Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Andriaus Veriko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovei V. B. dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. N. prašė teismo: 1) nutraukti 2021 m. gegužės 16 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei 4 200 Eur ir priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigojant ieškovę grąžinti atsakovei automobilį BMW 530d, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); 2) teismui netenkinus pirmojo reikalavimo, prašė teismo priteisti jai iš atsakovės 1 113,20 Eur nuostolių atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

22. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė pateikė internetiniame tinklapyje www.autogidas.lt skelbimą apie parduodamą 2003 m. automobilį, kuris apibūdintas kaip tvarkingas, prižiūrėtas (el.b., failas 1, l. 17). Ieškovė su atsakove Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį sudarė 2021 m. gegužės 16 d., už automobilį sumokėjo 4 200 Eur (el.b., failas 1, l. 7-8). Automobilis 2021 m. gegužės 25 d. buvo pristatytas į UAB „Toptis“ autoservisą. Po automobilio apžiūros nurodyti remonto darbai ir tokie jų kaštai: a) 429 Eur už darbus ir 491 Eur už detales, iš viso – 920 Eur (el.b., failas 1, l. 10). Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ 2021 m. gegužės 28 d. Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje nustatė, kad automobilis neatitinka techninių reikalavimų, ši ataskaita nesuteikia teisės dalyvauti viešajame eisme (el.b., failas 1, l. 9)

Dėl esminio sutarties pažeidimo

26. Pagal CK 6.431¹ straipsnį motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

27. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

28. Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009).

29. Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Pagal kasacinio teismo išsiaiškinimą, ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikties kokybės reikalavimams yra esminis, turi būti sprendžiama pagal šalių sudarytoje sutartyje arba CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Pirkėjui pasirinkus šį savo teisių gynybos būdą, pardavėjas turi įrodyti, kad sutarties pažeidimas yra neesminis ir todėl kita šalis neturi teisės jos atsisakyti. Sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus (sutarties naudai) principą ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reguliavimą yra išimtinis teisių gynimo būdas, todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas. Kad pirkėjo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių, ginčą nagrinėjantis teismas turi įvertinti pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, atsižvelgti į konkrečioje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes bei siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo. Taigi galimybė pirkėjui nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytų gynimo būdų nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Kitais atvejais pirkėjas turėtų savo teises ginti būtent šiais būdais: reikalauti, kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jų atsirado dėl pirkėjo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011).

30. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą ir suformuotą kasacinio teismo praktiką, ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad ir dėl paprasto sutarties pažeidimo pirkėjas gali reikalauti ją nutraukti. Pirmosios instancijos teismas detaliai aiškinosi ir tyrė sutarties sudarymo aplinkybes, byloje esančius duomenis apie nustatytus automobilio trūkumus.

31. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad sutartis buvo sudaryta 2021 m. gegužės 16 d. Po sutarties sudarymo automobiliu nuvažiavus 111 km, UAB „Toptis“ autoservise buvo nustatyti šie automobilio gedimai: 1) galinės svirties lankstas (šarnyras) kliba; 2) priekinės svirties lankstas (šarnyras) kliba; 3) apatinis plaukiojantis sailentblokas kliba; 4) viršutinė suvedimo svirtelė; 5) apatinių galiniai sailentai: 6) kardano guma prie dėžės; 7) suvedimas; 8) stabilizatoriai, traukės (el.b., failas 1, l. 10). Prie trijų pirmųjų trūkumų lentelės grafoje „pavojus“ pažymėti pliusai. Teismo 2022 m. birželio 15 d. posėdžio metu UAB „Toptis“ darbuotojas liudytojas J. Č. parodė, kad toks žymėjimas reiškia, jog gedimas yra svarbus, nes gali kelti pavojų.

32. UAB „Tuvlita“ 2021 m. gegužės 28 d. ataskaitos išvadoje nurodyta, kad automobilis neatitinka techninių reikalavimų. Ataskaitoje nustatyti du automobilio trūkumai, susiję su rūko žibintais: 1) yra didelių šviesos sklaidytuvo defektų (kiauryminis pažeidimas ir (ar) yra poveikis skleidžiamai šviesai); 2) šviesos pluošto riba sklinda aukščiau nei priekinių žibintų šviesos pluošto riba. Nustatytas ir dar vienas automobilio trūkumas, susijęs su pakaba – pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje). Ataskaitoje nurodyta, kad pakartotina apžiūra gali būti atlikta iki 2021 m. birželio 28 d. (el.b., failas 1, l. 9). Ataskaitos rengimo metu automobilio rida buvo 190 km.

33. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, 63 punktas; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2018, 22, 23 punktai; kt.).

34. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad labiau tikėtina, jog rūko žibintų trūkumai atsirado jau po automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nes šių trūkumų nenustatė anksčiau apžiūrą atlikę UAB „Toptis“ darbuotojai, taip pat jų nepastebėjo ir automobilį pirkimo metu apžiūrėję ieškovės dukra su sutuoktiniu ir kaimynu. Liudytojas J. Č. patvirtina, kad autoservise tikrinama tik važiuoklė ir tepalai, tačiau kartu paaiškino, kad kiauryminis žibinto pažeidimas gali atsirasti ir staiga, kad važiavimo metu į jį pataiko akmuo. Ieškovė nagrinėjamoje byloje neprašė pagal CPK 212 straipsnį skirti teismo ekspertizės, kad būtų gauti specialisto patvirtinti duomenys apie automobilio gedimo tikrąsias priežastis, jų atsiradimo laiką bei galimybę juos pastebėti sutarties sudarymo metu. Dėl to teismas pagrįstai darė išvadas pagal byloje esančius duomenis, atsižvelgdamas į įrodymų vertinimo taisykles.

35. Taigi pagrindinis UAB „Toptis“ ir UAB „Tuvlita“ nustatytas automobilio trūkumas yra pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas. Liudytojas J. Č. patvirtino, kad lankstas yra pakabos elementas. Kadangi nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde ieškovė nereiškė reikalavimų dėl teismo ekspertizės skyrimo, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad labiau tikėtina, kad šis trūkumas atsirado dėl susidėvėjimo ilgalaikės automobilio eksploatacijos metu, nes automobilis yra 2003 m. jo pirmoji registracijos data 2004 m. spalio 14 d. Taigi iki pardavimo ieškovei automobilis buvo eksploatuojamas 17 metų, tai yra pakankamai ilgą laiko tarpą.

36. Negalima sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad šie trūkumai atsirado tada, kai automobilį eksploatavo atsakovė. UAB „Tuvlitos“ ataskaitoje nurodyta, kad automobilio pirmosios registracijos Lietuvos Respublikoje data – 2020 m. rugsėjo 3 d. Pati atsakovė patvirtino, kad automobilį įsigijo 2020 m. ir naudojo jį tik aštuonis mėnesius. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė pardavė automobilį ieškovei, žinodama apie jo trūkumus ir juos nuslėpdama. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė sudarė ieškovei visas sąlygas patikrinti automobilį, nes 2021 m. gegužės 18 d., tai yra praėjus dviem dienoms nuo sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo, atsakovė suteikė pirkėjai galimybę atsisakyti sutarties, grąžinant pinigus ir atsiimant automobilį (el.b., failas 1, l. 57; 59). Taigi negalima pripažinti atsakovės tyčios ar didelio neatsargumo dėl to, kad po dvylikos dienų nuo automobilio įsigijimo išryškėjo jo trūkumai (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

37. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl automobilio kainos atitikimo rinkos kainai, atsižvelgiant į nustatytus jo trūkumus bei galimas jo remonto išlaidas. Tačiau nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta turto vertintojo atliktas automobilio rinkos vertės nustatymas, taip pat ieškovė bylos nagrinėjimo metu neprašė teismo skirti ekspertizės tikrajai automobilio rinkos vertei nustatyti.

39. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiek VšĮ „Emprekis“ pažymoje nėra nurodyti individualūs konkretaus automobilio duomenys, atitinkantys tokią pačią transporto priemonės komplektaciją, kaip ir ieškovės įsigytas. Tuo tarpu autoplius.lt pateiktuose skelbimuose apie parduodamus tokios pat rūšies ir panašių metų gamybos automobilius, esant panašiai ar net daug didesnei ridai, yra nurodytos ir gana artimos kainai, už kurią ieškovė įsigijo automobilį (el.b., failas 1, l. 157; 160; 162). Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad 4 200 Eur automobilio kaina būtų viršijusi rinkos kainą.

40. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į aplinkybę, kad UAB „Tuvlita“ ataskaitoje nurodyta, jog pakartotina apžiūra gali būti atlikta iki 2021 m. birželio 28 d. (el.b., failas 1, l. 9). Taigi nustatytus pakabos bei lankstų trūkumus galima pašalinti. Pirmosios instancijos teismas gana detaliai vertino ir tyrė byloje pateikto UAB „Toptis“ automobilio apžiūros lape įrašytų detalių ir remonto darbų kainų pagrįstumą, t. y. jų įrašymo aplinkybes, nes atsakovė ginčijo šių kainų pagrįstumą. Pažymėtina, kad nors atsakovė ir nepateikė teismui jokio dokumento, kad ji būtų prašiusi UAB „Toptis“ pateikti jų taikomas kainas, tačiau liudytojas J. Č. teismo posėdyje parodė, kad atsakovė buvo atėjusi į autoservisą ir teikė klausimus.

