- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-03
- Bylos Nr.
- 2-48-853/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01045-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Ieškovas
- M. A.
- Atsakovas
- V. K., S. K.
- Kategorijos
- 2.1.1.2Civilinių įstatymų aiškinimas ir taikymas
- 2.1.1.3.10Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai
- 2.1.6.3Civilinių teisių gynimas
- 2.6.8.4Preliminarioji sutartis
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.16Priešieškinis
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Svetlanai Činčiukienei ir Deimantei Petrauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovams V. K. ir S. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovų V. K. ir S. K. priešieškinį ieškovui M. A. dėl negrąžinto avanso, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 8000,00 Eur skolos, 16,44 Eur palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų V. K. ir S. K.. Ieškinyje nurodo, kad 2019 m. balandžio 1 d. tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudaryta sutartis dėl viešosios maitinimo įstaigos įrangos pirkimo – pardavimo. Pardavėjas įsipareigojo perduoti pirkėjams nuosavybėn įrangą (maisto gaminimo prietaisus, įstaigos lankytojams skirtus daiktus ir kt.), o pirkėjai įsipareigojo iki 2019 m. balandžio 8 d. visiškai atsiskaityti su pardavėju, tai yra sumokėti 8000,00 Eur (b. l. 1–2).
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį ir kartu priešieškinį. Atsakovai nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti skolą. Nurodo, kad internete rado skelbimą, kuriame ieškovas siūlė parduoti verslą, tai yra perimti ieškovo vykdomos kavinės įsipareigojimus pagal patalpų nuomos sutartį ir perimti iš ieškovo verslą bei nurodytose patalpose esančią įrangą. Pirminė pardavimo kaina buvo 14000 Eur, vėliau susitarė dėl 12000 Eur. Atsakovai sumokėjo ieškovui grynais 4000 Eur. 3000 Eur sumokėjimas raštiškai nebuvo įformintas. 2019 m. balandžio 1 d. ieškovas ir atsakovai pasirašė preliminarų susitarimą, kuriuo atsakovai nurodė, kad sumokės už perkamą įrangą likusius 8000 Eur iki 2019 m. balandžio 8 d. Nors atsakovai pasirašė nuomos sutartį, tačiau 2019 m. balandžio 5 d. gavo pranešimą, jog pardavimo procedūros pradžia anuliuojama ir įsigaliojimo data laikoma nebegaliojančia. Atsakovai sužinojo, jog ieškovas jiems nepranešė, kad patalpos yra parduodamos. Patalpų pardavimo atveju, nei verslas, nei įranga – nebebuvo aktualūs atsakovams. Ieškovas nuslėpė svarbią informaciją, kuri turėjo įtakos atsakovams apsispręsti (b. l. 9–13).
Ieškovas M. A. teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad 2019 m. paskambino atsakovas ir norėjo apžiūrėti patalpas bei įrangą. Norėjo pirkti įrangą. Susitarė dėl įrangos pardavimo – pirkimo už 12000 Eur ir atsakovas davė 1000 Eur ieškovui. Vėliau atsakovas dar davė 3000 Eur ir sutarė, jog likusius 8000 Eur grąžins iki balandžio mėn. Atsakovas paskambino ir pasakė, jog jam įrangos nebereikia. Ieškovas pinigų neatidavė, o atsakovai daiktų nepasiėmė. Ieškovas visais daiktais ir įranga gali disponuoti.
Atsakovas V. K. teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad 2019 m. vasario mėn. internete rado skelbimą dėl verslo pirkimo. Kalbėjo su ieškovu ir susitarė dėl patalpų apžiūrėjimo. Atvyko pažiūrėti parduodamo verslo ir įrangos. Kalbėjo apie verslo galimybes. Pardavimo kaina buvo 14000 Eur, tačiau sutarė dėl 12000 Eur. Atsakovų sąlyga buvo tokia: perka įrangą ir vietą, jeigu yra galiojanti nuomos sutartis. Atsakovai buvo patenkinti, kad nuomos sutartis galiojo. 2019 m. kovo 20 d. atvyko į tas pačias patalpas ir buvo patikinta, kad nuomos sutartis galioja. Atsakovai įmonę atsisakė pirkti, nes turėjo savo. 2019 m. balandžio 1 d. sudarė sutartį su patalpų savininku ir atsakovui perdavė 3000 Eur, iš viso 4000 Eur. Vėliau sužinojo, jog patalpos yra parduodamos. Nesutarė dėl pinigų grąžinimo. Teigia, kad į pardavimo kainą buvo įskaičiuota ir verslo vieta, nes pati įranga vertės nelabai turėjo, kaip verslo subjektas. Įrangos aprašymą turėjo paruošti ieškovas, tačiau jos neparuošė. Atsakovas įrangos nepasiėmė ir jos negavo. Mano, kad tai buvo preliminarioji sutartis, galutinis sandoris neįvyko.
