Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus (toliau – ir apelianto atstovas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 24 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. K. (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 515 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 000 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – 18 841 kg žaliavinio popieriaus konfiskavimas. T. K. nubaustas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vykdydamas sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (2014 m. lapkričio 21 d.), 2023 m. gegužės 5 d. pirkdamas prekes iš Rusijos Federacijos įmonės (duomenys neskelbtini), kurių KN kodas (duomenys neskelbtini), organizuodamas jų atgabenimą į Lietuvos Respubliką, pateikdamas jas importo procedūros atlikimui, pažeidė Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 1 dalį, ir Reglamento su visais pakeitimais 3i straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde nesutinkama su Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartyje padarytomis išvadomis dėl T. K. kaltės padarius ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą tvirtinant, kad teismas T. K. kaltės klausimo iš esmės nesprendė, dėl esminių skundo argumentų nepasisakė ir deklaratyviai konstatavo, kad T. K. veikė neatsargia kaltės forma, nors jokių tokią išvadą patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Skunde keliamas klausimas ir dėl nepagrįstai paskirtos administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo, teigiant, kad neįrodyta, jog T. K. žinojo ar turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo dalykas. Skundo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.

6. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos apibrėžtos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.

7. Be pirmiau aptartų ANK normų pažymima ir tai, kad asmuo gali būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą tik tada, kai yra surenkama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. K. padarytas administracinis nusižengimas Institucijos nutarime teisingai įvertintas, kaip atitinkantis ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį ir dėl šio nusižengimo padarymo jis pripažintas kaltu, ir nubaustas pagrįstai. Nesutikti su apylinkės teismo, atmetusio apelianto skundą dėl Institucijos nutarimo, argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktu faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų vertinimu, pagrindo nėra. Skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinys patvirtina, kad teismas, vertindamas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Esminiai įrodymų vertinimą reglamentuojančių ANK normų ar kiti procesiniai pažeidimai, nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundą pirmosios instancijos teisme, nepadaryti, į esminius skundo argumentus nutartyje yra pakankamai motyvuotai atsakyta, teismo padarytos išvados logiškos, nuoseklios, atitinka bylos duomenimis nustatytas nusižengimo aplinkybes.

9. Institucijos 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu T. K. pripažintas kaltu dėl ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Administracinę atsakomybę pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį užtraukia Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas. Blanketinė šios normos dispozicija nurodo bendrą pareigą, kurios konkretaus teisinio santykio dalyviai privalo laikyti, tačiau šios pareigos turinio nedetalizuoja, o nukreipia į kitus reglamentuojamam teisiniam santykiui aktualius norminius aktus, kuriuose įtvirtintų konkrečių normų pažeidimas ir užtraukia atsakomybę pagal aptariamą ANK straipsnį. T. K. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas už tai, kad pirkdamas prekes iš Rusijos Federacijos, organizuodamas jų atgabenimą į Lietuvos Respubliką ir pateikdamas jas importo procedūros atlikimui, pažeidė Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, Reglamento 3i straipsnio 1 dalį.

10. Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama sudaryti sandorius ir prisiimti naujas prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms – tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja. 2022 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamento (ES) 2022/576, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014, dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (toliau – ir Reglamentas) 3i straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti, importuoti ar perduoti į Sąjungą XXI priede išvardytas prekes, iš kurių Rusija gauna reikšmingas pajamas ir todėl gali vykdyti veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, jei jų kilmės šalis yra Rusija arba jos eksportuotos iš Rusijos. Reglamento XXI priedo B dalyje, be kitų draudžiamų įsigyti, importuoti ar perduoti į Sąjungą prekių, nurodytos prekės, klasifikuojamos kodu 4803.

11. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi yra T. K., 2014 m. lapkričio 21 d. sutarties, sudarytos su Rusijos federacijos įmone (duomenys neskelbtini) pagrindu, 2023 m. gegužės 5 d. pirko ir importavo iš Rusijos Federacijos bei 2023 m. gegužės 8 d. pateikė importo procedūros atlikimui prekes, elektroninėje importo deklaracijoje deklaruotas kodu (duomenys neskelbtini) – kraftpopieris, krepinis popierius, perforuotas, naudojamas pakavimui. Muitinės laboratorijoje ištyrus paimtą prekių mėginį nustatyta, kad elektroninėje importo deklaracijoje nurodytos prekės (kraftpopieris, krepinis popierius, perforuotas, naudojamas pakavimui) nomenklatūros kodas iš (duomenys neskelbtini) pasikeitė į (duomenys neskelbtini) (popierius, naudojamas buitinėms ir higienos reikmėms).

12. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės 2023 m. gegužės 12 d. prekės klasifikavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimui buvo pateikta netaisyklingos formos baltos spalvos, viensluoksnio, neraštuoto ploto švelnaus popieriaus atraiža. Atlikus mėginio tyrimą nustatyta, kad popierius yra viensluoksnis, pagamintas iš celiuliozės pluoštų klodų, iš cheminės medienos plaušienos, neraštuotas, nedekoruotas, neįmirkytas, nepadengtas, tačiau (duomenys neskelbtini) pozicijoje celiuliozinė vata ar celiuliozės pluoštų klodai neklasifikuojami, o yra klasifikuojami pozicijoje (duomenys neskelbtini) (žaliavinis popierius, naudojamas tualetiniam popieriui, veido servetėlėms, rankšluosčiams arba vystyklams gaminti ir panašus popierius, naudojamas buitinėms arba higieninėms reikmėms, celiuliozinė vata ir celiuliozės pluoštų klodai, krepinis arba nekrepinis, klostytas arbe neklostytas, įspaustinis arba neįspaustinis, perforuotas arbe neperforuotas, dažytu ar nedažytu, dekoruotu arba nedekoruotu paviršiumi, su atspaudais arba be atspaudų, ritininis arba lakštinis, ne didesnis, kaip 25 kg). Taigi, atlikus paimto mėginio tyrimą buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyta ir į Lietuvos Respubliką atgabenta bei importo procedūros atlikimui pateikta prekė patenka į Reglamento XXI priede nurodytų prekių sąrašą ir šias prekes įsigyti, importuoti ar perduoti yra draudžiama.

13. Apeliaciniame skunde (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės 2023 m. gegužės 12 d. prekės klasifikavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kaip įrodymas, yra ginčijamas argumentuojant, kad Institucijai dėl šio akto nepriėmus sprendimo „Dėl prekės klasifikavimo“, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėtų apskųsti Muitinės departamentui, o vėliau ir administraciniam teismui, kad būtų patikrintas importuotų prekių klasifikavimo teisingumas, šis aktas negali būti laikomas T. K. kaltės įrodymu. Pritarti tokiam vertinimui nėra pagrindo. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad prekės klasifikavimo akto patikimumas ir leistinumas buvo ginčijamas ir nagrinėjant skundą pirmosios instancijos teisme. Teismas, patikrinęs su tuo susijusių skundo argumentų pagrįstumą, įvertinęs juos byloje nustatytų aplinkybių ir aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, nutartyje nurodė išsamius motyvus, kodėl nelaikyti prekių klasifikavimo akto patikimu įrodymu šioje byloje nėra pagrindo.

14. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad muitinės laboratorija yra kompetentinga atlikti tyrimus, reikalingus siekiant nustatyti prekių tarifinį klasifikavimą, tyrimas buvo atliktas vadovaujantis ne vien tik prekių klasifikavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, bet įvertinti ir muitiniam įforminimui pateikti su prekėmis susiję dokumentai. Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta mėginio prekių nomenklatūros kodą nustačiusi vyriausioji inspektorė L. M. parodė, kad išvada, jog prekė turi būti klasifikuojama pagal kodą (duomenys neskelbtini), buvo padaryta vadovaujantis prekių klasifikavimą reglamentuojančiais teisės aktais, muitinės laboratorijos tyrimo protokolu (jame nustatytomis prekės savybėmis) bei muitinio įforminimo metu pateiktais dokumentais (sąskaitos faktūros duomenimis apie prekę, deklaracijoje nurodytu prekės aprašymu), sutarties su Rusijos įmone turiniu, informacija apie prekės gamintoją. Klasifikavimą pagal kodą (duomenys neskelbtini) lėmė prekės tankis, skersmuo, įmonės nurodyto kodo 4808 turinį sudarančių, sutartyje apibrėžtų ir faktiškai importuotų prekių fiziniai parametrai (tvirtumas, elastingumas, raukšlėtumas). Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti prekių nomenklatūros kodą nustačiusios vyriausiosios inspektorės kompetencija atlikti tokio pobūdžio tyrimus, L. M. paaiškino, kokiais teisės aktais buvo vadovaujamasis ir kokie dokumentai buvo vertinti atliekant tyrimą, pagal kokius kriterijus importuota prekė buvo priskirta prekių grupei, klasifikuojami kodu (duomenys neskelbtini). Taip pat nenustatyta, kad liudytoja L. M. turėtų asmeninį suinteresuotumą šioje byloje, dėl ko būtų pagrindas jos paaiškinimų bei atlikto tyrimo rezultatų nelaikyti objektyviais ir patikimais. Skundo argumentas, kad dėl prekės klasifikavimo akto Institucija nėra priėmusi sprendimo „Dėl prekės klasifikavimo“, šio akto, kaip įrodymo, leistinumo šioje byloje taip pat nepaneigia.

15. Atkreipiamas dėmesys, kad T. K. Institucijos nutarimu pripažintas kaltu ir nubaustas ne už klaidingos informacijos nurodymą (pateikimą) muitinės deklaracijoje, o už tai, kad į Lietuvos Respubliką įvežė iš Rusijos įmonės įsigytas prekes, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos ir kurių įvežimas į Lietuvos Respubliką yra draudžiamas. Jokių abejonių dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Lietuvą importuota prekė (buitinėms ir higienos reikmėms skirtas popierius) patenką į sąrašą prekių, kurias dėl taikomų sankcijų įvežti į Lietuvą iš Rusijos Federacijos yra draudžiama, aptariamu atveju nekyla. Skunde akcentuojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi yra T. K., muitiniam įforminimui buvo pasitelkusi muitinės tarpininką, todėl įmonės vadovas neturėjo pagrindo suabejoti ar identifikuoti, kad importuojama prekė turėtų būti klasifikuojama kitokiu kodu. Tačiau aktualu pažymėti, kad už prekių įvežimą į Lietuvos Respubliką aptariamu atveju atsakinga šių prekių pirkėja UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir turėjo užtikrinti, kad į Lietuvą nebūtų vežamos prekės, patenkančios į draudžiamų įvežti prekių sąrašą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes pirko ir į Lietuvos Respubliką įvežė dar 2014 m. lapkričio 21 d. su Rusijos įmone sudarytos sutarties pagrindu ir, kaip matyti iš šios sutarties turinio, sutarties dalyką sudaro popierius, skirtas sanitarinėms ir higienos reikmėms, t. y. prekė, pagal savo savybes patenkanti į Reglamento XXI priedo B dalyje nurodytų draudžiamų įvežti prekių sąrašą. (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiosios inspektorės 2023 m. birželio 29 d. tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodyta, kad atlikus papildomą informacijos analizę Lietuvos muitinės duomenų saugykloje, buvo nustatyta, jog laikotarpyje nuo 2022 m. spalio 24 d. iki 2022 m. gruodžio 29 d. importuotojas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) dažniausiai deklaravo importuojamas prekes su KN kodu (duomenys neskelbtini), deklaracijose prekių eksportuotoju (siuntėju) nurodyta įmonė (duomenys neskelbtini), o nuo 2023 m. sausio 1 d. visose su eksportuotoju (duomenys neskelbtini) susijusiose deklaracijose UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) įsigytos prekės deklaruotos KN kodu (duomenys neskelbtini).

16. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepaaiškino, dėl kokių priežasčių tos pačios rūšies prekė, importuojama iš tos pačios Rusijos įmonės pagal tą pačią sutartį, iki 2023 m. gruodžio 29 d. buvo deklaruojama KN kodu (duomenys neskelbtini), t. y. tokiu KN kodu, koks nustatytas ir 2023 m. gegužės 12 d. prekės klasifikavimo akte, o nuo 2023 m. sausio 2 d. jau pradėta deklaruoti kodu (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. K., kaip matyti iš bylos duomenų, su (duomenys neskelbtini) 2022 m. lapkričio 7 d. pasirašė papildomą susitarimą prie 2014 m. lapkričio 21 d. sutarties dėl apmokėjimo sąlygų, taigi jam neabejotinai buvo žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014 m. lapkričio 21 d. sutartį yra įsipareigojusi iš (duomenys neskelbtini) priimti popierių, skirtą buitinėms ir higienos reikmėms (KN kodas (duomenys neskelbtini)), o ne popierių, skirtą pakavimui (prekės KN kodas (duomenys neskelbtini)). Tokią išvadą leidžia daryti ir pirmiau nurodyta aplinkybė, kad 2022 metais tą pačią prekę UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo KN kodu (duomenys neskelbtini), kuriuo ir klasifikuojamas buitinėms ir higienos reikmėms skirtas popierius.

17. Įvertinus aptartus duomenis bei tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartiniai santykiai su Rusijos Federacijos buvo ne vienkartiniai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) 2014 m. lapkričio 21 d. sutarties dalyką sudarančias prekes pirko ir į Lietuvą importavo periodiškai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad T. K., turėdamas ilgalaikius santykius su Rusijos Federacijos įmone, turėjo pareigą domėtis, ar sutarties dalykui nepradėti taikyti tarptautinių sankcijų sąlygoti importo ribojimai ir užtikrinti, kad jo vadovaujamai įmonei vykdant veiklą, nebūtų pažeisti teisės aktų reikalavimai. Šios pareigos T. K. nevykdė, neužtikrino, kad jo vadovaujama įmonė neimportuotų į Lietuvos Respubliką sankcionuotų prekių, įsigytų iš Rusijos Federacijos, todėl pagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nubaustas už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį.

18. Skunde akcentuojama aplinkybė, kad Institucija dėl Prekių klasifikavimo akto nepriėmė sprendimo „Dėl prekės klasifikavimo“, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo galimybės teikti skundą ir patikrinti importuotų prekių klasifikavimo teisingumą, T. K. padaryto pažeidimo teisiniam vertinimui reikšmės neturi ir jo atsakomybės pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį nešalina. Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklėse, patvirtintose Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-433 (redakcija nuo 2021 m. lapkričio 5 d.) (toliau – ir Taisyklės) yra nustatyta, kad tokiu atveju, kai remiantis mėginio klasifikavimo rezultatais tarifinis prekės klasifikavimas keičiasi, teritorinė muitinė, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl prekės klasifikavimo ir (arba) mokesčių perskaičiavimo (Taisyklių 44 punktas). Tačiau Taisyklėse nurodyta ir tai, kad jeigu mėginys buvo paimtas muitinės vykdomų patikrinimų po muitinio įforminimo (po prekių išleidimo) metu, įformintas prekės klasifikavimo aktas perduodamas mėginį paėmusiam muitinės struktūriniam padaliniui, kuris atlieka tolesnį tikrinimą ir priima atitinkamus sprendimus (Taisyklių 46 punktas).

