Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovei V. B. dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teisme 2021 m. lapkričio 29 d. priimtas nagrinėti ieškovės I. N. (toliau – ir ieškovė) ieškinys, kuriuo ieškovė prašo teismo: 1) nutraukti 2021 m. gegužės 16 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis); 2) įpareigoti atsakovę V. B. (toliau – ir atsakovė) grąžinti ieškovei jos sumokėtus 4 200 Eur, sumokėtus už automobilį BMW 530d, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis) ir priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigojant ieškovę grąžinti atsakovei Automobilį. Ieškovė ieškinyje taip pat reiškia alternatyvų reikalavimą, t. y. jei teismas netenkintų paminėtų reikalavimų, ieškovė nurodė, jog prašo teismo priteisti iš atsakovės 1 113,20 Eur nuostolių atlyginimo.

6. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinio ir dubliko argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimo ir tripliko argumentus, prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Byloje ginčas kilo dėl pardavėjo atsakomybės dėl neaptartų daikto trūkumų ir pirkėjo teisės atsisakyti sutarties bei reikalauti grąžinti sumokėtą kainą.

8. Daiktų kokybės pagrindinis teisinis reguliavimas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Minėto straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Pagal CK 6.431¹ straipsnį, motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau.

9. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pirkėjui suteikta teisė rinktis jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą, tarp jų – ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Būtent šiuo teisių gynimo būdu byloje remiasi ieškovė.

10. Sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus (sutarties naudai) principą ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reguliavimą yra išimtinis teisių gynimo būdas, todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas. Kad pirkėjo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių, ginčą nagrinėjantis teismas turi įvertinti pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, atsižvelgti į konkrečioje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes bei siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo. Taigi, galimybė pirkėjui nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytų gynimo būdų nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Kitais atvejais pirkėjas turėtų savo teises ginti būtent šiais būdais: reikalauti, kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį.

11. Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ieškovė 2021 m. gegužės 16 d. už 4 200 Eur iš atsakovės nupirko automobilį BMW 530d, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Sutartyje nurodyta Automobilio rida 261 471 km). Sutartyje prie transporto priemonės trūkumų pažymėtos visos varnelės, o dalyje „informacija apie įvykius ir trūkumus“, nurodyta „nežinomi“. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad duomenis į Sutartį surašė ne pardavėjas (atsakovė), o pirkėją atstovavęs asmuo V. S. 2022 m. liepos 8 d. teismo posėdyje liudytojas V. S. nurodė, kad yra Automobilio pirkėjos (ieškovės) žentas. Paaiškino, kad varneles prie Automobilio trūkumų sužymėjo, manydamas, kad tai reiškia, jog Automobilio trūkumų nėra.

12. 2021 m. gegužės 30 d. ieškovė atsakovei pateikė rašytinę pretenziją, nurodydama, kad dar 2021 m. gegužės 16 d. (Automobilio įsigijimo dieną) vykstant su Automobiliu į namus, pasigirdo bildesys automobilio priekinėje dalyje iš apačios. Pretenzijoje nurodyta, kad apie tai atsakovei buvo nedelsiant pranešta telefonu ir sutarta, kad Automobilis bus nugabentas į servisą patikrai. Pretenzijoje ieškovė nurodė atsakovei, kad 2021 m. gegužės 25 d. Automobilis buvo patikrintas UAB „Toptis“ specialistų ir buvo nustatyti rimti važiuoklės defektai, dėl kurių Automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį. Pretenzijoje pažymėta, kad atsakovė, jos vyras ir sūnus, sakydami, kad Automobilis tvarkingas, apgavo ieškovę, todėl ieškovė nori nutraukti Sutartį, susigrąžinti už Automobilį sumokėtus pinigus ir gauti 370,70 Eur nuostolių atlyginimą. 2021 m. birželio 16 d. atsakovė, atstovaujama advokato Sigito Gedvilo, atsakė į pretenziją, kad su ieškovės reikalavimu nesutinka. Atsakyme į pretenziją nurodyta, kad Sutarties sudarymo dieną jokių akivaizdžių, esminių ar paslėptų Automobilio trūkumų nebuvo. Po 5 mėnesių nuo atsakymo į pretenziją gavimo (2021 m. lapkričio 16 d.) ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.

