Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-312-856/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-07-08
Bylos Nr.: 2A-312-856/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-01353-2019-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas: M. A.
Atsakovas: V. K., S. K.

Kategorijos

2.1.1.2Civilinių įstatymų aiškinimas ir taikymas
2.1.1.3.10Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai
2.1.6.3Civilinių teisių gynimas
2.6.8.4Preliminarioji sutartis
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
3.1.16Priešieškinis
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. 2A-312-856/2020 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01353-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.1.2; 2.1.1.3.10; 2.1.6.3; 2.6.8.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.16; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų R. B., Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. A. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-48-853/2020 pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovams V. K. ir S. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovų V. K. ir S. K. priešieškinį ieškovui M. A. dėl negrąžinto avanso, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 8 000 Eur skolos, 16,44 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų V. K. ir S. K.. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. balandžio 1 d. tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudaryta sutartis dėl viešosios maitinimo įstaigos įrangos pirkimo – pardavimo. Pardavėjas įsipareigojo perduoti pirkėjams nuosavybėn įrangą (maisto gaminimo prietaisus, įstaigos lankytojams skirtus daiktus ir kt.), o pirkėjai įsipareigojo iki 2019 m. balandžio 8 d. visiškai atsiskaityti su pardavėju, tai yra sumokėti 8 000 Eur.

Atsiliepimas

2. Atsakovai V. K. ir S. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir kartu priešieškinį. Atsakovai nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti skolą. Nurodo, kad internete rado skelbimą, kuriame ieškovas siūlė parduoti verslą, tai yra perimti ieškovo vykdomos kavinės įsipareigojimus pagal patalpų nuomos sutartį ir perimti iš ieškovo verslą bei nurodytose patalpose esančią įrangą. Pirminė pardavimo kaina buvo 14 000 Eur, vėliau susitarė dėl 12 000 Eur. Atsakovai sumokėjo ieškovui grynais 4 000 Eur. 3 000 Eur sumokėjimas raštiškai nebuvo įformintas. 2019 m. balandžio 1 d. ieškovas ir atsakovai pasirašė preliminarų susitarimą, kuriuo atsakovai nurodė, kad sumokės už perkamą įrangą likusius 8 000 Eur iki 2019 m. balandžio 8 d. Nors atsakovai pasirašė nuomos sutartį, tačiau 2019 m. balandžio 5 d. gavo pranešimą, jog pardavimo procedūros pradžia anuliuojama ir įsigaliojimo data laikoma nebegaliojančia. Atsakovai sužinojo, jog ieškovas jiems nepranešė, kad patalpos yra parduodamos. Patalpų pardavimo atveju nei verslas, nei įranga nebebuvo aktualūs atsakovams. Ieškovas nuslėpė svarbią informaciją, kuri turėjo įtakos atsakovams apsispręsti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. sausio 3 d. sprendimu ieškovo M. A. ieškinį atmetė, atsakovų V. K. ir S. K. priešieškinį tenkino. Priteisė atsakovams iš ieškovo 4 000 Eur negrąžinto avanso, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos 2019 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 040 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taipogi iš ieškovo priteisė 11,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

4. Teismas nurodė, jog tiek bendroji, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.93 straipsnio 4 dalyje, tiek ir specialioji – pirkimui–pardavimui taikoma CK 6.309 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius. Nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo, jog šalis siejo ikisutartiniai teisiniai santykiai ir pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Tai patvirtina tiek teismo nustatytos faktinės aplinkybės, tiek šalių veiksmai, tiek liudytojų parodymai. Iš skelbimo turinio teismas nustatė, jog yra parduodamos, galimas keitimas ar pardavimas išsimokėtinai, 100 m2 „kebabinės“ – baro patalpos su įranga, galima ir picerijos įranga. Skelbimu pateikiama informacija apie vietos privalumus, kad yra gerai matomoje ir perspektyvioje vietoje, šalia automobilių aikštelės. Taigi, galima suprasti, kad yra parduodamas verslo subjektas - tiek patalpos, tiek ir įranga, ką patvirtina ir skelbimo kategorija: verslo pardavimas. Teismo posėdžio metu liudytojas K. R. patvirtino, kad ieškovui sumokėjęs 12 000 Eur įsigijo įrangą ir vykdė veiklą būtent toje pačioje vietoje, tačiau vėliau dėl subjektyvių aplinkybių veiklos atsisakė ir įrangą grąžino už tą pačią sumą, kurią buvo sumokėjęs. Taigi, teismas sutiko su atsakovų pozicija ir iš byloje nustatytų aplinkybių viseto padarė išvadą, jog atsakovai pirko visą verslo subjektą - tiek įrangą, tiek ir galimybę nuomotis patalpą, ką atitinka ir šalių elgesys, tai yra 2019 m. kovo 20 d. sudaryta sutartis, kuria sumokamas 1 000 Eur avansas, 2019 m. balandžio 1 d. sudaroma nuomos sutartis, tikintis vystyti veiklą būtent įrangos buvimo vietoje, perduodamas 3 000 Eur avansas ir pasirašomas ieškovų ir atsakovų susitarimas, kad už perkamą įrangą sumokės likusius 8 000 Eur iki 2019 m. balandžio 8 d., taigi, iki tada sudarys pagrindinę įrangos pirkimo – pardavimo sutartį.

