Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-08-29 · Civilinė byla Nr. eB2-2677-855/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-08-29
Bylos Nr.
eB2-2677-855/2025
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01181-2024-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Suinteresuotas asmuo
D. P., K. J.
Kategorijos
  • 3.4.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. byla Nr. eB2-2677-855/2025Teismo proceso Nr. 2-55-3-01181-2024-4
Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.3.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2025 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Uolys“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Nemokumo grupė“ pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – D. P., K. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja – likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Uolys“ nemokumo administratorė mažoji bendrija „Nemokumo grupė“ kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti LUAB „Uolys“ bankrotą tyčiniu, o atsakingu už jį asmeniu – buvusį įmonės vadovą D. P..

1.1. Nurodė, kad LUAB „Uolys“ vadovu nuo 2023 m. sausio 16 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonei dienos buvęs D. P., Vilniaus apygardos teismui 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi iškėlus įmonei bankroto bylą, be jokių pateisinamų priežasčių neperdavė nemokumo administratorei jokių įmonės dokumentų ir jokio įmonės turto, už tai jam teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartimi LUAB „Uolys“ bankroto byloje buvo paskirta 10 Eur bauda už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

1.2. Įmonės apskaitos dokumentų neperdavimas nemokumo administratorei yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai, buvęs įmonės vadovas bando nuslėpti įmonės dokumentus ir yra atsakingas už jų neišsaugojimą.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo D. P. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su juo nesutinka, prašė atmesti.

2.1. Nurodė, kad iki jo tapimo įmonės vadovu 2023 m. sausį, įmonė vykdė veiklą 20 metų, todėl dokumentų kiekis, kuris turi būti perduotas nemokumo administratorei, yra pernelyg didelis, jų negalima surinkti ir perduoti per 15 dienų.

2.2. Buhalterinės apskaitos paslaugas teikusi bendrovė turi teisę už savo paslaugas gauti atlygį, kurio LUAB „Uolys“ sumokėti negali, D. P. savo lėšomis dalinis atsiskaito su buhalterinę apskaitą tvarkančia bendrove, tačiau neturi pakankamai lėšų sumokėti visą jos prašomą sumą.

2.3. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo panaikintos visos vadovo prieigos prie Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo, „Registrų centras“ ir kitų elektroninių sistemų, kas apsunkino ir padarė neįmanomu pateikti tikslius apskaitos duomenis valstybinėms įstaigoms.

2.4. Atsiliepimo parengimo dieną yra parengti LUAB „Uolys“ balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos ir iki 2025-08-01 bus pateiktos VMI, „Registrų centras“, taip pat pagal galimybes perduotos nemokumo administratorei, o likusius dokumentus ketinama pristatyti pagal su administratoriumi suderintus terminus.

3. Suinteresuotas asmuo – LUAB „Uolys“ kreditorius K. J. atsiliepime į pareiškimą prašė jį tenkinti, o taip pat 5 metų terminui apriboti D. P. teisę tapti / būti juridinio asmens vadovu, eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Nurodė, kad esant nustatytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu ar neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie bankroto priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų.

3.2. Perduoti dokumentus D. P. delsia beveik 8 mėnesius ir tai negali būti pateisinama dokumentų apimtimi ar buhalterio neturėjimu.

3.3. D. P. turėtų būti apribotos teisės eiti vadovo pareigas, juo labiau, kad pagal viešai prieinamus duomenis jis galimai vadovauja ir kitoms bendrovėms.

3.4. Į procesą turėtų būti įtrauktas ir ankstesnis įmonės vadovas V. Ž., kadangi K. J. finansinis reikalavimas kilo iš 2017 m. lapkričio 11 d. rangos darbų sutarties, kuri buvo įmonės vykdoma netinkamai, tai konstatuota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimu c. b. Nr. e2-2280-1080/2024, skola susidarė dėl iki 2020 m. spalio 10 d. netinkamai atliktų darbų, galimai V. Ž. neperdavė dokumentų D. P.. Atitinkamai iš D. Ž. turėtų būti išreikalauti rašytiniai įrodymai – LUAB „Uolys“ dokumentų ir turto perdavimo aktai, kuriais bendrovės turtas ir dokumentai perduoti naujam vadovui D. P..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

4. Kaip matyti iš nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos, taip pat LUAB „Uolys“ bankroto bylos Nr. eB2-1212-855/2025 medžiagos, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi UAB „Uolys“ buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija „Nemokumo grupė“, įmonės vadovu nuo 2023 m. sausio 16 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo D. P..

5. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

6. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-348-219/2019). Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas taip pat pažymėta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023).

7. Atsižvelgiant į šias aplinkybes atmestini suinteresuoto asmens K. J. atsiliepime į pareiškime nurodyti argumentai, jog esant nustatytam apgaulingam ar netinkamam buhalterinės apskaitos tvarkymui, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalomas priežastinio ryšio tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto nustatymas ir iš esmės pakankamas paties apgaulingo ar netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo fakto nustatymo tyčiniam bankrotui pripažinti, kurie grindžiami jo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi c. b. Nr. e3K-3-510-915/2018, juo labiau, kad: a) suinteresuoto asmens nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai dėl ankščiau galiojusio ir toje konkrečioje byloje taikyto LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) ir konkrečiai jo 20 straipsnio aiškinimo ir taikymo, kuomet ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte buvo numatyta kitokia formuluotė, nei šiuo metu galiojančiame JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje, o nagrinėjamos bylos atveju taikytinas ne ĮBĮ, o JANĮ bei jį aiškinanti vėlesnė, ankstesniame šios nutarties punkte nurodyta tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktika; c) suinteresuoto asmens nurodytoje civilinėje byloje pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu buvo grindžiamas ne vien apgaulingu ir netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu, įmonės dokumentų neperdavimu nemokumo administratorei, bet ir kitais pagrindais ir byloje buvo nustatyti ir kiti tyčinio bankroto požymiai, o nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl LUAB „Uolys“ bankroto pripažinimo tyčiniu grindžiamas išimtinai tik vienu faktiniu pagrindu - įmonės dokumentų ir turto neperdavimu nemokumo administratorei po bankroto bylos įmonei iškėlimo; c) net ir tuo atveju, jei būtų pagrindas remtis suinteresuoto asmens nurodyta kasacinio teismo nutartimi, joje taip pat buvo pažymėta ir tai, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros; toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis; jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu; dėl to ir šioje byloje būtina įvertinti, ar dėl bankroto administratorės nurodytų dokumentų neperdavimo nebeįmanoma nustatyti esminių aplinkybių, susijusių su įmonės veikla.

8. Pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju LUAB „Uolys“ nemokumo administratorė savo pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu grindė iš esmės tik vienintele aplinkybe - tuo, kad nemokumo administratorei nebuvo perduoti jokie įmonės dokumentai ir turtas, su ja siedama JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį, kuomet įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai, Juridinių asmenų registrui neteikiami finansinės atskaitomybės dokumentai, tačiau pareiškėja pareiškime nenurodė, neįrodinėjo ir jokiais įrodymais nepagrindė jokių aplinkybių, kurie rodytų ir patvirtintų, kad įmonės nemokumas kilo būtent dėl sąmoningo blogo jos valdymo ar kokių nors įmonės vadovo sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir interesus, kas vadovaujantis aukščiau pateiktu teisiniu reglamentavimu bei jį aiškinančia naujausia bei nagrinėjamoje byloje taikytina teismų praktika, turi būti privalomai nustatyta / konstatuota / įrodyta, norint spręsti apie tyčinio bankroto buvimą, todėl jau vien dėl šios priežasties LUAB „Uolys“ nemokumo administratorės pareiškimas dėl įmonės tyčinio bankroto pripažinimo negali būti tenkinamas.

