- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- AN2-328-813/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00099-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- N. L.
- Institucija
- Kauno teritorinė muitinė
- Kategorijos
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 1.4.6Administracinio poveikio priemonės (ANK 27 str.)
- 1.4.8Turto konfiskavimas (ANK 29 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 9.38Prekių (daiktų, pašto siuntų, pinigų) deklaravimo, gabenimo tvarkos pažeidimai (ANK 212-214 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – N. L. (toliau – ir pareiškėjos) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2021 m. kovo 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. N. L. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 214 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta 1 300 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – prekių - 63 porų moteriškos avalynės konfiskavimas už tai, kad ji 2020 m. spalio 21 d. 17 val. 32 min. Lazdijų r. sav., kelio (duomenys neskelbtini) km, vykdama kaip keleivė automobiliu „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno 63 poras moteriškos avalynės, neturėdama prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Neteisėtai gabentų prekių vertė, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, yra 1 636,78 Eur, t. y. 32,74 baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai (toliau – BBND).
Šalies argumentai
2. Pareiškėja N. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, kadangi nepadarytas administracinis nusižengimas.
2.1. Skunde teigiama, kad N. L. nepagrįstai pripažinta kalta padariusi ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Tvirtinama, kad ANK nėra nurodyta, kokia forma turi būti pateikiami prekių įsigijimą patvirtinantys dokumentai. Atsakomybė pagal ANK 214 straipsnį kyla tuomet, kai dokumentų iš viso nėra arba jie pateikiami jau vėliau. Šiuo atveju pareiškėja neturėjo visų įsigijimą patvirtinančių dokumentų popierine forma, nes dalis jų jai buvo išsiųsta elektroniniu paštu. Elektroninę važtaraščio formą pareigūnams ji parodė iš karto.
2.2. Skunde pabrėžiama, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Šiuo atveju akivaizdžiai nėra būtinų objektyviosios pusės požymių - dokumentai prekių vežimo metu jau egzistavo. Teismas, priimdamas nutarimą, rėmėsi suformuota teismų praktika, tačiau šiuo atveju išvardinti pavyzdžiai netinka, nes tais atvejais vežėjai iš viso neturėjo jokių dokumentų ir jie buvo pateikti vėliau. Nė vienas teismas iki šiol nėra pasisakęs dėl dokumentų elektronine forma pateikimo. Todėl šią teismų praktiką, anot pareiškėjos, dar būtina formuoti.
2.3. Skunde tvirtinama, kad vertinant susiklosčiusią situaciją visiškai neatsižvelgta į pandeminę padėtį pasaulyje. Visais atvejais yra rekomenduojama sumažinti kontaktus, bendrauti nuotoliniu būdu, elektroninio ryšio priemonėmis. Štai, pavyzdžiui, analogiškose situacijose, pareigūnams tikrinant, kaip laikomasi Vyriausybės nutarimo dėl karantino laikymosi, pagrindžiant kelionės priežastis, jiems užtenka parodyti elektronines dokumentų kopijas. Pareiškėja tikina nežinojusi, kad šiuo atveju bus taikomos griežtesnės nuostatos, nes dokumentai iš tikrųjų buvo, ji turėjo jų elektroninę versiją.
2.4. Skunde nurodoma, kad skiriant administracinę nuobaudą nebuvo svarstoma galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nors minėtos nuostatos taikymui yra visos sąlygos. Apeliantė tikina nesuprantanti, kokiems valstybės ginamiems gėriams jos veiksmai sukėlė pavojų, pabrėžia, kad jokios žalos valstybei ar kitiems asmenims nepadarė. Dėl susiklosčiusios padėties Lieuvoje pareiškėjos verslas yra beveik visiškai sustojęs, ji negauna jokių pajamų, nes veikla apribota. Paskirtoji 1300 eurų bauda ir prekių konfiskavimas gali galutinai ją sužlugdyti. Be to, pavyzdžiui Klaipėdos apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-373-380/2017 yra taikęs ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl ir šiuo atveju jos turėtų būti taikomos.
Atsiliepimas
3. Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į N. L. apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutarimą.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad nors administracinio nusižengimo tyrimo metu Kauno teritorinei muitinei buvo pateikta 2020 m. spalio 21 d. sąskaita, tačiau pagal pateiktą dokumentą negalima spręsti, kad buvo pirktos tokios pačios prekės, nes prekių pagal jų identifikavimo kodus ar kitus prekę identifikuojančius požymius negalima sutapatinti.
