- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-02
- Bylos Nr.
- II-169-1023/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01338-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Pareiškėjas
- M. P.
- Advokatai
- Kęstutis Jonaitis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. P. atstovo advokato Kęstučio Jonaičio skundą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos 2023 m. spalio 13 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo panaikinti 2023 m. spalio 13 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos (toliau – ir institucija) viršininko E. J. nutarimą administracinio nusižengimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną M. P. atžvilgiu nutraukti, o netenkinus aukščiau nurodyto prašymo, prašo pakeisti 2023 m. spalio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir M. P. sumažinti paskirtą administracinę nuobaudą arba jos neskirti.
2. Pateiktame skunde nurodoma, jog 2023 m. birželio 23 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2023/1214 buvo papildytas 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiantį Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, Priedu M25, įtraukiant KN kodu 44 prekių pavadinimą „Mediena ir medienos gaminiai, medžio anglys“ ir ši nauja 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 833/2014 redakcija buvo paskelbta tik 2023 m. birželio 23 dieną. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjo inkriminuoto administracinio pažeidimo veiksmai, importuojant iš Kazachstano Rusijos Federacijos kilmės medžio granules, buvo atlikti 2022 m. liepos 11 dieną, t.y. 11 mėnesių iki 2023 m. birželio 23 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2023/1214, kuriuo buvo papildytas 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, įtraukiant naujas prekes su pavadinimu „Mediena ir medienos gaminiai, medžio anglys“, priėmimo ir paskelbimo dienos. Nurodoma, kad negalima iš asmens reikalauti laikytis elgesio taisyklių, kurių nebuvo jam darant veiką ir todėl negalėjus žinoti būsimų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju Institucijos priimtame Nutarime konstatuojama, kad Pareiškėjo veiksmuose nenustatyti tyčios požymiai, o Pareiškėjas ANK 515 straipsnyje nustatytą pažeidimą padarė dėl neatsargumo ir jo formos nerūpestingumo (du prekių vagonai buvo įvežti netrukus po sankcijų įsigaliojimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo numatyti, kad prekių logistika užtruks, šio proceso bendrovė negalėjo kontroliuoti, nes vagonai iš Kazachstano keliauja nuo trijų iki keturių savaičių. Šis pažeidimas padarytas ne nuo bendrovės priklausančių priežasčių, o nuo vagonų sąstatų formavimo, kurio bendrovė negalėjo kontroliuoti). Pareiškėjas nėra baustas už analogiško pažeidimo padarymą, neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų, pažeidimą padarė pirmą kartą, yra dirbantis, byloje nėra jokių kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų. Šiuo konkrečiu atveju pažeidimas buvo vienkartinis - ir tokia veika nedelsiant buvo nutraukta (sekantys medienos granulių siuntos buvo ne Rusijos Federacijos kilmės ir buvo siunčiamos ne iš Rusijos Federacijos). Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad šis pažeidimas buvo atsitiktinis ir M. P. ateityje pažeidimų nedarys. Vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, teigiama, kad Pareiškėjui pagal ANK 515 straipsnį paskirtas straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkis - 3100 Eur dydžio bauda, yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Skunde nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą dėl padaryto nusižengimo taikyti Pareiškėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam paskirtą 3100 Eur baudą sumažinti iki 200 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas palaikė skundą pilna apimtimi. Nurodo, kad ginčas kilo dėl 1-ojo epizodo. Pagrindas yra 2014 m. liepos 31 d. reglamentas Nr. 833/2014, kuris buvo keičiamas 24 kartus. Pagal instituciją 2022 m. balandžio 8 d. reglamente 2022/576, jau nurodyta KN44. Tai tryliktas reglamento pakeitimas. 5K straipsnio 4 dalis netaikoma sutarčiai sudarytai iki 2022 m. balandžio 9 d. Vagonai įvažiavo 2022 m. liepos 11 d. Jis turėjo teisę pabaigti vykdyti sutartį iki 2022 m. spalio 10 d., nes sutartis sudaryta iki 2022 m. balandžio 8 d. FNTT nesiaiškino kada sutartys sudarytos – ar iki 2022 m. balandžio 8 d. ar vėliau. Pripažįstama, kad paskelbus teisės aktus Pareiškėjas turėjo apie juos žinoti, nes jų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Pareiškėjas tikėjosi, kad prekės įvažiuos iki liepos 10 d., o jei neįvažiuos manė, kad prekių neįleis muitinė. Prekės nebuvo sulaikytos jas įvežant pro sieną, jos buvo deklaruotos, o „Lietuvos geležinkelių“ atsakingi asmenys, pasienio tarnyba, muitinė, (duomenys neskelbtini) jokių veiksmų nesiėmė, kad neįleistų tų prekių. Asmuo baustas tik už KET pažeidimus, o už laiku nepateiktas mokestines deklaracijas tik įspėtas. Tiek protokole, tiek nutarime nėra grįsta AN registro išrašais, kad jis baustas. Sutartis sudaryta iki 2022 m. balandžio 8 d. Šios sutarties institucija nereikalavo nagrinėdama bylą.