9. Antra, nagrinėjamu atveju tiek šioje byloje, tiek LUAB „Uolys“ bankroto byloje Nr. eB2-1212-855/2025 nėra duomenų ir įrodymų (įskaitant ir mokesčių administratoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos ar kitų kompetentingų institucijų aktų, raštų ir pan.), kurie rodytų ir pagrįstai patvirtintų, jog šios įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai, jog vienokiuose ar kitokiuose bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose būtų nurodyti neteisingi, melagingi, tikrovės neatitinkantys, apgaulingi duomenys apie įmonės finansinius rodiklius, ekonominę būklę, jog tokie duomenys būtų nuslėpti, sunaikinti ir pan. Kaip matyti iš BUAB „Uolys“ bankroto bylos medžiagos, paskutinius kelis metus iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui buvo teikiami finansinės atskaitomybės dokumentai, paskutiniai buvo pateikti 2023 m. birželį už 2022 metus, t. y. tuomet, kai įmonei pradėjo vadovauti D. P., todėl kategoriškai teigti, jog jis nesirūpino įmonės buhalterine apskaita, įmonėje nebuvo rengiami ir teikiami registrams finansinės atskaitomybės dokumentai, nėra pagrindo. Pagal 2022 metų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis įmonė turėjo tik 295 Eur vertės trumpalaikio turto, daugiau jokio turto (nei ilgalaikio materialaus ar kito turto, nei piniginių lėšų, nei kito turto) neturėjo. Nors Juridinių asmenų registrui iš tikrųjų nebuvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2023 metus, tačiau, teismo nuomone, vien ši aplinkybė, t. y. įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui nepateikimas už vienerius (2023 metus) metus, ypač turint omenyje, kad 2024 metais jau buvo sprendžiamas bankroto bylos įmonei iškėlimo klausimas, kaip ir įmonės dokumentų savalaikis neperdavimas nemokumo administratore po bankroto bylos iškėlimo, nesant nurodytų bei įrodytų tyčinio sąmoningo blogo įmonės valdymo ir privedimo prie nemokumo požymių, įmonės nemokumą lėmusių priežasčių, pats savaime neleidžia spręsti apie tyčinį įmonės bankrotą. Pažymėtina, kad atsiliepime į pareiškimą D. P. nurodė, kad nors ir pavėluotai, visgi ėmėsi veiksmų, buhalterinės apskaitos dokumentams surinkti ir juos perduoti nemokumo administratorei, ir iki teismo posėdžio nagrinėjamoje byloje nemokumo administratorė šia teiginiui neprieštaravo.

10. Teismas šiame kontekste pažymi, kad viena iš bendrovės valdymo organų pareigų iš tikrųjų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, taip pat ir teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Kita vertus, teismų praktikoje išaiškinta, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas/neperdavimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu (tas pažymėta ir suinteresuoto asmens nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018). Be to, teismų praktikoje suformuota, jog vien dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui faktas, nesant byloje kitų įrodymų, nepatvirtina aplinkybių dėl aplaidaus ir/ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo bei tyčinio bankroto buvimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1717-823/2017).

11. Kaip matyti iš LUAB „Uolys“ bankroto bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi iškėlus įmonei bankroto bylą, jau 2025 m. vasario 14 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kuris vėlesnėmis teismo nutartimis buvo tikslinamas, byloje buvo gauti antstolių patvarkymai vykdomosiose bylose, kuriose iš UAB „Uolys“ buvo vykdomi išieškojimai kreditorių naudai ir kiti įrodymai, kurie leido nustatyti kreditorių sudėtį, jų reikalavimų sumas ir t.t. bei vykdyti bankroto procedūras. Taigi, nei įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2023 metus nepateikimas Juridinių asmenų registrui, nei jų neperdavimas paskirtai nemokumo administratorei, šiuo atveju nesutrukdė nustatyti bankrutuojančios įmonės finansinę būklę, jos kreditorinių įsipareigojimų apimties, dydžio ir pan. Tad, net ir neturėdamas įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2023 metus bei laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjęs teismas turėjo pakankamai duomenų ir įrodymų, kurie leido jam visapusiškai įvertinti įmonės turtinę padėtį ir konstatuoti pagrindo iškelti įmonei bankroto bylą buvimą. Be to, gavusi iš įmonės bankroto bylos medžiagos, viešųjų registrų, įmonės kreditorių bei kitų subjektų atitinkamus duomenis ir dokumentus, nemokumo administratorė turėjo galimybę pradėti ir vykdyti bankroto procedūras, be kita ko, nustatyti bei įvertinti įmonės turimą turtą, turimus kreditorius ir kreditorinių įsiskolinimų dydį, operatyviai kreiptis į teismą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo. Visa tai rodo, kad ženklios įtakos nei finansinių dokumentų neteikimas už paskutinius metus Juridinių asmenų registrui, nei dokumentų neperdavimas nemokumo administratorei po bankroto bylos įmonei iškėlimo objektyviai neturėjo ir negalėjo turėti įtakos nei pačios įmonės mokumui ir finansinei padėčiai, nei bankroto proceso eigai ir galimybėms nustatyti įmonės realią turtinę padėtį, be kita ko, turimus kreditorinius įsiskolinimus ir jų dydį. Visi įmonės kreditoriai yra žinomi, jų reikalavimus pagrindžiantys dokumentai egzistuoja, nebuvo ir nėra apsunkintas jų nustatymas bankroto proceso metu, dėl kreditorinių reikalavimų pagrįstumo nei bankroto administratorei, nei teismui nekilo abejonių, bankroto byloje nebuvo kilę jokių ginčų dėl kreditorinių reikalavimų buvimo, jų dydžio ir kitų aspektų.

