- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-30
- Bylos Nr.
- 2A-892-755/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00187-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė, Eigirdas Činka, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- UAB „Kodeksas“
- Ieškovas
- Panevėžio apygardos prokuratūros
- Trečiasis asmuo
- A. C., V. C., R. M., A. M., Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Biržų rajono
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-892-755/2015
NUTARTIS
2015 m. gruodžio 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, teisėjų Birutės Jonaitienės ir Birutės Valiulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Kodeksas“ apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-291-948/2015 pagal ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginant viešąjį interesą, ieškinį atsakovei UAB „Kodeksas“, tretieji asmenys A. C.,V. C., R. M., A. M., Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Biržų rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė J. P., Biržų rajono savivaldybės administracija, dėl įpareigojimo nugriauti statinius ir išregistruoti iš registro,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginant viešąjį interesą, kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas: įpareigoti UAB „Kodeksas“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), keliančius pavojų žmonių gyvybei, laikydamasis Statybos įstatymo bei kitų teisės aktų ir išregistruoti nugriautus statinius iš VĮ Registrų centro; to neatlikus, įpareigoti Biržų rajono savivaldybės administraciją nugriauti pastatus savo lėšomis, jas priteisiant iš UAB „Kodeksas“; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2014-12-01 Panevėžio apygardos prokuratūroje buvo gautas Biržų rajono Biržų kaimo gyventojų B. M., S. J., N. V., R. M. ir L. I. pareiškimas dėl turtinės žalos padarymo valstybei, netinkamai vykdant sutartį, sudarytą tarp Panevėžio apskrities administracijos ir A. C.. 2006-08-09 buvo pasirašyta sutartis tarp Panevėžio apskrities viršininko administracijos ir A. C., kuria Panevėžio apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi lėšų, skirtų Panevėžio apskrities viršininko administracijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 418 „Dėl lėšų skyrimo“, paskirstymo tvarka, patvirtinta Panevėžio apskrities viršininko 2006 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V-147 ir Panevėžio apskrities viršininko 2006 m. rugpjūčio 7 d. Įsakymu Nr. V-200 „Dėl lėšų skyrimo“, įsipareigojo per dešimt dienų nuo šios sutarties pasirašymo dienos pervesti 76 099 LT sumą, skirtą iš dalies kompensuoti A. C. iškeldinimo į saugią vietovę turtinius nuostolius. Tuo pačiu A. C. įsipareigojo, gavusi minėtą sumą, išsikelti gyventi į saugią vietovę ir per 6 mėnesius nuo išsikėlimo nugriauti statinius: gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), keliančius pavojų ir išregistruoti nugriautus statinius iš Nekilnojamojo turto registro. A. C., V. C. ir jų vaikai 2013-05-31 gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), Biržuose. 2014-02-03 pirkimo-pardavimo sutartimi A. C. ir V. C. žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., pardavė A. M. ir R. M.. Pirkėjas įsipareigojo per pusę metų nuo sutarties pasirašymo nugriauti šiuos pastatus, keliančius pavojų žmonių gyvybei, laikydamasis galiojančio statybos įstatymo bei kitų teisės aktų ir išregistruoti nugriautus statinius iš VĮ Registrų centro. 2014-07-16 pirkimo-pardavimo sutartimi A. M. ir R. M. žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., pardavė UAB „Kodeksas“. Pirkėjas įsipareigojo per pusę metų nuo sutarties pasirašymo nugriauti šiuos pastatus, keliančius pavojų žmonių gyvybei, laikydamasis galiojančio statybos įstatymo bei kitų teisės aktų, išregistruoti nugriautus statinius iš VĮ Registrų centro. Pareigos nugriauti namą ir kitus statinius keliančius pavojų žmonių gyvybei UAB „Kodeksas“ nevykdo. 2015-01-29 Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos informavo, kad namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), inžinierinės geologinės sąlygos išlieka sudėtingos, karstiniai reiškiniai tebekelia realią grėsmę pastatų pastovumui.2015-02-04 Biržų rajono savivaldybės administracija atliko gyvenamo namo patikrinimą dėl tinkamumo gyventi ir patvirtino ankstesnės komisijos išvadas, kad vykstant aktyvaus karsto procesams ir reiškiniams, pamatų ir pastatų sutvirtinimas nepašalins grėsmės namo stabilumui (b.l. 3-7).
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Kodeksas“ atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko. Nurodė, kad prokuroras nepagrįstai reiškia ieškinį viešajam interesui ginti, kadangi byloje nėra jokio viešojo intereso požymių. Ieškinio senaties terminas dėl žalos padarymo valstybei pasibaigė iki ieškinio pareiškimo. UAB „Kodeksas“ neatsako už trečiojo asmens A. C. prievoles ir yra trečiasis sąžiningas nekilnojamojo turto įgijėjas, kuriam netaikomos ieškinyje nurodytos prievolės ir iš kurio turtą išreikalauti draudžia įstatymas.Statinio įsigijimo tikslas buvo jo rekonstrukcija ir naujų statinių tame pačiame sklype pastatymas.
Tretieji asmenys A. C. ir V. C. atsiliepimu į ieškinį prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo Biržų rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė J. P. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko.
