Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų A. P. ir A. N. P. atstovo J. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-329-855/2011 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei L. K., tretieji asmenys - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Z. (Z.) M. (M.) dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo (b.l.110-113), su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad tvora buvo statyta bendromis L. K. ir G. G. lėšomis, nepateikė nei susitarimų tarp L. K. ir G. G. dėl bendros tvoros statybos, nei sutarčių su tvoros statybos rangovais, nei mokėjimą už tvoros pastatymo darbus ar medžiagas tvorai patvirtinančių dokumentų, nei tvoros projektinės dokumentacijos su šių asmenų parašais. Pareiškėjai remiasi pateiktu G. G. 2012-04-04 paaiškinimu, vienok, nesant jokių kitų įrodymų, šis paaiškinimas vertintinas kritiškai. Vilniaus apygardos teismas šio paaiškinimo nepriėmė, nes L. K. nepagrindė kodėl šio paaiškinimo negalėjo pateikti anksčiau. Nutartyje tik nurodyta, kad aplinkybė, jog galimai ir kiti asmenys prisidėjo savo lėšomis prie tvoros statybos, nepažeidžia L. K. interesų. Taigi, byloje G. G. paaiškinimo nėra, tuo tarpu pareiškėjų pateikta šio paaiškinimo kopija nėra tinkamai patvirtinta, todėl ja vadovautis nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad L. K. dar 2010-03-03 inspekcijos atlikto faktinio duomenų patikrinimo vietoje metu nurodė, kad sklypą aptvėrė nežinodama tikslių sklypo ribų pagal faktiškai naudojamą plotą. Tokios pozicijos L. K. laikėsi ir atsiliepime į ieškinį pirmosios instancijos teismui, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, kad L. K. buvo ne vienintelė tvoros statytoja. Pačių pareiškėjų pateikta 2003-09-04 Žemės sklypo ir jame esančių statinių pirkimo-pardavimo sutartis ir nekilnojamojo turto registro išrašas apie žemės sklype esančius statinius, nepatvirtina, kad pareiškėjai įgijo tvorą ar jos dalį iš G. G.. Darytina išvada, kad pareiškėjai neįrodė, kad tvora jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu. Civilinėje byloje esančiais oficialiais ir neoficialiais įrodymais (Inspekcijos 2010-03-03 faktinių duomenų patikrinimo aktas, 2010-09-22 savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-06-22 paaiškinimas, antstolės B. P. 2008-05-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriais rėmėsi Vilniaus rajono apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas, yra nustatyta, kad tvora yra laisvoje valstybinėje žemėje, šias aplinkybes patvirtino ir liudytojų bei pačios L. K. parodymai Vilniaus rajono apylinkės teisme. Teismai nustatę, kad tvora pastatyta laisvos valstybinės žemės plote, pagrįstai vadovavosi sprendime ir nutartyje nurodytomis teisės aktų nuostatomis. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į pareiškėjų pateiktame UAB „Geovisata“ 2012-09-07 rašte nurodytą paklaidą, iš žemės sklypo plano apskritai negalima sręsti apie tikslią tvoros buvimo vietą. Net jei ir būtų pripažinta, kad dalis tvoros yra pastatyta ant pareiškėjams priklausančio žemės sklypo ribos, bet kuriuo atveju, ši dalis tvoros (kaip ir likusi tvoros dalis, dėl kurios statybos valstybinėje žemėje ginčo nekyla) buvo pastatyta savavališkai.

Suinteresuotas asmuo L. K. iki teismo posėdžio nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų A. P. ir A. N. P. atstovo J. P. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-329-855/2011 netenkintinas, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 str. str., 370 str. 3 d.).

Proceso atnaujinimo instituto tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmenų teisių ir interesų. Procesas byloje atnaujinamas tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti neteisėtas ar nepagrįstas.

Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-329-855/2011 (toliau – byla), 2011-05-31 Vilniaus rajono apylinkės teismas sprendimu (bylos b.l. 11-19, t.2), civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei L.K., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, Z. M. (M.) dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti ir įpareigoti atsakovę L. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti valstybinėje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytus: 1,60 m aukščio ir 318,17 m ilgio ažūrinę tvorą su betoniniais stulpais bei lauko pavėsinę su židiniu (pavėsinė yra 2,50 m aukščio (iki stogo kraigo aukščiausio taško); stogas šlaitinis, medinės konstrukcijos; dvi pavėsinės sienutės (matmenys: ilgis 3,4 m ir 3,0 m; aukštis 0,40+0,80 m) akmenų mūro, kitos dvi sienutės (matmenys: ilgis 4,10 m ir 4,60 m; aukštis 0,80 m) medžio lentų; židinys plytų mūro), o atsakovei šio įpareigojimo nustatytu terminu neįvykdžius - suteikti teisę ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti šiuos savavališkai pastatytus statinius, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės. Teismas taip pat sprendimu priteisė iš atsakovės 159 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