12. Pagaliau, teismas pažymi, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto.

13. Kadangi įvertinus tiek nagrinėjamos, tiek LUAB „Uolys“ bankroto bylos Nr. eB2-1212-855/2025 medžiagą, teismas šiuo atveju neturi neabejotino pagrindo spręsti, jog įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis, pareiškėja – nemokumo administratorė nenurodė, neįrodinėjo ir nepagrindė, kad įmonės bankrotas būtų suinteresuoto asmens (buvusio įmonės vadovo D. P.) netinkamų, tyčinių, blogų valdymo veiksmų pasekmė, o ne verslo nesėkmė (CPK 178, 185 straipsniai), nėra pagrindo teismui konstatuoti pareiškėjos nurodomus tyčinio bankroto požymius, todėl pareiškimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu atmestinas, tuo pačiu nespręstinas ir suinteresuoto asmens D. P. prašymas taikyti D. P. atžvilgiu JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatytą sankciją, susijusią su jo teisių eiti vadovo pareigas ir (ar) būti valdymo organo nariu apribojimu.

14. Nors atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo K. J. prašė įtraukti į procesą suinteresuotu asmeniu iki D. P. įmonei vadovavusį V. Ž. ir išreikalauti iš jo įrodymus apie įmonės dokumentų ir turto perdavimą D. P., tačiau tenkinti šiuos prašymus teismas nemato pagrindo, kadangi: a) pareiškėjos – LUAB „Uolys“ nemokumo administratorės pareiškimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu grindžiamas ne kokiais nors V. Ž. ar kitų ankščiau įmonei vadovavusių asmenų veiksmais / neveikimu, o išimtinai paskutinio iki bankroto bylos įmonei iškėlimo buvusio įmonės vadovo D. P. konkrečiais veiksmais / neveikimu – įmonės dokumentų ir turto neperdavimu teismo paskirtai nemokumo administratorei; b) V. Ž. įtraukimo būtinumą K. J. grindžia tuo, kad būtent šio asmens vadovavimo įmonei laikotarpiu susiformavo įmonės įsiskolinimas K. J., tačiau nagrinėjamos bylos dalyką sudaro ne su K. J. kreditoriniu reikalavimu susijusios aplinkybės; c) nei pareiškėja (LUAB „Uolys“ nemokumo administratorė) savo pareiškime, nei suinteresuotas asmuo D. P. atsiliepime į pareiškimą nenurodo ir neteigia, kad paskutiniam įmonės vadovui D. P. nebuvo ankstesnio vadovo perduoti įmonės dokumentai ir turtas, t. y. aplinkybė dėl įmonės dokumentų ir turto perdavimo paskutiniam iki bankroto bylos iškėlimo buvusiam įmonės vadovui byloje nėra keliama ir kvestionuojama, tad ir su tuo susijusių įrodymų išreikalavimas nėra tikslingas ir reikalingas.

15. Atmetus pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoto asmens D. P., veikusio pareiškėjos pusėje, patirtos procese bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis JANĮ 57 str., 70 str., LR CPK 290-291 str. str.,

nutarė:

Pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Uolys“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Nemokumo grupė“ pareiškimą, suinteresuoti asmenys – D. P., K. J., dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Renata Volodko