- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- AN2-226-380/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00340-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- S. J.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. J. (S. E.) atstovo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 3 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2023 m. birželio 14 d. Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Institucijos) Panemunės kelio posto vyresnioji inspektorė surašė administracinio nusižengimo protokolą Rusijos Federacijos piliečiui S. J. už tai, kad jis pažeisdamas ES Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, 2023 m. birželio 14 d. 9.58 val. (duomenys neskelbtini), Pagėgių sen., vykdamas per Lietuvos valstybinę sieną į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą pėsčiųjų taku, žodžiu deklaravęs, kad gabena 60 Eur, siekdamas išvengti muitinės kontrolės, kuprinėje esančiame dokumentų segtuve, skaidriose įmautėse, tarp dokumentų kontrabandos būdu gabeno 2 560 Eur (34 kupiūros po 50 Eur, 39 kupiūros po 20 Eur, 8 kupiūros po 10 Eur).
2. Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo 2023 m. liepos 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-227-2023 S. J. už nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 208 straipsnio 3 dalyje ir 515 straipsnio 1 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 nuostatas, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 000 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – 2 620 Eur konfiskavimas. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas apskundė.
3. Skundžiama 2023 m. spalio 3 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas skundo netenkino ir Institucijos 2023 m. liepos 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-227-2023 paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. J. atstovas advokatas M. Paukštė prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 3 d. nutartį, Institucijos 2023 m. liepos 7 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 2) priteisti visas S. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
4.1. Dėl ANK 515 straipsnio 1 dalies taikymo apeliantas cituoja ANK 515 straipsnio 1 dalies nuostatas ir ES Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i nuostatas, ir teigia, kad Institucijai laikant, jog 2 560 Eur yra asmeninės S. J. lėšos, kurių jis nedeklaravo, nebuvo pagrindo ANK 515 straipsnio taikymui, kadangi į Rusiją vykstantys fiziniai asmenys gali lėšas gabenti asmeniniam naudojimui, todėl vien šiuo pagrindu Institucijos nutarimas yra neteisėtas. Teigia, kad apylinkės teismas visiškai nepasisakė dėl nurodytų argumentų, taip pat nepagrįstai buvo konstatuota, kad asmuo slėpė lėšas, nes „jam tokio tikslo visiškai nebuvo, kadangi asmeninių lėšų vežtis jam nebuvo“. Nurodo, kad Institucija visiškai nemotyvavo, ką konkrečiai ir kaip pažeidė S. J. t. y. kam buvo perduota, tiekta, parduota ar eksportuota valiuta, todėl siekiant tinkamai kvalifikuoti veiksmus, šiuo atveju laikytina, kad Institucija visiškai nemotyvavo nutarimo, todėl jis yra neteisėtas. Taip pat apeliantas cituoja teismų praktiką, susijusią su ANK 569 ir 609 straipsnių taikymu ir nurodo, kad šiuo atveju nebuvo surinkta įrodymų, kad S. J. padarė ANK 515 straipsnyje nurodytą nusižengimą, nes: 1) Institucijos nutarime nurodoma, kad pinigai buvo asmeniniai, todėl taikytinas Reglamento 5i straipsnio 2 dalies 1 punktas; 2) nebuvo nustatyta „Reglamento 5i sudėtis ir draudžiami veiksmai“.