3.2. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-511/2019, kur yra pasisakyta, kad ANK 214 straipsnyje prekių gabenimo be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų samprata reiškia, kad prekės gabenamos kartu negabenant jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų. Reikalavimas gabenant prekes turėti jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančius dokumentus nustatytas tam, kad būtų galima identifikuoti prekes, nustatyti prekių savininką. Teismų praktikoje pažymima, kad ANK 214 straipsnio veikos pavojingumas - prekių gabenimas be dokumentų, pasireiškia nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių jas gabenantis asmuo reikiamų dokumentų neturi.
3.3. Atsiliepime pabrėžiama, kad nei administracinio nusižengimo tyrimo metu nei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu negauta įrodymų, kad N. L. prekių gabenimo metu turėjo elektroninį važtaraštį (kaip tai apibrėžiama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. balandžio 4 d. įsakyme Nr. VA-36 „Dėl važtaraščių ir kitų krovinių gabenimo dokumentų duomenų teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai taisyklių tvirtinimo“) ar elektroninę PVM sąskaitą faktūrą. Todėl, Kauno teritorinės muitinės nuomone, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje surinkti visi įrodymai, patvirtinantys aplinkybę, kad N. L., gabendama 63 poras avalynės, neturėjo prekių įsigijimą (gabenimą) patvirtinančių dokumentų, todėl argumentas, kad jos veikoje nėra objektyviosios pusės požymių, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
3.4. Atsiliepime teigiama, kad teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir tuo pagrindu paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą. Institucijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis N. L. galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos dėl paskirtos baudos sumažinimo ir administracinio poveikio priemonės netaikymo, nes neskyrus sankcijoje numatytos administracinės baudos ir netaikius administracinio poveikio priemonės, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patrauktos N. L. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teismo išvadomis dėl jos kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 214 straipsnio 3 dalyje, o taip pat su paskirta administracine nuobauda ir administracinio poveikio priemone.
Dėl ANK 214 straipsnio 3 dalies taikymo
5. ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių (krovinio), kurių vertė viršija trisdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 208 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių. Šis administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl pažeidėjo veiksmų kvalifikavimui nėra svarbu ar jis dokumentus pamiršo, ar jų nepaėmė tyčia.
6. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad N. L. 2020 m. spalio 21 d. 17.32 val. Lazdijų r. sav., kelio Nr. 135 9 km A. F. vairuojamu mikroautobusu gabeno Lenkijos Respublikoje įsigytas 63 poras moteriškos avalynės, prekių vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 1636,78 Eur (32,7 BBND) nėra. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, kad prekės buvo gabentos neturint jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų ir teigiama, kad N. L. mobilaus ryšio telefone turėjo elektroninę važtaraščio kopiją, todėl jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 214 straipsnio 3 dalyje, sudėties. Tačiau apygardos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
7. Visų pirma, pažymėtina, kad N. L. teiginiai dėl to, kad ji, gabendama prekes, turėjo prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentus, tačiau jie buvo ne popierinės, o elektroninės formos, yra nenuoseklūs. 