5. Teismas pažymėjo, kad daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas – tai šalių veiksmai, paprastai laikytini pirkimo–pardavimo sutarties elementais (CK 6.305 straipsnis), kuriuos atlikus dažniausiai konstatuotina, jog šalys vykdo tokią sutartį. Teismas nesutiko su ieškovu, kad 2019 m. balandžio 1 d. sutartis laikytina pagrindine pirkimo – pardavimo sutartimi. Iš sutarties teksto lingvistinės analizės teismas sprendė, jog yra mokama už perkamą, o ne nupirktą, perduotą įrangą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, kai viena šalis perduoda pagrindinės sutarties objektą valdyti kitai šaliai, o ši sumoka daikto kainą ar jos dalį, tai paprastai leistų teigti, kad sudaryta pagrindinė sutartis, nes šalys atliko būtent tuos veiksmus, kurie būdingi pagrindinei sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Tačiau byloje yra priešinga situacija, kad už perkamą įrangą visa suma nebuvo sumokėta ir įranga nebuvo perduota pirkėjams (atsakovams). Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad 2019 m. balandžio 1 d. sutartis nekvalifikuotina kaip pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, nes joje taip pat nėra išvardinti parduodami – perkami daiktai, t. y. vadovaujantis CK 6.306 straipsnio 4 dalimi, nėra suderinta pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga, iš kurios turinio būtų galima nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį, būtent ką ieškovas parduoda, ir ką atsakovai perka.

6. Teismas nurodė, jog kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors pagal preliminariąją sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių neatliekami, tačiau šios išvados negalima suabsoliutinti apskritai neigiant pinigų perdavimo pagal preliminariąją sutartį galimybę. Sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Teismų praktikoje konstatuota, kad avanso mokėjimas pagal preliminariąją sutartį neprieštarauja imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį.

7. Teismas nurodė, kad ieškovas, kuris, be kita ko, rūpinosi patalpų, esančių Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) , nuoma, tai patvirtino ir teismo posėdyje liudijęs liudytojas A. J., nesudaręs parduotinos – perkamos įrangos sąrašo, ir neužtikrinęs patalpų nuomos, kaip skelbimu siūlęs pirkti tiek įrangą, tiek ir galimybę vysti verslą Klaipėdos m., o atsakovai, nesumokėję likusios 8 000 Eur sumos, negalėjo įsigyti nuosavybės teise įrangos, t. y. ieškovas neįvykdė preliminariąja sutartimi prisiimtos pareigos, kad pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovai įsigytų įrangą ir galimybę vystyti veiklą įrangos buvimo vietoje. Tokių šalių veiksmų teismas nevertino kaip vengimo sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, o pripažino netinkamu preliminariosios sutarties sąlygų vykdymu, dėl kurio šalys negalėjo ir jau nebegali, nes patalpų savininkas atsisakė sudaryti nuomos sutartį, sudaryti pagrindinės įrangos pirkimo–pardavimo sutarties, todėl konstatavo, jog dėl ieškovo kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.

8. Atsižvelgdamas į byloje pateiktų įrodymų visumą, faktines bylos aplinkybes, įvertinęs juos pagal įrodomosios reikšmės, sąsajumo ir tikimybių pusiausvyros principus, aptartą teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, jog pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta vien dėl ieškovo kaltės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Ieškovas M. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. sausio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, atsakovų priešieškinį atmesti. Ieškovas taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. Teismas neteisingai kvalifikavo tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius bei netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutartinius teisinius santykius – sutarčių sudarymą, jų vykdymą, sutarčių nevykdymo pasekmes. Be to, akivaizdžiai ir subjektyviai yra iškraipomi byloje esantys faktiniai duomenys dėl 2019 m. balandžio 1 d. baro įrangos pardavimo sutarties (toliau – ir sutartis) sudarymo aplinkybių, kurių visetas nepagrįstai įvertintas atsakovų naudai.