4.2. Dėl ANK 208 straipsnio 3 dalies taikymo apeliantas nurodo, kad nors S. J. skunde ir teismo posėdyje buvo nurodoma, kad prievolės deklaruoti lėšas iki 10 000 Eur asmuo neturėjo, tačiau teismas dėl šio argumento nepasisakė. Nurodo, kad Muitinės departamento interneto puslapyje aiškiai deklaruojama, kad „Grynųjų pinigų deklaravimo tvarka atvykstant iš trečiųjų šalių ar išvykstant į jas“ – kiekvienas asmuo, atvykstantis į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių ar išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis ir gabenantis ne mažesnę kaip 10 000 eurų grynųjų pinigų sumą (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta), privalo ją deklaruoti muitinės įstaigoje, per kurią jis atvyksta į Lietuvos Respubliką ar išvyksta iš jos. Tokiu atveju pateikti užpildytą ir pasirašytą Grynųjų pinigų deklaravimo formą privaloma be atskiro muitinės pareigūno reikalavimo.“ Teigia, kad nurodyta pareiga kyla pagal Reglamentą 2018/1672, kurio preambulėje nurodoma, kad atsižvelgiant į riziką, kad taikant Direktyvą 91/308/EEB padidėtų grynųjų pinigų judėjimas neteisėtais tikslais, o tai galėtų sukelti grėsmę finansų sistemai ir vidaus rinkai, ta direktyva buvo papildyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1889/2005. To reglamento tikslas – pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija ir nustatymas, nustatant kontrolės sistemą, taikomą fiziniams asmenims, kurie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, veždamiesi su savimi grynuosius pinigus arba turėtojo apyvarčiąsias priemones, kurių suma yra lygi 10 000 Eur ar didesnė arba lygiavertė šiai sumai kitomis valiutomis. Terminas „į Sąjungą įvežami arba iš jos išvežami“ turėtų būti apibrėžtas darant nuorodą į Sąjungos teritoriją, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 355 straipsnyje, siekiant užtikrinti, kad šio reglamento taikymo sritis būtų kuo platesnė ir kad nė vienai teritorijai nebūtų daroma išimtis ir nebūtų sudaryta galimybių apeiti taikomas kontrolės priemones. Taip pat, Reglamento preambulėje nurodoma, kad siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, į Sąjungą atvykstantiems ir iš jos išvykstantiems fiziniams asmenims turėtų būti nustatyta grynųjų pinigų deklaravimo pareiga. Kad nebūtų netinkamai apribotas laisvas judėjimas arba piliečiams ir institucijoms nebūtų užkraunama pernelyg didelė administracinių formalumų našta, tai pareigai turėtų būti taikoma 10 000 Eur riba. Ji turėtų būti taikoma vežėjams, vežantiems tokią sumą su savimi, savo bagaže arba transporto priemonėje, kuria kertamos išorės sienos. Jų turėtų būti reikalaujama kompetentingoms institucijoms suteikti galimybę atlikti grynųjų pinigų kontrolę ir, jei būtina, juos pateikti toms institucijoms. „Vežėjo“ apibrėžtis šiame reglamente neturėtų būti taikoma profesionaliems vežėjams, teikiantiems prekių arba žmonių pervežimo paslaugas.
4.3. Skunde pažymima, kad Reglamento 3 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, kad vežėjai, vežantys grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10 000 Eur arba didesnė, deklaruoja tuos grynuosius pinigus valstybės narės, per kurią jie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, kompetentingoms institucijoms ir sudaro joms galimybę atlikti kontrolę. Jeigu pateikiama neteisinga arba neišsami informacija arba nesudaroma galimybė atlikti grynųjų pinigų kontrolę, grynųjų pinigų deklaravimo pareiga laikoma neįvykdyta. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo laikyti, kad S. J. turėjo pareigą deklaruoti 2 560 Eur, kadangi vienintelis dokumentas, kuriuo vadovaujamasi vežant pinigines lėšas yra Reglamentas 2018/1672, kuriame aiškiai nurodoma, kad pareiga deklaruoti grynuosius pinigus yra apibrėžta 3 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad vežėjai, vežantys grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10 000 Eur arba didesnė, deklaruoja tuos grynuosius pinigus valstybės narės, per kurią jie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, kompetentingoms institucijoms ir sudaro joms galimybę atlikti kontrolę. Jeigu pateikiama neteisinga arba neišsami informacija arba nesudaroma galimybė atlikti grynųjų pinigų kontrolę, grynųjų pinigų deklaravimo pareiga laikoma neįvykdyta. Vertinant 2 620 Eur sumą, nėra jokio pagrindo laikyti, kad S. J. kokiu nors būdu siekė išvengti patikrinimo, kadangi jam „šių nėra nereikėjo deklaruoti“. Apeliantas nurodo, kad šiuo atveju Institucija „netinkamai vertindama kontrabandos dalyką jo nekvalifikavimo, nenustatė, kas yra kontrabandos dalykas, todėl priėjo prie klaidingų išvadų“. Apeliantas cituoja ANK 208 straipsnio 3 dalies nuostatas ir teigia, kad nagrinėjamu atveju Institucija privalėjo įrodyti, kad lėšos turėjo būti privalomos pateikti, antra, kaip nepateikimas sąlygojo kontrolės išvengimą. Apelianto nuomone „asmuo privalėjo pateikti virš 10 000 Eur remiantis Reglamentu Nr. 2018/1672, neturėjo jokios tyčios nepateikti pinigų, kadangi nebuvo jokio tikslo vengti pateikti lėšų, kurios yra teisėtos ir jų kilmės būtų neįmanoma įrodyti“.