Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškimą dėl praleisto termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys D. K., R. K., antstolis I. G.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė atnaujinti terminą pareikšti 6 622,27 Eur kreditorinį reikalavimą mirusios L. K. įpėdiniams – suinteresuotiems asmenims D. K. ir R. K. Nurodė, kad:Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-05-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-329-855/2011 įpareigojo L. K. per šešis mėnesius savo lėšomis nugriauti valstybinėje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytus statinius, jei šio įpareigojimo neįvykdys, pareiškėjui suteikiama teisė nugriauti savavališkai pastatytus statinius, išieškant patirtas išlaidas. L. K. teismo sprendimo neįvykdė. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-11-28 išdavė vykdomąjį raštą dėl lauko pavėsinės su židiniu nugriovimo ir 2013-12-10 vykdomąjį raštą dėl ažūrinės tvoros su betoniniais stulpais nugriovimo. Vykdomieji raštai buvo pateikti vykdyti antstoliui I. G. Teismo sprendimas įvykdytas priverstinai 2013-12-19. Pareiškėjas už L. K. įvykdęs teismo sprendimą patyrė 6 622,27 Eur išlaidų; pareiškėjas pateikė 2014-04-14 prašymą antstoliui dėl 6 622,27 Eur išieškojimo iš skolininkės L. K.. Skolininkė L. K. mirė 2014-04-17. Pareiškėjas 2014-05-20 pateikė prašymą dėl skolininkės turto arešto. Antstolis 2014-06-17 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nurodydamas, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidos nepriskirtinos vykdymo išlaidoms. Pareiškėjas apskundė antstolio patvarkymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-32755-235/2014 pareiškėjo skundą atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2015-01-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-426-450/2015 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-02 nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės – panaikino antstolio 2014-06-17 patvarkymą ir perdavė pareiškėjo prašymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš L. K. (jos teisių perėmėjų D. K. bei R. K.) ir turto arešto spręsti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidos, patirtos vykdant teismo sprendimą, priskirtinos vykdymo išlaidoms; antstolis pateikė prašymą dėl mirusios skolininkės L. K. pakeitimo vykdomosiose bylose Nr. 0008/13/02857 ir Nr. 0008/12/03784 jos įpėdiniais D. K. ir R. K. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-02-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-669-855/2016 prašymą tenkino. Vilniaus apygardos teismas 2016-05-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1094-275/2016 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-02-12 nutartį panaikino ir antstolio prašymą atmetė. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus, todėl pareiškėjas turėjo ne tik išviešinti reikalavimo buvimo faktą, bet ir pareikšti reikalavimą įpėdiniams. Konstatuota, kad pareiškėjas turi gali Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo; Terminas baigėsi 2014-07-17, o pareiškėjas apie mirties faktą sužinojo 2014-07-25, kai gavo antstolio 2014-07-23 patvarkymą. Pareiškėjas negavo informacijos iš antstolio apie L. K. mirties faktą per tris mėnesius. Pareiškėjas termino eigos metu nežinojo ir negalėjo žinoti, kad antstolis turto apyrašą sudarinėjusiai antstolei D. P. nenurodė griovimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidų. Pareiškėjas buvo rūpestingas, tinkamai vykdė išieškotojo pareigas, terminą praleido dėl ne nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių.Suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepime prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad:paveldėtojams 2014-07-16 išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Testamentiniai įpėdiniai turtą