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismo 2015-07-09 sprendimu ieškinys tenkintas visiškai ir atsakovė UAB „Kodeksas“ įpareigota per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), laikantis galiojančio LR statybos įstatymo bei kitų teisės aktų ir išregistruoti nugriautus statinius iš VĮ Registrų centro. Atsakovei per teismo nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimo, Biržų rajono savivaldybės administracija įpareigota nugriauti pastatus savo lėšomis, jas prisiteisiant iš UAB „Kodeksas“.
Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad gyvenamas namas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), keliantys pavojų žmonių gyvybei, iki šiol nenugriauti ir neišregistruoti iš VĮ „Registrų centro“. Prokuroras byloje gina viešąjį interesą, susijusį ne tik su valstybės turto racionaliu panaudojimu bei tinkamu valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymu, bet ir tuo aspektu, kad žmogaus gyvybė, sveikata, saugi gyvenamoji aplinka yra svarbiausios vertybės, kadangi keliantys pavojų žmonių gyvybei pastatai nėra nugriauti. Teismas pažymėjo, kad nors nagrinėjamos bylos atveju viešame registre daiktinės nuosavybės teisės suvaržymas – pareiga nugriauti nuosavybėn įgytą statinį įregistruotas nebuvo, tačiau pirkėjo pareiga nugriauti statinius buvo įtvirtinta pirkimo – pardavimo sutartyse. Nustatė, kad 2014-07-16 pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria A. M. ir R. M. žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., pardavė UAB „Kodeksas“.Sutarties 6.9 punktu numatyta, kad pirkėjas, pirkdamas šį nekilnojamąjį turtą, perima visus pardavėjo įsipareigojimus, susijusius su šiuo nekilnojamuoju turtu ir pirkėjas įsipareigoja per pusę metų nuo sutarties sudarymo nugriauti šiuos pastatus: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), keliančius pavojų žmonių gyvybei, laikydamasis galiojančio LR statybos įstatymo bei kitų teisės aktų ir išregistruoti nugriautus statinius iš VĮ Registrų centro (b.l. 20-26). Teismas padarė išvadą, kad šios aplinkybės patvirtina faktą, kad atsakovui UAB „Kodeksas“ buvo žinoma, kad ginčo statinius jis įsigijo nugriauti. Be to, teismas atmetė atsakovės atstovo argumentus, kad praleistas trejų metų ieškinio senaties terminas, pažymėdamas, kad pareikštas ieškinys nėra prevencinis, tai iš daiktinės teisės keliamas reikalavimas, todėl sprendė, kad nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį. Teismas sprendė, kad UAB „Kodeksas“ įgijo tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs savininkas, todėl ieškinys yra tenkintinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu UAB „Kodeksas“ skundžia Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą, prašo jį panaikinti ir Panevėžio apygardos prokuratūros ieškinį atmesti.
Apeliaciniu skundu atsakovė nurodo, kad teismas neteisingai pritaikė civilinės teisės normas. Teismas nesilaikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), nesiekė protingos skirtingų interesų pusiausvyros, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, neatskleidė ieškinio esmės, aprioriškai nustatė, kad reikia griauti net tuos pastatus, kurie jau nugriauti.Kaip netinkamo viešo intereso gynimo argumentai nurodoma tai, kad byloje nėra ir negali būti duomenų, kad atsakovė yra gavusi kompensaciją, todėl negali būti ginčo šalis pagal daiktinę teisę, viešojo intereso gynimo prasme prievolė nugriauti pastatus viešame registre nėra įregistruota kaip daiktinės nuosavybės teisės suvaržymas, atsakovė nėra tas subjektas, kuris prieš valstybę atsakytų už Panevėžio apskrities viršininko administracijos pareigūnų ar trečiųjų asmenų padarytą žalą. Jeigu valstybės institucijos priėmė neteisėtus sprendimus ir tuo padarė valstybei žalą, šios žalos atlyginimas niekaip negali būti susijęs su atsakove. Teigiama, kad teismas neįvertino, kad ieškinys pareikštas netinkamai pasirenkant šalį. Be to, byloje spręstas ginčas buvo tarp privačių asmenų – kaimynų. Teigiama, kad nei ieškovas, nei tretysis asmuo ieškovo pusėje nepateikė įrodymų, jog reikalaujami nugriauti pastatai yra nesaugūs žmogui, o ieškovas neatleistas nuo pareigos pateikti įrodymus, jog atsakovės veikla kelia pavojų ir yra reali žalos tikimybė. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė, statinio techninė ekspertizė nėra atlikta. Pažymi, kad ieškinyje nurodoma, kad valstybės ar savivaldybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, tačiau teismas neatsižvelgė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantys pastatai niekada nebuvo valstybės ar savivaldybės turtas, todėl atsakovė negali būti ginčo šalis viešojo intereso gynimo prasme.Apeliantė nurodo, kad buvo būtina nustatyti, ar viešasis interesas realiai buvo pažeistas, vertinti, ar nebus pažeista pusiausvyra tarp viešojo intereso apsaugos bei atskirų asmenų teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo, ar viešojo intereso gynimas toks pats aktualus ir svarbus visuomenei jo gynimo metu, kaip ir tada,kai buvo pažeistas.Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo teisinių santykių, galimai pažeidžiančių viešąjį interesą, atsiradimo iki kreipimosi dėl viešojo intereso gynimo, teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą pusiausvyrą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą. Teismas turėjo įvertinti, ar viešasis interesas gali būti apgintas tik tuo būdu, kurį prašoma taikyti ginčo atveju. Dėl netinkamo kaltės laipsnio paskirstymo ir netinkamo daiktinės teisės taikymo, apeliantė nurodo, kad teismas nemotyvavo dėl atsakovės kaltės laipsnio, jos kaltė negali būti lygiavertė valstybės institucijų kaltei. Netinkamai paskirsčius kaltės laipsnį, teigia, kad atsakovei atiteko prievolė (100 proc.) atlyginti Panevėžio apskrities viršininko administracijos pareigūnų padarytą žalą. Teigia, kad atsakomybė dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų tenka valstybei, privatus asmuo neturi būti laikomas kaltu dėl neteisėtų valstybės institucijų aktų priėmimo,negalima perkelti atsakomybės privatiems asmenims. Teismas, nurodydamas, jog statiniai buvo parduodami nugriauti, nevertino, kad tokia prievolė nebuvo įregistruota viešame registre, kas daro ją niekine ir negaliojančia. Teismas nevertino CK 4.9 str. nuostatos, kad jeigu daiktinės teisės suvaržymai turi būti registruojami, kartu su daiktu perleidžiami tik įregistruoti suvaržymai. Apeliantė pažymi, jog esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Apeliaciniu skundu pažymima, kad teismas neatsižvelgė į CK 4.39 str. 2 d. nuostatas, kad kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota. Teismas nesiaiškino šalių išreikštos valios joms sudarant sutartis ir prisiimant iš jų kylančius įsipareigojimus, tuo pažeisdamas CPK 2, 4, 6 str. reglamentuotus šio kodekso tikslus.