Atsiliepimas
4. Nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Tarnyba visiškai nepagrįstais laiko skundo teiginius, kad tik 2023 m. birželio 23 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2023/1214 buvo papildytas 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, įrašant Priedą M2 ir įtraukiant į jį KN kodu 44 prekių pavadinimą „Mediena ir medienos gaminiai, medžio anglys“, ir ši nauja reglamento redakcija buvo paskelbta tik 2023 m. birželio 23 dieną, ir neva dėl to Pareiškėjas atsakomybėn buvo patrauktas už veiksmus, kurie buvo atlikti 11 mėnesių (2022-07-11) iki atitinkamo teisės akto (2023 m. birželio 23 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2023/1214), kuris neturi grįžtamosios galios, įsigaliojimo. Skunde minimu 2023 m. birželio 23 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2023/1214 buvo tik pakeistas 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento Nr. 833/2014 XXI priedas, tačiau jokiu būdu nebuvo, kaip teigiama skunde, papildytas Priedu M25, įtraukiant KN kodu 44 prekių pavadinimą „Mediena ir medienos gaminiai, medžio anglys“. 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento Nr. 833/2014 priedu Nr. XXI „3i straipsnyje nurodytų prekių ir technologijų sąrašas“ aptariamas reglamentas buvo papildytas 2022 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/576, kuriuo buvo patvirtintas minėtame priede esantis prekių ir technologijų sąrašas, ir nuo šio sąrašo patvirtinimo jame buvo įtrauktas prekių pavadinimas „Mediena ir medienos gaminiai; medžio anglys“, sąraše žymimas KN kodu 441. Nauja 2014 m. liepos 31d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 833/2014 redakcija buvo paskelbta 2022 m. balandžio 13 dieną. Administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pareigūnas, nepažeisdamas ANK 569 straipsnio 5 dalies nuostatų, administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visus duomenis bei reikšmingas aplinkybes ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. P. skyrė ANK 515 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį. Pareiškėjui paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, keisti Tarnybos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Taip pat, Tarnybos nuomone, nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir tenkinti pareiškėjo prašymą skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą. Pažymėtina, kad sprendžiant Pareiškėjo prašymą dėl pernelyg didelės nuobaudos paskyrimo, būtina vertinti ir administracinio pažeidimo pavojingumą. Tenkinus Pareiškėjo prašymą ir skyrus mažesnę, nei Pareiškėjui skirta, nuobaudą, nebūtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai - atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Negalima sutikti su skundo argumentu, kad nebuvo galima numatyti, kad prekių logistika užtruks ir šio proceso nebuvo galima kontroliuoti. Tarnybos nutarime šios aplinkybės jau buvo įvertintos, Tarnybos nutarime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. P. nenumatė, jog importuojamas medžio granulių krovinys atvyks, po tarptautinių sankcijų įsigaliojimo, nors vykdomos medžio granulių importavimo į LR (ES) veiklos aplinkybės, kai krovinys gabenamas iš to paties tiekėjo, tos pačios šalies, pasirenkant tą pačią krovinio logistiką, suformavo patirtį, asmenines savybes ir M. P. turėjo numatyti, kad gabenamas krovinys - medžio granulės atvyks ir bus importuotos į Lietuvos Respubliką (ES), jau įsigaliojus jų importui taikomiems draudimams ir, kad tokiais veiksmais bus pažeisti tarptautinių sankcijų reikalavimai. Taigi akivaizdu Pareiškėjas privalėjo suprasti savo veiksmų pavojingumą ir riziką, pažeisti įsigaliosiančius ribojimus, tačiau nerūpestingai tikėjosi išvengti šiame kodekse numatytų padarinių, o taip pat ir galinčios kilti atsakomybės.