13. 2022 m. birželio 15 d. teismo posėdyje liudytoja J. S. nurodė, kad Sutartyje pasirašė už savo mamą I. N. Tame pačiame teismo posėdyje liudytojas K. B. nurodė, kad yra atsakovės sūnus, 2021 m. gegužės mėnesį baigęs automechanikos mokslus. Minėtas liudytojas nurodė, kad Automobilis 2021 m. gegužės 16 d. buvo apžiūrėtas du kartus, automobilį apžiūrėjo trys asmenys (V., J. ir R.), kurie prasivažiavo su Automobiliu per lygų, asfaltuotą kelią (maždaug 1,5 km). K. B. paaiškino, kad nurodė V., jog jeigu jie neįsitikinę, tai gali patikrinti Automobilį servise, bet pasakė, kad būtinai pakviestų į apžiūrą ir juos, pirkėjai su tuo sutiko. Po kelių dienų buvo žinute paklausta pirkėjų, ar Automobilis tinka ir gautas atsakymas, kad tinka. Minėtas liudytojas taip pat nurodė, kad 2020 m. rugsėjo pradžioje atliko Automobilio techninę apžiūrą, todėl neturėjo jokių įtarimų, kad Automobiliui gali būti kažkas negerai.

14. Iš byloje esančio Automobilio pardavimo skelbimo (www.autogidas.lt) matyti, kad Automobilis buvo apibūdintas kaip tvarkingas, prižiūrėtas. Nurodyta, kad variklis dirba gražiai, nėra jokių pašalinių garsų ir dūmų, dėžė bėgius mėto sklandžiai, prieš 5 000 km keisti tepalai, filtrai variklyje bei pavarų dėžėje. Į bylą taip pat pateiktas susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis, iš kurio matyti, kad 2021 m. gegužės 18 d. buvo pirkėjų paklausta: „Tai jūs imat ar ne? Nes rytoj bus draudimas perkeltas ant kitos mašinos, kad galėčiau į darbą važinėti, o jeigu nepatinka, tai grąžinu pinigus ir pasiimu bemsą atgal“ ir gautas atsakymas „Mašina mums patinka ir rytoj mes ją registruojam <...>“. Taigi, net jei 2021 m. gegužės 16 d., kaip nurodyta pretenzijoje, važiuodami įsigytu Automobiliu namo, ieškovės dukra su sutuoktiniu išgirdo bildesį Automobilio priekinėje dalyje, 2021 m. gegužės 18 d. jie vis dėlto atsisakė atsakovės pasiūlymo pasiimti atgal pinigus ir grąžinti Automobilį. Iš byloje esančio Automobilio registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2021 m. gegužės 19 d. Automobilis buvo įregistruotas ieškovės vardu. Pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėjus visą Automobilio kainą, patvirtinus pardavėjams, kad Automobilis patinka ir Automobilį įsiregistravus ieškovės vardu, 2021 m. gegužės 25 d. (nepraėjus nuo to net savaitei) Automobilis buvo nuvarytas į UAB „Toptis“ autoservisą patikrinimui. Automobilio apžiūros lapą pasirašė J. Č., nurodydamas nustatytus Automobilio trūkumus. Prie trijų iš nurodytų trūkumų uždėti pliusai lentelės grafoje pavadinimu „pavojus“. Minėtame lape, grafoje „Gedimai. Nusiskundimai. Trūkumai“, nebuvo nurodyti jokie nusiskundimai, tik pažymėta „bmw patikra I. :)))“. Kas yra I. negalėjo paaiškinti nei ieškovė, nei patikrai į autoservisą Automobilį pristatęs V. S. Šiame Automobilio apžiūros lape nurodyta, kad reikalingų darbų suma yra 429 Eur, o reikalingų detalių suma yra 491 Eur (iš viso 920 Eur).

15. 2022 m. birželio 15 d. teismo posėdyje liudytojas J. Č. nurodė, kad dirba autoservise „Toptis“, nurodė, kad atsimena, jok buvo kažkokie Automobilio važiuoklės trūkumai. Paklaustas ieškovės atstovės, patvirtino, kad ant 2021 m. gegužės 25 d. UAB „Toptis“ Automobilio apžiūros lapo yra jo parašas. Liudytojas paaiškino, kad jis padėjo pliusus prie trijų iš nurodytų trūkumų ir jie reiškia, kad tai svarbūs trūkumai, t. y. tokie, kurie kelia pavojų ir juos jau būtina sutvarkyti. Papildomai paaiškino, kad šie trūkumai (klibantys šarnyrai) yra susiję su Automobilio pakaba, nurodė, kad važiuojant senamiesčio grindiniu gali girdėtis barškėjimas, o lygiu keliu važiuojant suprasti, kad kliba šarnyrai niekaip negalima. Liudytojas taip pat nurodė, kad minėtame apžiūros lape jis nerašė, kiek kainuotų trūkumų pašalinimas, nes tai nėra jo darbo funkcijos.

