Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio I. G. pareiškimą dėl teismo sprendimu nurodytų pasekmių taikymo neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, suinteresuoti asmenys – L. K., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Byloje nustatyta, jog 2011-05-31 Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-329-855/2011 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė įpareigoti atsakovę (šioje byloje – suinteresuotą asmenį) L. K. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti valstybinėje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytus: 1,60 m aukščio ir 318,17 m ilgio ažūrinę tvorą su betoniniais stulpais bei lauko pavėsinę su židiniu (pavėsinė yra 2,50 m aukščio (iki stogo kraigo aukščiausio taško); stogas šlaitinis, medinės konstrukcijos; dvi pavėsinės sienutės (matmenys: ilgis 3,4 m ir 3,0 m; aukštis 0,40+0,80 m) akmenų mūro, kitos dvi sienutės (matmenys: ilgis 4,10 m ir 4,60 m; aukštis 0,80 m) medžio lentų; židinys plytų mūro), o atsakovei šio įpareigojimo nustatytu terminu neįvykdžius – suteikti teisę ieškovui (šioje byloje – suinteresuotam asmeniui) Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti šiuos savavališkai pastatytus statinius, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės. Sprendimas įsiteisėjo 2012-05-08, jo pagrindu 2012-11-28 buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris 2012-12-11 antstolio patvarkymu buvo priimtas vykdyti. Antstolis nustatęs, jog L. K. teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo nevykdo, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl įpareigojimo nevykdymo, kuriuo prašė leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, nugriauti valstybinėje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytus statinius. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-28 nutartimi antstolio I. G. pareiškimą tenkino: taikė Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu 2011-05-31 civilinėje byloje Nr. 2-329-855/2011, nurodytas pasekmes – suteikė teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti valstybinėje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytus: 1,60 m aukščio ir 318,17 m ilgio ažūrinę tvorą su betoniniais stulpais bei lauko pavėsinę su židiniu (pavėsinė yra 2,50 m aukščio (iki stogo kraigo aukščiausio taško); stogas šlaitinis, medinės konstrukcijos; dvi pavėsinės sienutės (matmenys: ilgis 3,4 m ir 3,0 m; aukštis 0,40+0,80 m) akmenų mūro, kitos dvi sienutės (matmenys: ilgis 4,10 m ir 4,60 m; aukštis 0,80 m) medžio lentų; židinys plytų mūro. Suinteresuotas asmuo L. K., nesutikdama su teismo 2013-01-28 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo statiniai (ažūrinė tvora su betoniniais stulpais ir lauko pavėsinė su židiniu) nutarties priėmimo dieną valstybei nebepriklausė, minėtas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Z. M., kuris į šią bylą nebuvo įtrauktas. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, neįtraukdamas Z. M. į bylą, kurioje buvo sprendžiamas su jo teisėmis bei interesais susijęs klausimas, pažeidė CPK 329 str. 2 d. 2 p., t. y. nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir tai sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

Kaip jau minėta, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-329-855/2011 teismas nusprendė įpareigoti L. K. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti valstybinėje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytus: 1,60 m aukščio ir 318,17 m ilgio ažūrinę tvorą su betoniniais stulpais bei lauko pavėsinę su židiniu (pavėsinė yra 2,50 m aukščio (iki stogo kraigo aukščiausio taško); stogas šlaitinis, medinės konstrukcijos; dvi pavėsinės sienutės (matmenys: ilgis 3,4 m ir 3,0 m; aukštis 0,40+0,80 m) akmenų mūro, kitos dvi sienutės (matmenys: ilgis 4,10 m ir 4,60 m; aukštis 0,80 m) medžio lentų; židinys plytų mūro), o L. K. šio įpareigojimo nustatytu terminu neįvykdžius – suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti šiuos savavališkai pastatytus statinius, išieškant patirtas išlaidas iš L. K.. Taigi, šiuo sprendimu buvo nustatytas ne tik įpareigojimas L. K. nustatytu terminu nugriauti savavališkai pastatytus statinius, bet ir sprendimo neįvykdymo pasekmės. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-31 sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl vadovaujantis CPK 18 str., yra privalomas ir turi būti vykdomas. Kadangi apeliantė pati per nustatytą terminą sprendimo neįvykdė, atsirado pagrindas taikyti sprendime nustatytas sprendimo neįvykdymo pasekmes, todėl antstolis pagrįstai, vadovaudamasis CPK 273 str., 771 str. 2 d., kreipėsi į teimą su 2013-01-18 pareiškimu dėl įpareigojimo nevykdymo, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai antstolio pareiškimą tenkino. Atkreiptinas dėmesys, jog ta aplinkybė, kad šiuo metu žemės sklypas, kuriame yra pasatyti ginčo statiniai, valstybei nebepriklauso, o priklauso Z. M., neturi reikšmės. Kaip jau minėta, teismo sprendimas, kuriuo apeliantei nustatytas įpareigojimas nugriauti savavališkai pastatytus statinius, bei kuriame taip pat numatytos ir sprendimo neįvykdymo pasekmės, yra įsiteisėjęs, todėl privalomas visiems asmenims bei turi būti vykdomas. Šiuo atveju nėra svarbu, kam – valstybei ar Z. M., priklauso žemės sklypas, kuriame yra statiniai, nes ši aplinkybė nepanaikina apeliantės pareigos vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, taip pat nepanaikina teismo teisės taikyti 2011-05-31 sprendime nustatytų sprendimo neįvykdymo pasekmių.

