- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-18
- Bylos Nr.
- e2S-2749-812/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15101-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Pareiškėjas
- T. L.
- Suinteresuotas asmuo
- R. F., valstybės įmonė „Turto bankas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Daina Lisaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. L. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – R. F., valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja T. L. (toliau – ir pareiškėja) pareiškimu teismo prašė atnaujinti (pratęsti) terminą pareiškėjos (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo A. S. palikimui priimti.
2. Nurodė, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) mirusio A. S. duktė. Po tėvo mirties pareiškėja jo turto nepaveldėjo, nes tuo metu jos turimomis žiniomis, tėvas savo vardu registruoto nekilojamojo turto neturėjo. Pareiškėja gavo Viliaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro R. P. 2025 m. gegužės 6 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo notaras prašė pateikti informaciją, ar pareiškėja po A. S. mirties teisės aktų nustatyta tvarka priėmė paveldėjimą. Pranešime buvo nurodyta, kad ši informacija yra reikalinga kitoje paveldėjimo byloje. Paaiškėjo, kad mirus A. S. buvusiai sutuoktinei S. S., kuri būdama santuokoje su juo įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla dėl jos turto paveldėjimo. Mirusiosios palikimą priėmė testamentinė įpėdinė, kuriai paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra atidėtas iki (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, tik dabar sužinojusi apie mirusio tėvo palikimą – santuokoje su buvusia sutuoktine S. S. įgytą butą, ir matydama, kad yra praleistas įstatymu numatytas terminas palikimui priimti, kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo R. F. (toliau – ir suinteresuotas asmuo) atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad ji nėra susijusi su pareiškėjos mirusio tėvo palikimu ir su jo priėmimo termino praleidimu. Teismui patenkinus pareiškėjos reikalavimą, ji netaps buto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėtoja, nes šis butas nėra jos tėvo nuosavybė. Suinteresuoto asmens teigimu, toks ilgas termino praleidimo laikotarpis (virš penkerių metų), nepateikiant pagrįstų priežasčių, dėl ko jis buvo praleistas, įrodo, kad pareiškėja nesiėmė aktyvių veiksmų savo paveldėjimo teisei įgyvendinti, elgėsi nerūpestingai, o tai nesudaro pagrindo terminui atnaujinti. Pažymėjo, kad pareiškime nebuvo nurodyta svarbi aplinkybė apie tai, jog pareiškėjos tėvas (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs testamentą. Šis faktas patvirtina, jog A. S. buvo išreiškęs valią palikti savo turtą testamentu. Šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo. Akcentavo ir tai, kad suinteresuotas asmuo yra testamentinė įpėdinė po S. S. mirties. Vadovaujantis testamentu, ji paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis nuosavybės teise priklausė S. S..
4. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. Nurodė, kad negavo pranešimo apie galimą palikėjo A. S. palikimo perėjimą valstybei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, nutarčiai įsiteisėjus, nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
6. Nustatė, kad pareiškėja yra A. S. dukra ir pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą. A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas A. S. palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašo duomenimis nėra įregistruotų palikėjo A. S. palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų. Vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis nustatė, kad S. S., būdama santuokoje su A. S. (santuokos nutraukimo data (duomenys neskelbtini)), įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). S. S. mirė (duomenys neskelbtini). Dėl jos palikimo priėmimo į notarą kreipėsi suinteresuotas asmuo (dukra) R. F. Teismas preziumavo, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
7. Vertindamas pareiškėjos argumentus dėl praleisto termino atnaujinimo nurodė, kad pareiškėja savo teiginių, pagrindžiančių jos objektyvų žinojimą dėl palikimo sudėties, paveldėtino turto nebuvimo, neįrodė jokiais duomenimis. Pareiškėja, teigdama, jog žinojo, kad jos tėvas turto neturi, tačiau faktiškai tuo nepasidomėdama, nesielgė pakankamai rūpestingai, todėl šios pareiškėjos termino praleidimo priežasties teismas nelaikė svarbia. Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjos aktyvius veiksmus palikimui priimti, kas sudarė teismui pagrindą spręsti, jog pareiškėja elgėsi pasyviai, savo teises įgyvendino aplaidžiai. Pažymėjo, kad pareiškėjos išdėstyta pozicija apie tai, kad ji žinojo, jog tėvas turto neturi ir dėl tos priežasties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, teismui leido daryti išvadą apie pareiškėjos valią nepriimti palikimo, atsiradusio po tėvo mirties.