Apeliantė pažymi, kad trečiasis asmuo notarė J. P. teisme parodė, kad ji būtų atsisakiusi patvirtinti A. C. ir V. C. sudaromą 2014-02-03 pirkimo - pardavimo sutartį su A. M. ir R. M. bei 2014-07-16 d. pirkimo - pardavimo sutartį tarp A. M., R. M. ir UAB „Kodeksas“, jeigu prievolė nugriauti pastatus būtų įregistruota viešame registre. Be to, nurodo, kad notarė privalėjo išaiškinti šalims, kad prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (CK 6.393 str. ), neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 str.). Atsakovė teigia, kad prievolė nugriauti pastatus yra A. M., R. M. ir UAB “Kodeksas“ dalykas ir sprendžiamas tarp šių asmenų. 2014-07-16 pirkimo - pardavimo sutartyje nenurodyta, jog atsakovė pirko daiktus nugriauti, o A. C. sutartinė prievolė su Panevėžio apskrities viršininko administracija atsakovei neperėjo. Pastatų nugriovimo sąlyga nebuvo įregistruoti turto registre nei kaip daiktinės teisės suvaržymus, nei kaip juridinis faktas, registre nenurodyta, kad pastatų gyvenamoji paskirtis pakeista į griaunamus pastatus. Nurodo, kad R. M., teisme parodė, kad įsigijęs pastatus pasidarė naujus geologinius tyrimus, kurie parodė, kad namų griauti nereikia, ir tik po to priprašytas V. I. pardavė pastatus UAB „Kodeksui“, todėl pirkimo-pardavimo sutartyje prievolė nugriausti pastatus yra niekinė. Teismas netyrė ar galėjo A. ir V. C. perduoti prievoles griauti pastatus apie tai neinformavę Panevėžio apskrities viršininko administracijos ar jos teisių perėmėjos. Teigia, kad ši aplinkybė yra atskiras pagrindas panaikinti skundžiamąjį sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Su ieškiniu pateikta 2005-04-04 ataskaita patvirtina, kad namų valdos teritorijoje ar arti jos karstinių formų nerasta, ko teismas neįvertino. Teigia, kad, įvertinus minėtą ataskaitą, galima daryti išvadą, kad tinkamai rekonstravus pastatą, jo padėtis iš esmės keistųsi ir jo griauti nebūtų pagrindo. Todėl, apeliantė teigia, jog teismas, priimdamas ataskaitai prieštaraujantį sprendimą, aprioriškai nusprendė įpareigoti atsakovę nugriauti pastatus, taip pat ir jau nugriautą ūkinį pastatą. Pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė netinkamai naudojasi pastatais pažeidžia normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Žala Biržų kaimo gyventojoms galėtų atsirasti tik neteisėtai patekus į statinius ar jų valdą ir tai nebūtų susiję su pastatų būkle. Teismas pažeidė CPK 177 str. ir CPK 192 str. nuostatas, nes atsakovės prašymu atsisakė į posėdį pakartotinai iškviesti neatvykusios R. M.. Pažymi, kad byloje nustatyta, kad atsakovei priklausanti teritorija yra aptverta, tretieji asmenys įspėti užrašais apie privačią teritoriją. Mano, jog įpareigojimas investuoti didžiules sumas į statinių nugriovimą yra perteklinis ir pažeidžia atsakovės, kaip savininko teises ir teisėtus interesus, sukelia perteklines pareigas, pastatai žalos grėsmės nekelia. Nurodo, kad neaišku kuo rėmėsi ieškovase teigdamas, jog gyvenamojo namo pamate yra trūkių.