5. Institucijos atstovas E. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad Reglamento 3i straipsnyje yra numatytos išimtys. Sutartis yra bylos medžiagoje. Draudimai, kai buvo įvežta jau galiojo. 2022 m. balandžio 8 d. reglamentas įsigaliojęs. Ribos užbaigti sandorį pagal 3i straipsnį, buvo pavėluota viena diena. 5k straipsnis kalba visai apie kitus dalykus. Sandoriai turėjo būti įvykdyti iki liepos 10 d., o šiuo atveju įvežė liepos 11 d. Muitinė šiuo atveju nesurašė protokolo, pavyko pravažiuoti, bet FNTT kai tik nustatė pažeidimus, tai ir surašė protokolą. Nuobaudos tikslams pasiekti buvo paskirtas vidurkis, šio nusižengimo specifika – tarptautinių sankcijų pažeidimas, tai pavojingas nusižengimas, nėra lengvinančių, ir nėra sunkinančių aplinkybių – todėl skiriamas vidurkis.
6. Institucijos atstovas A. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutartis buvo vertinta. Pareiškėjas po liepos 10 d. termino pabaigos nesikreipė su prašymu importuoti. Po balandžio 9 d. negalima sudaryti sutarčių, o jei sutartis sudaryta iki balandžio 9 d., tai galėjo vykdyti iki liepos 10 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
7. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Žemesnės instancijos teismas
8. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad 2023 m. spalio 13 d. 13.00 val. FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdyba priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. P. buvo nubaustas už tai, kad atstovaudamas bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, du kartus importavo medienos granules, kurių kilmės šalis yra Rusija: 1. 2022 m. liepos 11 d. muitinės deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini), 2. 2022 m. liepos 11 d. muitinės deklaracijos NR. (duomenys neskelbtini), po tarptautinių sankcijų įsigaliojimo, draudžiančio įsigyti ir (ar) importuoti medienos granules, kurių kilmės šalis yra Rusijos Federacija, tokiais savo veiksmais pažeidė 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 833/2014 3i straipsnio reikalavimus, Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 515 straipsnio 1 dalyje (AN b.l. 89-90). Už šį nusižengimą M. P. buvo nubaustas 3100 Eur bauda. Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėjas M. P., prašydamas panaikinti nutarimą, o jo nepanaikinus sumažinti paskirtą baudą.
9. Aptariamo administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusioje ANK 515 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2023 m. balandžio 15 d. (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869), buvo numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimą, numatant sankciją – nuo 200 Eur iki 6000 Eur baudą. Skundžiamo nutarimo surašymo metu ir dabar galiojanti šio straipsnio redakcija numato, jog Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 200 Eur iki 6000 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 Eur iki 6000 eurų. Taigi, nuo 2023 m. balandžio 15 d. įsigaliojusioje ANK 515 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2023 m. kovo 30 d. įstatymas Nr. XIV-1867) administracinė atsakomybė numatyta ne tik už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, bet ir už Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą, t. y. nustato platesnę administracinę atsakomybę, juolab ir griežtesnę atsakomybę dėl baudos dydžio, galimo administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės, taip pat prekių arba lėšų, kurios buvo nusižengimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimo, todėl jis neturi grįžtamosios galio (ANK 3 straipsnio 2 dalis). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjas traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869), t. y. pagal redakciją, galiojusią iki 2023 m. balandžio 15 d.
