Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Irenos Stasiūnienės, Vilijos Valantienės (pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kietaviškių statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1245-868/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kietaviškių statyba“ ieškinį atsakovui S. S. dėl skolos priteisimo bei atsakovo S. S. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kietaviškių statyba“ dėl netesybų ir permokos priteisimo, trečiasis asmuo A. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

15. Byloje ginčas kilo dėl statybos rangos teisinių santykių, dėl atsiskaitymo už statybos rangos darbus pagal vartojimo rangos sutartį. Šalims galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kai kiekviena privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų. Pažymėtina, jog, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

17. Byloje nustatyta, kad ieškovė (rangovas) ir atsakovas (užsakovas) 2018 m. rugsėjo 13 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr.12/09/18, pagal kurią užsakovas užsakė atlikti gyvenamojo namo fasado šiltinimo ir apdailos darbus, adresu: (duomenys neskelbtini) . Bendra objekto statybos rangos kaina – 40 000,00 Eur (sutarties 2 punktas). Pagal sutarties sąlygas rangovas įsipareigojo darbus pradėti nuo sutarties pasirašymo ir avanso gavimo dienos ir baigti 2018 m. lapkričio 24 d. (sutarties 4 punktas). Be to, šalys sudarė Statybos rangos sutarties Nr. 13/09/18, pasirašytos 2018 m. rugsėjo 13 d., pakeitimus. Pagal papildomą susitarimą rangovo prašymu užsakovas sutinka papildomai avansuoti fasado įrengimo darbus (duomenys neskelbtini), sumokant 8 000,00 Eur į sąskaitą, priklausančią įmonės akcininkei G. R.. O rangovas (ieškovė) įsipareigojo sudarytos dėl sutartinės kainos sumos padaryti 10 proc. nuolaidą. Atsakovas už ieškovės atliktus darbus jau yra sumokėjęs 21150,63 Eur. Ieškovė už atliktus darbus prašo priteisti 9928,04 Eur skolą ir 1760 Eur delspinigių. O pareikštu priešieškiniu atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 7 200 Eur netesybų ir 1870,46 Eur permokos.

18. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateikiamą statybos rangos sutarties sampratą, šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Kai rangos darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis), numatytos CK 6.672 straipsnio 1 dalyje.

19. Pagal vartojimo rangos sutartį, rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis).

20. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimais, visiškai neatsižvelgė į ieškovės paaiškinimus bei jo teikiamus įrodymus. Apeliantė tvirtina, kad šalių bendru sutarimu buvo sutarta dėl atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų formos, o būtent, kad visi atliekami darbai bus aprašomi Priedo prie 2018 m. rugsėjo 13 d. Nr. 13/09/18 formoje ir joje bus nurodyta atliktų darbų kaina. Aplinkybę, kad atsakovas priėmė atliktus bei pagal pirmąjį aktą perduotus darbus ir nepareiškė jokių trūkumų, apeliantės nuomone, patvirtina tai, kad 2018 m. lapkričio pradžioje šalių sutarimu buvo atlikti Statybos rangos sutarties Nr. 12/09/18 pakeitimai dėl papildomo 8000 Eur avanso sumokėjimo ir dėl 10 proc. Sutartinės kainos sumos nuolaidos padarymo. Dėl šių priežasčių atsakovas 2018 m. lapkričio 13 d. ir 2018 m. lapkričio 14 d. banko pavedimais pervedė ieškovui 8000 Eur avansą. Taip pat 2018 m. lapkričio 20 d. papildomai pervedė darbams atlikti 1165,63 Eur. Apeliantė tvirtina, kad antrasis atliktų darbų priėmimas-perdavimas įvyko 2018 m. gruodžio 8 d., akte nurodyti atlikti darbai bei jų suma – 2 735,37 Eur, todėl ir antrą kartą atsakovas atliktus darbus priėmė, jokių pretenzijų ar trūkumų nepareiškė nei žodžiu, nei raštu. Jei atsakovas iš tikrųjų būtų nepatenkintas ieškovės darbu, abejotų jos galimybėmis iki galo atlikti Sutartyje numatytus darbus ar matytų esminius darbų trūkumus, tai atsakovas nebūtų atlikęs 2018 m. gruodžio 10 d. 2700 Eur sumos banko pavedimo, 2018 m. gruodžio 11 d. 2000 Eur sumos banko pavedimo ir 2018 m. gruodžio 11 d. 285 Eur sumos banko pavedimo. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija, kad atsakovas nebuvo nepatenkintas ieškovės darbu ir kt., teisėjų kolegija nesutinka.

21. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą, rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku. Kitos statybos rangą reglamentuojančios teisės normos detalizuoja sutarties šalių pareigų vykdymą ir teisių įgyvendinimą, tačiau jos nepaneigia esminės rangovo pareigos – darbus atlikti tinkamai ir esminės užsakovo pareigos – sumokėti rangovui už tinkamai atliktą darbą. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas pagal abiejų šalių pasirašomą aktą. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Atliktų darbų priėmimo aktas, kaip dokumentas, nurodytą sandorį įforminantis raštiškai, fiksuoja tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Pagrindas rangovui reikalauti, kad užsakovas vykdytų jo priešpriešinę prievolę – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo prievolės įvykdymas – sutarto darbo tinkamas atlikimas, taip pat jo perdavimas užsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).

22. Visų pirma, ieškinio esmė yra neatsiskaitymas už atliktus statybos rangos darbus. Šalys sutinka, jog rangos darbai aptarti 2018 m. rugsėjo 13 d. statybos rangos sutarties Nr. 12/09/18 1. 1. punkte. Sutarties 4 punkte numatyta, kad rangovas darbus baigia 2018 m. lapkričio 24 d. Pagal sutarties 4.7 punktą rangovas įsipareigojo užbaigus visus darbus juos perduoti užsakovui pasirašant darbų perdavimo-priėmimo aktą. Šiuo atveju apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jos nurodomus 2018 m. gruodžio 8d. ir 2019 m. balandžio 25 d. darbų priėmimo-perdavimo aktus pasirašė atsakovas S. S.. Teismui įvertinus bylos duomenis yra pagrindo spręsti, kad vadovaujantis Statybos rangos sutarties Nr. 13/09/18, pasirašytos 2018 rugsėjo 13 d. pakeitimais, apeliantė privalėjo skaičiuoti papildomą 10 proc. nuolaidą, kuri 2019 m. balandžio 25 d. akte netaikyta. Nurodomų darbų „Sienų apšiltinimas 25 cm. Neoporo plokštėmis armuojant tinkleliu“ kiekis yra padidintas. Apeliantė įrašė 143 kv. m daugiau apšiltinto ploto, nei ji realiai tai yra padariusi, o bendra suma už šiuos neatliktus darbus sudaro net 6430 Eur. Teismo vertinimu, nurodomi darbai „Lauko palangių montavimo“ apskaityti už nesulygtą įkainį. Nesant atskiro šalių susitarimo dėl šių darbų branginimo, apeliantė vienašališkai už 11,43 bėginių metrų palangių įrengimą apskaičiavo 400 Eur. Nurodomų darbų „Antro aukšto dekoratyvinių elementų dekoravimas“ skaičiuotas ne kvadratiniais metrais, kaip nustatyta Sutartyje, o bėginiais metrais, tai, vertintina atitinkamai padidino kiekį ir kainą. Įvertinus sutartą darbų atlikimo terminą, akivaizdu, kad rangovės darbai atlikti stipriai vėluojant, nesilaikant susitarimo. Pažymėtina, kad ekspertas D. K., turintis teismo eksperto kvalifikaciją dėl statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalies, nurodė, kad „atliekant statybos darbų skaičiuojamosios kainos įvertinimą, 2018 m. rugsėjo 13 d. Statybos rangos sutartį ir jos Priedą, įvertinau 10 procentų nuolaidą, privalomą pagal 2018 m. lapkričio mėn. pasirašytus pakeitimus. Tuos rangovo darbus, kurie neatitinka Sutarties Priede nustatytų reikalavimų jų kokybei, apskaičiavau vadovaujantis esančiomis vidutinėmis rinkos kainomis. Pranešimo 5 punkte nurodytus šiaurinės sienos šiltinimo darbus rangovas skaičiavo pagal Sutartyje nenustatytą įkainį. Neaišku, pagal kokią metodiką parinktas toks įkainis. Įkainio suderinimas, kurį nurodo UAB „Kietaviškių statyba“ savo pranešimo 5 punkte, neįtvirtintas jokiais duomenimis, dokumentais. Pranešimo 6 punkte nurodytus sienos į kiemo pusę šiltinimo darbus rangovas skaičiavo pagal Sutartyje nenustatytą įkainį. Šalių rašytinio susitarimo dėl tokio įkainio nėra. Plytelių klijavimo ant palangių kainą rangovas nustatė vienasmeniškai.“ Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija įvertinusi tai, turi pagrindo pripažinti, kad apeliantė savo pačios surašytuose aktuose apskaitė didesnį darbų kiekį nei realiai atlikta, nurodė didesnius darbų plotus, apskaitoje naudojo netikslius mato vienetus ir darbų įkainius.