8. Teismas pareiškėjos nurodytą argumentą, kad jos bendravimas su tėvu iki jo mirties nebuvo itin artimas, taigi ji galėjo nežinoti apie turimą turtą, vertino kaip nesudarantį faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti šios priežasties svarbia termino priimti palikimą praleidimo priežastimi. Kitų svarbių objektyvių priežasčių, dėl kurių įstatymo nustatytas terminas buvo praleistas, pareiškėja nenurodė. Taip pat pareiškėja nenurodė ir nepagrindė, kaip neatnaujinus praleisto termino palikimui priimti galėtų būti reikšmingai pažeistos jos teisės ir teisėti interesai.
9. Sprendė, kad pareiškėja neįrodė terminą palikimui priimti praleidusi dėl svarbių priežasčių, terminą palikimui priimti praleido ženkliai (daugiau negu 5 metus), todėl jos pareiškimą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti, priteisti iš suinteresuoto asmens pareiškėjos naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, jog įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pareiškėja praleido be svarbios priežasties. Pareiškėja teismui nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl to, kad nežinojo, jog mirus tėvui, jis turėjo paveldimą turtą – buto dalį. Teismas šios termino palikimui priimti praleidimo priežasties nepripažino svarbia, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja savo teiginių, pagrindžiančių jos objektyvų žinojimą dėl palikimo sudėties, paveldėtino turto nebuvimo, neįrodė jokiais duomenimis. Be to, net pareiškėjai ir manant, kad tėvas neturėjo jokio paveldimo turto, ji turėjo atlikti aktyvius veiksmus – aiškintis ar tėvas turėjo paveldimo turto. Pareiškėjai to neatlikus, teismas jos elgesį vertino kaip nepakankamai rūpestingą. Apeliantės teigimu, tokia teismo išvada yra neteisinga. Ji pareiškime nurodė šias faktines aplinkybes: mirus motinai, tėvas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su S. S., visi gyveno bute (duomenys neskelbtini) name Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); tuo pat metu S. S. turėjo butą (duomenys neskelbtini); butą (duomenys neskelbtini) name Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tėvas 1993 m. pardavė, pareiškėjai nupirko butą (duomenys neskelbtini), o pats apsigyveno S. S. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini); pareiškėjai gyvenant atskirai, jai nebuvo žinomos tėvo gyvenimo su S. S. aplinkybės ir jo turtinė padėtis, santykiai su tėvu buvo šalti; tėvui (duomenys neskelbtini) nutraukus santuoką su S. S. ir sudarius naują santuoką su M. S., jis apsigyveno M. S. bute (duomenys neskelbtini), kurį po jos mirties paveldėjo, o 2018 m. šį butą padovanojo pareiškėjai iki mirties likdamas gyventi jame; tėvui prieš mirtį pareiškėjai padovanojus vienintelį turimą nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini), tėvui neturint kilnojamojo turto ir piniginių santaupų, jam mirus (duomenys neskelbtini), pareiškėjai buvo aišku, kad tėvas paveldimo turto neturi. Būtent šios ir kitos faktinės aplinkybės suponuoja tai, kad pareiškėjai domėtis, aiškintis ir imtis kokių nors veiksmų dėl tėvo palikimo sudėties fakto, nebuvo pagrindo.
1.2. Teismas neatsižvelgė ir nevertino bylai reikšmingų aplinkybių: pirma, kad pareiškėja apie galimą mirusio tėvo palikimą – ½ buto, sužinojo tik gavusi notaro 2025 m. gegužės 6 d. pranešimą; antra, pareiškėja nedelsdama kreipėsi teisinės pagalbos ir 2025 m. gegužės 14 d. su advokatu sudarė teisinių paslaugų sutartį, o tų pačių metų gegužės 28 d. teismui pateikė pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Taigi, nuo sužinojimo apie mirusio tėvo palikimą į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo pareiškėja kreipėsi praėjus tik 22 kalendorinėms dienoms. Minėtos faktinės aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad iš notaro 2025 m. gegužės mėnesį pareiškėja sužinojusi, jog tėvas turėjo nuosavybės teisę į santuokoje su S. S. įgytą ½ butą, nesielgė pakankamai rūpestingai ir apdairiai, kad pareiškėjos termino palikimui priimti praleidimo priežastis nėra svarbi ir paneigia klaidingą teismo išvadą, jog pareiškėja neišreiškė valios po tėvo mirties priimti palikimą.
1.3. Nutartyje nurodoma, kad mirus tėvui pareiškėja nesiėmė veiksmų išsiaiškinti jo palikimo sudėties, nurodant, jog iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad įrašas apie butą galioja nuo (duomenys neskelbtini), t. y. iki palikimo atsiradimo dienos. Apeliantės teigimu, pagal tokį teismo vertinimą, ji iš viešojo registro turėjo žinoti apie tėvo turimą turtą, tačiau atkreipia dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys apie butą rodo, kad jo savininkas yra S. S..