10. TSĮ 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarptautinės sankcijos – Europos Sąjungos teisės aktais, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, sprendimais, kurie Lietuvos Respublikoje taikomi tiesiogiai arba įgyvendinami šio įstatymo nustatyta tvarka, nustatytų apribojimų ir įpareigojimų visuma.
11. Skundžiamame 2023 m. spalio 13 d. nutarime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius savo veiksmais pažeidė 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 833/2014 (toliau – ir Reglamentas) 3i straipsnio reikalavimus, Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (toliau – ir TSĮ) 4 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 1 dalį. Taigi aptartas teisinis reguliavimas ir nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakomybėn patraukto asmens veiksmai atitinka tarptautinių sankcijų, kaip tai apibrėžta TSĮ, pažeidimą.
12. Tarptautinių sankcijų įstatyme nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų (TSĮ 4 straipsnio 1 ir 2 dalys). TSĮ 7 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas sudaryti sandorius ir prisiimti naujas prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, – tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja. Pastebėtina, kad minėto TSĮ 7 straipsnio 2 dalis numato, jog draudžiama tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms. Sandoriai, kurie buvo sudaryti, ir prievolės, kurios atsirado iki nustatant tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą, turi būti nedelsiant nutraukti vienašališkai ar šalių susitarimu arba jų vykdymas sustabdytas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu. Fiziniams ir juridiniams asmenims už sandorių ir prievolių nevykdymą dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo civilinė atsakomybė netaikoma arba jie nuo jos atleidžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (TSĮ 7 straipsnio 3, 4 dalys).
13. Vienas iš įgyvendinančių tarptautines sankcijas teisės aktų yra 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 833/2014, kurio 3i straipsnio pažeidimas inkriminuotas pareiškėjui. Pagal Reglamento 3i straipsnį draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti, importuoti ar perduoti į Sąjungą XXI priede išvardytas prekes, iš kurių Rusija gauna reikšmingas pajamas ir todėl gali vykdyti veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, jei jų kilmės šalis yra Rusija arba jos eksportuotos iš Rusijos. Minėtas draudimas netaikomas sutarčių, sudarytų iki 2022 m. balandžio 9 d., arba papildomų sutarčių, būtinų tokioms sutartims įvykdyti, vykdymui iki 2022 m. liepos 10 d. (3i straipsnio 3 dalis). Reglamento XXI priede, be kitų draudžiamų įsigyti, importuoti ar perduoti į Sąjungą prekių, nurodytos prekės, klasifikuojamos kodu 44 „Mediena ir medienos gaminiai, medžio anglys“.
14. Ginčo byloje nekilo dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytos ir į Lietuvos Respubliką atgabentos bei importo procedūros atlikimui pateiktos prekės – medienos granulės, patenka į Reglamento XXI priede nurodytų prekių sąrašą ir šias prekes įsigyti, importuoti ar perduoti šiuo metu yra draudžiama (AN b. l. 58, 59). Ginčas kilo dėl to, nuo kada įsigaliojo Reglamento 3i straipsnio draudimai dėl prekių, klasifikuojamų kodu 44 „Mediena ir medienos gaminiai, medžio anglys“, t. y. ar įvežant į Lietuvos Respubliką iš Rusijos nurodytas prekes galiojo draudimas jas įvežti.
