Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei Danutei Demenienei, ieškovės atstovui advokatui Olegui Drobitko (Oleg Drobitko),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovei B. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 6 d., apie 8.36 val. Vilniuje, Kalvarijų g. 168, įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovė išėjo iš už prie šaligatvio stovinčio automobilio į važiuojamąją kelio dalį, kur buvo partrenkta ieškovės vairuojamo automobilio Chrysler PT Cruiser, valst. Nr. EFC416. Byloje nėra ginčo, kad dėl įvykusio susidūrimo buvo apgadinta ieškovei priklausanti transporto priemonė Chrysler PT Cruiser, valst. Nr. EFC416.

5. Civilinei atsakomybei už padarytą žalą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: žalos (nuostolių) atsiradimo faktą ir žalos dydį (CK 6.249 straipsnis); neteisėtą veikimą arba neveikimą (CK 6.246 straipsnis); kaltę (tyčią arba neatsargumą) (CK 6.248 straipsnis); priežastinį ryšį tarp nuostolių atsiradimo ir veiksmų (CK 6.247 straipsnis). Bent vienos sąlygos nenustačius, civilinė atsakomybė negalima. Nagrinėjamu atveju pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir dėl jų kilusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir kilusią žalą (CK 6.249 straipsnis) turėjo pareigą įrodinėti ieškovė, o paneigti kaltę dėl žalos padarymo ir tokiu būdu išvengti atsakomybės – atsakovė (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

6. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas sprendimą dėl žalos atlyginimo turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

7. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.

8. 2018 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad išdaužtas priekinis stiklas, išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: dešinės pusės priekinis sparnas, priekinis bamperis, priekinis stiklas (el. c. b. 6.8-6.13 l.). Atsakovė šių apgadinimų (nei paties apgadinimų fakto, nei apimties) neginčijo.

9. Byloje nėra ginčo, kad faktiškai transporto priemonė nėra suremontuota, tik pakeistas skilęs priekinis stiklas. Ieškovė dėl stiklo keitimo patyrė 120 Eur išlaidų. Kitą žalos dalį ieškovė įrodinėja 2021 m. vasario 9 d. UAB „Autoja“ parengta sąmata Nr. 2102098010, pagal kurią automobilio reikalinga atlikti tokius darbus: bamperio keitimas; bamperio paruošimas/dažymas; sparno dešinės pusės išrinkimas/surinkimas; sparno dešinės pusės lyginimas; sparno dešinės pusės paruošimas/dažymas; sparno dešinės pusės reguliavimas; durų dešinės pusės paruošimas/dažymas/reguliavimas; durų dešinės pusės išrinkimas/surinkimas; bamperis priekinis naudotas, darbų kaina – 870,00 Eur. Atsakovė sąmatoje nurodytų darbų atlikimo būtinumo neginčijo. Nors atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad sąmatoje išvardintus darbus galima atlikti mažesnėmis kainomis, tačiau tokiai pozicijai pagrįsti jokių įrodymų nepateikė.

11. Neatsargi kaltės forma civilinėje teisėje turi dar dvi rūšis: i) didelį neatsargumą ir; ii) paprastą neatsargumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Kasacinis teismas (CPK 4 straipsnis) taip pat yra išaiškinęs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-01-06 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2021, nutarties 34 punktą), jog CK nuostatose, reguliuojančiose civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos, tačiau: laikoma, kad asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkam ai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis; Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reguliuojamo įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes.

12. CK 6.248 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo šio standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltės egzistavimą. Pripažįstama, kad asmens elgesys neatitinka atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto, kai asmuo nėra tiek atidus ir rūpestingas, kiek esant analogiškoms aplinkybėms būtų galima protingai reikalauti iš apdairaus asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019, nutarties 28 punktas).

13. Atsakovės veiksmų neteisėtumas ir kaltės forma nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi skundo byloje Nr. II-532-961/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-510-211/2019. Teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija už teisės pažeidimą nedraudžia patraukti asmenį skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020-07-24 nutarimas, nutarimo 16.2 papunktis). Aptartas teisinis reguliavimas įgalina teigti, kad vien ta aplinkybė, jog asmuo (ne)buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dar nereiškia, kad tas pats asmuo negali būti patrauktas civilinėn atsakomybėn. Tai, kad atsakomybės klausimas civilinėje byloje gali būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar asmeniui buvo taikyta administracinė atsakomybė pažymėta ir kasacinio teismo praktikoje (CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014).

