- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-09
- Bylos Nr.
- 2-291-948/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00187-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Jusevičienė
- Ieškovas
- Panevėžio apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- UAB „K“
- Trečiasis asmuo
- A. C., V. C., R. M., Biržų rajono 2-ojo notarų biuro, A. M., Lietuvos Respublikos Vyriausybė
dalyvaujant ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui R. S., atsakovo UAB „K“ atstovui V. I., atsakovo atstovui advokatui P. S., tretiesiems asmenims A. C., V. C., R. M., Biržų rajono 2-ojo notarų biuro notarei J. P., Biržų rajono savivaldybės administracijos atstovei B. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginant viešąjį interesą, ieškinį atsakovui UAB „K“, tretieji asmenys A. C., V. C., R. M., A. M., Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Biržų rajono 2-ojo notarų biuro notarė J. P., Biržų rajono savivaldybės administracija, dėl įpareigojimo nugriauti statinius ir išregistruoti iš registro,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginant viešąjį interesą, kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas: 1) įpareigoti UAB „K“, per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Biržų r. sav., (duomenys neskelbtini), keliančius pavojų žmonių gyvybei, laikydamasis galiojančio LR statybos įstatymo bei kitų teisės aktų ir išregistruoti nugriautus statinius iš VĮ Registrų centro; 2) to neatlikus, įpareigoti Biržų rajono savivaldybės administraciją nugriauti pastatus savo lėšomis, jas priteisiant iš UAB „K“; 3) priteisti iš atsakovo žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2014-12-01 d. Panevėžio apygardos prokuratūroje buvo gautas Biržų rajono Biržų kaimo gyventojų B. M., S. J., N. V., R. M. ir L. I. pareiškimas dėl turtinės žalos padarymo valstybei, netinkamai vykdant sutartį, sudarytą tarp Panevėžio apskrities administracijos ir A. C.. 2006-08-09 d. buvo pasirašyta sutartis tarp Panevėžio apskrities viršininko administracijos ir A. C., kuria susitarta, jog Panevėžio apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi lėšų, skirtų Panevėžio apskrities viršininko administracijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 418 „Dėl lėšų skyrimo“, paskirstymo tvarka, patvirtinta Panevėžio apskrities viršininko 2006 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V-147 ir Panevėžio apskrities viršininko 2006 m. rugpjūčio 7 d. Įsakymu Nr. V-200 „Dėl lėšų skyrimo“, įsipareigojo per dešimt dienų nuo šios sutarties pasirašymo dienos pervesti 76 099 LT sumą, skirtą iš dalies kompensuoti A. C. iškeldinimo į saugią vietovę turtinius nuostolius. Tuo pačiu A. C. įsipareigojo, gavusi minėtą pinigų sumą, išsikelti gyventi į saugią vietovę ir per 6 mėnesius nuo išsikėlimo nugriauti statinius: gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius Biržų r., (duomenys neskelbtini), keliančius pavojų ir išregistruoti nugriautus statinius iš Nekilnojamojo turto registro. A. C., V. C. ir jų vaikai 2013-05-31 d. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), Biržai. 2014-02-03 d. pirkimo-pardavimo sutartimi A. C. ir V. C. žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) k., Širvenos sen., Biržų r. sav., pardavė A. M. ir R. M.. Pirkėjas įsipareigojo per pusę metų nuo sutarties pasirašymo nugriauti šiuos pastatus, keliančius pavojų žmonių gyvybei, laikydamasis galiojančio LR statybos įstatymo bei kitų teisės aktų ir išregistruoti nugriautus statinius iš VĮ Registrų centro. 2014-07-16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi A. M. ir R. M. žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) k., Biržų r., pardavė UAB „K“. Pirkėjas įsipareigojo per pusę metų nuo sutarties pasirašymo nugriauti šiuos pastatus, keliančius pavojų žmonių gyvybei, laikydamasis galiojančio LR statybos įstatymo bei kitų teisės aktų ir išregistruoti nugriautus statinius iš VĮ Registrų centro. Pareigos nugriauti namą ir kitus statinius keliančius pavojų žmonių gyvybei UAB „K“ nevykdo. 2015-01-29 d. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos informavo, kad namų valdoje, esančioje Biržų r. Širvenos sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), inžinierinės geologinės sąlygos išlieka sudėtingos, karstiniai reiškiniai tebekelia realią grėsmę pastatų pastovumui. 2015-02-04 d. Biržų rajono savivaldybės administracija atliko gyvenamo namo patikrinimą dėl tinkamumo gyventi ir patvirtino ankstesnės komisijos išvadas, kad vykstant aktyvaus karsto procesams ir reiškiniams, pamatų ir pastatų sutvirtinimas nepašalins grėsmės namo stabilumui (b.l. 3-7).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „K“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad prokuroras nepagrįstai reiškia ieškinį viešajam interesui ginti, kadangi byloje nėra jokio viešojo intereso požymių. UAB „K“ nuosavybės teise priklausantys pastatai niekada nebuvo valstybės ar savivaldybės turtas ir nėra bei nebuvo viešosios nuosavybės teisės objektas. Mano, kad ieškinio senaties terminas dėl žalos padarymo valstybei pasibaigė iki ieškinio pareiškimo. Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas. Ši Konstitucijos nuostata įtvirtinta CK 4.37 str. 1 d., pagal kurią nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, net ir neteisėtai pastatytas statinys laikytinas statytojo nuosavybe, saugomas ir ginamas pagal nuosavybės neliečiamumo principą, nes tam tikrais atvejais dėl sprendimo nugriauti neteisėtai pastatytą statinį statytojas patiria ypač sunkių materialinių ekonominių padarinių (2007 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Hamer prieš Belgiją, 21861/03). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra gavęs kompensaciją, todėl šiuo atveju negali būti ginčo šalis ir tuo labiau būti įpareigotas griauti jam nuosavybės teise priklausančius pastatus (atsakovas nėra tas subjektas, kuris prieš valstybę atsakytų už Panevėžio apskrities viršininko administracijos pareigūnų padarytą žalą). UAB „K“ neatsako už trečiojo asmens, A. C. prievoles, ir yra trečiasis sąžiningas nekilnojamojo turto įgijėjas, kuriam netaikomos ieškinyje nurodytos prievolės ir iš kurio turtą išreikalauti draudžia įstatymas. Statinio įsigijimo tikslas buvo jo rekonstrukcija ir naujų statinių tame pačiame sklype pastatymas. Buvo planuojama pakeisti statinio naudojimo paskirtį į administracinės paskirties. Dėl šios priežasties statinio rekonstrukcija iš karto pradėta nebuvo, jame niekas negyveno. Statinio rekonstrukcijos klausimų derinimas su potencialiais interesantais užtruko, o vėliau prasidėjo L. I. ir jos sugyventinio I. B. skundai (b.l. 74-80).
Tretieji asmenys A. C. ir V. C. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad 2006-08-09 d. sutartimi Nr. VI8-68 Panevėžio apskrities viršininko administracija, remdamasi lėšų, skirtų Panevėžio apskrities viršininko administracijai Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 418 „Dėl lėšų skyrimo", paskirties tvarka, patvirtinta Panevėžio apskrities viršininko 2006 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V-147 ir Panevėžio apskrities viršininko 2006 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. V-200 „Dėl lėšų skyrimo", skyrė 76099,00 Lt iš dalies kompensuoti iškeldinimo į saugią vietovę turtinius nuostolius. Lėšų skyrimo Sutarties sąlygose nurodyta, kad gavę 1 punkte nurodytą kompensaciją, įsipareigojo išsikelti į saugią vietovę (saugų gyvenamąjį namą). Tačiau nėra nurodyta jokia konkreti data, kada tai turi padaryti. Valdžios institucijos skyrė pinigus tik iš dalies kompensuoti iškeldinimo į saugią vietovę turtinius nuostolius, tačiau nesiėmė jokių priemonių ir nesirūpino tolesniu gyventojų likimu, nesidomėjo ar jie turi kur saugiai apsigyventi ir ar turi lėšų nugriauti nesaugius pastatus. Nei minėtos sutarties (Nr. V18-68) sąlygose, nei Lėšų, skirtų Panevėžio apskrities viršininko administracijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 418 „Dėl lėšų skyrimo", paskirstymo tvarkos nuostatose nėra nurodyta, iš kokių lėšų turi būti vykdomi griovimo darbai ir kas juos turėtų vykdyti. Kadangi patys nugriauti pastatų neturėjo jokių galimybių, tam reikalingų įgūdžių, technikos ir patirties, tad nuo pat lėšų gavimo laikotarpio jie intensyviai ieškojo juridinio ar fizinio asmens, kuris sutiktų nupirkti žemės sklypą, su pastatais, skirtais nugriauti, Kompensaciją gavo teisėtai, Valstybės skirtas lėšas panaudojo pagrįstai bei turi tai patvirtinančius dokumentus. 