19. Loginis ir sisteminis šių normų turinio aiškinimas suponuoja išvadą, kad sprendimas dėl prekės klasifikavimo (ir (arba) dėl mokesčių perskaičiavimo) priimamas tais atvejais, importuotų prekių įvežti į Lietuvos Respubliką nėra draudžiama, tačiau mutinio įforminimo metu prekė deklaruojama neteisingu KN kodu. Aptariamu atveju buvo importuotos prekės, kurias įvežti į Lietuvos Respubliką iš Rusijos Federacijos dėl šios rūšie prekėms taikomų sankcijų yra draudžiama, todėl paaiškėjus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai importuota prekė turi būti klasifikuojama kitu KN kodu, nei nurodyta dokumentuose bei atliekant muitinio įforminimo procedūrą, buvo surašytas prekės klasifikavimo aktas, nurodant nustatytą prekių nomenklatūros kodą ir atlikti tolesnio tikrinimo veiksmai. Kaip jau nurodyta pirmiau, T. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn ne už neteisingų duomenų (šiuo atveju importuotos prekės kodo) nurodymą muitinės deklaracijoje, o už importavimą prekių, kurias dėl Rusijos Federacijai taikomų sankcijų į Lietuvos Respubliką įvežti draudžiama, o aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ importuota prekė patenka į draudžiamų įvežti prekių sąrašą, nustatyta ir įrodyta pirmiau aptartais įrodymais, kurių visuma, be kita ko, leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai, kaip nepatikimus ir neįrodančius T. K. nekaltumą, vertinti (duomenys neskelbtini) bandomosios laboratorijos tyrimo išvadą, prekės atitikties sertifikatą bei eksporto deklaraciją, nutartyje nurodant išsamius tokio vertinimo motyvus.

20. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl šių rašytinių duomenų vertinimo, pažymima ir tai, kad jų turinys yra susijęs su pakavimui skirtu popieriumi, nors šioje byloje surinktų įrodymų visumą, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės 2023 m. gegužės 12 d. prekės klasifikavimo aktas, patikimai įrodo, kad į Lietuvos Respubliką buvo importuotas sanitarinėms ir higienos reikmėms skirtas popierius. Aktualu pažymėti ir tai, kad tuo atveju, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis (Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1224 (redakcija nuo 2022 m. spalio 1 d.), 15 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismas, prekės klasifikavimo aktą pripažindamas įrodymu, kartu su kitais įrodymais patvirtinančių Institucijos nutarime padarytas išvadas dėl T. K. kaltės, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių ANK normų nepažeidė.

21. Iš skundo argumentų matyti, kad šioje byloje Institucijos nustatyta aplinkybė, jog faktiškai buvo įvežtas (importuotas) ne pakavimui skirtas popierius, o buitinėms ir higienos reikmėms naudojamas popierius, iš esmės nėra neigiama. T. K. nekaltumas skunde argumentuojamas tuo, kad jis muitinam įforminimui pasitelkė profesionalų muitinės tarpininko atstovą, aplinkybė dėl prekės kodo paaiškėjo tik atlikus laboratorinius tyrimus, o T. K. eksperto kvalifikacijos neturi, todėl negalėjo ir neturėjo numatyti, kad buvo importuotas iš celiuliozės pluoštų, cheminės medienos plaušienos pagamintas, neraštuotas, nedekoruotas, neįmirkytas, nepadengtas popierius. Šie deklaratyvūs samprotavimai dėl T. K. nežinojimo ir negalėjimo žinoti, kokios rūšies prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko iš Rusijos Federacijos įmonės ir importavo į Lietuvą, nepaneigia nutartyje padarytų išvadų dėl ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimo T. K. veikoje.

22. Nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad esant ilgalaikiams Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos įmonių sutartiniams santykiams dėl konkrečios prekės – popieriaus, skirto sanitarinėms ir higienos reikmėms, nevienkartinio pirkimo, T. K. negalėjo ir neturėjo žinoti, kad būtent tokios rūšies popierių UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama 2014 m. lapkričio 21 d. sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, įsigijo iš Rusijos Federacijos įmonės ir importavo į Lietuvos Respubliką, nors pirmiau nurodytos sutarties dalyką sudarančių prekių įvežimas į Lietuvą dėl taikomų sankcijų yra draudžiamas. Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, įrodančių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su Rusijos Federacijos įmone (duomenys neskelbtini) būtų sudariusi sutartį ir dėl pakavimui naudojamo popieriaus ir tai taip pat leidžia versiją dėl subjektyviojo ANK 515 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties elemento nebuvimo T. K. veikoje atmesti, kaip nepagrįstą.

