- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- AN2-510-211/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03368-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal B. P. (toliau tekste ir – pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12559-2019.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nustatytos bylos aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo specialisto 2019 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-12559-2019 B. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 428 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2018 m. lapkričio 6 d., apie 08.36 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę ėjo už kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, ir neįsitikinusi, kad nėra artėjančių transporto priemonių, išėjo iš už prie šaligatvio stovinčio automobilio, sudarė netikėtą kliūtį prie jos artėjančiam automobiliui, dėl ko buvo partrenkta, eismo įvykio metu apgadintas automobilis; konstatuota, kad tokiais savo veiksmais ji pažeidė KET 44 ir 48.4 punktų reikalavimus, jai paskirta administracinė nuobauda – 50 Eur dydžio bauda (b. l. 7).
2. Nesutikdama su šiuo sprendimu, B. P. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydama panaikinti Institucijos 2019 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-12559-2019.
Atsiliepimas
3. Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė pareiškėjos skundo netenkinti ir nurodė, kad KET 44 punkte numatyta, jog įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu, KET 48.4 punkte numatyta, kad draudžiama išeiti pėstiesiems iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių. Taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad vairuotoja viršijo leistiną greitį, o siekiant visapusiškai ir objektyviai ištirti įvykio aplinkybes, buvo atlikta eismo įvykio ekspertizė, kurios išvadoje nurodyta, kad pėsčiosios B. P. veiksmai sąlygojo nagrinėjamo eismo įvykio kilimą (b. l. 1).
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-12559-2019 paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
5. Apeliaciniu skundu B. P. prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį.
6. Savo skundą pareiškėja iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos ji buvo nurodžiusi skunde, adresuotame apylinkės teismui. Skunde nurodo, kad skundžiama nutartis priimta netinkamai nustačius, kvalifikavus ir įvertinus faktines aplinkybes, todėl yra neteisėta bei naikintina.
7. Pareiškėja nesutinka su teismo argumentais, kad į važiuojamąją kelio dalį ji įžengė, neįsitikinusi atstumu tarp jos (pareiškėjos) ir transporto priemonės. Teigia, jog 2018 m. lapkričio 6 dienos ryte, apie 8 val. 30 min., išėjusi iš gyvenamojo namo laiptinės ir praėjusi pro stovinčius automobilius, į važiuojamąją kelio dalį, įžengė pagal turėtas matymo galimybes įsitikinusi, kad neatvažiuoja automobilis, tačiau buvau partrenkta automobilio Crysler PT Cruiser v. n. (duomenys neskelbtini) kurio nepamatė dėl šio automobilio didelio greičio. Pasak pareiškėjos, nors ji nėra nei teisės, nei automobilių vairavimo specialistė, tačiau jos liudijimas yra kategoriškas – ji tinkamai įvertino šį atstumą ir automobilio greitį, tačiau automobilio vairuotoja pažeidė kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimą. Kadangi eismo įvykio vieta yra gyvenamojo namo teritorijoje, esanti automobilių parkavimo aikštelė, kur leistinas greitis negali viršyti 20 km/h, nes yra iš anksto numatomos kliūtys – vaikai, pėstieji, gyvūnai, keleiviai, vairuotojai ir kt., automobilio vairuotojas privalo pasirinkti tokį greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, tai yra jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Tai šiuo konkrečiu atveju, pasak pareiškėjos, nebuvo padaryta, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta jos (pareiškėjos) sveikata.
8. Atsiliepimas į pareiškėjos apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apygardos teismo argumentai ir išvados
Pareiškėjos B. P. apeliacinis skundas netenkinamas.
9. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio nuostatomis, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrino pareiškėjos ginčyto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
10. Apylinkės teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą ir palikdamas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-12559-2019, ANK nuostatų nepažeidė.
11. Pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas perėjo arba ėjo važiuojamąja dalimi ten, kur draudžiama, dviračius vairuojantys asmenys, pėstieji, vadeliotojai ir kiti asmenys, kurie naudojasi keliais, nepakluso eismo reguliavimo signalams, nepaisė kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų ar nesilaikė eismo tvarkos automagistralėse, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų, jeigu dėl to buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas.
12. Nors B. P. savo kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo neigia, jos kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu: iš dalies jos pačios parodymais, duotais apylinkės teismo posėdyje; taip pat suinteresuoto asmens D. D. 2018-11-06 apylinkės teismo posėdyje duotais parodymais, institucijos atstovės teismo posėdyje duotais paaiškinimais, eismo įvykio 2018-11-06 schema (b.l. 12); Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. gegužės 21 d. ekspertizės aktu Nr. 11-133 (19) (b.l. 19-23); 2019-06-06 specialisto paaiškinimu (b.l. 30); byloje esančia fotolentele (b.l. 34-40); magnetinėje laikmenoje esančiomis nuotraukomis (b.l.14); kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais.
12.1. Apklausta apylinkės teismo posėdyje D. D. parodė, kad važiavimo greitis nebuvo didelis, nes visur vaikšto žmonės, vaikai. Ji matė, kad pareiškėja ėjo šaligatviu, daug toliau nuo to balto mikroautobuso, todėl ji negalvojo, kad pareiškėja galėtų bėgti, o pastaroji tiesiog puolė ant automobilio, užkrito ant stiklo, po ko ji sustojo. Pareiškėja sėdėjo. Ji norėjo pakelti pareiškėją, tačiau ši atsisakė, sakė, kad jai viskas gerai. Paklausė pareiškėjos, kur ji bėgo, į ką ši atsakė, kad skubėjo, nes pamatė atvažiuojantį autobusą. Po to ji (D. D.) atliko savo pareigą, pasodino pareiškėją į automobilį, pakėlė jos maišelį, kuriuo ji galimai ir sudaužė jos automobilio stiklą, iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus. Nuvedė pareiškėją į greitosios medicinos pagalbos automobilį, pasiteiravo medicinos darbuotojų apie pareiškėjos sveikatą, darbuotojai jai atsakė, kad pareiškėjai – tik sutrenkimas.