Atsakovė S. K. teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad norėjo (duomenys neskelbtini) vysti verslą. Susitiko su ieškovu ir viską apžiūrėjo. Buvo kalba pirkti veikiantį verslo subjektą, todėl perdavė 1000 Eur. Sutarė dėl įrangos detalizavimo. Susitiko su nuomininku ir su juo tarėsi dėl nuomos, pasirašė nuomos sutartį. Tada atsakovas perdavė ieškovui 3000 Eur ir sutarė dėl likusios sumos. Pastebėjo, jog įrangos negavo ir nežinojo, kad patalpos yra parduodamos.
Atsakovų V. K. ir S. K. atstovas advokato padėjėjas V. M. teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad internete buvo ieškovo skelbimas, kuriame nurodoma, kad parduodamas verslas su įranga, nurodomi vietos pliusai ir galimybė plėsti verslą. 2017 m. – 2019 m. dar buvo vienas nuomininkas UAB „UTUT“. Nėra aišku, ar ieškovas turėjo nuosavybės teisę į parduodamą įranga, ar teisę turėjo ieškovo įmonė. Atsakovams nebuvo reikalingos bendrovės akcijos. 2019 m. kovo 19 d. šalių pasirašyta sutartis yra avansinė sutartis. Sutartimi siekta sudaryti sandorį ateityje, nes nėra įrangos sąrašo, kas į tą sumą įeina, nebuvo įsigaliojusi nuomos sutartis ir įranga nėra perduota atsakovams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas A. J. parodė, kad dirba UAB „Nekilnojamojo turto fondas“, pastaroji bendrovė buvo sudariusi minimą sutartį. 2018 m. rugsėjo 4 d. ieškovo prašymu nutraukė nuomos sutartį dėl veiklos nutraukimo. 2019 m. rugsėjo 28 d. sudarė nuomos sutartį su UAB „UTUT“ tomis pačiomis sąlygomis, tačiau vėliau sutartį nutraukė. Ieškovas susitarė su juo dėl susitarimo su UAB „Skonis ir harmonija“ direktoriumi, nes pastarasis nori sudaryti nuomos sutartį. 2019 m. balandžio 1 d. pasirašė patalpų nuomos sutartį, kuri turėjo įsigalioti nuo 2019 m. balandžio 15 d. 2019 m. balandžio mėn. gavo pranešimą, kad atsirado pastatų pirkėjas, todėl nuomos sutartį anuliavo.
Teismo posėdžio metu liudytojas K. R. parodė, kad? yra UAB „UTUT“ vadovas, buvo išsinuomojęs patalpas, skirtas maisto gaminimui. Įrangą, kuri buvo patalpose, buvo pirkęs už 12000 Eur iš ieškovo. Į įrangą įėjo stalai, kameros ir kt. 2019 m. kovo mėn. ieškovas grąžino jam 12000 Eur, nes taip buvo sutarę, jeigu kažkas nepavyks, tai grąžins visus sumokėtus pinigus. Iš ieškovo įrangą nusipirko pagal žodinį susitarimą. Įrangos apskaita nebuvo vedama nei perkant, nei grąžinant. Jokių dokumentų nepasirašė nei dėl pinigų perdavimo nei grąžinimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Teismas nustatė, kad ieškovas į skelbimų portalą skelbiu.lt įdėjo skelbimą, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini) miesto centre parduodama „kebabinė“ – baras (100 m²) su įranga, taip pat yra picerijos įranga. Dvi salės, TV, WIFI, vaizdo stebėjimo įranga, baldai, didelė lauko terasa. Gerai matomoje, perspektyvioje vietoje, šalia yra automobilių aikštelė. Galimas keitimas ar pardavimas išsimokėtinai. Kaina 14e (b. l. 41). 2019 m. kovo 20 d. ieškovas ir atsakovai pasirašė sutartį, kurioje nurodė, kad ieškovas gavo iš atsakovų 1000 Eur avansą (b. l. 14). 2019 m. balandžio 1 d. UAB „Nekilnojamojo turto fondas“, atstovaujamas A. J., ir UAB „Skonis ir kvapas“, atstovaujamas atsakovo, sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. 19-01K, kurios pagrindu nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. išsinuomojo 98,62 m² negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 1 d. ieškovas ir atsakovai pasirašė sutartį, kurioje nurodė, kad atsakovai sumokės už perkamą įrangą, esančią (duomenys neskelbtini), likusius pinigus 8000 Eur ieškovui iki 2019 m. balandžio 8 d. imtinai (bylos Nr. L2-2775-853/2019 lapas 3). Tiek ieškovas, tiek atsakovai pripažįsta ir byloje ginčas nekyla, jog atsakovai perdavė 3000 Eur ieškovui, nepasirašydami jokio rašytinio dokumento. 2019 m. balandžio 5 d. UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ pranešimu informuoja, jog dėl pastato (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūros pradžios, anuliuojama 2019 m. balandžio 1 d. patalpų nuomos sutartis Nr. 19-01K ir jos įsigaliojimo data (2019 m. balandžio 15 d.) laikoma negaliojančia. Tiek ieškovas, tiek atsakovai pripažįsta ir byloje nekyla ginčo, kad ieškovas nėra faktiškai perdavęs įrangos atsakovams.