2020 m. spalio 21 d. rašytame paaiškinime ji nurodė, kad Lenkijoje įsigytus batus, kurie jai po tikrinimo grąžinti, ji gabeno pagal tris sąskaitas – faktūras. Likusioms 63poroms batų sąskaitų su savimi neturėjo, nes jas jai išsiuntė elektroniniu paštu. Nežinojo, kad visos sąskaitos turi būti kartu su savimi (b. l. 12). Rašydama paaiškinimą administracinio nusižengimo protokole ji aiškino, kad 2020 m. spalio 21 d. gabenimo iš Lenkijos metu įsigijimo dokumentus turėjo ne visoms prekėms, nes dalies prekių įsigijimą patvirtinančių dokumentų nepateikė tiekėjas (b. l. 2). Apklausiame teisme 2021 m. sausio 5 d. ji aiškino, kad įsigijus prekes Lenkijoje, buvo išrašyta sąskaita faktūra, kuri perduota į sandėlį. Pakrovus prekes, ši sąskaita faktūra pakliuvo į kitą automobilį, nei kad buvo gabenamos prekės, minėtas automobilis nebuvo sustabdytas patikrinimui, todėl ji ir neturėjo prekių įsigijimą patvirtinančio dokumento popierinio varianto. Jai sąskaita faktūra buvo atsiųsta į mobilaus ryšio telefoną, tačiau pareigūnai tokio dokumento nepriėmė. Sekančio posėdžio metu ji aiškino, kad tikrinimo metu ji neturėjo visų gabentų prekių įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Kai prekės jau buvo nukreiptos prekių skaičiavimui, tada ji paskambino tiekėjui į Lenkijos Respubliką ir jis jai atsiuntė šią sąskaitą į telefoną, tačiau popierinės versijos pateikti negalėjo. Apeliaciniame skunde dar nurodoma, kad ji turėjo elektroninę sąskaitą faktūrą telefone ir manė, kad tokio dokumento pakanka, kadangi karantino laikotarpiu vykdant Vyriausybės nutarimą ir norint pagrįsti kelionės priežastį pakanka turėti elektronines dokumentų kopijas, todėl manė, kad ir šiuo atveju to pakanka. Iš šių N. L. paaiškinimų matyti, kad ji skirtingais momentais pateikdavo vis kitą susidariusios situacijos versiją, todėl vien dėl to jos paaiškinimais tikėti besąlygiškai nėra pagrindo. Be to, pastebėtina, kad daliai gabentų prekių dokumentus ji turėjo, vadinasi, jai buvo žinoma prekių gabenimo tvarka. O veždama likusią dalį be prekių įsigijimą patvirtinančių dokumentų ji veikė savo rizika. Be to, nėra pagrindo sutikti ir su jos apeliaciniame skunde iškelta versija, kad ji manė, jog atsižvelgus į tai, kad vykdant Vyriausybės nutarimo dėl karantino reikalavimus norint pagrįsti kelionės priežastį pakanka turėti elektroninius dokumentus, analogiški reikalavimai galiojo ir gabenant prekes. Pastebėtina, kad N. L. inkriminuoto nusižengimo padarymo metu karantinas Lietuvoje dar nebuvo paskelbtas ir nebuvo uždrausta be kelionės tikslą patvirtinančių dokumentų keliauti. Administracinio nusižengimo byloje nėra užfiksuota, kad sustabdymo metu pareigūnams būtų nurodžiusi, kad prekių gabenimo dokumentus turi tik telefone. Taigi vertinant N. L. paaiškinimus, akivaizdu, kad tuo metu, kai ji buvo sustabdyta patikrinimui, ji kartu su gabenamomis prekėmis jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų neturėjo.
8. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu negauta įrodymų, kad N. L. prekių gabenimo metu turėjo elektroninį važtaraštį, kaip tai apibrėžiama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. balandžio 4 d. įsakyme Nr. VA-36 „Dėl važtaraščių ir kitų krovinių gabenimo dokumentų duomenų teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai taisyklių tvirtinimo“. Minėtų taisyklių 3.3 punkte nurodyta, kad elektroninis važtaraštis - tai Kelių transporto kodekse elektroniniam važtaraščiui nustatytus reikalavimus atitinkantis važtaraštis, kuris išrašytas, perduotas, gautas ir saugomas i.VAZ. Taip pat nėra duomenų, kad ji būtų turėjusi elektroninę PVM sąskaitą faktūrą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780 patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 13¹ punkte nurodyta, kad PVM sąskaitos faktūros gali būti ir elektroninės. Elektronine PVM sąskaita faktūra laikoma PVM sąskaita faktūra, kuri išrašyta laikantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 11 dalies nuostatų. Minėto įstatymo 79 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad PVM sąskaitos faktūros gali būti rašytinės (išrašomos spausdintame blanke) ir elektroninės. Elektronine PVM sąskaita faktūra laikoma PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodomi nustatyti PVM sąskaitos faktūros rekvizitai ir kuri yra išrašyta ir gauta elektroniniu formatu. Elektroninė PVM sąskaita faktūra gali būti naudojama tik tuo atveju, kai yra išankstinis pirkėjo sutikimas. Asmuo, kuris pagal šį Įstatymą privalo įforminti PVM sąskaitą faktūrą arba užtikrinti jos įforminimą, taip pat turi nustatyti būdus, kuriais užtikrinamas PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumas, turinio vientisumas ir įskaitomumas. PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumu šiame