Šalies argumentai
Apeliantė teigia, kad ji yra sąžiningas pastato įgijėjas, iš kurio turtą išreikalauti draudžia įstatymas (CK 4.96 str. 2 d.). Statinio įsigijimo tikslas buvojo rekonstrukcija ir naujų statinių tame pačiame sklype pastatymas, buvo planuojama pakeisti statinio naudojimo paskirtį į administracinės paskirties. Dėl šios priežasties statinio rekonstrukcija iš karto pradėta nebuvo ir name niekas negyveno. Apeliantė pažymi, kad teismas pasisakė tik dėl pačios griežčiausios priemonės - statinio nugriovimo , tačiau, pilnai neištyrus bylos aplinkybių bylos aplinkybių, neaišku ar negalima panaudoti kitų pažeistos teisės atstatymo būdų - nugriauti dalį statinio, jį perstatyti. Apeliantė nurodo, kad Statybos įstatymo 35 str. 1 d. numatyta, kokiais atvejais nugriaunamas statinys.Pažymi, kad Biržų rajono apylinkės teismo priimtas sprendimas nugriauti statinius yra kraštutinė priemonė ir turėtų būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. M, bylos Nr. 3K-3-58/2008, 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. ir kt. v. V. B. ir kt.. bylos Nr. 3K-3-240/2009: 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. A. Z. D., bylos Nr. 3K-3-39/2011). Mano, kad teismas neužtikrino visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, todėl sprendimas statinius nugriauti negali būti laikomas tinkamu ir proporcingu galimai padarytam teisės pažeidimui. Jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą. Teigia, kad skundžiamu sprendimu teismas pažeidė proporcingumo principą, kas sudaro atskirą pagrindą teismo sprendimą panaikinti. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad net neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; net savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu tretieji asmenys A. C. ir V. C. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad su Biržų rajono apylinkės teismo 2015-07-09 sprendimu sutinka. Pažymi, kad nors pareiga nugriauti nuosavybėn įgytus statinius viešame registre nebuvo įregistruota, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006-06-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2006, nurodė, kad nuosavybės teisės suvaržymai, kurie atsirado teisės aktų pagrindu, o vėliau buvo perkelti į sutartį, vėlesnių nuosavybės teisės objektų įgijėjų vienašališka valia negali būti panaikinti ir priešingi jų įgyvendinimui asmenų valiniai veiksmai prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir būtų niekiniai. Pažymi, kad nuosavybės teisės suvaržymas – pareiga nugriauti statinius buvo nurodytas jų įgijimo sandoryje. Teigia, kad teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių įgijimą ir perdavimą, daiktinių teisių suvaržymą. Apeliantė 2014-07-16 pirkimo – pardavimo sutartimi nupirkusi ginčo pastatus, negalėjo turėti lūkesčių jo rekonstrukcijai, paskirčiai pakeisti. Jeigu ginčo pastatai ir būtų buvę įregistruoti kaip skirti nugriovimui, notarė neturėtų jokio pagrindo atsiakyti tvirtinti pirkimo – pardavimo sutarties. Notarė teisme patvirtino, kad, sudarant sandorius, šalims buvo detaliai išaiškintos jų teisės ir pareigos, teisinės pasekmės nevykdant prisiimtų įsipareigojimų. Iš sutarties sąlygų matyti, kad pirkėjai žinojo ir suprato, jog perkami pastatai dėl karstinių įgriuvų grėsmes kelia pavojų žmonių gyvybei ir nėra tinkami gyventi. Pirkėjai pripažino, kad yra susipažinę su perkamo turto fizine ir technine būkle bei atliktų geologinių tyrimų minėtame žemės sklype išvadomis. Pirkėjai siekė nupirkti pastatus nusigriovimui, tai patvirtina pastatų kaina – 16000 Lt, o jie, turto pardavėjai, siekė pilnai įvykdyti 2006-08-09 sutarties sąlygas, pasirūpinti ginčo statinių nugriovimu. Tretieji asmenys nurodo, kad Panevėžio apskrities viršininko administracija likviduota ir jie neturėjo galimybės derinti savo veiksmų su šia institucija. Nei 2006-08-09 sutarties sąlygose, nei Lėšų, skirtų Panevėžio apskrities viršininko administracijai Vyriausybės 2006-05-05 nutarimu Nr. 418 paskirstymo tvarkos nuostatose nėra nurodyta iš kokių lėšų turi būti vykdomi griovimo darbai ir kas juos turėtų vykdyti Teigia, kad iš lėšų paskirstymo tvarkos matyti, kad kompensacija nėra skirta netinkamų eksploatuoti pastatų nugriovimui ir aplinkos sutvarkymui. Lėšos buvo skirtos tik iš dalies kompensuoti jų patirtus turtinius nuostolius išsikeldinant į saugią vietą, tačiau lėšos pastatų nugriovimui nebuvo skirtos. Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl daiktinių teisių priverstinio įgyvendinimo, bet ne dėl jų panaikinimo ar pakeitimo, todėl skundo argumentai dėl pastatų saugumo, dėl kaltės laipsnio paskirstymo neturi pagrindo.