Dėl šalių 2019 m. balandžio 1 d. sudarytos sutarties teisinio kvalifikavimo
Ginčas byloje kilo dėl ieškovo M. A. bei atsakovų V. K. ir S. K. 2019 m. balandžio 1 d. sudarytos sutarties teisinio kvalifikavimo, t. y. kaip turi būti kvalifikuojami šios sutarties šalis siejantys teisiniai santykiai: kaip preliminarūs pirkimo–pardavimo ar pagrindiniai pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai.
Pažymėtina, kad preliminarioji sutartis nuo pagrindinės skiriasi savo turiniu – consensus ad idem (šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė). Siekiant šias sutartis atskirti, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia, t. y. aiškiai išreikštas ar akivaizdžiai (aiškiai) numanomas šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2012; kt.). Siekdami nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus (valią), teismai turi taikyti įstatyme įtvirtintų ir teismų praktikoje suformuluotų sutarčių aiškinimo būdų visumą: sutartys aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (CK 6.193 straipsnis). Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2008; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; kt.). Svarbios yra ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010). Pažymėtina, jeigu šalių ketinimai nesutampa, svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009).
Pagal nuoseklią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką preliminarioji sutartis – organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. O pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė – yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Tai pagrindinis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties.
Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant šalių ginčą dėl jų sudarytos sutarties kvalifikavimo preliminariąja ar pagrindine sutartimi, ypač svarbu įvertinti sutarties šalių elgesį sąžiningumo aspektu. Sutarties aiškinimo taisyklių, ypač objektyviųjų kriterijų – protingumo ir sąžiningumo (CK 6.193 straipsnio 1 dalis) – taikymas leidžia išvengti nesąžiningos šalies piktnaudžiavimo, pasinaudojant gana neryškiais preliminariosios ir pagrindinės sutarties skirtumais. Pagrindiniai preliminariosios sutarties bruožai: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Nustatant, ar gali būti šalių susitarimas kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; ir kt.).
Teismas pažymi, kad tiek bendroji CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, tiek ir specialioji – pirkimui–pardavimui taikoma CK 6.309 straipsnyje įtvirtinta teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius. Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad šalis siejo ikisutartiniai teisiniai santykiai ir pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Tai patvirtina tiek teismo nustatytos faktinės aplinkybės, tiek šalių veiksmai, tiek liudytojų parodymai. Iš skelbimo turinio matyti, kad yra parduodama, galimas keitimas ar pardavimas išsimokėtinai, 100 m² „kebabinės“ – baro patalpos su įranga, galima ir picerijos įranga. Skelbimu pateikiama informacija apie vietos privalumus, kad yra gerai matomoje ir perspektyvioje vietoje, šalia automobilių aikštelės. Taigi, galima suprasti, kad yra parduodamas verslo subjektas tiek patalpos, tiek ir įranga, tai patvirtina ir skelbimo kategorija: verslo pardavimas. Teismo posėdžio metu liudytojas K. R. patvirtino, kad ieškovui sumokėjęs 12000 Eur įsigijo įrangą ir vykdė veiklą būtent toje pačioje vietoje, tačiau vėliau dėl subjektyvių aplinkybių veiklos atsisakė ir įrangą grąžino už tą pačią sumą, kurią buvo sumokėjęs. Taigi sutiktina su atsakovų pozicija ir iš byloje nustatytų aplinkybių viseto, kad atsakovai pirko visą verslo subjektą tiek įrangą, tiek ir galimybę nuomotis patalpą. Tai atitinka ir šalių elgesys, tai yra 2019 m. kovo 20 d. sudaryta sutartis, kuria sumokamas 1000 Eur avansas. 2019 m. balandžio 1 d. sudaroma nuomos sutartis, tikintis vysti veiklą būtent įrangos buvimo vietoje, perduodamas 3000 Eur avansas, ir pasirašomas ieškovų ir atsakovų susitarimas, kad už perkamą įrangą sumokės likusius 8000 Eur iki 2019 m. balandžio 8 d., taigi, iki tada sudarys pagrindinę įrangos pirkimo – pardavimo sutartį.