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. J. atstovo advokato M. Paukštės apeliacinį skundą Klaipėdos teritorinės muitinės direktorius G. F. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 3 d. nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas netenkintinas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
Žemesnės instancijos teismas
8. Iš ganėtinai nerišlių apeliacinio skundo argumentų galima spręsti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas neigia, jog S. J. padarė jam inkriminuotus ANK 208 straipsnio 3 dalyje ir 515 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus, ir kartodamas tuos pačius argumentus bei nurodydamas tas pačias aplinkybes, kuriuos jau buvo nurodęs tiek skunde apylinkės teismui, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje, ir dėl kurių šis teismas išsamiai pasisakė, siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis būtų panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena S. J. nutraukta. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
9. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2023 m. birželio 14 d. administracinio nusižengimo protokolu ir 2023 m. liepos 7 d. nutarimu bei bylos medžiaga, konstatuoja, kad priešingai nei teigia apeliantas, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų bylose, taip pat tinkamai aiškino ir rėmėsi ANK ir kitų teisės aktų nuostatomis, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad S. J. padarė ANK 208 straipsnio 3 dalyje ir 515 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus. Apylinkės teismo išvados dėl S. J. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės pasisakė ir juos tinkamai įvertino nė vieniems iš jų nesuteikdamas prioritetinės reikšmės. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir skundžiamoje nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad S. J. kaltė, padarius ANK 208 straipsnio 3 dalyje ir 515 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus, yra įrodyta. Aukštesniojo teismo vertinimu byloje nėra jokių nepašalintų abejonių dėl S. J. kaltės, o apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kurių didžioji dalis yra paremti iš esmės subjektyviu (palankiu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. J.) susiklosčiusios situacijos vertinimu ir teisės aktų interpretavimu, neatitinka bylos įrodymų visumos bei formuojamos teismų praktikos, susijusios su ANK 208 straipsnio 3 dalies, 515 straipsnio 1 dalies taikymu, niekaip nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
10. ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bet neviršija vieno šimto penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. ANK 208 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas. Už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą.
11. ANK 515 straipsnio 1 dalyje fiziniams ir juridiniams asmenims numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą.
12. Nuo 2023 m. balandžio 15 d. galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys.
13. 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, kuris iš dalies pakeistas 2022 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/576 (galiojanti redakcija nuo 2022 m. balandžio 8 d.), 5i straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudžiama Rusijai arba bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje, įskaitant Rusijos vyriausybę ir centrinį banką, arba naudojimui Rusijoje parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kuria oficialiąja valstybės narės valiuta denominuotus banknotus. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad 1 dalyje nurodytas draudimas netaikomas bet kuria oficialiąja valstybės narės valiuta denominuotų banknotų pardavimui, tiekimui, perdavimui ar eksportui, jei toks pardavimas, tiekimas, perdavimas ar eksportas yra būtinas: a) į Rusiją vykstančių fizinių asmenų ar kartu keliaujančių jų artimiausių šeimos narių asmeniniam naudojimui, arba b) diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų arba tarptautinių organizacijų Rusijoje, kurios pagal tarptautinę teisę naudojasi imunitetais, oficialiems tikslams.