16. Iš byloje esančios Lietuvos ir Vokietijos UAB Tuvlita Vilniaus techninės apžiūros centro Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. 010-0557642 matyti, kad 2021 m. gegužės 28 d. atlikta Automobilio techninė apžiūra, kurios metu užfiksuota Automobilio rida 261 661 km. Šios techninės apžiūros išvada, kad Automobilis neatitinka techninių reikalavimų. Nurodyta pastaba, kad ši ataskaita nesuteikia teisės dalyvauti viešajame eisme. Ataskaitoje nurodyta, kad nustatyti du dideli Automobilio trūkumai susiję su rūko žibintais: 1) yra didelių šviesos sklaidytuvo defektų (kiauryminis pažeidimas); 2) šviesos pluošto riba sklinda aukščiau nei priekinių žibintų šviesos pluošto riba, bei vienas didelis Automobilio trūkumas, susijęs su pakaba – pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje) (Priekiniai šarnyrai. Galinė pakaba dešinė galas apačia). Ataskaitoje nurodyta, kad pakartotina apžiūra gali būti atlikta iki 2021 m. birželio 28 d. Ieškovė po šios apžiūros (2021 m. gegužės 30 d.) kreipėsi į atsakovę su pretenzija, siekdama, kad būtų grąžinti už Automobilį sumokėti pinigai ir padengtos ieškovės turėtos kitos išlaidos, susijusios su Automobiliu.

17. Taigi, byloje yra Lietuvos ir Vokietijos UAB Tuvlita 2021 m. gegužės 28 d. išvada, jog Automobilis dėl nustatytų didelių trūkumų neatitinka jam keliamų techninių reikalavimų ir todėl neturi teisės dalyvauti viešajame eisme. Ši išvada šalių nėra ginčijama. Tai reiškia, kad po 12 dienų nuo Automobilio įsigijimo ieškovei tapo žinoma, kad ji įsigijo Automobilį su dideliais trūkumais, neleidžiančiais Automobiliui dalyvauti viešajame eisme, t. y., kad Automobiliui būtinas remontas, be kurio, ieškovė (jos šeima) negali naudoti Automobilio pagal paskirtį. Taigi nagrinėjamu atveju yra pagrindas byloje spręsti dėl CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo, nes, kaip minėta, pardavėjas (šiuo atveju – atsakovė) turi užtikrinti, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Įprasti reikalavimai transporto priemonei yra tokie, kad transporto priemonė būtų tinkama eksploatuoti (juo važiuoti) tam tikrą protingą laiko tarpą. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovė Automobilio eksploatuoti (naudoti pagal paskirtį) nebegalėjo jau dvyliktą dieną po įsigijimo nuvažiavus su juo 190 km. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Toptis“ autoservise 2022 m. gegužės 25 d. nebuvo nustatytas kiauryminis Automobilio rūko žibintų pažeidimas, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog šis Automobilio trūkumas buvo Automobilio perdavimo pirkėjai (jos atstovui) metu. Šiuo aspektu taip pat teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė, kad prieš įsigyjant Automobilį, jis buvo apžiūrėtas net du kartus ir apžiūroje iš pirkėjos pusės dalyvavo net trys asmenys. Tai teismui leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog Automobilio trūkumai, susiję su rūko žibintais, atsirado po ginčijamo Automobilio pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo, t. y. po 2021 m. gegužės 16 d.

18. Dėl Automobilio trūkumo, susijusio su pakaba ir jos elementais, labiau tikėtina, kad šis trūkumas atsirado dėl susidėvėjimo ilgalaikės Automobilio eksploatacijos metu. Tokią teismo išvadą iš dalies patvirtina ir minėta Lietuvos ir Vokietijos UAB Tuvlita Ataskaita, kurioje nurodytas pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas.

19. Kaip minėta, pagal CK 6.431¹ straipsnį, motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti tam tikri duomenys apie motorinę transporto priemonę. Pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie pakabos elementų trūkumus. Šiuo atveju nors Sutartyje ir yra pažymėta varnelė, kad Automobilis yra su pakabos elementų trūkumais, tačiau iš šalių ir liudytojų paaiškinimų matyti, kad šią varnelę, galimai ne taip suprasdamas jos reikšmę, uždėjo pats pirkėjos atstovas (V. S.), o ne Automobilio pardavėja (atsakovė). Automobilio apžiūros metu pirkėjos atstovai, pavažiavę su Automobiliu apie 1,5 km lygiu keliu, negalėjo įvertinti Automobilio techninės būklės tiek, kiek tai yra susiję su Automobilio pakaba ir sudilusiais ar klibančiais šarnyrais.