paveldėjo pagal antstolės D. P. 2014-07-07 paveldimo turto apyrašą. Nei paveldėjimo teisės liudijime, nei paveldimo turto apyraše nėra duomenų apie 6 622,27 Eur skolos įtraukimą į paveldimą turtą. Paskutinė diena kreditoriniams reikalavimams pareikšti buvo 2014-07-16, apie skolą įpėdiniai sužinojo 2014-10-25;pareiškėjas per kreditorinių reikalavimų pareiškimo terminą turėjo galimybę gauti duomenis apie L. K. mirtį. Išieškotojas turi pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Viešuose registruose ir vykdomosiose bylose Nr. 0008/13/02857 ir Nr. 0008/12/03784 buvo duomenys apie skolininkės mirtį ir jos palikimą priėmusius įpėdinius. Didelė darbų apimtis negalėjo būti kliūtimi susipažinti su vykdomųjų bylų medžiaga ir gauti duomenis. Pareiškėjas terminą praleido dėl savo nerūpestingumo. Antstolis palikėjos įpėdinių apie pareiškėjo pateiktus duomenis neinformavo. Suinteresuoti asmenys R. K. bei antstolis I. G. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi pareiškimą tenkino. Apylinkės teismas nustatė, kad:skolininkė L. K. mirė 2014-04-17. Po palikėjos mirties palikimą pagal testamentą priėmė velionės vaikai – D. K. ir R. K.. Testamentiniai įpėdiniai turtą paveldėjo pagal antstolės D. P. 2014-07-07 paveldimo turto apyrašą. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas baigėsi 2014-07-17. Nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo treji metai, todėl kreditorius gali kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo;pareiškėjas skolininkės mirties faktą sužinojo 2014-07-25. Teismuose buvo sprendžiamas ginčas su antstoliu I. G. dėl griovimo išlaidų išieškojimo vykdomosiose bylose, antstolis pareiškėjo neinformavo apie skolininkės mirtį. Nėra pagrindo išvadai, kad terminas praleistas dėl pareiškėjo nesąžiningo elgesio ar nerūpestingumo. Sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis priežastimis praleistam terminui atnaujinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo D. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2017 m. sausio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymo netenkinti. Nurodė, kad:pareiškėjas apie L. K. mirtį sužinojo 2014-07-25, tačiau nuo 2014-07-25 iki 2016-08-23 nesiėmė veiksmų kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Teismas nemotyvavo, kodėl pavėluotas sužinojimas pripažįstamas svarbia termino praleidimo priežastimi, nenurodė kas sutrukdė pareiškėjui laiku gauti informaciją apie L. K. mirtį. Duomenys apie palikėjos mirtį ir įpėdinius buvo išviešinti Gyventojų ir Testamentų registruose. Pareiškėjas iš viešų registrų ir vykdomųjų bylų Nr. 0008/13/02857 bei Nr. 0008/12/03784 galėjo laiku gauti duomenis apie palikėjos mirtį. Pareiškėjas apie mirties faktą nesužinojo, nes nevykdė sistemingos ir visapusiškos bylų kontrolės ir pareigos aktyviai domėtis vykdymo proceso eiga. Pareiškėjui didelė darbų apimtis nesutrukdė atlikti teisinių veiksmų, susijusių su palikėjos skola;pareiškėjas terminą praleido ženkliai. Tai padarė dėl pasyvaus, nerūpestingo ir neapdairaus elgesio. Pareiškėjas yra valstybės institucija, jam taikytini didesni protingumo ir atidumo reikalavimai, pareiškėjas privalo periodiškai tikrinti viešųjų registrų duomenis;neaišku, kokiu teisės aktu teismas vadovavosi darydamas išvadą, kad antstolis privalėjo informuoti išieškotoją apie skolininko mirtį. Pareiškėjas elgėsi pasyviai, nes nei vieną kartą per trijų mėnesių terminą nenuvyko susipažinti su vykdomąja byla;teismas netinkamai vertino aplinkybę, kad pareiškėjo ginčas su antstoliu dėl griovimo išlaidų pripažinimo vykdymo išlaidomis neleido pareiškėjui laiku sužinoti apie palikėjos mirties faktą;pareiškimo tenkinimas suponuotų didelės skolos išieškojimą iš įpėdiniams nuosavybės teise priklausančio turto, pažeistų teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir kitus