15. Skunde teigiama, kad 2023 m. birželio 23 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2023/1214 buvo papildytas 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 833/2014, įtraukiant KN kodu 44 prekių pavadinimą „Mediena ir medienos gaminiai, medžio anglys“ ir ši nauja 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 833/2014 redakcija buvo paskelbta tik 2023 m. birželio 23 d., taigi skundu teigiama, kad minėtas draudimas prekėms su kodu 44 įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 23 d. Minėtas skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi kaip matyti iš 2022 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamento (ES) 2022/576, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014, XXI priedu buvo patvirtintas 3i straipsnyje nurodytų prekių ir technologijų sąrašas, į kurį prekės su KN kodu 44 jau yra įtrauktos į draudžiamų prekių sąrašą. Pagal šio Reglamento Nr. 2022/576 2 straipsnį šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Ši nauja Reglamento Nr. 833/2014 redakcija paskelbta 2022 m. balandžio 13 d., todėl pagal minėtą 2 straipsnį Reglamentas Nr. 2022/576, juo patvirtintas 3i straipsnyje nurodytų, XXI priede išvardintų draudžiamų prekių sąrašas, įsigaliojo 2022 m. balandžio 14 d. Pastebėtina, kad pareiškėjo skunde nurodomu 2023 m. birželio 23 d. Tarybos Reglamentu Nr. 2023/1214 minėtas Reglamento XXI priedas buvo ne patvirtintas, o tik pakeistas. Taigi, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad draudimas įvežti prekes KN kodu 44 „Mediena, medienos gaminiai, medžio anglys“ įsigaliojo 2022 m. balandžio 14 d.
16. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad sutartis buvo sudaryta 2022 m. sausio 18 d., t. y. iki minėto Tarybos reglamento (ES) 2022/576, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014, paskelbimo ir įsigaliojimo (AN b. l. 76-78). Prekės pagal minėtą sutartį įvežtos 2022 m. liepos 11 d. Pagal Reglamento 3i straipsnio 3 dalį draudimai netaikomi sutarčių, sudarytų iki 2022 m. balandžio 9 d., arba papildomų sutarčių, būtinų tokioms sutartims įvykdyti, vykdymui iki 2022 m. liepos 10 d. Taigi, pareiškėjas 2022 m. sausio 18 d. sutartį galėjo vykdyti iki 2022 m. liepos 10 d., tačiau pagal minėtą sutartį prekės buvo įvežtos 2022 m. liepos 11 d., t. y. praėjus vienai dienai po sutarčių vykdymo termino, numatyto minėtoje 3 i straipsnio 3 dalyje, pabaigos.
17. Pažymėtina, kad tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad negalėjo įtakoti sutarties vykdymo, kadangi prekės buvo vežamos geležinkelių transportu. Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog prekės buvo vežtos ne geležinkeliais. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių importo deklaracijų 25/26 langelių, juose nurodyta, kad transporto rūšis – 3, kas reiškia, kad prekės įvežtos ne geležinkelių transportu, o kelių transportu (AN b.l. 58, 59, 63, 64) (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/cc6b02a10f1f11ebbedbd456d2fb030d/asr; https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:02016R0341-20160315&from=LV). Taigi, nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog jis negalėjo įtakoti sutarties vykdymo, vežimo, logistikos dėl to, kad kaip nurodo pareiškėjas, prekės buvo vežamos geležinkelių transportu, o ne kaip teismas nustatė – kelių transportu. Juo labiau, kad TSĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad kompetentingos institucijos, nurodytos šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, pagal kompetenciją užtikrindamos tarptautinių sankcijų įgyvendinimą, be kita ko, sprendžia dėl išimčių ar leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų, nurodytų tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose, suteikimo ir atlieka visas tuo tikslu reikalingas procedūras. Duomenų, kad nagrinėjamu atveju buvo kreiptasi į FNTT dėl leidimo leisti pabaigti vykdyti sutartį, nenustatyta, priešingai, kaip nurodė institucijos atstovas teismo posėdžio metu, prašymų dėl leidimo importuoti negauta.
18. Pareiškėjo atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal Tarybos reglamento 5k straipsnio 4 dalį sutartis galėjo būti vykdoma iki 2022 m. spalio 10 d.
