.

Esant nustatytoms aplinkybėms ir remiantis aptarta teismų praktika, darytina išvada, kad antstolis 2020 m. lapkričio 6 d. patvarkymus Nr. S-20-53-21966 ir Nr. S-20-53-21964 vykdomosiose bylose Nr. 0053/08/01058/1 ir Nr. 0053/07/02824/1, priėmė teisėtai ir pagrįstai, todėl naikinti skundžiamą patvarkymą skunde nurodytais pagrindais ir motyvais, nėra pagrindo (CPK 596 straipsnio 1 dalis).

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atlikdama vykdymo veiksmus antstolė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė, pareiškėjos skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 513 straipsniu teismas,

nutaria:

pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Turto banko, skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0053/07/02915/1, Nr. 0053/13/00574/1, Nr. 0053/07/02824/1, Nr. 0053/08/01058/1 grąžinti antstoliui Leonui Jankauskui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.