2006 m. buvo pradėtas statyti gyv. namas adresu (duomenys neskelbtini) , Biržai. Visos valstybės skirtos lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį, šio namo statybai ir jų panaudojimas pagrįstas dokumentais. Faktiškai gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Biržai buvo deklaruota 2013-05-31 d. 2014-02-03 Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) k., Biržų r., A. M. ir R. M.. Pastatų pirkimu rūpinosi tuo metu jų teisinis atstovas V. I.. Nors nekilnojamojo turto registre nebuvo jokio įrašo, kad minėti statiniai skirti nugriovimui, tačiau 2014-02-03 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog pastatai turi būti nugriauti. Minėtus statinius įsigijusiems pirkėjams buvo perleistas ir įsipareigojimas naudoti nupirktą daiktą nugriovimui. Kaip matyti iš notarinės sutarties sąlygų, pirkėjai žinojo ir suprato, jog perkami pastatai dėl karstinių įgriuvų grėsmės kelia pavojų žmonių gyvybei ir nėra tinkami gyventi. Pirkėjai taip pat patvirtino, kad yra susipažinę su perkamo turto fizine ir technine būkle bei atliktų geologinių tyrimų minėtame žemės sklype išvadomis. Šalių susitarimu žemės sklypas su pastatais buvo parduodamas už 36000,00 Lt, iš jų: žemės sklypas - už 20000,00 Lt, pastatai - už 16000,00 Lt. Tretieji asmenys nurodo nesiekę pasipelnyti, o tik gavo lėšas, kurios iš dalies padengė skirtumą tarp gautos valstybės kompensacijos ir pastatų realios rinkos vertės (b.l. 69-73).
Trečiasis asmuo Biržų rajono 2-ojo notarų biuro notarė J. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka, prašo bylą spręsti įstatymo numatyta tvarka (b.l. 86).
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas prokuroras posėdžio metu palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, rėmėsi bylos medžiaga. Prašo ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas V. I. teismo posėdyje išdėstė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Parodė, kad pasirašant pirkimo -pardavimo sutartį, UAB „K“ nedirbo, pasirašant sutartį nedalyvavo. Prieš pastatų pirkimą konsultavosi su R. M., kuris išaiškino, kad namo griauti nereikia, užtenka sutvirtinti pamatus. Prašė R. M. parduoti namą. Sutiko prisiimti įsipareigojimus nugriauti statinius, nors jie ir nelogiški. Pirkimo – pardavimo sutartimi nėra įsipareigojęs nei prieš kitus asmenis, nei prieš valstybę. Įsigijo tikslu statyti kitus statinius tame žemės sklype skirtus privačių detektyvų kontorai. Statomi laikini statiniai, kuriems nereikalingas leidimas. Tame name jis negyveno ir dabar negyvena, tik vykdo profesinę veiklą. 2013-2014 m. žiemą, kai namas priklausė R. M., gyveno tame name panaudos pagrindais.
Trečiasis asmuo A. C. teismo posėdžio metu nurodė, kad pati kreipėsi į savivaldybę dėl atsiradusių įgriuvų jų namų valdos sklype, bijodama dėl vaiko gyvybės. Visos iš valstybės gautos lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį, nes lėšos buvo skirtos tik saugiam išsikėlimui. Pastatus R. M. pardavė nugriovimui. Į internetą dėjo skelbimus, kad parduodamas namas nusigriovimui. Sudarant pastatų pirkimo – pardavimo sutartį, dalyvavo A. M. ir V. I.. V. I. dalyvavo, kaip R. M. atstovas. Buvo aptartos sutarties sąlygos, t.y. kad pastatai parduodami nugriovimui.
Trečiasis asmuo V. C. teismo posėdyje nurodė, kad pritaria visiems jo žmonos išsakytiems teiginiams. Paaiškino, kad jų kieme buvo atsivėrusi smegduobė. Gręžinių išvados parodė, kad namo kampuose susiformavusios karstinės įgriuvos. Jo šeimai buvo skirta dalinė kompensacija išsikraustymui. Paėmė paskolą ir pradėjo statytis namą. Kai pasistatė namą, išsikraustė. Gavus išmoką, ta namų valda (duomenys neskelbtini), turėjo likti jų žinioje. Dėjo skelbimus dėl pardavimo nugriovimui. Nesiekė naudos sau, nesiekė parduoti pastatų kaip tinkamų gyventi. R. M. sutiko pirkti pastatus su sąlyga, kad juos nugriaus.