12.2. Apklausta apylinkės teismo posėdyje B. P. patvirtino, jog yra sakiusi vairuotojai, kad skubėjo, tačiau ji nebėgo, o sparčiai ėjo ir šis įprotis – iš mažens. Ji buvo už aukštesnio automobilio, kuris galėjo ją užstoti, tačiau, jeigu vairuotoja ją matė einančią šaligatviu, turėjo įvertinti visas rizikas, todėl buvo įsitikinusi, kad vairuotoja ją praleis.
12.3. Kad automobilio „Chrysler“, vairuojamo D. D., greitis nebuvo didelis, patvirtina įvykio schema, iš kurios matyti, kad nėra stabdymo pėdsakų – automobilis sustojo jau po įvykio, taip pat tai patvirtina eismo įvykio metu nukentėjusiajai B. P. padarytų sužalojimų mastas – D. D. pasiteiravus į įvykio vietą jos iškviestų medicinos darbuotojų apie pareiškėjos sveikatą, darbuotojai jai atsakė, kad pareiškėjai – tik sutrenkimas. Kad dėl eismo įvykio kilusių sužalojimų mastas buvo nedidelis, patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje esanti 2019 m. birželio 6 d. specialisto išvada, iš kurios matyti, kad, išnagrinėjus B. P. pateiktus medicininius dokumentus (asmens ambulatorinio gydymo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), CD laikmena su tyrimo vaizdais iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, ambulatorinė asmens sveikatos istorija iš VšĮ Centro poliklinikos) bei susipažinus su eismo įvykio aplinkybėmis, darytina išvada, kad B. P. nustatyta minkštųjų audinių patinimas kairėje alkūnėje, minkštųjų audinių patinimas su odos nubrozdinimu kairiame kelyje (pakinklyje) ir poodinė kraujosruva, galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir pagal visus turimus duomenis kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 30). Apygardos teismas sprendžia, jog tokio pobūdžio sužalojimai paneigia, nukentėjusiosios argumentus, kad vairuojamas D. D. automobilis „Chrysler“ važiavo dideliu greičiu ir dėl to vairuotoja nesureagavo į staiga atsiradusią kliūtį – iš už aukštesnio automobilio į važiuojamąją dalį netikėtai išbėgusią pareiškėją – ir ją partrenkė.
12.4. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad eismo įvykio vieta yra gyvenamojo namo teritorijoje esanti automobilių parkavimo aikštelė, kur leistinas greitis negali viršyti 20 km/h, nes yra iš anksto numatomos kliūtys – vaikai, pėstieji, gyvūnai, keleiviai, vairuotojai ir kt., automobilio vairuotojas privalo pasirinkti tokį greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, tai yra jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, pažymėtina, jog, viena vertus, sutiktina su pareiškėjos skundo argumentais, kad pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje ir šioje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones, kita vertus, pažymėtina, jog jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui (Kelių eismo taisyklių (toliau tekste ir – ir KET) 175 punktas). Šiame kontekste konstatuotina, jog KET 44 punktas nustato, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu; pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja, turi vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai), kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu. KET 48.4 punkte numatyta, kad pėstiesiems draudžiama išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių. Būtent už KET 44 ir 48.4 punktų reikalavimų pažeidimą B. P. ir paskirta administracinė nuobauda – 50 Eur dydžio bauda.
12.5. Kad pareiškėjos veiksmai yra priežastiniame ryšyje su atsiradusiais padariniais, įrodo ir byloje esantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. gegužės 21 d. ekspertizės aktas Nr. 11-233 (19), kuriame nurodyta jog pagal pėsčiosios B. P. partrenkimo mechanizmo fragmentus: Kalvarijų gatvėje, ties pastatu Nr. 168, automobilis „Chrysler“, vairuojamas D. D., apie 0,85 m atstumu nuo dešinėje pusėje stovinčio automobilio „Renault Trafic“ galinio dešinio kampo, partrenkė važiuojamąją kelio dalį kertančią B. P.; automobilis „Chrysler“ priekiniu dešiniu kampu kliudė pėsčiąją, o po to ji užkrito ant priekinio dešinio sparno, variklio dangčio ir priekinio stiklo; vėliau pėsčioji nukrito ant važiuojamosios dalies, o automobilis, pavažiavęs į priekį, sustojo plane užfiksuotoje padėtyje; – negalima nustatyti, kokiu greičiu prieš partrenkiant važiavo automobilis „Chrysler“, vairuojamas D. D.. Automobilio „Chrysler“ vairuotoja D. D., važiuodama ir leistinu 20 km/h greičiu, ir stabdydama vairuojamą transporto priemonę, tuo momentu, kai pėsčioji išėjo (išbėgo) į važiuojamąją kelio dalį iš už stovinčio automobilio „Renault Trafic“, neturėjo techninės galimybės išvengti B. P. patrenkimo. Buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčiosios B. P. veiksmai – įžengė į važiuojamąją dalį iš už stovinčio automobilio „Renault Trafic“ ir tokiu būdu sudarė neišvengiamą kliūtį prie jos iš kairės pusės atvažiuojančio automobilio „Chrysler“ vairuotojai D. D., dėl ko buvo partrenkta – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (b. l. 19-23).
13. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šią nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir nukentėjusiosios B. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.