20. Vis dėlto, sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju galimas sutarties nutraukimo, kaip paskutinės pirkėjo teisių gynimo priemonės taikymas, būtina taip pat nustatyti, ar netinkamos kokybės daikto pardavimas buvo esminis Sutarties pažeidimas, t. y., ar ieškovė, žinodama apie tai, kad Automobilio pakabos elementai turės būti remontuojamai, apskritai nebūtų Automobilio pirkusi arba nebūtų už jį mokėjusi 4 200 Eur (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Pagal UAB „Toptis“ Automobilio apžiūros lapą, būtiniems darbams, susijusiems su pakabos elementų (sudilusių šarnyrų) remontu, atlikti reikalinga suma yra 410 Eur. Šiuo aspektu teisiškai reikšminga tai, kad minėtą UAB „Toptis“ dokumentą pasirašęs asmuo (J. Č.) teismo posėdyje nurodė, kad remonto kainos į minėtą dokumentą jis nerašė. Kitas UAB „Toptis“ darbuotojas, atsakingas už remonto darbų kainų paskaičiavimą, minėtame dokumente nėra nurodytas, kito asmens (išskyrus J. Č.) parašo minėtame dokumente nėra, todėl atsakovei iškėlus abejones dėl šiame dokumente kitos spalvos tušinuku įrašytų kainų (atsakovė nurodė, kad UAB „Toptis“ atsisakė jai pateikti servise atliekamų darbų kainininką), teismas konstatuoja, kad ieškovė pakankamais ir neabejotinais įrodymais nepagrindė, jog minėtų Automobilio trūkumų šalinimas kainuotų 410 Eur, t. y. beveik 10 proc. už Automobilį sumokėtos kainos. Atitinkamai, teismas neturi galimybės įvertinti, ar Automobilio su nusidėvėjusiais (sudilusiais) šarnyrais pardavimas šiuo atveju gali būti pripažįstamas esminiu Sutarties pažeidimu. Pagal civilinėse bylose galiojantį rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), šią aplinkybę byloje turėjo įrodyti ieškovė.

21. Pažymėtina, kad pardavėjo daikto kokybės garantijos turinys, atskleistas CK 6.333 straipsnio 2 dalyje, reiškia pardavėjo pareigą garantuoti, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų. Ilgesnį laiką konkretų automobilį eksploatuojantis asmuo, turintis mechanikos srities žinių ar ilgalaikio vairavimo patirtį, gali išgirsti ir nustatyti padidėjusį konkretaus automobilio pakabos skleidžiamą specifinį triukšmą (barškėjimą), reiškiantį lanksto, lankstinės dalies elementų (šarnyrų) sudilimą (susidėvėjimą). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovė turi mechanikos srities žinių ir nors tokių žinių šiek tiek turėjo jos sūnus K. B., kuris ginčijamo sandorio sudarymo metu, kaip pats nurodė, atliko autoservise praktiką, tačiau jis teismo posėdyje taip pat nurodė, kad Automobiliu per visą laiką važiavo vos keletą kartų, t. y. Automobiliu naudojosi atsakovė. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad vairavo Automobilį maždaug 8 mėnesius. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog atsakovė neturėjo galimybės išgirsi Automobilio pakabos skleidžiamo specifinio garso bei suprasti, kad jis reiškia kritinį Automobilio lanksto, lankstinės dalies elementų susidėvėjimą, nei tai, kad atsakovė pardavė ieškovei Automobilį žinodama apie su tuo susijusius Automobilio trūkumus bei juos nuslėpdama. Tokią teismo išvadą iš dalies pagrindžia ir byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad atsakovė neprieštaravo Automobilio patikrinimui servise, taip pat sutiko tam tikrą laiką leisti pirkėjams naudotis atsakovės draudimu, prieš galutinai jiems nusprendžiant, ar Automobilis tinka. Taigi, šiuo atveju ieškovė neturi teisės, vadovaudamasi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, vienašališkai atsisakyti Sutarties ir reikalauti grąžinti už Automobilį sumokėtos pinigų sumos (4 200 Eur).