Trečiasis asmuo R. M. parodė, kad su žmona ieškojo mieste sklypo ar namo. Prieš perkant, parodė šį namą V. I., namą jie apžiūrėjo, namas jam tiko. Namo sienos ir pamatai buvo puikiame stovyje. Norėjo čia įkurti įmonės ofisus. Apžiūrėjus pastatus, defektų nematė, vadovavosi registrų centro pažyma, pasidarė naujus geologinius tyrimus. V. I. iš pradžių pasiprašė prisiglausti tame name pagyventi, o vėliau prisiprašė parduoti pastatus jam.
Trečiasis asmuo notarė J. P. parodė, kad tvirtino 2014-02-03 d. žemės sklypo, gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančio (duomenys neskelbtini), Biržų k., Širvėnos sen., Biržų raj., pirkimo – pardavimo ir 2014-07-16 d. pirkimo – pardavimo sutartis. Sudarant 2014-02-03 pirkimo pardavimo sutartį dalyvavo A. ir V. C. bei A. M. ir V. I.. Pirkėjai buvo supažindinti, kad statinius perka nugriovimui. 2014-07-14 buvo sudaryta kita sutartis, pagal kurią A. M. ir R. M. pardavė pastatus UAB „K“, kurio direktorė buvo Z. V., o vienintelis akcininkas – D. I.. Pirkėjas prisiėmė įsipareigojimą dėl pastatų nugriovimo, sakė, kad nugriaus pastatus per pusę metų. Suprato, kad 16000 Lt sandorio kaina – tai kaina nugriovimui. Valstybės registruose jokių apribojimų pastatams uždėta nebuvo. Šalys abiem atvejais žinojo apie įsipareigojimą nugriauti statinius.
Trečiojo asmens Biržų rajono savivaldybės administracijos atstovė D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad pagal A. C. prašymą buvo sudaryta komisija valstybės paramai gauti. Meras kreipėsi į Vyriausybę, kad būtų skirta parama A. ir V. C.. Pinigai buvo skirti išsikėlimui. Sutartyje pastatų griovimo būdas aptartas nebuvo. 2015 m. Geologijos tarnyba atliko papildomus tyrimus, padėtis nepasikeitė. Jei bus teismo įpareigojimas organizuoti pastatų nugriovimą, savivaldybė organizuos viešuosius pirkimus, o vėliau išsireikalaus šiuos pinigus iš atsakovo.
Trečiasis asmuo A. M. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimu į ieškinį prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra (b.l. 143-146).
Liudytoja L. I. parodė, kad apsigyveno A. ir V. C. kaiminystėje nuo 2007 m. Dar porą metų A. ir V. C. gyveno, po to, laikinai apsigyveno M. S.. Žinojo, kad A. ir V. C. neturėjo lėšų nugriauti pastatus. V. I. nuo praeito pavasario lauke vykdė statybos darbus. Gyvenamasis namas naudojamas V. I. asmeniniam gyvenimui. Ūkinis pastatas, esantis 4-5 m nuo jos sklypo ribos yra svyrantis, gali bet kada nugriūti. Kol nebuvo pradėti statybos darbai, ūkinis pastatas dar nebuvo pradėjęs griūti. Bijo dėl savo vaikų gyvybės.
Liudytoja N. V. parodė, kad skundą prokuratūrai surašė L. I., ji po skundu pasirašė. Žino, kad buvo daryti gręžiniai. Jai asmeniškai buvę A. ir V. C. pastatai grėsmės nekelia.
Liudytoja S. J. parodė, kad A. ir V. C. jai buvo sakę, kad namą (duomenys neskelbtini) reikia nugriauti. Buvo sudaryta komisija, darė gręžinius. Jai asmeniškai grėsmės namas (duomenys neskelbtini) grėsmės nekelia.
Liudytoja B. M. parodė, kad 2006 m. A. ir V. C. namų valdos sklype buvo rasta įgriuva. A. ir V. C. name (duomenys neskelbtini) gyveno iki 2008-2009 m. Po to apie du metus tame name gyveno V. C. pusbrolis. 2013 m. atsikėlė gyventi V. I.. Sklype (duomenys neskelbtini) esantis ūkinis pastatas yra labai pakrypęs. Jos anūkams kyla grėsmė. Dabar sklype (duomenys neskelbtini) vyksta statybos darbai, gyvenamasis namas renovuojamas.