41. Ieškovė taip pat pateikė UAB „Krasta Auto“ 2022 m. sausio 19 d. užsakymo patvirtinimą, kuriame nurodyta, kad automobilio rūko žibintų keitimo ir važiuoklės patikros darbo kaina 63,11 Eur, dalių kaina 201,88 Eur, bendra kaina su PVM – 320,64 Eur (el.b., failas 1, l. 79-80). Vėliau 2022 m. sausio 20 d. pateiktame UAB „Krasta Auto“ pasiūlyme nurodyta, kad bendra visų darbų kartu su važiuoklės remontu-suvedimu kaina ir medžiagų kaina – 2 209,92 Eur (el.b., failas 1, l. 83-85). Taip pat ieškovė pateikė susirašinėjimą su UAB „Melga“, kurios atstovai nurodė galimas UAB „Toptis“ nurodytų darbų kainas, kurių bendra suma – 1 005,85 Eur (el.b., failas 1, l. 81-82). Tačiau pateikti duomenys nepatvirtina, kad automobilis būtų pristatytas apžiūrėti UAB „Krasta Auto“ ir UAB „Melga“. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytos galimos automobilio remonto kainos, atsižvelgiant į visas aptartas sutarties sudarymo aplinkybes, nėra pakankamas pagrindas pripažinti esminį sutarties pažeidimą ir taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą pirkėjo teisių gynimo būdą, nutraukiant sutartį ir grąžinant atsakovei automobilį, o ieškovei 4 200 Eur.

Dėl pardavėjos pareigos atlyginti pirkėjos išlaidas automobilio trūkumams šalinti

43. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.

44. Pagal CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį ne tik perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus, bet taip pat jis privalo patvirtinti ir jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjo perduodamų pirkėjui daiktų kokybė laikoma atitinkančia įprastus reikalavimus, jeigu daiktus galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

45. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

46. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

47. Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

48. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

49. Nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).

51. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką pirkėjas neprivalo tikrinti perkamo naudoto daikto kokybės, taip pat, kad pirkėjo nepasinaudojimas pardavėjo sudaryta galimybe patikrinti daiktą nepanaikina pardavėjo atsakomybės už naudoto daikto kokybę. Tačiau nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaidų atlyginimo motyvavo, kartu vertindamas tiek atsakovės sąžiningumo, tiek ir ieškovės, kaip vidutinės pirkėjos, apdairumo santykį, siekdamas nepažeisti šalių sutartinių pareigų ir atsakomybės viena kitai proporcingumo.

52. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta esminė aplinkybė, kad atsakovė buvo sąžininga pardavėja, tai yra atskleidė ieškovę atstovavusiems asmenims visas su automobilio kokybe jai žinomas aplinkybes, suteikė pirkėjai galimybę po dviejų dienų nuo automobilio įsigijimo atsisakyti sutarties. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pati ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės sutiko su aplinkybe, kad atsakovė buvo sąžininga.

53. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė pati įsigijo 2003 m. automobilį tik 2020 m. ir naudojo tik 8 mėnesius. Taigi atsakovė taip pat įsigijo jau 17 metų naudotą automobilį. Per šį laikotarpį atsakovė vykdė visas daikto valdytojo pareigas: atliko techninę apžiūrą, kuri galiojo iki 2022 m. rugsėjo 1 d., rūpinosi automobilio būkle, 2021 m. pradžioje autoservise pakeitė tepalus filtrus, stabdžių kaladėles, kairės pusės vairo traukę, du galinius lankstus bei atliko ratų suvedimą, įsigijo naują akumuliatorių. Šias aplinkybes atsakovė nurodė atsiliepime į ieškinį (el.b., failas 1, l. 51-52).

54. Ieškovei dublike pareikalavus pateikti minėtas aplinkybes patvirtinančius duomenis (el.b., failas 1, l. 113), atsakovė triplike paaiškino, kad variklio tepalų ir automobilio filtrų pakeitimą patvirtina po automobilio priekiniu dangčiu priklijuotas lipdukas, apie naujai įsigytą akumuliatorių patvirtina kasos kvitas, kuris buvo prisegtas prie garantinio lapo ir atiduotas kartu su pirkimo– pardavimo sutartimi. Stabdžių kaladėles, kairės pusės vairo traukę, 2 galinius lankstus pirko atsakovės sūnus, kuris pats juos pakeitė autoservise, prižiūrimas kito meistro. Atsakovė taip pat nurodė, kad kasos kvitų neišsaugojo, nes nežinojo, kad papuls į tokią situaciją (el.b., failas 1, l. 119). Pirmos instancijos teismo posėdyje liudytoju buvo apklaustas atsakovės sūnus K. B..