Įstatyme laikomas prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) arba asmens, kuris įformina PVM sąskaitą faktūrą, tapatybės tikrumas, o PVM sąskaitos faktūros turinio vientisumas – rekvizitų, kurie PVM sąskaitoje faktūroje nurodomi pagal šį Įstatymą, pakeitimų nebuvimas. PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumą, turinio vientisumą ir įskaitomumą asmuo gali užtikrinti bet kokiomis verslo kontrolės priemonėmis, kuriomis sudaroma galimybė patikimai patikrinti PVM sąskaitos faktūros ir ja įforminto prekių tiekimo arba paslaugų teikimo sąryšį. Elektroninės PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumas, turinio vientisumas taip pat gali būti užtikrinamas ir tokiais būdais: 1) naudojant saugų elektroninį parašą, kaip nustatyta Lietuvos Respublik?s elektroninio parašo įstatyme; 2) taikant elektroninių duomenų apsikeitimo priemones, kaip jos apibrėžtos 1994 m. spalio 19 d. Komisijos rekomendacijos 1994/820/EB dėl apsikeitimo elektroniniais duomenimis teisinių aspektų 1 priedo 2 straipsnyje, jeigu susitarime dėl apsikeitimo elektroniniais duomenimis numatyta taikyti procedūras, kuriomis užtikrinamas duomenų kilmės autentiškumas ir vientisumas. Taigi elektroninė PVM sąskaita faktūra laikoma, tokia PVM sąskaita faktūra, kurioje yra nurodyti PVM įstatyme nustatyti PVM sąskaitos faktūros rekvizitai ir kuri yra išrašyta ir gauta bet kokia elektronine forma (pavyzdžiui, elektroniniu paštu (PDF ar Word variantu), kaip struktūriniai pranešimai (XML ar kitokiu), pateikta interneto portale, prie kurio pirkėjas gali prisijungti savo slaptažodžiais arba bet kuriomis kitomis technologijomis, dėl kurių susitaria prekių (paslaugų) pardavėjas su jų pirkėju). Nagrinėjamu atveju N. L. nei elektroninio važtaraščio, nei elektroninės PVM sąskaitos – faktūros, kaip tai apibrėžta teisės aktuose, neturėjo.
9. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, nors N. L. administracinio nusižengimo tyrimo metu ir pateikė sąskaitą faktūrą, tačiau ji pateikta praėjus mėnesiui po tikrinimo atlikimo. Be to, iš jos negalima spręsti, kad pagal ją pirktos tokios pačios prekės, kurios buvo sulaikytos, nes prekių pagal jų identifikavimo kodus ar kitus prekę identifikuojančius požymius negalima sutapatinti.
10. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-511/2019, teisingai išaiškino, kad ANK 214 straipsnyje prekių gabenimo be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų samprata reiškia, kad prekės gebamos kartu negabenant jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų; asmens veikos kvalifikavimui neturi įtakos gabentų prekių įsigijimo ar gabenimo dokumentų pateikimas vėliau.
11. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad N. L. veika atitinka ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir už šią veiką ji nubausta pagrįstai.
Dėl paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės
12. N. L. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su jai paskirta nuobauda ir prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis skirti švelnesnę nuobaudą ir neskirti prekių konfiskavimo.
13. Aukštesnės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracine nuobauda siekiama: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
14. Administracinė nuobauda skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
15. Taip pat teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 6 dalis).
16. Tačiau pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).
17. ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio trijų šimtų iki trijų tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt eurų. Be to, minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti prekių (krovinio) konfiskavimą.
18. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad N. L. anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimus nėra bausta, yra kartą bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, už nusižengimo, nurodyto ANK 214 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrė minimalią sankcijoje nustatytą 1300 Eur dydžio baudą ir privalomą skirti administracinio poveikio priemonę – be prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų gabentos prekės – 63 porų moteriškos avalynės konfiskavimą.