Liudytojas I. B. parodė, kad gyvena kartu su L. I. šalia sklypo (duomenys neskelbtini) . Atsikėlė gyventi 2007 m., kai tame sklype dar gyveno A. ir V. C.. Gal po metų A. ir V. C. išsikėlė. V. C. sakė, kad namą pardavė nugriovimui. Matė V. C. skelbimus internete, kad parduodami statiniai nugriovimui. V. I. atsikėlė gyventi prieš 2-3 metus. Buvo padarytas namo vidaus remontas, išversta siena. Šalia jo namų valdos esantis ūkinis pastatas yra svyrantis. Visa tai kelia grėsmę jo šeimai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2014-02-03 pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) A. C. ir V. C. žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) k., Širvenos sen., Biržų r. sav., pardavė A. M. ir R. M.. Šalių susitarimu žemės sklypas su pastatais parduotas už 36000 Lt, iš jų: žemės sklypas už 20000 Lt, pastatai – už 16000 Lt. Minėtos sutarties 6.4 p. nurodyta, kad pirkėjas su parduodamu turtu bei jo fizine ir technine būkle yra susipažinęs, pirkėjas taip pat patvirtina, kad yra susipažinęs su atliktų geologinių tyrimų minėtame žemės sklype išvadomis ir žino bei supranta, kad šia sutartimi jo perkami pastatai dėl karstinių įgriuvų grėsmės kelia pavojų žmonių gyvybei ir nėra tinkami gyventi. Sutarties 6.6 p. nustatyta, kad pirkėjas pirkdamas šį nekilnojamąjį turtą, perima visus pardavėjo įsipareigojimus, susijusius su šiuo nekilnojamuoju turtu ir pirkėjas įsipareigojo per pusę metų nuo sutarties pasirašymo nugriauti šiuos pastatus, keliančius pavojų žmonių gyvybei, laikydamasis galiojančio LR statybos įstatymo bei kitų teisės aktų ir išregistruoti nugriautus statinius iš VĮ Registrų centro (b.l. 14-19). 2014-07-16 pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. BPJ-2824) A. M. ir R. M. žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini)k., Širvenos sen., Biržų r. sav., pardavė UAB „K“. Šalių susitarimu žemės sklypas su pastatais parduotas už 36000 Lt, iš jų: žemės sklypas už 20000 Lt, pastatai – už 16000 Lt. Minėtos sutarties 6.7 p. nurodyta, kad pirkėjas su parduodamu turtu bei jo fizine ir technine būkle yra susipažinęs, pirkėjas taip pat patvirtina, kad yra susipažinęs su atliktų geologinių tyrimų minėtame žemės sklype išvadomis ir žino bei supranta, kad šia sutartimi jo perkami pastatai dėl karstinių įgriuvų grėsmės kelia pavojų žmonių gyvybei ir nėra tinkami gyventi. Sutarties 6.9 p. nustatyta, kad pirkėjas pirkdamas šį nekilnojamąjį turtą, perima visus pardavėjo įsipareigojimus, susijusius su šiuo nekilnojamuoju turtu ir pirkėjas įsipareigoja per pusę metų nuo sutarties sudarymo nugriauti šiuos pastatus: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), keliančius pavojų žmonių gyvybei, laikydamasis galiojančio LR statybos įstatymo bei kitų teisės aktų ir išregistruoti nugriautus statinius iš VĮ Registrų centro (b.l. 20-26).
Teisės aktai nepateikia universalios ir aiškios viešojo intereso apibrėžties. Paprastai viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. G. v. Kauno apygardos prokuratūra, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, bylos Nr. 3K-3-501/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas taip pat yra viešojo intereso dalis, nes jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-194/2006; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2009). Tačiau tam, kad viešasis interesas būtų ginamas, nepakanka, kad tam tikri teisiniai santykiai pagal savo turinį patektų į viešojo intereso veikimo sritį. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar jis realiai buvo pažeistas, t. y., ar visuomenė (arba tam tikra jos dalis) patyrė žalą ar kitokius neigiamus padarinius. Be to, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas tenkinti ieškinį, susijusį su viešojo intereso pažeidimu, turi įvertinti, ar tokiu atveju nebus pažeista pusiausvyra tarp viešojo intereso apsaugos bei atskirų asmenų teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo, ar viešojo intereso gynimas toks pats aktualus ir svarbus visuomenei jo gynimo metu, kaip ir tada, kai buvo pažeistas.