14. CPK 182 straipsnio 3 punkte nurodyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, susijusių su asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu. Kasacinis teismas (CPK 4 straipsnis), aiškindamas CPK 182 straipsnio 3 punktą, yra nurodęs, jog: i) prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės. Visgi, teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas; ii) į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje įeina, pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, o kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi; iii) išteisinamasis nuosprendis absoliučiai visais atvejais negali būti pripažįstamas prejudicinę galią turinčiu ir eliminuojančiu išteisinto asmens civilinės atsakomybės taikymo galimybę (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018, nutarties 31–34 punktai). Nurodyti išaiškinimai taikytini kalbant ir apie administracinio nusižengimo nutarimą bei jo pasekmes.

15. Individualizuojant aukščiau aptartą teisinį reguliavimą pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi skundo byloje Nr. II-532-961/2019 ir Vilniaus apygardos teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-510-211/2019 nustatytos aplinkybės dėl eismo įvykio mechanizmo šioje civilinėje byloje turi prejudicinę galią. Aplinkybė, jog administracinio nusižengimo byloje nebuvo sprendžiamas atsakovės civilinės atsakomybės (turtinės žalos atlyginimo) klausimas, nereiškia, jog atsakovė negali būti patraukta civilinėn atsakomybėn bendra tvarka. Nei CPK, nei Civilinis kodeksas (toliau – CK), nei ANK, nei kiti įstatymai nenumato draudimo pareikšti ieškinį dėl atsakovės civilinės atsakomybės tuo atveju, jeigu atsakovės civilinės atsakomybės klausimas nebuvo išspręstas administracinio nusižengimo byloje, kurioje buvo vertinamos tos pačios faktinės aplinkybės. Ieškovė administracinio nusižengimo byloje nebuvo nukentėjusysis asmuo (ANK 575 straipsnio 1 dalis, 578 straipsnis), todėl neturėjo galimybės pasinaudoti ANK 664–665 straipsnio nuostatomis, kurios leidžia išspręsti turtinės žalos, padarytos nukentėjusiajam asmeniui, atlyginimo klausimą administracinio nusižengimo byloje.

16. Kaip jau minėta, atsakovės veiksmų neteisėtumas - Kelių eismo taisyklių 44 ir 48.4 punktų pažeidimas yra nustatytas administracinio nusižengimo byloje.

17. 2019 m. gegužės 21 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-233(19) nurodyta, kad: 1) pėsčiosios B. Petrulytės partrenkimo mechanizmo fragmentai buvo tokie: Kalvarijų g. ties pastatu Nr. 168, automobilis „Chrysler“ vairuojamas D. Demenienės, apie 0,85 m. atstumu nuo dešinėje pusėje stovinčio automobilio „Renault Trafic“ galinio dešinio kampo, partrenkė važiuojamąją dalį kertančią pėsčiąją B. Petrulytę. Automobilis „Chrysler“ priekiniu dešiniu kampu kliudė pėsčiąją, o po to ji užkrito ant priekinio dešinio sparno, variklio dangčio ir priekinio stiklo. Vėliau pėsčioji nukrito ant važiuojamosios dalies, o automobilis, pavažiavęs į priekį, sustojo plane užfiksuotoje vietoje; 2) negalima nustatyti, kokiu greičiu prieš pat partrenkimą važiavo automobilis „Chrysler“, vairuojamas D. Demenienės; 3) iš objektyvių duomenų negalima nustatyti pėsčiosios B. Petrulytės partrenkimo vietos. Nurodytomis aplinkybėmis pėsčiosios partrenkimas įvyko 0,85 m. atstumu nuo automobilio „Renault Trafic“ galinio dešinio kampo, pėsčiajai B. Petrulytei judant būtent iš už šios transporto priemonės galinės dalies; 4) automobilio „Chrysler“, vairuotoja D. Demenienė, važiuodama leistinu 20 km/h greičiu ir stabdydama vairuojamą transporto priemonę, tuo momentu, kai pėsčioji išėjo (išbėgo) į važiuojamąją dalį iš už stovinčio automobilio „Renault Trafic“, neturėjo techninės galimybės išvengti B. Petrulytės partrenkimo; 5) buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčiosios B. Petrulytės veiksmai, - įžengė į važiuojamąją dalį iš už stovinčio automobilio „Renault Trafic“ ir tokiu būdu sudarė neišvengiamą kliūtį prie jos iš kairės pusės atvažiuojančio automobilio „Chrysler“ vairuotojai D. Demenienei, dėl ko buvo partrenkta, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (el. c. b. 6.19-6.23 l.).