19. Nors skundžiamame nutarime nieko nepasisakyta dėl galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka ir įvertinęs visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės nuobaudos skyrimui, daro išvadą, kad šiuo atveju jokių išimtinių aplinkybių, sąlygojančių ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą, nenustatyta. Nors N. L. ir nurodo, kad jos materialinė padėtis yra sunki, tačiau jokių šiuos savo teiginius patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė. Aplinkybė, kad pareiškėja administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu pateikė prekių įsigijimą patvirtinantį dokumentą - sąskaitą faktūrą, jos padaryto nusižengimo mažiau pavojingu nedaro. Darant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad atsižvelgdamas į galimas prekių (krovinio) gabenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik baudą, bet ir privalomą prekių (krovinio) konfiskavimą, įstatymo leidėjas neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą valstybės ekonomikai ir finansų sistemai, todėl vien tai, kad N. L. nebuvo bausta už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, kiek vėliau pateikė ir prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentus, nesuteikia pagrindo švelninti jai paskirtą nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę ar jos neskirti. Juolab kad prekių įsigijimo dokumentų nepateikimo faktą N. L. proceso metu aiškino nenuosekliai, vienu atveju teigdama, kad patikrinimo metu įsigijimo dokumentų neturėjo, nes jų nebuvo pateikęs pardavėjas ir tik vėliau juos atsiuntė į mobilaus ryšio telefoną, kitu atveju teigdama, kad dokumentus patikrinimo metu turėjo elektronine, o ne popierine forma. Be to, N. L. kitoms gabentoms prekėms turėjo jų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, vadinasi ji neabejotinai žinojo, kad užsienyje įsigytoms ir gabenamoms prekėms reikalingi įsigijimą patvirtinantys dokumentai, tačiau pasirinko vykti be jų, tokiu būdu iš esmės veikdama savo rizika ir prisiimdama visas galimas tokio savo elgesio pasekmes. Esant šių aplinkybių visumai, itin neatsakingam pačios administracinėn atsakomybėn patrauktos N. L. požiūriui, vien tai, kad paskirta bauda ar prekių konfiskavimas neigiamai paveiks jos interesus, nesudaro pakankamo pagrindo šias aplinkybes laikyti išskirtinėmis ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme ir jų pagrindu mažinti baudą ir (ar) neskirti privalomo turto konfiskavimo nagrinėjamoje situacijoje. Tinkamai neįforminusi prekių įsigijimo, nors visas galimybes tam turėjo, ji prisiėmė pasekmių, kilusių jai dėl padaryto nusižengimo, riziką. Šių aplinkybių visumoje nesutiktina ir su apeliantės teiginiais dėl mažesnio jos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, kadangi vien tai, jog jau nustačius pažeidimą buvo pateikti prekių įsigijimo dokumentai, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pažeidimas nebuvo padarytas ar, kad dėl to jo pavojingumas yra reikšmingai mažesnis. Aiškinant priešingai, būtų sukurtas iš esmės teisei priešingas precedentas, jog prekes galima gabenti be jų įsigijimo dokumentų ir juos pateikti vėliau, tokiu būdu išvengiant įstatyme numatytų tokio elgesio padarinių, tačiau tokia išlyga įstatyme nenumatyta.
20. N. L. paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda ir privaloma administracinio poveikio priemonė – be prekių įsigijimą gabentų prekių konfiskavimas savo dydžiu yra proporcingos jos padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežtos, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančios ANK 34 straipsnio nuostatos, taip pat teisingumo ir protingumo principų laikymasis nepažeisti. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju išskirtinių aplinkybių, leidžiančių švelninti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtą nuobaudą, sumažinant baudos dydį ir (ar) neskiriant prekių konfiskavimo, visumos nenustatyta.
21. Priešingo vertinimo nesuponuoja apeliaciniame skunde cituojamas teismo sprendimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-373-380/2017), kai asmenį pripažinus kaltu, jam nebuvo taikytas turto – prekių (krovinio) konfiskavimas. Visų pirma pažymėtina, kad nors teismai yra saistomi tiek savo pačių, tiek ir aukštesnės instancijos teismo sprendimų ankstesnėse bylose, tačiau vis tik teismų praktiką Lietuvos Respublikoje formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Tiek kasacinio teismo bylose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-5-303/2017), tiek ir žemesnės instancijos teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-372-530/2018, Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-536-354/2016 ir kt.) analogiško pobūdžio bylose, kuriose asmenys patraukti administracinėn atsakomybėn už ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, buvo pritaikyta aptariama poveikio priemonė – turto konfiskavimas, kuri pripažinta proporcinga bei atitinkančia ANK 22 bei 27 straipsnyje numatytus nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo tikslus.
22. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2021 m. kovo 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos N. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.