23. Apeliantė nurodo, kad Sutarties 4 punkte numatytas darbų atlikimo terminas pratęstas ieškovės ir atsakovo žodiniu susitarimu bei konkliudentiniais veiksmais. Tai, apeliantės teigimu, patvirtina atsakovo pinigų pervedimas ieškovei jau po 2018 m. lapkričio 24 d., taip pat toliau derinami ir atliekami darbai.

24. Pagal Sutarties 6.5. punktą, apeliantė yra įsipareigojusi už kiekvieną uždelstą dieną užsakovui sumokėti 0,1 % sutartyje nurodytos pradinės darbų kainos dydžio baudą, t. y. susimokėti po 40 Eur už kiekvieną uždelstą dieną. Minėta, kad pagal šalių Sutarties valią, gyvenamojo namo fasado įrengimo darbus, rangovas įsipareigojo baigti iki 2018 m. lapkričio 24 d., tačiau prievolės perduoti atliktus darbus sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis apeliantė neįvykdė. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad apeliantė daugiau kaip penkis mėnesius uždelsė savo įsipareigojimų vykdymą. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl nurodomo paties atsakovo delsimo su medžiagų pasirinkimu. Atsakovas buvo iš anksto nupirkęs medžiagas (plyteles), tai patvirtina UAB „DASFA ir Ko“ raštas DOK-278719, kuriame nurodoma, jog „fasadinės klinkerio plytelės, priklausiusios p. A. S., sandėlyje buvo saugomos nuo 2018 m. spalio 12 d. Dėl plytelių saugojimo klientė prašė ne kartą, apgailestavo, kad fasado įrengimo darbai vėluoja.“

25. Byloje atsakovo pateiktame statybos eksperto D. K. 2019 m. gruodžio 11 d. vertinimo akte konstatuota, jog antro aukšto terasos uždengimas negalėjo ir negali trukdyti fasadui įrengti, o 2020 m. vasario 19 d. teismo posėdyje statybos ekspertas patvirtino, kad susivėlinusi ieškovė turėjo techninių galybių tęsti savo darbus, o ne juos sustabdyti. Apeliantės apeliaciniame skunde minimas susirašinėjimas nėra apie atsakovų vykdomą medžiagų pasirinkimą, o apie konkrečias plyteles, kurias rangovas privalėjo užklijuoti ant fasado, todėl šie apeliantės teiginiai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Teisėjų kolegija pritaria bylą nagrinėjusio teismo pozicijai, kad ieškovės nurodomas argumentas dėl blogų oro sąlygų nėra priežastis, dėl kurios rangovė turėjo teisę laiku neatlikti sutartų darbų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovo sutikimo pratęsti statybos darbų terminą teismas byloje nenustatė. Byloje ieškovė nepateikė įrodymų, kurie suteiktų pagrindo padaryti kitokioms išvadoms. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, nurodytus motyvus, padarytas išvadas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakovui pagrįstai priteisė 2 000 Eur netesybų (delspinigių) sumą.

26. Apeliantė įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas atsakovo reikalavimus, nepagrįstai vadovavosi vien 2019 m. gruodžio 11 d. eksperto D. K. Vertinimo aktu. Apeliantė tvirtina, kad cokolis apšiltintas ne 10 cm, kaip teigia ekspertas, o 15 cm, kaip numato Sutartis, pakietintų polistirolų EPS 100, todėl negalima jam taikyti mažesnių įkainių, nes pati medžiaga kainuoja brangiau. Ekspertas niekur neįvertino, kad yra apšiltinta 47.24 m² angokraščiu. Ekspertas neteisingai įvertino palangių klijavimą antrame aukšte iš klinkerinių plytelių. Pagal įkainius angokraščiai skaičiuojami kvadratiniais metrais, nes Sutarties pradžioje nebuvo numatytas dekoravimas keliomis spalvomis. Stogo pakalimo įrengimas ant polistirolo skaičiuotas rinkos kainomis. Apeliantė nesutinka su eksperto pozicija, kad į darbų aktus įtraukti darbai, kurie nėra sutarties dalykas, ir kad antro aukšto terasos uždengimas plėvele negalėjo ir negali trukdyti fasadui įrengti. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, kad ieškovė turėjo pareigą pateikti įrodymus, pagindžiančius jos nurodytus argumentus ( CPK 178 straipsnis).