principus. Palikėjos įpėdiniai, kuriems palikimo metu nebuvo žinoma apie palikėjos skolą pareiškėjui, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad įgytos teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos. Suinteresuotas asmuo R. K. prisidėjimu prie atskirojo skundo prašė tenkinti suinteresuoto asmens D. K. atskirąjį skundą.Pareiškėjas atsiliepime prašė atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. palikti nepakeistą; tuo atveju, jeigu teismas tenkintų atskirąjį skundą, prašė nutarties dalies suinteresuoto asmens R. K. atžvilgiu nenaikinti. Nurodė, kad:pareiškėjas iki 2014-07-17 apie skolininkės mirties faktą neturėjo informacijos. Tai reiškia, kad pareiškėjas terminą praleido ne dėl savo kaltės. Antstolis žinojo apie palikėjos mirtį, tačiau neinformavo. Pareiškėjas neprivalo ir neturi galimybių palaikyti nuolatinius kontaktus su visais skolininkais. Kasdien reikėtų tikrinti Gyventojų registro duomenis, bendrauti su visais antstoliais, o tai neleistų atlikti kasdienių funkcijų. Pareiškėjas buvo rūpestingas bei aktyvus išieškotojas vykdymo procese. Aktyviai veikė laikotarpiu nuo 2014-04-17 iki 2014-07-17. Pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad antstolis atliks privalomus procesinius veiksmus, išieškodamas griovimo išlaidas. Nepagrįsti antstolio veiksmai sąlygojo vykdymo išlaidų nagrinėjimą teisme, dėl ko nuo 2014-07-17 praėjo daugiau nei 2 metai;suinteresuoti asmenys žinojo apie prievolę nugriauti savavališkai pastatytus statinius ir kilusias pasekmes. Per 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties antstolis du kartus (2014-06-18 ir 2014-07-02 raštais) informavo mirusios turto apyrašą sudariusią antstolę D. P. apie jo žinioje esančias vykdomąsias bylas Nr. 0008/13/02857 ir Nr. 0008/12/03784. Suinteresuoti asmenys buvo įtraukti į civilinę bylą Nr. 2S-426-450/2015, kurioje buvo sprendžiamas antstolio patvarkymo teisėtumas ir pagrįstumas. D. K. teikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Suinteresuoti asmenys nevykdė CK 5.53 straipsnio 7 dalyje nustatytos pareigos. Paveldėtas turtas didelės vertės, todėl kreditorinis reikalavimas neįtakos paveldėjusių asmenų padėties, nes palyginus su paveldėtu turtu, skola nesudaro ženklios paveldėjimo dalies. Palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie palikėjo teises ar pareigas. Pareiškėjas griovimo darbams vykdyti naudoja Lietuvos valstybės lėšas, todėl netenkinus reikalavimo atnaujinti terminą bus pažeistas viešasis interesas;atskirąjį skundą teikia tik D. K., todėl jo tenkinimo atveju pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti panaikinama visa apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Vykdomosios bylos Nr. 0008/12/03784 duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2012-12-10 antstoliui I. G. pateikė vykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-11-28 vykdomąjį raštą, kuriuo skolininkė L. K. įpareigota per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti valstybinėje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytus: lauko pavėsinę su židiniu (pavėsinė yra 2,50 m aukščio (iki stogo kraigo aukščiausio taško); šlaitinį stogą, medines konstrukcijas; dvi pavėsinės sienutes (matmenys: ilgis 3,4 m ir 3,0 m; aukštis 0,40 + 0,80 m) akmenų mūro, kitas dvi sienutes (matmenys: ilgis 4,10 m ir 4,60 m; aukštis 0,80 m) medžio lentų; židinį plytų mūro; skolininkei šio įpareigojimo nustatytu terminu neįvykdžius – suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytus statinius, išieškant patirtas išlaidas iš skolininkės (v. b. Nr. 0008/12/03784, t. 1, b. l. 1). Antstolis 2012-12-10 pateiktą vykdomąjį raštą priėmė vykdyti (v. b. Nr. 0008/12/03784, t. 1, b. l. 12) ir 2013-01-02 patvarkymu prašė L. K. per 3 darbo dienas nuo rašto gavimo dienos pateikti informaciją, ar teismo sprendimas buvo įvykdytas (v. b. Nr. 0008/12/03784, t. 1, b. l. 13). Patvarkymai L. K. įteikti 2013-01-05 (v. b. Nr. 0008/12/03784, t. 1, b. l. 15). Antstolis 2013-01-15 priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (v. b. Nr. 0008/12/03784, t. 1, b. l. 24). Antstolis 2013-01-18 pareiškimu dėl įpareigojimo nevykdymo kreipėsi į apylinkės teismą su prašymu leisti pareiškėjui nugriauti savavališkai pastatytus statinius (v. b. Nr. 0008/12/03784, t. 1, b. l. 26-27). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-28 nutartimi antstolio pareiškimą tenkino ir taikė Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu 2011-05-31 civilinėje byloje Nr. 2-329-855/2011, nurodytas pasekmes – suteikė teisę pareiškėjui nugriauti valstybinėje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytus statinius (v. b. Nr. 0008/12/03784, t. 1, b. l. 28). Vilniaus apygardos teismas 2013-11-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-941-590/2013, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-28 nutartį paliko nepakeistą (v. b. Nr. 0008/12/03784, t. 1, b. l. 57-59). Pareiškėjas antstoliui 2014-04-11 pateikė 2013-12-20 savavališkai / pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą / ne savavališkai, ne pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet nukrypstant nuo statinio projekto sprendinių arba pažeidžiant teisės aktų reikalavimus statomo (pastatyto) statinio nugriovimo aktą, kuriame nurodyta, jog statinys, kuris turėjo būti nugriautas pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-31 sprendimą buvo nugriautas 2013-12-19 (v. b. t. Nr. 0008/12/03784, t. 1, b. l. 81-83). Pareiškėjas antstoliui 2014-04-17 pateikė prašymą dėl vykdymo ir griovimo išlaidų išieškojimo, kuriame prašė išieškoti savavališkai pastatytų statinių griovimo išlaidas (v. b. Nr. 0008/12/03784, t. 1, b. l. 85). Antstolis 2014-06-17 patikrino Gyventojų registro duomenis ir nustatė, kad skolininkė L. K. mirė 2014-04-17 (v. b. Nr. 0008/12/03784, t. 1, b. l. 87). Tą pačią 2014-04-17 antstolis patikrino ir Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registrą iš kurio matyti, kad mirusiosios L. K. turtą priėmė suinteresuoti asmenys D. K. ir R. K. (v. b. Nr. 0008/12/03784, t. 1, b. l. 88). Antstolis 2014-06-17 patvarkymu netenkino pareiškėjo prašymo išieškoti savavališkos statybos griovimo išlaidas bei areštuoti skolininkės turtą; patvarkyme nėra informacijos apie tai, kad L. K. būtų mirusi (v. b. Nr. 0008/12/03784, t. 1, b. l. 89). Antstolis 2014-06-18 priėmė patvarkymą, kuriame nurodė D. K. bei R. K. apmokėti 182,78 Eur (631,10 Lt) vykdymo išlaidas (v. b. Nr. 0008/12/03784, t. 1, b. l. 91). Patvarkymas D. K. bei R. K. įteiktas 2014-06-21 (v. b. Nr. 0008/12/03784, t. 1, b. l. 92). Antstolis 2014-07-02 gavo antstolės D. P. raštą, kuriame antstolė D. P. teiravosi apie mirusiosios L. K. skolas, kadangi buvo sudaromas mirusiosios L. K. turto apyrašas. Antstolis I. G. 2014-07-04 informavo antstolę D. P. apie 182,78 Eur skolą bei tai, kad L. K. gali turėti piniginio pobūdžio reikalavimų už savavališkų padarinių šalinimą (v. b. Nr. 0008/12/03784, t. 1, b. l. 95-96). Pareiškėjas pateikė antstoliui skundą dėl 2014-06-17 patvarkymo (v. b. Nr. 0008/12/03784, t. 1, b. l. 99). Antstolis 2014-07-23 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino (v. b. Nr. 0008/12/03784, t. 1, b. l. 100). Patvarkymas išsiųstas ir L. K. įpėdiniams (teisių ir pareigų perėmėjams) D. K. bei R. K.. Patvarkymas pareiškėjui įteiktas 2014-07-25 (v. b. Nr. 0008/12/03784, t. 1, b. l. 102).Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-02 nutartimi pareiškėjo skundą (v. b. Nr. 0008/12/03784, t. 1, b. l. 107), Vilniaus apygardos teismas 2015-01-05 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-02 nutartį panaikino ir išsprendė klausimą iš esmės – panaikino antstolio I. G. 2014-06-17 patvarkymą ir perdavė antstoliui pareiškėjo prašymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir skolininkės turto arešto spręsti iš naujo (v. b. Nr. 0008/12/03784, t. 1, b. l. 116-119, 129-131). Antstolis 2015-12-30 pareiškimu kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl skolininkės L. K. pakeitimo vykdymo procese (v. b. Nr. 0008/12/03784, t. 1, b. l. 151). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-02-12 nutartimi antstolio prašymą tenkino ir vykdomosiose bylose Nr. 0008/13/02857 ir Nr. 0008/12/03784 pradinę skolininkę L. K. pakeitė į naujus skolininkus D. K. ir R. K. (v. b. Nr. 0008/12/03784, t. 2, b. l. 194-196). Vilniaus apygardos teismas 2016-05-12 nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-02-12 nutartį panaikino ir prašymą dėl skolininkės pakeitimo vykdymo procese atmetė (v. b. Nr. 0008/12/03784, t. 2, b. l. 233-237). Papildomai pažymėtina, jog antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0008/13/02857 taip pat vykdymui priėmė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-12-10 išduotą vykdomąjį raštą, išduotą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-31 sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2012-05-08 nutarties pagrindu, kuriame skolininkė L. K. įpareigota per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti valstybinėje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytus: 1,60 m aukščio ir 318,17 m ilgio ažūrinę tvorą su betoniniais stulpais; skolininkei šio įpareigojimo nustatytu terminu neįvykdžius – suteikti teisę pareiškėjui nugriauti savavališkai pastatytus statinius, išieškant patirtas išlaidas iš skolininkės. Šis vykdomasis raštas buvo įvykdytas 2013-12-19 (v. b. Nr. 0008/12/03784, t. 1, v. b. l. 81-82). Iš antstolės D. P. žinioje esančios vykdomosios bylos Nr. 0068/14/00101/1 nustatyta, jog D. K. 2014-05-23 antstolei pateikė prašymą sudaryti mirusiosios L. K. paveldimo turto apyrašą (v. b. Nr. 0068/14/00101/1, b. l. 1). Antstolė 2014-05-23 patikrino antstolių informacinės sistemos duomenis ir nustatė palikėjos L. K. turimas vykdomąsias bylas (v. b. Nr. 0068/14/00101/1, b. l. 4-5). Antstolė 2014-07-02 raštu kreipėsi į antstolį I. G. su paklausimu pateikti informaciją ar antstolis vykdo piniginio pobūdžio išieškojimus (v. b. Nr. 0068/14/00101/1, b. l. 31). Antstolė D. P. 2014-07-07 surašė paveldimo turto apyrašą, į kurį įtraukė antstolio I. G. vykdymo išlaidas, tačiau neįtraukė pareiškėjo turėtų vykdymo išlaidų.

Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino atnaujinimo, kreditorių reikalavimams pareikšti, pagrįstumo

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-31 sprendimas dėl savavališkai pastatytų statinių šalinimo buvo įvykdytas 2013-12-19 (v. b. Nr. 0008/12/03784, t. 1, b. l. 81-83). Šalinti palikėjos L. K. savavališkos statybos padarinius pareiškėjas pasamdė UAB „Vaidva“, kuriai už savavališkos statybos padarinių šalinimą 2013-12-30 sumokėjo 6 622,27 Eur (v. b. Nr. 0008/12/03784, t. 1, b. l. 49-54, 81-82, 138). Teisė pareiškėjui savo lėšomis šalinti savavališkos statybos padarinius buvo numatyta įsiteisėjusiame Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-31 sprendime, todėl laikytina, jog pareiga L. K. atlyginti savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidas atsirado teismo sprendimo pagrindu (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Iki palikėjos L. K. mirties 2014-04-17, išlaidos, patirtos vykdant Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-31 sprendimą, pareiškėjui atlygintos nebuvo. Suinteresuoti asmenys palikėjos L. K. palikimą priėmė 2014-05-22, o paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas 2014-07-16, įrašai apie paveldėjimo teisės liudijimus viešuosiuose registruose pradėjo galioti nuo 2014-07-22 (v. b. Nr. 0008/12/03784, t. 1, b. l. 141-144). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pareiškėjai mirus 2014-04-17, vadovaujantis CK 1.119 straipsnio 2 dalyje numatyta terminų skaičiavimo taisykle, CK 5.63 straipsnyje numatytas trijų mėnesių terminas pareiškėjui pareikšti kreditorinius reikalavimus suinteresuotiems asmenims pasibaigė 2014-07-17. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nedetalizuoti kreditorių reikalavimų pareiškimo būdai, įstatymas nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą reikalavimo teisę. Tokiu atveju laikoma, jog apie kreditorinius reikalavimus turi būti pranešta bet kokiu būdu. Aplinkybė, jog pareiškėjas per kreditoriniams reikalavimams pareikšti aktualų 3 mėnesių laikotarpį nėra pareiškęs kreditorinių reikalavimų palikėjos įpėdiniams nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2016-05-12 nutartyje (v. b. Nr. 0008/12/03784, t. 2, b. l. 233-237) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Vilniaus apygardos teismo 2016-05-12 nutartis šiai bylai turi prejudicinę reikšmę ir apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi įsiteisėjusia nutartimi nustatyta aplinkybe, kad pareiškėjas reikalavimo įpėdiniams nepareiškė. CK 5.63 straipsnio 4 dalis įtvirtina nuostatą, kad teismas gali atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Pareiškėjo prašymas gautas 2016-08-23 (El. b. l. 1). Naikinamasis trijų metų terminas, kreipiantis į teismą nebuvo pasibaigęs. Įstatymai nedetalizuoja „svarbios priežasties“ sąvokos, todėl kokios priežastys laikytinos pateisinančiomis termino praleidimą formuojamos teismų praktikoje. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, vertintinas svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdis: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015). Apylinkės teismas sprendė, kad aplinkybės, jog pareiškėjas apie įpėdinės mirties faktą sužinojo 2014-07-25, t. y. pavėluotai, buvo išieškotojas, buvo sprendžiami ginčai tarp pareiškėjo ir antstolio dėl išlaidų, kurios buvo patirtos vykdant teismo sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, yra svarbios ir pateisina termino praleidimo priežastį. Apeliantas su apylinkės teismo išvadomis nesutinka ir nurodė, kad pareiškėjas buvo išieškotojas vykdymo procese, todėl turėjo pareigą, numatytą CPK 640 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose – bendradarbiauti su antstoliu bei aktyviai domėtis vykdomosios bylos eiga. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog išieškotojas turi aktyviai domėtis vykdymo proceso eiga, tačiau CPK 640 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata neturėtų būti suabsoliutinta. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolis I. G. apie palikėjos mirties faktą sužinojo 2014-06-17, tą pačią dieną sužinojo ir apie tai, kad suinteresuoti asmenys priėmė palikėjos palikimą (vykdomosios bylos Nr. 0008/12/03784, t. 1, b. l. 87-88). Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalies 1 punktą mirus skolininkui antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, jeigu yra galimas teisių ir pareigų perėmimas. Antstolis I. G. po palikėjos mirties toliau atliko vykdymo veiksmus ir bylos nestabdė. Antstolis 2014-06-17 patvarkymo Nr. S1-486 priėmimo metu žinojo apie skolininkės mirtį, tačiau ne patvarkymu, nei kitu būdu pareiškėjo apie palikėjos mirtį neinformavo. Tai, kad skolininkė yra mirusi nepažymėta ir 2014-07-23 patvarkyme, tik nurodyta, jog jis siunčiamas L. K. įpėdiniams (teisių ir pareigų perėmėjams) D. K. bei R. K.. Antstolis I. G. pareiškėjo neinformavo ir apie tai, kad antstolė D. P. sudaro paveldimo turto apyrašas. Jeigu antstolis I. G. būtų laiku informavęs pareiškėją apie reikšmingus juridinius faktus, tai pareiškėjas būtų turėjęs galimybę reikšti kreditorinius reikalavimus nepraleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Ši