55. Pažymėtina, kad pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį šalių paaiškinimai taip pat yra įrodinėjimo priemonė, nors pagal CPK 186 straipsnio 4 dalį turi būti patikrinami ir įvertinami teismo. Atsakovė bei liudytoju apklaustas jos sūnus pateikė gana išsamius ir nuoseklius paaiškinimus apie automobilio priežiūrą. Ieškovė, būdama automobilio savininkė, nepateikė duomenų, paneigiančių aplinkybę, kad po automobilio priekiniu dangčiu būtų priklijuotas lipdukas ar, kad ant jo nurodyta informacija nepatvirtintų tepalų ir filtrų keitimo. Ieškovė taip pat nepaneigė atsakovės nurodytos aplinkybės, kad prie garantinio lapo, pateikto kartu su sutartimi, nebūtų prisegtas kasos kvitas. Dėl to, atsižvelgiant į atsakovės paaiškinimų ir jos sūnaus parodymų nuoseklumą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šias aplinkybes įrodytomis.

56. Byloje taip pat yra nustatyta esminė ir nepaneigta aplinkybė, kad atsakovė automobilio pardavimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie po pardavimo nustatytus pakabos trūkumus (lankstų sudilimą). Minėti trūkumai atsiranda dėl ilgalaikės automobilio eksploatacijos, o byloje nėra duomenų, kad pardavėja, sąmoningai juos žinodama, nuslėpė. Priešingai, atsakovė buvo suteikusi pirkėjai galimybę po dviejų dienų nuo automobilio įsigijimo atsisakyti sutarties. Tuo tarpu ieškovei sutarties sudarymo metu automobilį apžiūrėti padėjo net trys asmenys. Ieškovei buvo žinoma, kad automobilis yra 2003 m. ir buvo ilgai eksploatuojamas. Dėl to pripažintina, kad bet kuriam vidutiniam pirkėjui turėtų būti žinoma, jog taip ilgai naudotas automobilis gali turėti jau nusidėvėjusių dalių, kurių trūkumai gali išryškėti iš karto po jo įsigijimo.

57. Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat nepaneigė aplinkybės, kad automobilis, atlikus remontą, gali būti naudojamas pagal paskirtį. Byloje esantys duomenys apie remonto kaštus patvirtina, kad jie nėra neprotingai dideli, atsižvelgiant į sumokėtą automobilio kainą. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatytų trūkumų remonto išlaidų priteisimas iš atsakovės nagrinėjamoje byloje būtų neproporcinga pirkėjo teisių gynimo priemonė, kuri sukeltų neadekvačius teisinius padarinius sąžiningai pardavėjai.

Dėl procesinės bylos baigties

58. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

59. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

60. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

61. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

62. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, jai bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese neatlygintinos. Atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios nepateikė jokių duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jai bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese, nepriteistinos.

63. Ieškovė 2022 m. lapkričio 22 d., tai yra paskirtą teismo posėdžio dieną, pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą išdėstyti pirmosios instancijos teismo sprendimu iš jos atsakovei priteistas 720 Eur bylinėjimosi išlaidas, leidžiant ieškovei mokėti po 30 Eur per mėnesį.

64. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti teismui iškeltą klausimą (CPK 284 straipsnio 2 dalis).

65. Pagal aptartą teisinį reguliavimą klausimas dėl teismo sprendimu priteistų sumų išdėstymo turi sprendžiamas taip pat atsižvelgiant į kitos proceso šalies turtinę padėtį bei interesus, tai yra dėl pareikšto prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą teismas turi išklausyti kitos bylos šalies poziciją. Nagrinėjamoje byloje ieškovė apeliaciniame skunde nepareiškė prašymo dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų išdėstymo, šis prašymas buvo pateiktas tik paskirtą bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdžio dieną. Taigi teismas neturėjo galimybės sudaryti atsakovei sąlygų pateikti atsiliepimo į ieškovės prašymą. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pakeistas, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ieškovės prašymo dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų išdėstymo, išaiškindamas ieškovei, kad šį prašymą ji galinti pateikti pirmosios instancijos teismui.

66. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti ieškovės I. N. apeliacinį skundą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovės 2022 m. lapkričio 21 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstymo palikti nenagrinėtą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.