9.2. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovų priešieškinio reikalavimų dalį, iš ieškovo priteisė 4 000 Eur negrąžinto avanso, nors pastarasis priešieškinio reikalavimas buvo kildinamas kaip preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmė. Todėl, imant domėn, kad avansas yra sutarties ir prievolės, kylančios iš jos, įvykdymo užtikrinimo priemonė – dalies parduodamos-perkamos baro įrangos kainos sumokėjimas, tai yra atsakovų valios pirkti baro įrangą patvirtinimas. Ieškovo įsipareigojimas 2019 m. balandžio 1 d. sutartyje ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį nebuvo išreikštas nei žodžiu, nei raštu. Pastarojoje yra nurodytas tik atsakovų įsipareigojimas iki 2019-04-08 sumokėti likusius 8 000 Eur už perkamą baro įrangą, nes įstatymu taip pat numatyta, kad dalį kainos atsakovai turi sumokėti iki daiktų perdavimo jiems (pirkėjams) momento ir sutartyje nustatytu laiku.

9.3. Nei skelbimas apie verslo pardavimą, nei 2019 m. balandžio 1 d. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) , Klaipėda, nuomos sutarties nutraukimas, nepriklausantis nuo baro įrangos pardavėjo (ieškovo) valios, teisinių pasekmių, kitokių nei pirkimo - pardavimo sutarčiai, ieškovo atžvilgiu sukelti negali, kai CK 6.98 straipsnio 2 dalyje imperatyviai pasisakoma, kad rankpinigiais (suprantama, kad ir išankstiniu mokėjimu) negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, kai kasacinio teismo praktikoje taip pat nedviprasmiškai konstatuota, kad pagal preliminariąją sutartį jokie piniginiai mokėjimai ir atsiskaitymai tarp šalių neatliekami. Vadinasi, pagal pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, kuri nevertintina kaip preliminari, ieškovui nesumokėta 8 000 Eur įrangos kainos (CK 6.305 straipsnis, 6.314 straipsnio 2 dalis). Tai patvirtina neginčijamas rašytinis įrodymas – rašytinė sutartis (CK 1.76 straipsnis), turinti įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) – kuri įrodo, kad atsakovų prievolė pagal sutartį nėra pasibaigusi, tai yra sutartis tinkamai neįvykdyta (CK 6.205 straipsnis) ieškovui nesustabdžius sutarties vykdymo ar kitaip jos atsisakius.

Atsiliepimas

9.4. Atsakovai net nesiryžta ginčyti sutarties CK pirmojoje knygoje nurodytais pagrindais, vadinasi, sutarties laisvės principas, kurį deklaruoja teismas, nėra pažeistas, kaip ir leidimas susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Todėl visiškai neteisinga teismo išvada, „kad avanso mokėjimas pagal preliminariąją sutartį neprieštarauja imperatyvams, įskaitant ir CK 6.156 straipsnio 1 dalį“. Kitą vertus, baro įrangos pirkimo-pardavimo sutartis nėra įvykdyta, nutraukta ar pripažinta negaliojanti, todėl visiškai nesuprantama, kodėl ir kokiu juridiniu pagrindu atsakovų turtinių interesų atžvilgiu taikoma restitucija ir atsakovams teismo sprendimu nuspręsta grąžinti avansą nesant nustatytų sutarties negaliojimo pagrindų.

9.5. Ieškovo inicijuotą sutartį surašė patys atsakovai, todėl jie veikė sąmoningai ir akivaizdžiai savo interesais. Akivaizdu, kad baro įrangos sąrašo sudarymas jiems nebuvo aktualus esant galimybei jį sudaryti galutinio atsiskaitymo momentu. Pastebi ir tai, kad atsakovai, įsigiję baro įrangą, ieškovui sumokėję 4 000 Eur avansą, baro įrangos pirkimo - pardavimo sutarties (sudėtinės verslo dalies) jokia forma nenutraukė ir neatsisakė. Vadinasi ji turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma. Apie verslo pardavimą šioje sutartyje nėra net užsiminta, atsakovams, tuo pačiu metu pardavusiems savo verslą Mažeikiuose, žinant, kad parduodant verslą yra parduodama visa įmonė (individuali, uždaroji akcinė bendrovė ar kita įmonė) su jai priskirtomis veiklos rūšimis ir visu įmonės turtu. Vadinasi, perkant-parduodant verslą, privalomai reikėtų vadovautis verslo perdavimo (o ne pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties) sąvoka, kuri yra esminė sprendžiamoje situacijoje.