aplinkybė neabejotinai turėjo reikšmės pareiškėjo elgesiui. Antstolis apie skolininko mirties faktą informuoja priimdamas patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir šį patvarkymą pateikdamas išieškotojui. Kadangi antstolis šios tvarkos nesilaikė ir įstatyme nustatytų veiksmų neatliko, tai pareiškėjas neturėjo pareigos numanyti, jog skolininkė yra mirusi. CPK 640 straipsnio 2 punktas įpareigoja išieškotoją aktyviai domėtis vykdymo eiga, tačiau nenustato pareigos vykdyti sistemingą vykdomosios bylos kontrolę. Iš vykdomosios bylos Nr. 0008/12/03784 duomenų nustatyta, kad pareiškėjas aktyviai dalyvavo vykdymo procese: informavo teismą apie įvykdytą teismo sprendimą, teikė prašymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei turto areštų palikėjos atžvilgiu, skundė priimtus antstolio patvarkymus (v. b. Nr. 0008/12/03784, t. 1, b. l. 83, 85-86, 99). Pareiškėjas turėjo lūkestį iš antstolio gauti reikšmingą, pareiškėjo teisėms ir pareigoms įtakos turinčią informaciją. Apelianto įsitikinimu, pareiškėjas turėjo galimybę pats pasitikrinti viešųjų registrų duomenis bei tokiu būdu sužinoti apie palikėjos mirties faktą laiku. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka. Reikalavimas nuolat registruose tikrinti informaciją apie skolininką peržengtų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus ir pažeistų asmens privatų gyvenimą. Įvertinus tai, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas tuk trijų mėnesių terminas, bet kuris išieškotojas turėtų Gyventojų registrą tikrinti maždaug kas 2,5 mėn. Tokios užklausos be pagrindo apkrautų registrą, būtų per brangios ir nebūtų proporcingos priemonės, užtikrinant asmens privataus gyvenimo apsaugą. Tai, kad pareiškėjas buvo kreipęsis dėl vykdymo veiksmų atlikimo, buvo pakankamai aktyvus elgesys. Pareiškėjas savalaikiai informavo antstolį apie turėtas vykdymo išlaidas. Apelianto nuomone, apylinkės teismas neįvertino, jog pareiškėjas praleistą terminą praleido ženkliai – daugiau nei du metus. Vertinant šiuos argumentus nustatyta, kad nuo palikėjos mirties 2014-04-17 iki pareiškimo dėl praleisto termino atnaujinimo pateikimo teismui 2016-08-23 praėjo dveji metai keturi mėnesiai ir 6 dienos. Pirmasis pareiškėjo ginčas su antstoliu I. G. dėl savavališkos statybos padarinių išlaidų priskyrimo vykdymo išlaidoms truko nuo 2014-07-16 iki Vilniaus apygardos teismo 2015-01-05 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-426-450/2015. 2015-12-30 antstolis I. G. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl skolininkės L. K. pakeitimo. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-02-12 nutartimi antstolio pareiškimą dėl skolininkės L. K. tenkino. Suinteresuotiems asmenims apskundus minėtą nutartį, Vilniaus apygardos teismas 2016-05-12 nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-02-12 nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – antstolio I. G. pareiškimą dėl skolininkės L. pakeitimo atmetė. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad teisminiai ginčai dėl skolininkės L. K. įsiskolinimo vyko nuo 2014-07-16 iki 2016-02-12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais, kad viena iš objektyvių pareiškėjo termino praleidimo priežasčių – teisminiai ginčai su antstoliu. Iki buvo baigti pareiškėjo ginčai su antstoliu I. G. nebuvo aišku, ar 6 622,27 Eur pareiškėjo patirtos išlaidos turėjo būti išieškotos vykdomojoje byloje kaip vykdymo išlaidos, ar reikėjo naudotis kitomis teisinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, teikti naują ieškinį dėl išlaidų, patirtų šalinant savavališkos statybos padarinius priteisimo. Terminas pareikšti kreditorinius reikalavimus buvo jau seniai praleistas, todėl pareiškėjas galėjo tik kreiptis dėl termino atnaujinimo, pradėdamas atskirą teisminį procesą.