19. Pagal Tarybos Reglamento (EB) Nr. 833/2014 5k straipsnio 1 dalį draudžiama skirti ar toliau vykdyti visas viešąsias sutartis ir koncesijų sutartis, kurioms taikomos viešųjų pirkimų direktyvos, taip pat Direktyvos 2014/23/ES 10 straipsnio 1, 3 dalys, 6 dalies a-e punktai, 8, 9 ir 10 dalys, 11, 12, 13 ir 14 straipsniai, Direktyvos 2014/24/ES 7 ir 8 straipsniai, 10 straipsnio b-f ir h-j punktai, Direktyvos 2014/25/ES 18 straipsnis, 21 straipsnio b-e ir g-i punktai, 29 ir 30 straipsniai, Direktyvos 2009/81/EB 13 straipsnio a-d, f-h ir j punktai su: a) Rusijos piliečiu, fiziniu ar juridiniu asmeniu, subjektu ar organizacija, įsisteigusiais Rusijoje; b) juridiniu asmeniu, subjektu ar organizacija, kuriuose daugiau kaip 50% nuosavybės teisių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso šios dalies a punkte nurodytam subjektui, arba c) fiziniu ar juridiniu asmeniu, subjektu ar organizacija, veikiančiais šios dalies a arba b punkte nurodyto subjekto vardu ar jo nurodymu, be kita ko, tais atvejais, kai jiems tenka 10 % sutarties vertės, su subrangovais, tiekėjais ar subjektais, kurių pajėgumais remiamasi, kaip nurodyta viešųjų pirkimų direktyvose. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad 1 dalyje nustatyti draudimai netaikomi sutarčių, sudarytų iki 2022 m. balandžio 9 d., vykdymui iki 2022 m. spalio 10 d.
20. Nagrinėjamu atveju įvertinus sutartį, pagal kurią importuotos draudžiamos prekės, teismas pareiškėjo argumentą dėl 5k straipsnio taikymo atmeta kaip nepagrįstą, kadangi 5k straipsnis yra iš esmės dėl kitokios veiklos, nei kurią vykdė Pareiškėjas, t. y. pareiškėjas šiuo atveju importavo prekes iš Rusijos Federacijos ne pagal viešąją sutartį, ne pagal koncesijų sutartį, kaip tai numato 5K straipsnio 1 dalis, o pagal pirkimo - pardavimo sutartį importavo prekes, kurios įtrauktos į 3i straipsniu numatyto XXI priede išvardintų draudžiamų prekių sąrašą.
21. Skunde teigiama, kad Pareiškėjo veiksmuose nenustatyti tyčios požymiai, o Pareiškėjas ANK 515 straipsnyje nustatytą pažeidimą padarė dėl neatsargumo ir jo formos nerūpestingumo. Dėl to ginčo nekilo, kadangi ir skundžiamame nutarime nurodyta kaltės forma – neatsargumas, nerūpestingumas (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas nenumatė, kad jog importuojamas medžio granulių krovinys atvyks po tarptautinių sankcijų įsigaliojimo, nors užsiimdamas šia veikla, būdamas bendrovės direktoriumi, pagal veikos aplinkybes (vykdomos medžio granulių importavimo į Lietuvos Respubliką veiklos aplinkybės, kai krovinys gabenamas iš to paties tiekėjo, tos pačios šalies, pasirenkant tą pačią krovinio logistiką) ir savo asmenines savybes, įgytą veiklos patirtį, M. P. turėjo numatyti, kad gabenamas krovinys – medžio granulės atvyks ir bus importuotos į Lietuvos Respubliką jau įsigaliojus jų importui taikomiems draudimams ir, kad tokiais veiksmais bus pažeisti tarptautinių sankcijų reikalavimai. Taigi, nors pareiškėjas galėjo ir turėjo tai numatyti, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kai suprato, kad prekės vėluos ir neatvyks iki 2022 m. liepos 10 d., tokiu būdu nerūpestingai tikėjosi išvengti galinčios kilti atsakomybės.
22. Pažymėtina, kad skundžiamu nutarimu pareiškėjui inkriminuota, be kita ko, TSĮ 7 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Minėta įstatymo norma numato draudimą sudaryti sandorius ir prisiimti naujas prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, – tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja. Tuo tarpu, TSĮ 7 straipsnio 2 dalis numato, jog draudžiama tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms. Sandoriai, kurie buvo sudaryti, ir prievolės, kurios atsirado iki nustatant tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą, turi būti nedelsiant nutraukti vienašališkai ar šalių susitarimu arba jų vykdymas sustabdytas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu. Fiziniams ir juridiniams asmenims už sandorių ir prievolių nevykdymą dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo civilinė atsakomybė netaikoma arba jie nuo jos atleidžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (TSĮ 7 straipsnio 3, 4 dalys).