27. Teismo pažymėtina, kad šalims siekiant išvengti galinčių kilti ginčų dėl sutartinių santykių, svarbu susitarti dėl visų sutarties sąlygų, jų apimties, terminų, sutarties sąlygų pakeitimo galimybių bei atskirų susitarimų tinkamo įforminimo ir pan. Nes kilus ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.(CK 6.193 straipsnis). Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Nurodytas principas reiškia, kad, esant pažodinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje. Kita vertus, jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto pažodinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties pažodinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

28. Visų pirma, apeliantė, nesutikdama su eksperto D. K. vertinimo aktu, tikslių skaičiavimų nepateikė, teismo siūlytos ekspertizės atsisakė. Antra, statybos ekspertas D. K., kuris atliko apeliantės faktiškai įvykdytų objekto darbų apžiūrą ir skaičiavimą, 2019 m. gruodžio 11 d. aktu nustatė, kad UAB „Kietaviškių statyba“ objekte: gyvenamasis namas, Ratnyčios g. 28, Vilnius, atliko 18 730,17 Eur vertės darbų. Atsakovas, pripažįsta, kad rangovė atliko 550 Eur vertės lietvamzdžių sumontavimo ir stogo tvarkymo darbus, todėl remiantis eksperto D. K. apskaičiavimu pagal Sutartį ir pagal papildomą sutarimą, rangovė yra atlikusi bendros 19 280,17 Eur sumos darbų. Kadangi atsakovas už darbus jau yra sumokėjęs 21 150,63 Eur, teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovas ieškovei yra permokėjęs 1870,46 Eur už darbus. Svarbu tai, kad apeliantė eksperto akto išvadų nepaneigė. Trečia, teisėjų kolegijos vertinimu, reikšminga tai, kad apeliantė byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų realiai atliktus rangovės darbus, už kuriuos ji reikalauja sumokėti. Taigi, byloje nepateikta darbų atlikimą įrodančių dokumentų ir pagal juos išrašytų sąskaitų faktūrų. Kaip pagrįstai vertino bylą nagrinėjęs teismas, ta aplinkybė, kad ieškovė tik 2019 m. gruodžio 31 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą dėl 29 069,06 Eur sumos, nepatvirtina ieškovės reikalavimo pagrįstumo. Ketvirta, trečiojo asmens pateiktos susirašinėjimo žinutės su rangovu iš esmės leidžia pripažinti apeliantės skaičiavimo netikslumus. Penkta, fasado šiltinimo neįmanoma atlikti neapšiltinant šiame fasade esančių angokraščių. Angokraščių šiltinimo darbai negali būti apskaičiuojami papildomai. Rangos sutartis ir jos objektas pagal 1.1. punkto nuostatas suponuoja, kad rangovas atliks visą gyvenamojo namo fasado apšiltinimą. Taigi, jokio atskiro susitarimo dėl papildomo apmokėjimo už angokraščių šildymą šalys nesudarė, todėl apeliantė nepagrįstai reikalauja papildomo apmokėjimo už angokraščių įrengimą. Rangovė, vykdydama gyvenamojo namo apšiltinimo darbus, privalėjo atlikti langų angų apšiltinimą, t. y., išorės sienų angokraščių apšiltinimo darbus. Teismui nėra pagrindo nesutikti su eksperto išvadomis, išvados nėra paneigtos kitais įrodymais, kita, priešinga eksperto išvada ir pan. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad angokraščių šiltinimo darbai negali būti apskaičiuojami papildomai, nes fasado šiltinimas neįmanomas neapšiltinant angokraščių.

29. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Jeigu šalys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis).

30. Be to, pažymėtina, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018). Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus.

31. Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas anksčiau nurodytais motyvais atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų sprendžia, kad jie neįtakoja pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovas ir trečiasis asmuo nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, trečiajam asmeniui.