Atsiliepimu į skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras R. S. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti teismo sprendimą.Prokuroras nurodo, kad teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, remdamasis patikimais ir pakankamais įrodymais,jis sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.Teigia, kad teismas sprendime išsamiai argumentavo dėl viešojo intereso pažeidimo ir konstatavo, kad prokuroras šioje byloje gina viešąjį interesą, susijusį ne tik su valstybės turto racionaliu panaudojimu bei tinkamu valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymu, bet ir tuo aspektu, kad žmogaus gyvybė, sveikata, saugi gyvenamoji aplinka yra svarbiausios vertybės, tad keliantys pavojų žmonių gyvybei pastatai nėra nugriauti. Teigia, kad teismas tinkamai taikė daiktinę teisę, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, žemesnės instancijos teismų suformuotos praktikos analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-377/2006, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-458-267/2008, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-08-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-310-772/2008). Teigia, jog nepagrįstas ir nelogiškas apeliacinio skundo teiginys, kad, netinkamai paskirsčius kaltės laipsnį ,UAB „Kodeksas“ atiteko 100 proc. atlyginti Panevėžio apskrities viršininko administracijos pareigūnų padarytą žalą. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, jog teismas nepagrįstai taikė pačią griežčiausią priemonę - statinio nugriovimą. Šioje apeliacinio skundo dalyje apeliantas nurodo teisės normas ir teismų praktiką dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tačiau nagrinėtas atvejis nėra dėl neteisėtos (savavališkos) statybos padarinių šalinimo,todėl apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti, neaktualūs šiai bylai. Apeliaciniame skunde nenurodyta argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas,o teismo išvados yra pagrįstos ir išsamiai argumentuotos.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.).Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgement of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 str.), kaip minėta, nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra teisinio ar faktinio pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.). Skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliantės argumentai dėl netinkamo viešojo intereso ginimo, netinkamo kaltės laipsnio paskirstymo, netinamo daiktinės teisės taikymo bei nepagrįsto pačios griežčiausios priemonės - statinių nugriovimo taikymo atmetami kaip nepagrįsti.Kadangi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl jų nebekartoja. Teismas pažymi, kad neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų apeliacinio skundo argumentų.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, dėstomus apie netinkamą viešojo intereso gynimą – netinkamą šalies parinkimą, prokuroro ieškinio teiginių neįrodytumą bei nepažeistą viešąjį interesą, konstatuoja, kad apeliaciniame skunde atsakovės nurodomi argumentai yra nepagrįsti ir deklaratyvaus pobūdžio.Byloje nustatyta, kad 2014-07-16 pirkimo – pardavimo sutartimi A. M. ir R. M. žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., pardavė atsakovei UAB „Kodeksas“. Šalių susitarimu žemės sklypas su pastatais parduotas už 36000 Lt, iš jų: žemės sklypas už 20000 Lt, pastatai – už 16000 Lt. Minėtos sutarties 6.7 p. nurodyta, kad pirkėjas su parduodamu turtu bei jo fizine ir technine būkle yra susipažinęs, pirkėjas taip pat patvirtina, kad yra susipažinęs su atliktų geologinių tyrimų minėtame žemės sklype išvadomis ir žino bei supranta, kad šia sutartimi jo perkami pastatai dėl karstinių įgriuvų grėsmės kelia pavojų žmonių gyvybei ir nėra tinkami gyventi. Sutarties 6.9 p. šalys nustatė, kad pirkėjas pirkdamas šį nekilnojamąjį turtą, perima visus pardavėjo įsipareigojimus, susijusius su šiuo nekilnojamuoju turtu ir pirkėjas įsipareigoja per pusę metų nuo sutarties sudarymo nugriauti šiuos pastatus: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), keliančius pavojų žmonių gyvybei, laikydamasis galiojančio LR statybos įstatymo bei kitų nurodytų teisės aktų ir išregistruoti nugriautus statinius iš VĮ „Registrų centras“ (t.1, b.l. 20-26). Taigi, atsižvelgiant į atsakovės savanoriškai prisiimtą sutartinį įsipareigojimą nugriauti pastatus, keliančius pavojų gyvybei, į tai, kad atsakovė nurodyta sutartimi perėmė visus pardavėjo įsipareigojimus, atsakovė UAB „Kodeksas“ yra tinkama šalis byloje prokuroro pareikštiems reikalavimams dėl atsakovės įpareigojimo nugriauti jai priklausančius statinius, kaip keliančius pavojų žmonių gyvybei, bei juos išregistruoti (t.1, b.l. 3-7).
Atsakovė, remdamasi Lėšų, skirtų Panevėžio apskrities viršininko administracijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 418 „Dėl lėšų skyrimo“, paskirstymo tvarkos 16 p. numatančiu, kad už netinkamų eksploatuoti pastatų nugriovimą ir aplinkos sutvarkymą atsako asmenys, gavę kompensaciją, nepagrįstai teigia, kad ji negalėjo būti ginčo šalimi byloje, o ieškinys pareikštas netinkamai šaliai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, byloje nebuvo įrodinėjama, jog UAB „Kodeksas“ gavo kompensaciją už netinkamų eksploatuoti pastatų nugriovimą, taip pat iš atsakovės nereikalaujamos sugrąžinti kokios nors sumos. Įvertinęs apeliantės skundo teiginį, kad iš byloje buvo spręstas ginčas tarp privačių asmenų (kaimynų), teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, kad ginčas yra privataus pobūdžio, kadangi byloje yra įrodytas atsakovės įgytų statinių nesaugumas ir pavojingumas, kas sąlygoja viešojo intereso gynimą. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovei priklausantys statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), turi būti nugriauti kaip keliantys pavojų žmonių gyvybei ir siekiant apginti žmogaus gyvybę, sveikatą, sveiką gyvenamą aplinką, apeliantei, kaip statinių savininkei, ieškinys ginant viešąjį interesą pareikštas pagrįstai. Byloje nustatyta aplinkybė, kad viešame registre nebuvo įregistruoti atsakovei priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės suvaržymai – įpareigojimas pastatus nugriauti (t.1, b.l. 47-50), niekaip nepagrindžia apeliantės teiginio, jog ji negalėjo būti ginčo šalimi byloje, kylančioje iš daiktinės teisės.
Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovas neįrodė, jog pastatai yra nesaugūs ir yra reali žalos tikimybė. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais – 2005-04-18 Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus patvirtintos ataskaitos dėl (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) A. C. namų valdos inžinerinių geologinių sąlygų bei grėsmės vertinimo išvados 1 p., 7 p., 8 p. matyti, jog nustatyta, kad A. C. namų valda yra labai sukarstėjusioje karstinio rajono teritorijos dalyje, namų valdos inžinerinės geologinės sąlygos yra sudėtingos; gyvenamojo namo sienose ir pamatuose esantys plyšiai bei mikroplyšiai atsirado dėl netolygaus pamatų ir pagrindų sėdimo karstinių procesų poveikyje; didelė karstinės tuštumos, ypač 1,6 ir 3,4 m. aukščio, esančios gyvenamojo namo pamatų pagrinduose 8,4-13,5 m gylyje, kelia realią grėsmę pastatui (t. 1,b.l. 32-40). Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2015-01-29 rašte nurodyta, kad tyrimų metu išaiškintos inžinerinės geologinės sąlygos šiuo metu gali būti pasikeitusios ir išlieka sudėtingos, iki šiol konkrečios gruntų ir/ar statinių pamatų sutvirtinimo inžinerinės priemonės sklypuose nebuvo taikytos (t.1, b.l. 41). Iš 2015-02-04 Biržų rajono savivaldybės administracijos rašto matyti, kad, atlikus gyvenamųjų namų patikrinimą dėl tinkamumo gyventi, patvirtinamos ankstesnės komisijos išvados, kad vykstant aktyvaus karsto procesams ir reiškiniams, pamatų ir pastatų sutvirtinimas nepašalins grėsmes namų stabilumui (t.1, b.l. 42). Iš pačios 2014-07-16 pirkimo – pardavimo sutartimi sutarties matyti, kad atsakovė pripažino įsigyjamų statinių – gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų pavojingumą, įsipareigodama juos nugriauti kaip keliančius pavojų žmonių gyvybei (6.9. p.). Atsižvelgiant į aptartus duomenis, tai, kad statiniai kelia pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, realaus pavojaus grėsmė egzistavo ieškinio pareiškimo metu ir tebeegzistuoja dabar yra įrodyta. Priešingiems teiginiams pagrįsti atsakovė duomenų nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė. Bylos medžiaga neleidžia teigti, kad nuo 2005 metų, praėjus laikotarpiui, kada buvo atlikti geologiniai tyrimai ir karsto grėsmės vertinimas, pasikeitė faktinė padėtis, o pastato saugumas pagerėjo. Aplinkybė, kad atsakovės veikla kelia pavojų byloje nebuvo įrodinėjama ir neturi ryšio su ieškinio reikalavimu.
Teismas vertina, kad pagrįstas skundo argumentas, jog atsakovei priklausantys pastatai niekada nebuvo valstybės ar savivaldybės nuosavybe, nėra kliūtimi viešojo intereso gynimui. Viešasis interesas gali būti pažeidžiamas ne tik disponuojant valstybei ar savivaldybei priklausančiu turtu, bet ir kitais visuomenei ar jos daliai reikšmingais veiksmais ar neveikimu. Tai, kad nagrinėjamu atveju viešasis interesas buvo realiai pažeistas, patvirtina minėti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys egzistuojantį realų pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai eksploatuojant ginčo statinius. Tokiu būdu išlikusi egzistuojanti reali grėsmė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra laikytina tęstiniu viešojo intereso pažeidimu.
Kadangi žalos atlyginimo klausimas byloje nebuvo sprendžiamas, vertinami kaip nepagrįsti ir nereikšmingi apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo kaltės laipsnio paskirstymo bei atsakovės civilinės atsakomybės negalimumo nesant atsakovės, kaltės, jos neteisėtų veiksmų, priežastinio žalos ir atsakovės veiksmų ryšio.
Spręsti, kad atsakovė nėra atsakinga už pavojų keliančių pastatų nenugriovimą ir jų eksploatavimą nėra pagrindo. Minėta, kad atsakovei prievolė nugriauti ginčo statinius kyla iš atsakovės laisvanoriškai prisiimtų sutartinių įsipareigojimų pagal 2014-07-16 pirkimo pardavimo sutartį CK 4.39 str. 1 d. numatytu pagrindu, jog nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia. Taigi, atsakovei prievolė nugriauti jai nuosavybės teise priklausančius ginčo statinius kyla iš sutarties, kurią, sutinkamai su CK 6.200 str. 1 d. privalo vykdyti sąžiningai ir tinkamai.
Nors atsakovė akcentuoja tai, kad prievolė nugriauti įsigytus statinius nebuvo įregistruota viešame registre, o ši aplinkybė prievolę nugriauti statinius daro niekine,su daiktu perleidžiami tik įregistruoti jo suvaržymai, šis argumentas nepagrįstas.