18. Teismo vertinimu, teismo posėdyje apklaustos liudytojos Ilmos Mazrimienės parodymai vertinant civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą yra nepatikimi ir teisiškai nereikšmingi. Liudytoja negebėjo atsiminti metų laiko, kai įvyko eismo įvykis, negalėjo tinkamai detalizuoti paties eismo įvykio aplinkybių, nematė paties ieškovės automobilio ir atsakovės susidūrimo momento, kiekvienos iš šalių veiksmų iki susidūrimo.

19. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Pagal to paties straipsnio 4 dalį trečiojo asmens veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių.

20. Nepaneigiant šioje byloje padarytos išvados, kad atsakovė pažeidė Kelių eismo taisykles (t. y. neįvertinusi ieškovės galimybės sustabdyti vairuojamą automobilį, įžengė į važiuojamąją kelio dalį), teismo vertinimu, ieškovė taip pat nesilaikė bendrosios rūpestingumo pareigos, taigi savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie žalos atsiradimo. Šioje byloje svarbu įvertinti, kad ieškovė įvykio metu buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, t. y. jos pačios elgesiui (veiksmams) civilinės deliktinės teisės prasme keliami didesni apdairumo, atsargumo reikalavimai, o jos kaltė yra preziumuojama. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje atlikus ekspertizę, ieškovės valdomos transporto priemonės greičio nebuvo galima nustatyti dėl duomenų trūkumo. Atsakovė atsako už tai, kiek dėl savo nepakankamo rūpestingumo sudarė technines prielaidas eismo įvykiui kilti (t. y. įžengė į važiuojamąją dalį neįvertinusi ieškovės galimybių sustoti), tačiau ieškovė taip pat turi prisiimti atsakomybę, kad važiuodama gyvenamojoje zonoje nebuvo pakankamai atidi, atsargi ir rūpestinga, kad pastebėtų į važiuojamąją dalį išėjusią (išbėgusią) atsakovę (ar kitą galėjusį būti asmenį) ir išvengtų eismo įvykio. Teismo vertinimu, remiantis nurodytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, yra pagrindas taikyti CK 6.253 straipsnio 1, 3 dalis ir atsakovę iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės nurodytose teisės normose nustatytu pagrindu – dėl nukentėjusio asmens (ieškovės) veiksmų. Įvertinus kiekvienos iš šalių veiksmus, civilinės deliktų teisės prasme dėl eismo įvykio konstatuotina mišri abiejų eismo įvykyje dalyvavusių asmenų kaltė, t. y. ieškovės kaltės laipsnis yra 20 procentų, o atsakovės 80 procentų. Dėl nurodytų aplinkybių spręstina, kad atsakovė atleistina nuo 20 procentų žalos atlyginimo.

21. Atsakovė ieškovės nurodyto žalos dydžio neginčijo, taip pat neįrodinėjo, kad žala nesusijusi priežastiniu ryšiu su atsakovės neatsargiais veiksmais sukeltu įvykiu. Ieškovei įrodžius kitas civilinės atsakomybės sąlygas (atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį), taip pat nustačius pagrindą iš dalies atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės (nustačius mišrią šalių kaltę dėl eismo įvykio civilinės teisės prasme), ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 792 Eur žalos, kurią sudaro 80 procentų ieškovės nurodyto 990 Eur žalos dydžio (CK 6.245 straipsnis, 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

22. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnyje yra reglamentuotas tik pačia bendriausia prasme: šiame straipsnyje, pirma, įvardytas nebaigtinis kriterijų, kuriais apibūdinama neturtinė žala, sąrašas; antra, įtvirtinta blanketinė nuostata, nurodanti, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; trečia, pateikti keli pavyzdiniai atvejai, kuriais pripažįstama teisė į neturtinės žalos atlyginimą; ketvirta, įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018, 39 punktas). Įstatyme įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tuos aspektus, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; pirmiau minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

24. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

25. Ieškovė nepateikė įrodymų nei apie esmines ilgalaikes neigiamas pasekmes, kilusias jos sveikatai tiek dėl paties įvykio, tiek dėl teisminio proceso administracinio nusižengimo byloje. Pažymėtina, kad vien tai, kad atsakovė nesutiko su administracinio nusižengimo protokolu ir siekė jo pagrįstumą patikrinti teisme, negali būti laikoma neteisėtais veiksmais, savaime sukeliančiais neturtinę žalą. Be to, tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu ieškovė iš esmės nurodė, kad ją įžeidė pokalbis su atsakovės motina, tačiau atsakovė nėra atsakinga už savo motinos elgesį. Tuo atveju, jei būtų vertinama, kad ieškovė patyrė neigiamus išgyvenimus dėl paties eismo įvykio (o tokia aplinkybė iš esmės neturėtų būti atskirai įrodinėjama, nes bet koks eismo įvykis jo dalyviams sukelia neigiamus išgyvenimus), byloje nenustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu buvo partrenkta atsakovė ir apgadintas ieškovės automobilis, būtų turėjęs žymesnę reikšmę ieškovės sveikatos būklei. Ieškovė pripažino, kad ir iki eismo įvykio turėjo padidėjusio kraujospūdžio ligą, yra jautri, jai stresą kelia net ir teismo posėdžiai jos pačios inicijuotoje civilinėje byloje. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji po eismo įvykio kreipėsi medicininės pagalbos ir vartojo kokius nors medikamentus, kurių neturėjo vartoti dėl iki įvykio buvusios sveikatos būklės. Ieškovė neįrodė, jog egzistuoja kokie nors esminiai liekamieji reiškiniai jos sveikatai, priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykiu ir kurie leistų ieškovės ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti. Kaip nustatyta, ieškovei padaryta turtinė žala ne sveikatai, o turtui, pati žala yra nedidelė. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą atmesti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų apie patirtą neturtinę žalą ar kokius nors kitus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, netekimus.

26. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (792 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 979,00 bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 29,00 sumokėtas žyminis mokestis ir 950,00 išlaidos advokato padėjėjos ir advokato pagalbai apmokėti (2021 m. gegužės 7 d. mokėjimo nurodymas – 29,00 Eur sumai; 2021 m. sausio 18 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 02 – 800,00 Eur sumai; 2021 m. balandžio 7 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą – 250,00 Eur sumai; 2021 m. sausio 19 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą – 250,00 Eur sumai; 2021 m. gegužės 24 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą – 300,00 Eur sumai; 2021 m. spalio 27 d. išankstinė sąskaita faktūra APB Nr. 211027 – 150,00 Eur sumai; 2021 m. spalio 27 d. mokėjimo nurodymas Nr. 26 – 150,00 Eur sumai).

29. Ieškovės reikalavimai patenkinti 61,40 procentais. Tenkinus ieškinį iš dalies, proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistina 601,11 Eur bylinėjimosi išlaidų (979 Eur x 61,40 proc.) (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

30. Teismas šioje byloje patyrė 20,49 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį tenkinus iš dalies, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės ir atsakovės proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 92 str.). Atsakovei tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis sudaro 12,58 Eur, ieškovei tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis sudaro 7,91 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Brigitos Petrulytės, a. k. 49504090664, ieškovės Danutės Demenienės, a. k. 45611080260, naudai 792 Eur (septyni šimtai devyniasdešimt du eurai) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 601,11 Eur (šeši šimtai vienas eurai vienuolika centų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Brigitos Petrulytės, a. k. 49504090664, į valstybės biudžetą 12,58 Eur (dvylika eurų penkiasdešimt aštuoni centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, išaiškinant, kad nurodyta suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš ieškovės Danutės Demenienės, a. k. 45611080260, į valstybės biudžetą 7,91 Eur (septyni eurai devyniasdešimt vienas centas) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, išaiškinant, kad nurodyta suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.