Žemesnės instancijos teismas
14. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas teigia, kad S. J. jam inkriminuotų ANK 208 straipsnio 3 dalyje ir 515 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų apskritai nepadarė, neturėjo tikslo jų daryti, nes neturėjo pareigos muitinei deklaruoti su savimi iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją gabenamų asmeninių pinigų (eurų), o Institucija neįrodė, kad jis padarė neteisėtus jam inkriminuojamus veiksmus. Sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
15. Apylinkės teismo posėdyje Institucijos įgaliota atstovė J. G. nurodė, kad vykstantis į Rusiją fizinis asmuo gali gabenti grynųjų pinigų savo reikmėms – oficialiąja valstybės narės valiuta denominuotų banknotų – tiek, kiek jų gali prireikti kelionės metu ir juos deklaruoti muitinei, sienos kirtimo poste. S. J. nurodė, kad savo reikmėms gabena 60 Eur, o iš jo paaiškinimo matyti, kad jis tikrai žinojo apie ribojimus. Byloje yra S. J. paaiškinimas, o jame nurodytos aplinkybės paaiškina pinigų gabenimą, bandymą apeiti sankcijas. Pažeidimas yra akivaizdus, pinigai buvo gabenti kontrabandos būdu, nes buvo slepiami (b. l. 53–54, 66–69). 2023 m. birželio 14 d. keleivio žodinėje deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad S. J. 2023 m. birželio 14 d. vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį muitinei deklaravo, kad turi tik 60 Eur (b. l. 14). Iš 2023 m. birželio 14 d. patikrinimo akto matyti, jog atlikus S. J. asmeninių daiktų ir prekių fizinį patikrinimą, jo piniginėje buvo rasti 60 Eur, o kuprinėje esančiame dokumentų segtuve, skaidriose įmautėse, rasti nedeklaruoti 2 560 Eur (34 kupiūros po 50 Eur, 39 kupiūros po 20 Eur, 8 kupiūros po 10 Eur) (b. l. 14–15). Iš Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto pamainos viršininko V. K. ir vyresniosios inspektorės L. R. 2023 m. birželio 14 d. tarnybinių pranešimų turinio matyti, jog 2023 m. birželio 14 d. S. J. muitinės pareigūnams žodžiu deklaravo, kad gabena 60 Eur, kurie buvo rasti jo piniginėje, tačiau po patikrinimo buvo rasti paslėpti minėti 2 560 Eur. S. J. paaiškino, kad šie kuprinėje tarp dokumentų rasti pinigai buvo jo darbo užmokestis, jų nedeklaravo ir juos slėpė, kadangi manė, kad jo nepatikrins, nes su savimi turėjo tik kuprinę ir joje esančius dokumentus (b. l. 15–18). 2023 m. birželio 14 d. S. J. ranka rašytame pasiaiškinime nurodyta, kad 2023 m. birželio 14 d. jis vyko iš Pagėgių į Sovetsko pusę. Atvyko į muitinę, deklaravo tik 60 Eur, bet iš tiesų buvo daugiau, bendra suma sudarė 2 620 Eur. Valiutos keitykla tą dieną nedirbo, todėl teko vykti su išgrynintais eurais, dėl to labai apgailestauja, taip pasielgė pirmą kartą. Pinigus paslėpė dokumentuose. Kaltę visiškai pripažįsta. Minėti pinigai buvo jo atlyginimas už 2 mėnesius, dirba lietuviškoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 60–61). Iš 2023 m. birželio 14 d. administracinio nusižengimo protokolo S. J. turinio matyti, kad jis nurodė, jog gailisi dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo (b. l. 20).