Kasacinio teismo praktikoje pastebėta,jog sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš prievolės atsiradimo pagrindų (CK 1.63, 6.154, 6.1, 6.2 straipsniai). Sandorių pagrindu gali atsirasti daiktinės teisės, tai priklauso nuo daiktinės teisės turinio. Daiktinės teisės suvaržymai gali atsirasti dėl sudarytų sandorių, taigi iš prievolių. Tokia daiktinės teisės kilmė nepaneigia atsiradusios teisės kaip daiktinės. Daiktinės teisės pasižymi tuo, kad: 1) susijusios su daiktu; 2) joms būdingas absoliutumas; 3) būdingas sekimo požymis. Jeigu sandoris sudarytas dėl sukurto materialaus pasaulio dalyko, tai jis yra sandoris dėl daikto (CK 4.1 straipsnis). Daiktinės teisės absoliutumas reiškia, kad daiktinės teisės turėtojo teisės neturi teisės niekas pažeisti. Reikalavimas nepažeisti daiktinės teisės skirtas visiems asmenims. Tai nereiškia, kad ši teisė yra suprantama kaip neribojama. Ji gali būti apribojama, taip pat ir sutartimis. Trečias daiktinės teisės požymių yra sekimas, t. y. šios teisės ėjimas kartu su daiktu. Kas įgyja daiktą, tas įgyja ir su juo susijusią daiktinę teisę.Įstatymas nepateikia daiktinės teisės suvaržymą apibrėžimo ar suvaržymų sąrašo. Nuosavybės teisė gali būti apribojama savininko valia (CK 4.39 straipsnio 1 dalis), ji išreiškiama sudarant sandorį (CK 1.64 straipsnis). Nuosavybės teisės turinį sudaro teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis). Bet kurios iš šių teisių ribojimas, atsiradęs sutarties pagrindu, yra prievoliniu pagrindu kilęs daiktinės teisės – nuosavybės teisės – suvaržymas. Tai vienas iš registruojamų juridinių faktų (CK 4.253 straipsnis, 4.254 straipsnio 1 punktas). Viešame registre įregistruotas daiktinės nuosavybės teisės suvaržymas – pareiga nugriauti nuosavybėn įgytą statinį – dėl ryšio su daiktu, per tai taikant absoliutumo ir sekimo principus yra privalomas bet kuriam daiktą nuosavybėn įgijusiam asmeniui, nors jo įgijimo sandoryje tai nenurodyta. Toks įgijėjas negali gintis sąžiningumu, nes nuosavybės teisės ribojimo faktas yra paviešintas per registrą. Nuosavybės teisės suvaržymai, kurie atsirado teisės aktų pagrindu, o vėliau buvo perkelti į sutartį, vėlesnių nuosavybės teisės objekto įgijėjų vienašališka valia negali būti panaikinti, o panaikinimas ar jų neįrašymas į perleidimo sutartis turi būti traktuojamas kaip niekinis, nesukeliantis teisinių pasekmių, kitokių, negu jas numato galiojantis teisės aktas( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2006).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad abejonių dėl atsakovės nuosavybės teisės apribojimo nėra,todėl CK 4.39 str. 2 d. nuostatos, numatančios, kad kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota, netaikytinos. Apie daiktams – ginčo statiniams galiojančius suvaržymus aiškiai numatyta atsakovės sudarytoje statinių bei žemės sklypo 2014-07-06 pirkimo pardavimo sutartyje (t.1, b.l.20-26). Pačios sutarties šalys nustatė, kad pirkėjas (atsakovė) pirkdamas nekilnojamąjį turtą, perima visus pardavėjo įsipareigojimus, susijusius su šiuo nekilnojamuoju turtu ir įsipareigoja per pusę metų nuo sutarties sudarymo nugriauti pastatus kaip keliančius pavojų žmonių gyvybei (sutarties 6.9 p.). Notarė J. P., tvirtinusi 2014-07-16 pirkimo – pardavimo sutartį, paaiškino, kad šalys žinojo apie įsipareigojimą nugriauti statinius, šis įpareigojimas buvo šalims išaiškintas, ji suprato, kad pastatai perkami nugriovimui (t.1, b.l. 132-137). Taigi, įrodyta, kad atsakovei įsigyjant ginčo statinius, apie galiojančius suvaržymus atsakovei buvo žinoma, tai nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyje, ši sutarties pozicija neginčijama atskiru reikalavimu. Kadangi sutarties dalyviu buvo pati atsakovė, todėl aplinkybės apie privalomumą nugriauti įsigyjamus statinius neišviešinimas, nagrinėjamu atveju, nėra svarbus ir nedaro atsakovės prisiimtų įsipareigojimų negaliojančiais, nepakeičia ginčo pastatų paskirties ar likimo. Apeliaciniu skundu nepagrįstai daromos nuorodos į CK 1.75 str. 2 d. nuostatas, numatančias, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais ir CK 6.393 str. 3 d., numatančią, kad prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Atsakovė, sudarydama pirkimo - pardavimo sandorį, įsigydama nekilnojamąjį turtą, tiesiogiai perėmė pardavėjo (A. M. ir R. M.) įsipareigojimus, susijusius su parduodamu nekilnojamuoju turtu (t.1, b.l. 25) (sutarties 6.9. p). Atsižvelgiant į paminėtą pirkimo – pardavimo sutarties nuostatą, apeliantės argumentai, kad atsakovė prievolę nugriauti pastatus turi tik prieš turto pardavėjus A. ir R. M. ir tai būtų jų ir atsakovės ginčo dalykas, klaidingi.