23. Apibendrinant aptartas teisines ir faktines aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, išsamiai ir objektyviai, vadovaudamasis ANK 569 straipsnio nuostatomis, ištyrė bei įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismo išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Nesutikdamas su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, apeliantas skunde pateikia savo subjektyvų faktinės situacijos bei byloje esančių duomenų vertinimą, atkartodamas tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti ir apylinkės teismui paduotame skunde, tačiau pažymėtina, kad proceso dalyvių pasiūlymai (nuomonė) dėl įvykio aplinkybių ir duomenų vertinimo teismui nėra privalomi ir jų atmetimas, pats savaime, nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu priimtas sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Kauno apylinkės teismo nutartis šiuos reikalavimus atitinka, dėl byloje esančių įrodymų vertinimo išvados yra motyvuotos, neprieštaringos ir pagrįstos, su jomis sutinka ir apygardos teismas.

24. Apeliaciniame skunde, be kita ko, reiškiamas alternatyvus prašymas panaikinti administracinio poveikio priemonę – 18 841 kg popieriaus konfiskavimą ir jį grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tenkinti šį prašymą taip pat nėra pagrindo. ANK 515 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės, taip pat prekių arba lėšų, kurios buvo nusižengimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas. Taigi, konfiskavimas šiuo atveju nėra privalomas, dėl šios administracinio poveikio priemonės taikymo kiekvienu atveju sprendžiama individualiai.

25. Aptariamu atveju nėra pagrindo nepritarti skundžiamos nutarties motyvams, kad administracinio nusižengimo dalyko konfiskavimas šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste yra proporcinga administracinio poveikio priemonė, būtina administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti. T. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir veikdamas šio juridinio asmens vardu ir interesais, pažeidė Rusijos Federacijai taikomas tarptautines sankcijas dėl šios valstybės vykdomų veiksmų, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje. Prekių pirkimas iš Rusijos federacijos įmonės nebuvo vienkartinis veiksmas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Rusijos įmonę (duomenys neskelbtini) siejo ilgalaikiai komerciniai santykiai, T. K. buvo žinoma, iš kokios įmonės ir kokios rūšies prekė yra perkama, tačiau jis elgėsi neatsakingai ir prekę, kuriai pritaikytos sankcijos, toliau importavo į Lietuvos Respubliką, taip prisidėdamas prie tarptautinėmis sankcijomis įvestų ribojimų Rusijos Federacijai efektyvumo mažinimo. Įvertinus šias aplinkybes, kaltės neigimą bei įvežtų prekių kiekį ir vertę tarptautinių sankcijų paskirties kontekste, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad T. K. paskirta administracinio poveikio priemonė yra nepagrįsta, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios prekės konfiskuotos nesant teisinio pagrindo.

26. Teisiniai argumentai, kurie suponuotų priešingą išvadų ir sudarytų pagrindą skundžiamą nutartį dalyje dėl administracinio poveikio priemonės pakeisti, nėra nurodyti, prašymą panaikinti administracinio poveikio priemonę argumentuojant iš esmės tik tuo, kad T. K. nežinojo ir neturėjo (negalėjo) žinoti, kad turtas (prekė) yra administracinio nusižengimo dalykas. Tačiau kaip jau nurodyta pirmiau, dėl objektyviųjų ir subjektyviųjų ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių T. K. veikoje abejonių nekyla, jų buvimas įrodytas byloje surinktais įrodymais, kurių patikimumas abejonių nekelia ir kurie yra pakankami pripažinti T. K. kaltu dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo.

27. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ar pakeisti, ji paliekama galioti, kaip teisėta ir pagrįsta, o administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 24 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.