LR Prokuratūros įstatymo 19 str. nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arbai kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
Nagrinėjamoje byloje prokuroras nurodo, kad viešasis interesas pažeistas dviem aspektais. Panevėžio apskrities viršininko administracija likviduota, o Biržų rajono savivaldybės administracija nesiėmė priemonių, kad gyvenamas namas ir kiti statiniai, esantys Biržų r., (duomenys neskelbtini), keliantys pavojų žmonių gyvybei, būtu nugriauti ir išregistruoti iš VĮ Registrų centro, todėl prokurorui atsiranda pareiga ginti viešąjį interesą, nes žmogaus gyvybė, sveikata, saugi gyvenamoji aplinka yra svarbiausios vertybės. Valstybė skyrė lėšų tam, kad iš nesaugaus gyvenamojo namo gyventojai išsikeltų, ir kad gyvenamas namas kiti statiniai keliantys pavojų žmonių gyvybei būtų nugriauti ir išregistruoti iš VĮ Registrų centro. Neįvykdžius sutarties sąlygų viešas interesas pažeidžiamas ir kitu aspektu, t. y. nepagrįstai panaudotos valstybės lėšos. Tinkamas valstybės lėšų naudojimas, yra valstybės ir visos visuomenės rūpimas reikalas, t. y. viešasis interesas. Netinkamai naudojant valstybės lėšas, pažeidžiamas viešasis interesas, kurį gina prokuroras. Valstybės ar savivaldybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus. Valstybei ar savivaldybei priklausančio turto perleidimas privatiems asmenims yra susijęs su viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000). Pripažinimas, kad valstybės turtu disponavimas galimas ir įstatyme nenumatytais pagrindais, sudarytų sąlygas švaistyti valstybės ir savivaldybės turtą, o tai prieštarauja viešajam interesui Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2005).
Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad 2005-04-18 Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskaitoje dėl Biržų r. Širvenos sen., (duomenys neskelbtini), A. C. namų valdos inžinierinių geologinių sąlygų ir karsto grėsmės vertinimo nurodyta, kad namų valda yra labai sukarstėjusioje Šiaurės Lietuvos karstinio rajono teritorijos dalyje. Šios namų valdos inžinierinės geologinės sąlygos yra sudėtingos (b.l. 32-40). 2006-06-16 d. Biržų rajono savivaldybės nuostolių, patirtų dėl karstinių procesų Biržų rajone, nagrinėjimo komisija, sudaryta Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-01-25 įsakymu Nr. 41 „Dėl komisijos sudarymo“, konstatavo, kad po A. C. gyvenamuoju namu (Biržų r., Širvenos sen., (duomenys neskelbtini) ) vyksta aktyvus karsto reiškinys ir jame gyventi pavojinga. Komisija įvertino esamą padėtį ir nustatė, kad pamatų ar pastato sutvirtinimas nepašalins grėsmės namo stabilumui, todėl namas netinkamas gyventi ir gyventojus reikia iškeldinti (b.l. 10). 2006-08-07 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. V-200 A. C. skirta 76 099 Lt kompensacija už valdų, patiriančių įgriuvų grėsmę, iškeldinimą į saugią vietovę ir už turtinius nuostolius (b.l. 27). 2006 m. rugpjūčio 9 d. sutartimi Nr. V18-68 Panevėžio apskrities viršininko administracija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 418 „Dėl lėšų skyrimo“, paskirstymo tvarka, patvirtinta Panevėžio apskrities viršininko 2006 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V-147 ir Panevėžio apskrities viršininko 2006 m. rugpjūčio 7 d. Įsakymu Nr. V-200 „Dėl lėšų skyrimo“, įsipareigojo per dešimt dienų nuo šios sutarties pasirašymo dienos pervesti 76 099 Lt sumą, skirtą iš dalies kompensuoti A. C. iškeldinimo į saugią vietovę turtinius nuostolius, o A. C. įsipareigojo, gavusi aukščiau minėtą pinigų sumą, išsikelti gyventi į saugią vietovę ir per 6 