Skundu atsakovė be pagrindo teigia, jog prievolės paskui daiktą neseka. CK 4.9 str. 1 d. numato, kad daiktinės teisės suvaržymais laikomi su daiktu susieti įsipareigojimai. Nuosavybės teisė gali būti apribojama savininko valia (CK 4.39 str. 1 d.), kuri gali būti išreiškiama ir sudarant sandorį (CK 1.64 str.). Byloje nustatyta, kad iš A. ir V. C. įgydama turtą – ginčo statinius A. M. perėmė visus pardavėjo įsipareigojimus, įsipareigojo per pusę metų nuo sutarties pasirašymo ginčo statinius nugriauti (sutarties 6.6. p.) (t.1, b.l.18). Šiuos įsipareigojimus atsakovė iš pardavėjų perėmė 2014-07-16 sutartimi. Kadangi nustatyta, kad atsakovei buvo žinoma, jog nupirktus ginčo statinius ji privalės nugriauti, skundo argumentai, susiję su atsakovės sąžiningumu įgyjant turtą, teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi.
Atsakovei priklausančio gyvenamojo namo sienų ir pamatų trūkiai buvo nustatytai dar 2005-04-18 Lietuvos geologijos tarnybos ataskaitos išvadose, nurodant, kad jie atsirado būtent dėl netolygaus pamatų ir pagrindų sėdimo karstinių procesų poveikyje (t.1, b.l. 32–39). Tai, kad minėtoje ataskaitoje nurodyta, jog tyrimų metu namų valdos teritorijoje ar arti jos paviršinių karstinių formų nerasta, nepaneigia galutinės išvados, jog didelės karstinės tuštumo, esančios A. C. gyvenamojo namų pamatų pagrinduose, 8,4-13,5 m. gylyje, kelia realią grėsmę pastatui (t.1,b.l. 36). Skundo argumentai apie realius ketinimus įgytą statinį rekonstruoti nepagrįsti įrodymais, todėl spręsti, kad atsakovė siekia pašalinti pastatų keliamą pavojų nėra pagrindo, o išvadų dėl pastatų griovimo būtinumo nepaneigia. Apeliantės nurodomi argumentai, jog pastatai sklype yra toli nuo sklypo ribų, žala žmonėms galėtų atsirasti tik neteisėtai patekus į statinius ar privačią teritoriją, kuri yra aptverta, nesumažina pastatų keliamo pavojaus visuomenei, taip pat ir asmenims, kurie ginčo statiniais galimai naudojasi.
Atsakovė klaidingai teigia, jog teismas nagrinėjamojoje byloje pažeidė proporcingumo principą, taikydamas griežčiausią priemonę – įpareigojimą statinius nugriauti. Byloje nebuvo pateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo statiniai pavojaus nebekelia. Kaip matyti iš Lietuvos geologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos 2015-01-29 rašto, tarnybos žiniomis iki šiol konkrečios gruntų ir/ar statinių pamatų sutvirtinimo inžinerinės priemonės išvardintuose sklypuose nebuvo taikytos, todėl karstiniai reiškiniai tebekelia realią grėsmę šių pastatų pastovumui ( t.1, b.l. 41). Kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiamas klausimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, todėl vertinti ar yra proporcinga įpareigoti keliančius pavojų žmogaus gyvybei statinius nugriauti teismo neturėjo būti vykdomas.
Apelianto nuoroda, jog spręsdamas dėl griežčiausios priemonės-nugriovimo taikymo teismo nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ( bylos 3K-3-58/2008, 3K-3-240/2008,3K-3-39/2011) nepagrįsta. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą; reikia remtis tik tokiomis teisės aiškinimo taisyklėmis, kurios išdėstytos ankstesniuose teismų sprendimuose, priimtuose analogiškose bylose, t. y. jų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, abiejose bylose turi būti taikoma ta pati teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Baldų rojus“ v. UAB „Vilniaus Sigmos partneris“, bylos Nr. 3K-3-47/2013; kt.).
Šio ginčo ir nurodytų kasacinių bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos, todėl pagrindo remtis jomis nebuvo. Byloje Nr.3K-3-58/2008. buvo sprendžiama dėl bendraturčių teisių įgyvendinimo, kai kitas bendraturtis siekia didinti nuosavybės dalį rekonstruojant bendrą daiktą, bylose Nr.3K-3-240/2009 ir 3K-3-39/2011 spręsta dėl savavališkos statybos įrodinėjimo, teisės normų, reglamentuojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo civilinių teisinių pasekmių, suinteresuotų asmenų teisių gynimo neteisėtos statybos atveju.
Skundo nuoroda, jog yra išlikę ne visi nugriautini statiniai, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Jeigu griovimo metu paaiškėtų, kad dalies statinių nebėra,tai sprendimo nugriovimo dalyje vykdyti nereikės, tiesiog būtų konstatuotas jų ankstesnio nugriovimo faktas. Sykiu pastebima, jog sprendimu pasisakyta ir dėl statinių išregistravimo VĮ Registrų centras duomenų bazėse kas iki šiol , jeigu statinio(-ių) faktiškai ir nebėra, nepadaryta.
Kiti skundo motyvai ginčo esmei teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvais, keisti ar naikinti skundžiamą Biržų rajono apylinkės teismo 2015-07-09 sprendimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str.1 d. 1 punktu, 331 str., teismas
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.