23. Nagrinėjamu atveju, kaip teismas aukščiau nustatė, sutartis sudaryta 2022 m. sausio 18 d., taigi, pagal Reglamento 3i straipsnio 3 dalį, sutartis sudaryta iki 2022 m. balandžio 9 d., dėl ko TSĮ 7 straipsnio 1 dalies pažeidimas inkriminuotas nepagrįstai, nes turėjo būti taikomas draudimas vykdyti jau sudarytą sutartį, kas numatyta TSĮ 7 straipsnio 2 dalyje.
24. Administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse ar pašalinti iš kaltinimo ar skundžiamo nutarimo neįrodytas aplinkybes (ANK 635 straipsnio 3 dalis, 645 straipsnis). Šiuo atveju kaltinime nurodyta, jog M. P. pažeidė 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 833/2014 (toliau – ir Reglamentas) 3i straipsnio reikalavimus, Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (toliau – ir TSĮ) 4 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 1 dalį ir padarė ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Kaip teismas aukščiau konstatavo, institucija neįrodė TSĮ 7 straipsnio 1 dalies pažeidimo, tačiau įrodė, jog sutartis buvo vykdoma pažeidžiant draudimą vežti prekes, kas numatyta TSĮ 7 straipsnio 2 dalyje, dėl ko nutarimas tikslintinas dėl pažeisto teisės akto straipsnio dalies, nurodant, jog buvo pažeista ne TSĮ 7 straipsnio 1 dalis, o TSĮ 7 straipsnio 2 dalis. Teismo vertinimu, net ir patikslinus minėtą aplinkybę dėl pažeisto teisės akto straipsnio dalies, tai nekeičia kaltinime nurodytų neteisėtų veiksmų esmės, nekeičia ir padaryto nusižengimo kvalifikavimo, todėl nelaikytinas siurpriziniu.
25. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuotas pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
26. Teismo posėdžio metu bei pačiame skunde pareiškėjas kėlė už administracinį nusižengimą paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, prašant sumažinti baudą ar jos neskirti, iš esmės apeliuojant į tai, kad pareiškėjas ANK 515 straipsnyje nustatytą pažeidimą padarė dėl neatsargumo ir jo formos nerūpestingumo, kad pažeidimas padarytas ne nuo bendrovės priklausančių priežasčių, o nuo vagonų sąstatų formavimo, kurio bendrovė negalėjo kontroliuoti, kad pareiškėjas nėra baustas už analogiško pažeidimo padarymą, neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų, pažeidimas buvo vienkartinis, ji yra dirbantis, byloje nėra jokių kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų.
27. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, už inkriminuotą nusižengimą pareiškėjui buvo skirta bauda, atitinkanti nusižengimo sankcijoje nurodytos baudos vidurkį.
28. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
29. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų, ir abu jie vienodai reikšmingi. Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-33-489/2020, Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015 ir kt.).
30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas padarė vieną neatsargų administracinį nusižengimą. M. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir veikdamas šio juridinio asmens vardu ir interesais, pažeidė Rusijos Federacijai taikomas tarptautines sankcijas dėl šios valstybės vykdomų veiksmų, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje. Pagal pareiškėjui skundžiamu nutarimu inkriminuotus įrodytus veiksmus, matyti, kad prekių pirkimas iš Rusijos federacijos įmonės nebuvo daugkartinis veiksmas, importas pagal dvi deklaracijas tą pačią 2022 m. liepos 11 d., tačiau pareiškėjui buvo žinoma, iš kokios įmonės ir kokios rūšies prekė yra perkama, jam turėjo būti žinomi teisės aktų reikalavimai dėl draudimų įsigaliojimo, tad jis elgėsi neatsakingai ir prekes, kurioms pritaikytos sankcijos, importavo į Lietuvos Respubliką, taip prisidėdamas prie tarptautinėmis sankcijomis įvestų ribojimų Rusijos Federacijai efektyvumo mažinimo. Neabejotina, kad padarytas administracinis nusižengimas yra laikytinas pavojingu, tačiau dėl aukščiau išanalizuotų padaryto nusižengimo aplinkybių, dėl to, kad draudimas pažeistas vienos dienos terminu (prekės įvežtos 2022-07-11, draudimas įsigaliojo 2022-07-10), vienkartinio draudimo pažeidimo ir realių tikslų, tai, kad pareiškėjas nesiekė slėpti informacijos, bendradarbiavo su institucija, atsakinėjo į raštus, savo iniciatyva teikė duomenis, aktyviai dalyvavo administracinio nusižengimo tyrime, vertintinas labiau atsitiktinio pobūdžio. Aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog įstatymu saugomiems gėriams buvo padaryta minimali žala.