mėnesius nuo išsikėlimo nugriauti statinius: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius Biržų r. (duomenys neskelbtini) , keliančius pavojų ir išregistruoti nugriautus statinius iš Nekilnojamojo turto registro (b.l. 8-9, 28, 29-31). Lietuvos Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2015-01-29 rašte Nr. (4)-1.7-240 nurodyta, kad 2005-2006 m. tyrimų metu išaiškintos inžinerinės geologinės sąlygos (gruntų ir uolienų stipruminės savybės, požeminio vandens gylis, karstinių tuštumų dydis ir kt.) šiuo metu gali būti pasikeitusios ir išlieka sudėtingos. Šie sklypai patenka į didelio aktyvumo karstinę teritoriją pagal Šiaurės Lietuvos karstinio rajono zonavimą. Karstiniai reiškiniai tebekelia realią grėsmę šių pastatų pastovumui (b.l. 41). Biržų rajono savivaldybės administracijos 2015-02-04 rašte Nr. SN-232 nurodyta, kad atlikus minėtų gyvenamųjų namų patikrinimą dėl tinkamumo gyventi, patvirtinamos ankstesnės komisijos išvados, kad vykstant aktyvaus karsto procesams ir reiškiniams, pamatų sutvirtinimas nepašalins grėsmės namų stabilumui (b.l. 42-46). Gyvenamas namas ir kiti statiniai, esantys Biržų r. sav., (duomenys neskelbtini), keliantys pavojų žmonių gyvybei, iki šiol nenugriauti ir neišregistruoti iš VĮ Registrų centro. Iš 2014-11-25 Pareiškimo Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, ginant viešąjį interesą, matyti, kad į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą kreipėsi grupė asmenų, prašydami imtis veiksmų ginant viešąjį interesą, kadangi buvo padarytas teisės aktų pažeidimas ir tokiu būdu padaryta turtinė žala valstybės biudžetui (b.l. 99, 100).
Teismas sprendžia, kad institucijų ir pareigūnų tinkamas, neprieštaraujantis imperatyviosioms įstatymų normoms funkcijų, susijusių su valstybės turtu valdymu, vykdymas yra viešojo intereso dalis. Prokuroras šioje byloje gina viešąjį interesą, susijusį ne tik su valstybės turto racionaliu panaudojimu bei tinkamu valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymu, bet ir tuo aspektu, kad žmogaus gyvybė, sveikata, saugi gyvenamoji aplinka yra svarbiausios vertybės, kadangi keliantys pavojų žmonių gyvybei pastatai nėra nugriauti.
Pagal CK 4.9 str. nuostatas daiktinės teisės suvaržymais laikomi su daiktu susieti įsipareigojimai. Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad daiktinės teisės suvaržymai kartu su daiktu perleidžiami naujajam daikto savininkui, nepriklausomai nuo to, kiek kartų tas daiktas perleidžiamas. CK 6.200 str. 1 d. nurodyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai.
Daiktinės teisės pasižymi tuo, kad: 1) susijusios su daiktu; 2) joms būdingas absoliutumas; 3) būdingas sekimo požymis. Jeigu sandoris sudarytas dėl sukurto materialaus pasaulio dalyko, tai jis yra sandoris dėl daikto (CK 4.1 str.). Daiktinės teisės absoliutumas reiškia, kad daiktinės teisės turėtojo teisės neturi teisės niekas pažeisti. Reikalavimas nepažeisti daiktinės teisės skirtas visiems asmenims. Tai nereiškia, kad ši teisė yra suprantama kaip neribojama. Ji gali būti apribojama, taip pat ir sutartimis. Trečias daiktinės teisės požymių yra sekimas, t. y. šios teisės ėjimas kartu su daiktu. Kas įgyja daiktą, tas įgyja ir su juo susijusią daiktinę teisę. Įstatymas nepateikia daiktinės teisės suvaržymą apibrėžimo ar suvaržymų sąrašo. Šios bylos kontekste svarbu pažymėti dėl nuosavybės teisės ribojimo, nes ginčas susijęs su daiktinės nuosavybės teisės į statinį, parduotą nugriauti, įgyvendinimo. Nuosavybės teisė gali būti apribojama savininko valia (CK 4.39 str. 1 d.), ji išreiškiama sudarant sandorį (CK 1.64 str.).