1.4. Teismas netenkinęs pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti užkirto kelią išsiaiškinti, ar miręs pareiškėjos tėvas realiai buvo buto bendraturtis. Tai reiškia, kad yra ginčas tiek dėl pareiškėjos, tiek dėl testamentinės įpėdinės R. F. priklausančios paveldimo turto dalies (apimties). Šis klausimas gali būti išspręstas kitoje byloje tik pareiškėjai atnaujinus terminą palikimui priimti.
1.5. Teismas, pripažindamas, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido be svarbios priežasties, vadovavosi teismų praktika, kuri numato, kad palikimo sudėties nežinojimas nelaikomas svarbia priežastimi dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti. Tai pagrįsdamas teismas nurodė kasacinio teismo nutartis – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017. Apeliantės teigimu, nurodomose kasacinėse nutartyse faktinės aplinkybės yra visai kitokios negu nagrinėjamoje byloje, todėl jose priimtos išvados negali būti taikomos nagrinėjant pareiškimą.
1.6. Nagrinėdamas pareiškimą teismas nevertino pareiškėjos ir testamentinės įpėdinės interesų pusiausvyros klausimo. Pareiškėjos atstovas bylos nagrinėjimo metu siekdamas įrodyti, kad termino palikimui priimti atnaujinimas niekaip nepaveiks testamentinės įpėdinės interesų, teismui teikė prašymą prie bylos prijungti rašytinius įrodymus – duomenis iš viešojo registro apie tai, kad testamentinė įpėdinė nuosavybės teise valdo butą (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rajone. Teismas prašymo netenkino ir visiškai nenagrinėjo pareiškėjos ir testamentinės įpėdinės paveldėjimo interesų balanso.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. F. prašo netenkinti atskirojo skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atskirojo skundo argumentas, kad apeliantė nepriėmė mirusio tėvo palikimo, nes manė, jog jis neturėjo nekilnojamojo turto, negali būti laikoma svarbia priežastimi, pateisinančia įstatyme nustatyto termino palikimui priimti praleidimą. Byloje nėra duomenų, kad apeliantės galimybę per CK nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl mirusio tėvo palikimo priėmimo apribojo jos neveiksnumas, sveikatos problemos ar kitokios objektyvios, ne nuo apeliantės valios priklausančios gyvenimiškos aplinkybės. Sutinka su teismu, kad apeliantė manydama, jog jos tėvas turto neturėjo, bet faktiškai šio fakto nepatikrindama ir nesidomėdama galimu mirusio tėvo palikimu, nesielgė pakankamai rūpestingai.
2.2. Priešingai nei nurodo apeliantė, ginčo dėl paveldimo turto sudėties byloje nėra. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad butas yra registruotas mirusiosios S. S. vardu. Duomenų apie kokios nors dalies šio turto priklausymą A. S. byloje nėra. Teismas neturėjo jokio pagrindo tenkinti apeliantės prašymo ir atnaujinti jai praleistą terminą palikimui priimti, nes apeliantė neturi ką faktiškai priimti, kadangi neegzistuoja pats palikimo objektas.
2.3. Nors nutartyje cituojamose kasacinio teismo bylose buvusios faktinės aplinkybės idealiai nesutampa su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis, tačiau jos iš esmės yra analogiškos, todėl teismas pagrįstai jomis rėmėsi.
2.4. Pasisakydama dėl atskirojo skundo argumento, kuriuo teigiama, kad apeliantės atstovas prašė teismo priimti duomenis apie tai, kad suinteresuotas asmuo nuosavybės teise valdo butą (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau teismas šio prašymo netenkino ir nenagrinėjo apeliantės ir suinteresuoto asmens paveldėjimo interesų balanso, nurodo, kad suinteresuoto asmens turimo turto apimtis ar jo vertė nėra susijusi su apeliantės prašymu atnaujinti terminą mirusio jos tėvo palikimui priimti ir negali turėti įtakos sprendžiant šio klausimo pagrįstumą.
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo, kad VĮ „Turto bankas“ nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo A. S. palikimo perėjimą valstybei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
14. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos pareiškimas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
16. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; 2023 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-969/2023). Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).
17. Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) mirusio A. S. dukra ir pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėja nesikreipė į notarą dėl jo palikimo priėmimo, kadangi jos turimomis žiniomis tėvas mirties dieną jokio turto neturėjo, pareiškėjai nebuvo žinoma aplinkybė, kad tėvas santuokoje su S. S. buvo įgijęs butą bendrosios nuosavybės teise. Pareiškėjai apie tai, kad tėvui galimai priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), tapo žinoma tik 2025 m. gegužės 6 d., kai iš Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro gavo pranešimą, kuriuo buvo prašoma pateikti duomenis, ar ji teisės aktų nustatyta tvarka priėmė palikimą po A. S. mirties. Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į minėtą butą yra įregistruotos S. S. vardu, kuri mirė (duomenys neskelbtini). Dėl jos palikimo priėmimo į notarą kreipėsi suinteresuotas asmuo (dukra) R. F.