31. M. P. atsakomybę sunkinančių ir/ar atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Visgi, pastarasis neginčijo sudaryto sandorio, pripažino įvykdęs dvi minėtas importo procedūras, pripažino, jog įvežė medienos granules, tačiau kėlė teisinius klausimus, susijusius su Reglamento įsigaliojimu, su draudimo išimčių taikymu. Taigi, vien toks neprisipažinimas, kuris nulemtas tuo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi skirtingą nuomonę ir teisės aktų vertinimą, dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, nors neginčija padarytų veiksmų, neturėtų būti vertinamas kaip asmens neprisipažinimas tiek, kad nuobauda už administracinį nusižengimą būtų skiriama vertinant, kad asmuo apskritai neprisipažino. Konkrečiu atveju turi būti įvertintas ne tik lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių buvimas, tačiau ir atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Taigi, vertinant M. P. asmenybę, atsižvelgiama į tai, kad jis yra darbingo amžiaus, dirba, užima vadovaujančias pareigas. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) už priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, kad už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą asmuo nėra anksčiau baustas, tačiau administracine tvarka laikomas baustu, dauguma baustumų už nešiurkščius KET pažeidimus, baudas moka, duomenų apie teistumus nenustatyta.
32. Pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra, nes išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą asmeniui skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, siejamos su administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybe bei asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Nors Pareiškėjas pateikia jį teigiamai charakterizuojančius duomenis, tačiau įvertinama ir tai, kad asmuo turi galiojančių administracinių nuobaudų, ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra įspėtas už pažeidimą susijusį su verslo valdymu, o šiuo atveju padarė vieną pavojingą nusižengimą prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus įgyvendinant Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, kas suponuoja išvadą, jog daromi pažeidimai savo pobūdžiu sunkėja, todėl, nesant lengvinančių atsakomybę aplinkybių, spręsti apie išskirtines aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, jog tokiam asmeniui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nėra pagrindo.
33. Teismo nustatytų ir aukščiau aptartų aplinkybių visetas sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skundžiamu nutarimu paskirtos nuobaudos – baudos dydis, nors formaliai ir atitinka ANK 34 straipsnio 2 dalies ir 515 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. balandžio 15 d.), nuostatoms, visgi, yra per griežta, neproporcinga. Todėl, vadovaujantis jau minėtomis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. balandžio 15 d.), padarymą skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda – bauda, mažintina, paskiriant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. P. 1000 EUR dydžio baudą. Tai atitinka teismų praktiką šiose bylose (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose: Nr. AN2-40-988/2024; AN2-79-806/2023; AN2-307-935/2023; Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-226-380/2023; Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-341-966/2023).
34. Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda yra pakankama ir efektyvi administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, asmuo patirs neigiamas savo neteisėto, pavojingo elgesio pasekmes, bus sulaikytas nuo naujų panašaus pobūdžio veikų darymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas nutarimas keistinas sumažinant paskirtos baudos dydį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 639 straipsniu,
nutarė:
M. P. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos 2023 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), pašalinant nutarime nurodytą aplinkybę, kad M. P. pažeidė Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ir patikslinant, kad M. P. pažeidė Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, ir M. P. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. balandžio 15 d.) padarymą skirti 1000 EUR (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.
Kitas skundžiamo nutarimo dalis palikti nepakeistas.
Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti FNTT pinigų plovimo prevencijos valdybai.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.