Nuosavybės teisės turinį sudaro teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str.). Bet kurios iš šių teisių ribojimas, atsiradęs sutarties pagrindu, yra prievoliniu pagrindu kilęs daiktinės teisės – nuosavybės teisės – suvaržymas. Tai vienas iš registruojamų juridinių faktų (CK 4.253 str., 4.254 str. 1 p.). Viešame registre įregistruotas daiktinės nuosavybės teisės suvaržymas – pareiga nugriauti nuosavybėn įgytą statinį – dėl ryšio su daiktu, per tai taikant absoliutumo ir sekimo principus yra privalomas bet kuriam daiktą nuosavybėn įgijusiam asmeniui, nors jo įgijimo sandoryje tai nenurodyta. Nagrinėjamos bylos atveju viešame registre daiktinės nuosavybės teisės suvaržymas – pareiga nugriauti nuosavybėn įgytą statinį įregistruotas nebuvo, tačiau pirkėjo pareiga nugriauti statinius buvo įtvirtinta pirkimo – pardavimo sutartyse. Statinių įgijėjas negali gintis sąžiningumu, nes pareiga nugriauti nuosavybėn įgytus statinius – dėl ryšio su daiktu, per tai taikant absoliutumo sekimo principus yra privalomas bet kuriam daiktą nuosavybėn įgijusiam asmeniui.
Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad 2014-02-03 pirkimo-pardavimo sutarties, kuria A. C. ir V. C. žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) k., Biržų r. sav., pardavė A. M. ir R. M., 6.4 p. nurodyta, kad pirkėjas su parduodamu turtu bei jo fizine ir technine būkle yra susipažinęs, pirkėjas taip pat patvirtina, kad yra susipažinęs su atliktų geologinių tyrimų minėtame žemės sklype išvadomis ir žino bei supranta, kad šia sutartimi jo perkami pastatai dėl karstinių įgriuvų grėsmės kelia pavojų žmonių gyvybei ir nėra tinkami gyventi. Sutarties 6.6 p. nustatyta, kad pirkėjas pirkdamas šį nekilnojamąjį turtą, perima visus pardavėjo įsipareigojimus, susijusius su šiuo nekilnojamuoju turtu ir pirkėjas įsipareigojo per pusę metų nuo sutarties pasirašymo nugriauti šiuos pastatus, keliančius pavojų žmonių gyvybei, laikydamasis galiojančio LR statybos įstatymo bei kitų teisės aktų ir išregistruoti nugriautus statinius iš VĮ Registrų centro (b.l. 14-19). Šias aplinkybes patvirtino posėdžio metu dalyvavusi notarė. Minėtų punktų nuostatos įtrauktos ir į 2014-07-16 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria A. M. ir R. M. žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) k., Biržų r., pardavė UAB „K“. Sutarties 6.9 p. nustatyta, kad pirkėjas pirkdamas šį nekilnojamąjį turtą, perima visus pardavėjo įsipareigojimus, susijusius su šiuo nekilnojamuoju turtu ir pirkėjas įsipareigoja per pusę metų nuo sutarties sudarymo nugriauti šiuos pastatus: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), keliančius pavojų žmonių gyvybei, laikydamasis galiojančio LR statybos įstatymo bei kitų teisės aktų ir išregistruoti nugriautus statinius iš VĮ Registrų centro (b.l. 20-26). Visos šios aplinkybės patvirtina faktą, kad atsakovui UAB „K“ buvo žinoma, kad ginčo statinius jis įsigijo nugriauti. Tai, kad statiniai buvo skirti nugriauti, patvirtina ir kaina, už kurią jie buvo parduoti.
Atmestinas atsakovo atstovo V. I. argumentas, kad praleistas 3 metų ieškinio senaties terminas. Teismas pažymi, kad pareikštas ieškinys nėra prevencinis, tai iš daiktinės teisės keliamas reikalavimas, nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį.
Kiti išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas jų plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad UAB „K“ įgijo tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs savininkas, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir atsakovas, kaip dabartinis ginčo pastatų savininkas, įpareigotinas nugriauti šiuos pastatus, esančius Biržų r. sav., (duomenys neskelbtini) , keliančius pavojų žmonių gyvybei, laikydamasis galiojančio LR statybos įstatymo bei kitų teisės aktų ir išregistruoti nugriautus statinius iš VĮ Registrų centro.
2015-03-04 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).
Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinas 41 Eur dydžio žyminis mokestis ir 22,85 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės pajamas, iš viso 63,85 Eur (CPK 96 str., 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Įpareigoti UAB „K“, į.k. (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Biržų r. sav., (duomenys neskelbtini), laikantis galiojančio LR statybos įstatymo bei kitų teisės aktų ir išregistruoti nugriautus statinius iš VĮ Registrų centro.
Atsakovui UAB „K“ per teismo nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimo, įpareigoti Biržų rajono savivaldybės administraciją nugriauti pastatus savo lėšomis, jas prisiteisiant iš UAB „K“.
Priteisti iš atsakovo UAB „K“, į.k. (duomenys neskelbtini), 63,85 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
2015-03-04 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.