18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo atmetė, konstatuodamas, kad pareiškėja neįrodė terminą palikimui priimti praleidusi dėl svarbių priežasčių. Apeliantė laikosi priešingos pozicijos. Jos teigimu, terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl to, kad nežinojo, jog mirus tėvui, jis turėjo paveldimą turtą – buto dalį. Ši aplinkybė jai tapo žinoma tik gavus notaro 2025 m. gegužės 6 d. pranešimą. Sužinojusi šią aplinkybę, ji nedelsdama kreipėsi teisinės pagalbos ir 2025 m. gegužės 14 d. su advokatu sudarė teisinių paslaugų sutartį, o tų pačių metų gegužės 28 d. teismui pateikė pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ta aplinkybė, jog pareiškėja nežinojo, kad po tėvo mirties galimai egzistavo turtas, kurį ji turi teisę paveldėti, nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Taip pat pažymėtina, kad paveldimo turto masės nežinojimas nėra priežastis pratęsti praleistą terminą palikimui priimti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjos nurodyta, jos manymu, svarbi aplinkybė – galvojimas, kad tėvas neturi turto, nelaikytina svarbia ir negali būti pagrindu praleistam terminui atnaujinti. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, pareiškėja, net ir manydama, kad tėvas neturi jokio turto, būdama apdairi ir rūpestinga bei vadovaudamasi įstatymo jai suteikta teise, per įstatymo nustatytą terminą turėjo kreiptis į notarą šiai aplinkybei išsiaiškinti. Šio veiksmo pareiškėja neatliko, todėl turi prisiimti iš to kylančias pasekmes.
20. Reikšminga aplinkybe, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytina ir tai, jog pati pareiškėja pareiškime nurodė, kad santykiai su tėvu buvo šalti, todėl ji galėjo nežinoti jo turtinės padėties. Manytina, kad ši aplinkybė kaip tik pareiškėją turėjo paskatinti po tėvo mirties kreiptis į notarą tikslu išsiaiškinti paveldimo turto sudėtį. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjos galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po tėvo mirties būtų suvaržyta. Priešingai, tik nuo pačios pareiškėjos valios priklausė šis veiksmas. Nesant jokių realiai sutrukdžiusių kliūčių kreiptis pareiškėjai į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą laikotarpį reiškia, kad turėdama apsisprendimo laisvę pareiškėja nepareiškė noro priimti palikimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėja turėjo galimybę pati ar per įgaliotą atstovą atlikti veiksmus, būtinus palikimui priimti. Neįgyvendinus subjektinės teisės iki materialinės teisės normose apibrėžtų terminų pabaigos, tokia teisė pasibaigia. Šiuo atveju apeliantė nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes galvojo, kad nėra ką priimti, nors šios aplinkybės net nepatikrino. Tokie pareiškėjos veiksmai nesuderinami su apdairaus ir rūpestingo asmens elgesiu. Dėl to, nesant pakankamo pagrindo pripažinti svarbiomis apeliantės nurodytas termino palikimui priimti praleidimo priežastis, šis terminas pagrįstai skundžiama nutartimi nebuvo atnaujintas. Pažymėtina, kad pareiškėjos veiksmai po notaro 2025 m. gegužės 6 d. pranešimo gavimo – ieškojimas advokato, su juo teisinių paslaugų sutarties sudarymas bei kreipimasis su pareiškimu į teismą, nelaikytini siekiu priimti palikimą ir nėra pagrindas praleistam terminui atnaujinti, kadangi kaip anksčiau minėta nutartyje, pareiškėjos valia savalaikiai priimti palikimą nebuvo suvaržyta.
21. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti, užkirto kelią išsiaiškinti, ar miręs pareiškėjos tėvas realiai buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtis. Apeliantės teigimu, tai reiškia, kad yra ginčas tiek dėl pareiškėjos, tiek dėl testamentinės įpėdinės R. F. priklausančios paveldimo turto dalies (apimties). Apeliacinės instancijos teismas nurodytus apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi šio klausimo kėlimas nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas. Šioje byloje pareiškėja prašė tik atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti. Pareiškėja byloje nereiškė reikalavimo pripažinti jos mirusiam tėvui nuosavybės teisę į kokią nors minėto buto dalį.
22. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
23. Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjos termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrindo nėra, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Pagal bendrąją taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
25. Atmetus atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo suinteresuotas asmuo R. F.. Atsiliepime į atskirąjį skundą ji išreiškė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jų dydį pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.