9.6. Ieškovo pasiūlytą ofertą atsakovai akceptavo, o oferentas jos nepanaikino, atsisakymas ją akceptuoti iš atsakovų negautas, o sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą ir sutarties sudarymo vieta laikoma oferento verslo vieta, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta ko kita (CK 6.181 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to, sutartyje nebuvo aptartos aukščiau nurodytų komercinių patalpų nuomos ar išpirkimo sąlygos, nes jos buvo paliktos aptarti tretiesiems asmenims, tai yra atsakovams bei UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovams ir UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ atstovui A. J., kuris teismo posėdžio metu patvirtino atsakovų galimybę nurodytas komercines patalpas išsipirkti iš naujų savininkų, kaip padarė daugelis komercinių patalpų nuomininkų. Todėl, laikantis įstatymo nuostatų, kad sutarties galiojimui neturi įtakos aplinkybė, jog nuomotojas ir nuomininkas, 2019 m. balandžio 1 d. sudarę nuomos sutartį, vėliau dėl nuomos ar išpirkimo sąlygų nesusitarė, laikytina kad sutartis turi įstatymo galią (CK 6.182 straipsnis). Vadinasi, į sutarties kainą neįėjo verslo vieta, kuri neaptinkama kaip sutarties dalykas galiojančios sutarties turinyje, todėl atsakovai savo neveikimu patys atsisakė sutarties, pažeisdami ieškovo pagrįstus lūkesčius sutartį įvykdyti.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai V. K. ir S. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. Teismas teisingai nustatė, jog iš skelbimo turinio matyti, kad yra parduodamos, galimas keitimas ar pardavimas išsimokėtinai, 100 m² „kebabinės“ — baro patalpos su įranga, galima ir picerijos įranga. Skelbimu pateikiama informacija apie vietos privalumus, kad yra gerai matomoje ir perspektyvioje vietoje, šalia automobilių aikštelės. Taigi, galima suprasti, kad yra parduodamas verslo subjektas - tiek patalpos, tiek ir įranga, ką patvirtina ir skelbimo kategorija: verslo pardavimas. Taigi, vien tai, jog skelbime nurodoma, kad baro patalpos yra parduodamos su įranga, galima ir picerijos įranga, taip pat tai, jog realiai atsakovams įranga nebuvo perduota (su tuo sutinka pats ieškovas), nelogiška būtų teigti, jog šalys sudarė pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį dėl įrangos pardavimo.

10.2. Nustatant, ar gali būti šalių susitarimas kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika. Šiuo atveju akivaizdu, jog įranga nebuvo perduota atsakovams. Tuo labiau, šalys nebuvo sudariusios konkretaus perduodamos įrangos sąrašo, todėl pagrįstai sutartis laikoma organizacinio pobūdžio, numatanti galimybę sudaryti pagrindinę pirkimo- pardavimo sutartį ateityje.

10.3. Teismas pagrįstai nesutiko su ieškovu, kad 2019 m. balandžio 1 d. sutartis laikytina pagrindine pirkimo - pardavimo sutartimi, kadangi iš sutarties teksto lingvistinės analizės spręstina, jog yra mokama už perkamą, o ne nupirktą, perduotą įrangą.

10.4. Teismų praktikoje suformuota, kad kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pinigai, perduoti pagal preliminarią sutartį konkrečiam tikslui, kuris vėliau nepasiekiamas, laikytini pinigais, perduotais (gautais) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo (CK 6.237 straipsnis), ir todėl turi būti grąžinami juos perdavusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kodėl šalims nesudarius pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties, atsakovų jam sumokėtas bei priimtas ir iki šiol negrąžintas 4 000 Eur avansas neturėtų būti iš jo priteistas.