Be to, kaip matyti iš informacinės teismų sistemos LITEKO, Z. M. buvo įtrauktas į bylą Nr. 2-329-855/2011 trečiuoju asmeniu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis palaikė ieškovo (šioje byloje – suinteresuoto asmens) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei (šioje byloje – suinteresuotam asmeniui) L. K. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (civilinės bylos Nr. 2A-500-275/2012) prašė palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-31 sprendimą nepakeistą. Taigi, Z. M. viso teismo proceso metu nuosekliai palaikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir sutiko su 2011-05-31 sprendimu, kuriuo buvo nustatytos šio teismo sprendimo neįvykdymo pasekmės. Šiuo atveju skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-28 nutartis nepažeidė Z. M. teisių ir interesų, taip pat nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikydamas jau įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytas sprendimo neįvykdymo pasekmes, nusprendė dėl Z. M. teisių.

Taip pat L. K. atskirajame skunde nurodo, kad skundžiamos nutarties dalis, kuria Inspekcijai yra suteikta teisė nugriauti 1,60 m aukščio ir 318,17 m ilgio ažūrinę tvorą su betoniniais stulpais pripažintina nepagrįsta ir neteisėta, nes ja yra pažeidžiama Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. A2-3590- 494/2012, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo, sustabdytas sprendimo vykdymas dalyje, kuria teismas nusprendė įpareigoti L. K. nugriauti valstybinėje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą 1,6 m aukščio ir 318,17 m ilgio ažūrinę tvorą su betoniniais stulpais, atsakovei nevykdant šio įpareigojimo suteikti teisę Inspekcijai atlikti nurodytus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

Pažymėtina, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-28 nutartimi tik buvo taikytos įsiteisėjusiame Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-31 sprendime nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, t. y. suteikta teisė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti valstybinėje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytus: 1,60 m aukščio ir 318,17 m ilgio ažūrinę tvorą su betoniniais stulpais bei lauko pavėsinę su židiniu (pavėsinė yra 2,50 m aukščio (iki stogo kraigo aukščiausio taško); stogas šlaitinis, medinės konstrukcijos; dvi pavėsinės sienutės (matmenys: ilgis 3,4 m ir 3,0 m; aukštis 0,40+0,80 m) akmenų mūro, kitos dvi sienutės (matmenys: ilgis 4,10 m ir 4,60 m; aukštis 0,80 m) medžio lentų; židinys plytų mūro. Tačiau pasinaudoti minėta teise, t. y. atlikti atitinkamus veiksmus, susijusius su savavališkai pastatytų statinių griovimu, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos galės tik tuomet, kai nustos galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-11-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-3590-494/2012, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ta aplinkybė, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-11-12 nutartimi yra pritaikytos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės, neužkirto kelio pirmosios instancijos teismui priimti skundžiamą nutartį bei nesudarė pagrindo atsisakyti tenkinti antstolio pareiškimą, t. y. atsisakyti taikyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-31 sprendimu nustatytas sprendimo neįvykdymo pasekmes.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.