Dėl byloje pareikšto alternatyvaus reikalavimo

22. Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje taip pat reiškia alternatyvų reikalavimą dėl 1 113,20 Eur nuostolių atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, o taip pat pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo atveju gali gintis bendraisiais teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-455/2010).

23. Kaip minėta, CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad visus UAB „Toptis“ specialisto J. Č. nustatytus Automobilio trūkumus įmanoma pašalinti. Vis dėlto, šiuo atveju teisiškai reikšminga tai, kad dalies UAB „Toptis“ nustatytų Automobilio trūkumų, po keleto dienų atliktoje Automobilio techninėje apžiūroje nebuvo nustatyta. Liudytojas J. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad kiti nustatyti trūkumai, prie kurių nėra pažymėto pliuso reiškia, kad šio pobūdžio remonto darbus nėra būtina atlikti nedelsiant, tačiau šie remonto darbai gali būti atliekami ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įsigijo 2003 metų gamybos Automobilį, tam tikrų aspektų, kurie gali būti pagerinti Automobilio eksploatacijos eigoje, gali nuolat iškilti, tačiau minėti trūkumai nėra tokie, dėl kurių kokiu nors būdu nagrinėjamu atveju kiltų atsakomybė Automobilio pardavėjai (atsakovei). Dėl Automobilio trūkumų, susijusių su pakabos elementais, kaip minėta, pardavėjai atsakomybė taip pat nekyla, nes atsakovė, nežinodama apie šiuos trūkumus, negalėjo jų atskleisti Sutartyje ir aptarti jų su Automobilio pirkėja ar jos atstovu. Atsakovės sąžiningumą nagrinėjamu atveju iš dalies patvirtina ir tai, kad atsakovė pardavė Automobilį, žinodama, kad jo techninė apžiūra dar galios daugiau nei metus (kaip nurodyta atsakovės procesiniuose dokumentuose, iki 2022 m. rugsėjo 1 d.). Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad atsakovė rūpinosi, jog būtų pakeisti Automobilio tepalai, filtrai, įdėtas naujas akumuliatorius, pakeistos stabdžių kaladėles ir kt. Taigi, atsakovė, nurodydama skelbime, kad Automobilis buvo prižiūrimas, tvarkingas, variklis dirba „gražiai“, nesiekė suklaidinti ar tuo labiau apgauti galimus pirkėjus (taip pat ir ieškovę) dėl Automobilio techninės būkles.

24. Pirkėjai nusprendė pirkimo sandorį sudaryti sekmadienį (2021 m. gegužės 16 d.) ir sumokėti visą Automobilio kainą prieš tai nepatikrinę Automobilio autoservise. Tai nereiškia, kad ieškovę atstovavęs asmuo buvo nepakankamai atidus ar rūpestingas, tačiau tokiu atveju pirkėjai (ieškovė) turi prisiimti riziką, kad vėliau gali paaiškėti Automobilio trūkumai, kurie Automobilio pirkimo-pardavimo metu negalėjo būti žinomi ne tik pirkėjui, bet ir pačiam pardavėjui. Ieškovė pagrįstai nurodė ieškinyje, kad nei įstatymas, nei pirkimo-pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tam tikri automobilio trūkumai gali paaiškėti tik automobilį patikrinus specialistams, turintiems specialių žinių ir tokiam patikrinimui reikalingas sąlygas bei priemones, pirkėjas, pirkdamas 18 metų naudotą transporto priemonę, negali pagrįstai tikėtis, kad už vėliau paaiškėjusius Automobilio trūkumus, kurie nebuvo žinomi ankstesniam automobilio savininkui, visais atvejais atsakingas bus transporto priemonės pardavėjas. Tai nebūtų proporcinga pirkėjo teisių gynimo priemonė, nes sukeltų neadekvačius teisinius padarinius sąžiningam pardavėjui. Atsižvelgdamas į šioje byloje aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei siekdamas civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, teismas ieškinį atmeta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo byloje prašė tiek ieškovė, tiek ir atsakovė. Bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia tai šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl teismas sprendžia dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės.

26. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2022 m. vasario 12 d. atsakovė sumokėjo advokatui Almantui Paškauskui 360 Eur už teisines paslaugas. Tokią pačią sumą atsakovė minėtam advokatui sumokėjo ir 2022 m. birželio 15 d. Atsižvelgiant į tai, kad visos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (720 Eur) yra atsakovės patirtos ir pagrįstos rašytiniais įrodymais, jos priteistinos atsakovei iš antrosios bylos šalies (ieškovės).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 260 straipsniais, 268 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovės I. N. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės I. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.