16. Aptartų įrodymų, sudarančių vientisą ir logišką įrodymų grandinę, visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog S. J. veiksmai – tai, kad iš karto po įvykio jis pripažino, jog Lietuvoje išgrynino į banko sąskaitą gaunamą atlyginimą eurais, iš šių pinigų kaip asmenines lėšas muitinei deklaravo tik 60 Eur, o kitus grynuosius pinigus (2 560 Eur) paslėpė kuprinėje, dokumentuose, tikėdamasis, kad kertant sieną muitinės pareigūnai jo nepatikrins, nes jis sieną kirto pėsčiųjų taku, patvirtina, kad S. J., būdamas Rusijos Federacijos pilietis, ne vienerius metus dirbdamas Lietuvos Respublikoje registruotoje įmonėje, neabejotinai žinojo apie pasauliniu mastu Rusijos Federacijai taikomas sankcijas, taip pat žinojo apie draudimą gabenti grynuosius pinigus (išskyrus asmeniniam naudojimui ir tai deklaravus) iš Europos Sąjungos šalių į Rusiją atitinkama valiuta ir sąmoningai siekė išvengti muitinės kontrolės, ir apeiti sankcijomis nustatytą draudimą, todėl buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį ir 515 straipsnio 1 dalį. Todėl apelianto teiginiai, jog aptariamu atveju S. J. neturėjo jokio tikslo slėpti su savimi gabenamų grynųjų pinigų, atmestini. Apygardos teismas pastebi, jog S. J. visiškas prisipažinimas ir gailėjimasis padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus iš karto po įvykio buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir nulėmė tai, kad Institucijos 2023 m. liepos 7 d. nutarimu jam, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, buvo paskirta daug švelnesnė nei minimali galutinė administracinė nuobauda, tuo tarpu versija apie tai, kad jam inkriminuotų administracinių nusižengimų jis apskritai nepadarė, jo atstovo advokato buvo iškelta vėliau.
17. Nors dėl ANK 515 straipsnio 1 dalies taikymo apeliaciniame skunde nurodoma, kad Institucija nenurodė, kokius teisės aktus pažeidė S. J., tinkamai nekvalifikavo jo veiksmų, visiškai nemotyvavo nutarimo, o Institucijai laikant, kad S. J. gabenti pinigai yra jo asmeninės lėšos, kurių jis nedeklaravo, nebuvo pagrindo ANK 515 straipsnio taikymui, kadangi į Rusiją vykstantys fiziniai asmenys gali gabenti lėšas asmeniniam naudojimui. Šie argumentai yra visiškai nepagrįsti.
18. Išanalizavus Institucijos 2023 m. birželio 14 d. S. J. surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir 2023 m. liepos 7 d. priimtą nutarimą, matyti, jog minėtas administracinio nusižengimo protokolas atitinka visus ANK 609 straipsnyje numatytus reikalavimus administracinio nusižengimo protokolo turiniui, o Institucijos nutarimas atitinka visus ANK 618 straipsnyje numatytus reikalavimus ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui. Institucijos nutarime, be kita ko, yra nurodyti šio kodekso straipsniai, straipsnio dalys, kuriose nustatyta atsakomybė už asmens padarytus administracinius nusižengimus; nurodyti kiti teisės aktai, kurių reikalavimus asmuo savo veiksmais pažeidė – nurodyta, kad 2023 m. birželio 14 d. 9.58 val. (duomenys neskelbtini), Pagėgių sen., S. J., vykdamas per Lietuvos valstybinę sieną į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą pėsčiųjų taku, žodžiu deklaravęs, kad gabena 60 Eur, siekdamas išvengti muitinės kontrolės, kuprinėje esančiame dokumentų segtuve, skaidriose įmautėse, tarp dokumentų kontrabandos būdu gabeno 2 560 Eur, o tokiais savo veiksmais pažeidė ES Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, taip padarė ANK 208 straipsnio 3 dalyje ir 515 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus. Iš Institucijos nutarimo, be kita ko, matyti, jog priešingai nei teigia apeliantas, jis yra itin išsamiai motyvuotas, o pasisakant dėl S. J. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus nutarime taip pat buvo įvertinta ne tik tai, kad S. J. po įvykio visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotus neteisėtus veiksmus, bet ir pasisakyta dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato keliamos įvykio versijos. Todėl apeliaciniame skunde nurodomų trūkumų Institucijos 2023 m. birželio 14 d. S. J. surašytame administracinio nusižengimo protokole ir 2023 m. liepos 7 d. priimtame nutarime apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Pažymėtina ir tai, kad ES Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnio 1 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad draudžiama naudojimui Rusijoje, neįvardijant asmeniniam ar kitokiam naudojimui, išvežti (parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti) euro banknotus, išskyrus vykstančių ar kartu keliaujančių asmenų, jei yra būtina, asmeniniam naudojimui. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad aptariamu atveju vykstančiam S. J. kelionės metu asmeniniam naudojimui buvo skirti 60 eurų, kuriuos jis ir deklaravo muitinės pareigūnams, o kiti pinigai naudojimui Rusijoje buvo gabenami kontrabandos būdu – slepiant, siekiant išvengti muitinės kontrolės, kad būtų apeitas sankcijomis nustatytas eurų išvežimo draudimas. Aplinkybę, kad jis slėpė grynuosius pinigus tikėdamasis, jog muitinės pareigūnai jo nepatikrins, iš karto po įvykio pripažino net ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ir dėl to gailėjosi. Kaip teisingai nurodoma Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą, minėtas teisinis reglamentavimas taip pat reiškia, jog skunde minimo 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2018/1672 Dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/200, nuostatos netaikomos (išimtinai) dėl į Rusiją vežamų grynųjų pinigų – bet kuria oficialiąja valstybės narės valiuta denominuotų banknotų. Ši išimtis dėl į Rusiją gabenamų grynųjų pinigų taip pat reiškia, kad vykstantis į Rusiją fizinis asmuo gali gabenti savo reikmėms grynųjų pinigų – oficialiąja valstybės narės valiuta denominuotų banknotų – tiek, kiek jų gali prireikti kelionės metu ir juos privalo deklaruoti muitinei sienos kirtimo poste. Tuo tarpu apeliaciniame skunde pateikiamos vien tik subjektyvios minėtų reglamentų interpretacijos, kurios neatitinka šiuo metu aktualaus teisinio reglamentavimo ir nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių.
20. Nors dėl ANK 208 straipsnio 3 dalies taikymo apeliaciniame skunde teigiama, kad Institucija neįrodė, jog nagrinėjamu atveju S. J. privalėjo deklaruoti muitinei lėšas ir kaip jų nedeklaravimas sąlygojo kontrolės išvengimą, taip pat teigiama, kad šioje byloje nebuvo tinkamai nustatytas šio administracinio nusižengimo dalykas, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas yra pinigų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų pinigų vertė viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bet neviršija vieno šimto penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taigi šiuo atveju kontrabanda pasireiškia aktyviais veiksmais – kontrabandos dalyko (pinigų – eurų) neteisėtu gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Rusiją. Akivaizdu, jog kontrabandos dalykas yra pinigai. Neteisėtas gabenimas per valstybės sieną yra tada, kai pinigai gabenami nepateikiant jų muitinės kontrolei, arba kitaip šios kontrolės išvengiant, o nagrinėjamu atveju – slepiant. Visi šio administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimą S. J. veikoje patvirtinantys įrodymai jau buvo aptarti šio procesinio sprendimo 15–16 punktuose, todėl papildomai nekartojami, tačiau apygardos teismas pažymi, jog priešingai nei teigia apeliantas, jie buvo tinkamai atskleisti ir skundžiamoje nutartyje.
21. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato apeliacinis skundas atmetamas.
22. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, administracinio nusižengimo teisena S. J. nėra nutraukiama, o skundžiama nutartis, kuria paliktas galioti Institucijos 2023 m. liepos 7 d. nutarimas, paliekama nepakeista, nėra teisinio pagrindo priteisti S. J. patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. J. atstovo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.