Dėl suinteresuotų asmenų teisėtų lūkesčių

Apeliantai nurodė, jog apylinkės teismas nenurodė motyvų, kad termino atnaujinimas nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir tai sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą.CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, jog absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikoma toks atvejis, kai nutartis yra be motyvų. Nepakankamas teismo nutarties motyvavimas nėra jos absoliutus negaliojimo pagrindas. Jei teismo nutarties motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik tada, jeigu nutarties motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jeigu teismo procesiniame sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks procesinis sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013). Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su skundo argumentais, jog skundžiama nutartis dalyje, kurioje pasisakoma dėl suinteresuotų asmenų teisėtų lūkesčių, nėra pakankamai motyvuota. Teismo vertinimu, šis pažeidimas gali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Pasisakydamas dėl suinteresuotų asmenų teisėtų lūkesčių pažeidimo teismas pažymi, kad suinteresuoti asmenys paveldėjo 196 836,77 Eur (679 638 Lt) vertės turtą, kurį iš esmės sudarė nekilnojamasis turtas (v. b. Nr. 0068/14/00101/1, b. l. 34-35). Lyginant 6 622,27 Eur kreditorinį reikalavimą su paveldėta 196 836,77 Eur suma pažymėtina, jog pareiškėjo kreditorinis reikalavimas sudaro 3,36 proc. paveldėto turto vertės. Teismo vertinimu, pareiškėjo kreditorinis reikalavimas, kuris sudaro 3,36 proc. paveldėto turto vertės, nėra didelis ir žymesnių turtinių pasekmių suinteresuotiems asmenims nesukels. CK 5.63 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Vilniaus apygardos teismo 2016-05-12 nutartyje nėra nurodyta ir nebuvo nustatyta, kada suinteresuoti asmenys buvo faktiškai informuoti apie palikėjos 6 622,27 Eur skolą. Pažymėtina, jog teismų praktika pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laiko tokį pranešimą, kuriame išdėstyta informacija yra pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą, t. y. svarbi ne informacijos pateikimo forma, o jos turinys bei pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos bei vykdomųjų bylų Nr. 0008/12/03784, Nr. 0008/13/02857, Nr. 0068/14/00101/1 duomenis nustatė, kad suinteresuoti asmenys D. K. bei R. K. faktiškai apie palikėjos 6 622,27 Eur skolą sužinojo 2014-10-25. Pareiškėjas pateikė pakankamai aiškius duomenis apie palikėjos įsiskolinimą 2014-09-18 atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-02 nutarties (v. b. t. Nr. 0008/12/03784, t. 1, b. l. 109-119). Apie tai, kad pareiškėjas reikalauja atlyginti patirtas savavališkos statybos šalinimo išlaidas matyti atskirojo skundo turinio bei prie šio atskirojo skundo pridėtos 2013-12-19 PVM sąskaitos faktūros, kurioje nurodyta 6 622,27 Eur suma, susidariusi už savavališkos statybos padarinių šalinimą. Aplinkybę, jog šį atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys gavo 2014-10-25 nurodė ir patys įpėdiniai 2016-02-22 atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-12 nutarties (v. b. Nr. 0008/12/03784, t. 1, b. l. 201). Suinteresuoti asmenys aktyviai dalyvavo teisminiuose procesuose bylose tarp pareiškėjo ir antstolio I. G. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu termino atnaujinimas nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių bei pareigų.

Dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo teisinės reikšmės

Suinteresuotas asmuo R. K. atskiru pareiškimu prisidėjo prie suinteresuoto asmens D. K. atskirojo skundo. Kadangi D. K. atskirasis skundas atmetamas, tai papildomai vertinti prisidėjimo prie atskirojo skundo teisinę reikšmę netikslinga, nes tai negali turėti teisinio rezultato.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų interesai buvo priešingi, todėl šalys įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Suinteresuoto asmens D. K. atskirasis skundas buvo atmestas, todėl jam patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Pareiškėjas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos taip pat nėra atlyginamos.

Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė tiesės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334 – 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Suinteresuoto asmens D. K. atskirąjį skundą, prie kurio prisidėjo R. K., atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.