10.5. Būtent ieškovas, nesudaręs parduotinos – perkamos įrangos sąrašo, ir neužtikrinęs patalpų nuomos, o atsakovai, nesumokėję likusios 8 000 Eur sumos, negalėjo įsigyti nuosavybės teise įrangos, t. y. ieškovas neįvykdė preliminariąja sutartimi prisiimtos pareigos, kad pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai įsigytų įrangą ir galimybę vystyti veiklą įrangos buvimo vietoje. Tokie šalių veiksmai tinkamai pripažinti netinkamu preliminariosios sutarties sąlygos vykdymu, dėl kurio šalys negalėjo ir jau nebegali, nes patalpų savininkas atsisakė sudaryti nuomos sutartį, sudaryti pagrindinės įrangos pirkimo-pardavimo sutarties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl ginčo esmės

12. Byloje nustatyta, kad ieškovas M. A. į skelbimų portalą skelbiu.lt patalpino skelbimą, kuriame nurodė, jog Klaipėdos miesto centre parduodama „kebabinė“ – baras (100 m²) su įranga, taip pat yra picerijos įranga. Dvi salės, TV, WI-FI, vaizdo stebėjimo įranga, baldai, didelė lauko terasa. Gerai matomoje, perspektyvioje vietoje, šalia yra automobilių aikštelė. Galimas keitimas ar pardavimas išsimokėtinai. Kaina 14e (b. l. 41). 2019 m. kovo 20 d. ieškovas ir atsakovai pasirašė sutartį, kurioje nurodė, kad ieškovas gavo iš atsakovų 1 000 Eur avansą (b. l. 14).

13. 2019 m. balandžio 1 d. UAB „Nekilnojamojo turto fondas“, atstovaujamas A. J., ir UAB „(duomenys neskelbtini) “, atstovaujamas atsakovo, sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , kurios pagrindu nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. išsinuomojo 98,62 m² negyvenamąsias patalpas, esančias Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 1 d. ieškovas ir atsakovai pasirašė sutartį, kurioje nurodė, kad atsakovai sumokės už perkamą įrangą, esančią Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) , likusius pinigus - 8 000 Eur - ieškovui iki 2019 m. balandžio 8 d. imtinai (byla Nr. L2-2775-853/2019, 3 b. l.). Tiek ieškovas, tiek atsakovai pripažįsta ir byloje ginčas nekyla, jog atsakovai perdavė 3 000 Eur ieškovui nepasirašydami jokio rašytinio dokumento.

14. 2019 m. balandžio 5 d. UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ pranešimu informavo atsakovą V. K. (UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorių), jog dėl pastato Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) , pardavimo procedūros pradžios anuliuojama 2019 m. balandžio 1 d. patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos įsigaliojimo data (2019 m. balandžio 15 d.) laikoma negaliojančia.

15. Byloje ginčas kilo dėl ieškovo M. A. bei atsakovų V. K. ir S. K. 2019 m. balandžio 1 d. sudarytos sutarties teisinio kvalifikavimo. Apelianto įsitikinimu, šalys buvo sudariusios pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas šalių sudarytą sutartį nepagrįstai laikė preliminaria sutartimi.

16. Sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra nuosekli ir išplėtota. Pagal ją, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Svarbios yra ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Pastebėtina ir tai, kad, nepaisant pirmiausiai įtvirtinto subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbios visos CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į jų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2013; kt.).

17. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl preliminariosios ir pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarčių atribojimo ir kvalifikavimo, savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, rašytinis šio susitarimo įforminimas. Tais atvejais, kai būtina atskirti preliminariąją sutartį nuo pagrindinės, dėl kurios šalys galėjo tartis preliminariojoje sutartyje, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia. Nustačius, kad išreikšta šalių valia aiškiai rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę, sutartį, konstatuotinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015).

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir šalių pateiktus argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog nėra pagrindo ieškovo ir atsakovų sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti pagrindine sutartimi. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, jog atsakovai pirko visą verslo subjektą - tiek įrangą, tiek ir galimybę nuomotis patalpą. Tai atitinka ir šalių elgesys: šalys 2019 m. kovo 20 d. sudarė sutartį, pagal kurią atsakovai ieškovui sumokėjo 1 000 Eur avansą; 2019 m. balandžio 1 d. UAB „Nekilnojamojo turto fondas“, atstovaujamas A. J., ir UAB „(duomenys neskelbtini) “, atstovaujamas atsakovo V. K., sudarė patalpų nuomos sutartį, atsakovams tikintis vystyti veiklą būtent įrangos buvimo vietoje; 2019 m. balandžio 1 d. ieškovui perduodamas 3 000 Eur avansas ir pasirašomas ieškovo ir atsakovų susitarimas, kad už perkamą įrangą likusius 8 000 Eur sumokės iki 2019 m. balandžio 8 d., taigi, iki tada sudarys pagrindinę įrangos pirkimo – pardavimo sutartį.

19. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pagal preliminariąją sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių negali būti atliekami. Teisėjų kolegija, atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą, pažymi, kad formuojamoje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog nors pagal preliminariąją sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių neatliekami, tačiau šios išvados negalima suabsoliutinti, apskritai neigiant pinigų perdavimo pagal preliminariąją sutartį galimybę. Sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Avanso mokėjimas pagal preliminariąją sutartį neprieštarauja imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2012). Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį todėl, kad ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018). Kartu pastebėtina, jog kasacinio teismo praktika nėra formuojama ta linkme, kad avansu pagal preliminariąją sutartį gali būti pripažįstamas tik vienkartinis mokėjimas, kasacinis teismas nėra nustatęs reikalavimų ir avanso dydžiui.

20. Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas siejamas su momentu, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Esminė pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga yra susitarimas dėl sutarties dalyko, t. y. daikto (prekės) perdavimo, ši sąlyga laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnis). Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2019 m. balandžio 1 d. sutartis nelaikytina pagrindine pirkimo – pardavimo sutartimi, nes sutarties teksto lingvistinė analizė leidžia teigti, jog yra mokama už perkamą, o ne nupirktą, perduotą, įrangą. Šią teismo išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią, kai viena šalis perduoda pagrindinės sutarties objektą valdyti kitai šaliai, o ši sumoka daikto kainą ar jos dalį, tai paprastai leidžia teigti, kad sudaryta pagrindinė sutartis, nes šalys atliko būtent tuos veiksmus, kurie būdingi pagrindinei sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2019 m. balandžio 1 d. sutartis nelaikytina pagrindine pirkimo – pardavimo sutartimi, nes vadovaujantis CK 6.306 straipsnio 4 dalimi, sutartyje nėra suderinta pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga, iš kurios turinio būtų galima nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį - būtent ką ieškovas parduoda ir ką atsakovai perka.

21. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl šalių sąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose bei nustatinėjant, dėl kurios šalies kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, būtina vertinti įrodymų visumą, atspindinčią šalių elgesį sudarius preliminariąją sutartį, dėtas pastangas siekiant sudaryti pagrindinę sutartį ir pan. Nagrinėjamu atveju ieškovas, priimdamas iš atsakovų avansą, sukūrė atsakovams pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis anksčiau ar vėliau bus sudaryta, tokį pasitikėjimą dar labiau sustiprino 2019 m. balandžio 1 d. UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ sudaryta patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas, kuris, be kita ko, rūpinosi patalpų, esančių Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) , nuoma, nesudaręs parduotinos – perkamos įrangos sąrašo ir neužtikrinęs patalpų nuomos, kaip skelbimu siūlęs pirkti tiek įrangą, tiek ir galimybę vystyti verslą Klaipėdos m., o atsakovai, nesumokėję likusios 8 000 Eur sumos, negalėjo įsigyti nuosavybės teise įrangos, t. y. ieškovas neįvykdė preliminariąja sutartimi prisiimtos pareigos, kad pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovai įsigytų įrangą bei galimybę vystyti veiklą įrangos buvimo vietoje. Taigi, būtent ieškovas, elgdamasis apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai, turėjo užtikrinti, kad pirkėjų teisėti ir pagrįsti lūkesčiai dėl sutarties vykdymo rezultato ateityje bus įgyvendinti. Tuo tarpu 2019 m. balandžio 5 d. UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ pranešimu informavus atsakovą V. K. (UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorių), jog dėl pastato Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) , pardavimo procedūros pradžios anuliuojama 2019 m. balandžio 1 d. patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos įsigaliojimo data (2019 m. balandžio 15 d.) laikoma negaliojančia, pirkėjams (atsakovams) nebeliko pagrindo tikėtis, kad sutartis bus įvykdyta ir ateityje, pirkėjų teisėti ir pagrįsti lūkesčiai dėl sutarties vykdymo rezultatų liko neįgyvendinti dėl ieškovo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, t. y. atsakovai negavo to, ko tikėjosi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės.

22. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir jos turi būti grąžintos pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007).

23. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šalims nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, atsakovams turi būti grąžinamas jų sumokėtas avansas kaip ieškovo be teisėto pagrindo įgytas turtas.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

Dėl bylos procesinės baigties

25. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

27. Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovo M. A. atsakovams V. K. ir S. K. priteisiamos 800 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovams V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėIrena Stasiūnienė