Pastebėtina ir tai, kad daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas – tai šalių veiksmai, paprastai laikytini pirkimo–pardavimo sutarties elementais (CK 6.305 straipsnis), kuriuos atlikus dažniausiai konstatuotina, kad šalys vykdo tokią sutartį. Teismas nesutinka su ieškovu, kad 2019 m. balandžio 1 d. sutartis laikytina pagrindine pirkimo – pardavimo sutartimi. Iš sutarties teksto lingvistinės analizės, spręstina, jog yra mokama už perkamą, o ne nupirktą, perduotą įrangą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, kai viena šalis perduoda pagrindinės sutarties objektą valdyti kitai šaliai, o ši sumoka daikto kainą ar jos dalį, tai paprastai leistų teigti, kad sudaryta pagrindinė sutartis, nes šalys atliko būtent tuos veiksmus, kurie būdingi pagrindinei sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Tačiau byloje yra priešinga situacija, kad už perkamą įrangą visa suma nebuvo sumokėta ir įranga nebuvo perduota pirkėjams (atsakovams). Sutiktina su atsakovų argumentais, kad 2019 m. balandžio 1 d. sutartis nekvalifikuotina kaip pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, nes joje taip pat nėra išvardinti parduodami – perkami daiktai, t. y. vadovaujantis CK 6.306 straipsnio 4 dalimi, nėra suderinta pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga, iš kurios turinio būtų galima nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį, būtent ką ieškovas parduoda, ir ką atsakovai perka.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors pagal preliminariąją sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių neatliekami, tačiau šios išvados negalima suabsoliutinti, apskritai neigiant pinigų perdavimo pagal preliminariąją sutartį galimybę. Sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Teismų praktikoje konstatuota, kad avanso mokėjimas pagal preliminariąją sutartį neprieštarauja imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį.
Taigi, ieškovas, kuris, be kita ko, rūpinosi patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuoma, tai patvirtino ir teismo posėdyje liudijęs liudytojas A. J., nesudaręs parduotinos – perkamos įrangos sąrašo, ir neužtikrinęs patalpų nuomos, kaip skelbimu siūlęs pirkti tiek įrangą, tiek ir galimybę vysti verslą (duomenys neskelbtini), o atsakovai, nesumokėję likusios 8000 Eur sumos, negalėjo įsigyti nuosavybės teise įrangos, t. y. ieškovas neįvykdė preliminariąja sutartimi prisiimtos pareigos, kad pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovai įsigytų įrangą ir galimybę vysti veiklą, įrangos buvimo vietoje. Tokie šalių veiksmai nevertinti kaip vengimas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, o pripažintini netinkamu preliminariosios sutarties sąlygų vykdymu, dėl kurio šalys negalėjo ir jau nebegali, nes patalpų savininkas atsisakė sudaryti nuomos sutartį, sudaryti pagrindinės įrangos pirkimo–pardavimo sutarties. Todėl dėl ieškovo kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.
Atsižvelgdamas į byloje pateiktų įrodymų visumą, faktines bylos aplinkybes, įvertinęs juos pagal įrodomosios reikšmės, sąsajumo ir tikimybių pusiausvyros principus, aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta vien dėl ieškovo kaltės. Remiantis išdėstytais argumentais, teismas sprendžia, kad ieškinys yra atmestinas, o priešieškinis tenkintinas, todėl atsakovams turi būti grąžinamas jų sumokėtas avansas kaip ieškovo be teisėto pagrindo įgytas turtas.
Iš ieškovės atsakovams jų prašymu taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos, t. y. 2019 m. liepos 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.<...> Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Atmetus ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
Atsakovų bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro: 90,00 Eur žyminis mokestis ir 950,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Nurodyto dydžio išlaidos pagrįstos sąskaitomis Nr. VM0311/19-1 ir Nr. VM1312/19-1 bei pinigų priėmimo kvitais, išlaidų dydis atitinka 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintus dydžius, todėl iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 1040,00 Eur, atsakovų naudai.
Be to, atsakovai pateikė mokėjimo kvitą dėl 67,40 Eur kuro išlaidų priteisimo iš ieškovo, motyvuodami tuo, kad jie šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau jokių rašytinių įrodymų, kad pasikeitė jų gyvenamoji vieta, nei ta, kuri nurodyta jų pateiktame priešieškinyje, nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, atsakovų prašymas dėl 67,40 Eur kuro išlaidų priteisimo netenkintinas ir šios išlaidos nepriteistinos iš ieškovo.
Teismas patyrė 11,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškovo ieškinį atmesti, atsakovų priešieškinį tenkinti.
Priteisti atsakovams V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo M. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 4000,00 Eur (keturis tūkstančius eurų 00 ct) negrąžinto avanso ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra 4000,00 Eur, nuo priešieškinio priėmimo dienos, tai yra 2019 m. liepos 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti atsakovams V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo M. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 1040,00 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo M. A., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 11,19 Eur (vienuolika eurų 19 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.