2012-05-08 Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2011-05-31 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas, apeliantės L. K. apeliacinis skundas atmestas (bylos b.l.77-86, t.2). Vilniaus apygardos teismas 2012-05-08 nutartyje nurodė, kad „ieškovui pareiškus reikalavimą, atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l.66-67, t. I), nurodydama, kad ji nuo 1989 metų faktiškai valdo vientisa tvora aptvertą atskiros sodybos (namų valdos) 5517 kv. m žemės sklypą. Ieškovui pakeitus ieškinio dalyką (b.l.117-118, t. I) , atsakovė pateikė 2011-03-14 teisme gautą atsiliepimą į ieškinį (b.l.136-139, t. I) , kuriame nenurodė tos aplinkybės, jog dalis tvoros priklauso jai bendros dalinė nuosavybė teisėmis su kaimynais G. B. ir G. G.. Atsakovė nereiškė prašymo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patraukti šiuos asmenis atsakovais ar trečiaisiais asmenimis dėl to, kad prašoma nugriauti tvora yra ir jų nuosavybė. Tik su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė G. B. paaiškinimą apie tai, kad 1993-1994 ji statė bendromis lėšomis su L. K. sklypus ribojančią tvorą, o G. G. paaiškinimą dėl tvoros statymo bendromis lėšomis su kaimyne L. K. pateikė tik kartu su prašymu dėl naujų įrodymų prijungimo, gautu Vilniaus apygardos teisme 2012-04-04 . Kartu su šiuo prašymu atsakovė teikė ir kitus įrodymus, tačiau nenurodė, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymuose, kurie gauti po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2012-03-20 rašte, 2011-12-09 žemės naudojimo patikrinimo akte, 2011-11-24 išvadoje dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, nėra duomenų, kurie būtų reikšmingi šioje byloje, todėl šie įrodymai neprijungtini prie bylos. Prašymas apklausti liudytoja G. B. atmestinas CPK 314 straipsnio pagrindu, nes tai siekimas, kas byloje būtų nauji įrodymai, kurie galėjo būti įvertinti pirmosios instancijos teisme. Be to, ta aplinkybė, kad galimai ir kiti asmenys prisidėjo savo lėšomis prie tvoros statybos, nepažeidžia atsakovės interesų“.

Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str. 1 d.). Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba.

Teismas, nagrinėdamas prašymą teismo posėdyje, klausimą dėl prašymo pagrįstumo sprendžia iš esmės, t.y. patikrina, ar prašymas yra paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais.

CPK 366 str. 1 d. 7 p. nurodyta proceso atnaujinimo pagrindas – jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos.

Kaip išaiškinta Teismų praktikoje Nr. 26 “Dėl Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai,” tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu (CPK 366 str. 1 d. 7 p.), nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 str.1 d.). Taip pat būtina įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo spendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų materialinių teisinių santykių turinį. Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, reikėtų nepamiršti, kad tokie asmenys neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šių asmenų galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus. Tačiau neįtraukti į bylą asmenys turėtų nepiktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turėtų atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytu pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turėtų nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Teismo nuomone atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-329-855/2011pareiškėjų prašyme nurodytais argumentais bei pagrindais, nėra pagrindo. CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Kai toks asmuo neįtraukiamas į bylą, akivaizdu, kad teismas, išspręsdamas bylą, savo sprendimu nusprendžia ir dėl neįtraukto į bylą asmens teisių bei pareigų į ginčo objektą. Jeigu į bylą neįtrauktas asmuo neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms, todėl pagrindo procesui atnaujinti nėra. Pareiškėjai ir jų atstovas pareiškėjų teises į ginčo tvoros dalį grindžia tuo, kad pareiškėjai 2003-09-04 žemės sklypo ir statinių pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau-Sutartis) iš G. G. įsigydami žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su visais ant jo esančiais statiniais ir priklausiniais kartu kaip priklausinį įsigijo ir Tvorą (jos dalį), kurią pastatė G. G. kartu su L. K. dar 1991-1993 metais. Tačiau jokių, tai pagrindžiančių įrodymų pareiškėjai nepateikė: Tvoros įsigijimą, statybą patvirtinančių dokumentų. Atkreiptinas dėmesys, jog Sutartyje (b.l.11 -15) nėra jokių duomenų, kad pareiškėjų nurodyta Tvora buvo perleista kartu su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir jame esančiais statiniais ir priklausiniais. Priešingai, Sutartyje aiškiai ir konkrečiai išvardintas pareiškėjams perleidžiamas nekilnojamasis turtas (Sutarties 1.1. p). Sutarties 1.2. p. nurodyta, kad kartu su įsigyjama žeme pirkėjams nuosavybės teise pereina žemės sklype esantys vandenys, medžių ir krūmų želdiniai, daugiamečiai sodiniai, žemės savininkui nuosavybės teise priklausantys melioraciniai įrenginiai. Be to, jokių duomenų, kad pareiškėjams priklausantis žemės sklypas ribojasi su L. K. priklausančiu žemės sklypu, pareiškėjai nepateikė. Priešingai, kaip matyti iš pareiškėjams priklausančio žemės sklypo, kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 metų birželio mėn. UAB „Geovisata“ parengto plano (b.l.18-19) bei 2008-06-03 UAB „Geovisata“ surašyto pareiškėjams priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto (b.l. 46), pareiškėjams priklausantis žemės sklypas, kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su A. R. priklausančiais sklypais, 8 m keliu bei laisvu žemės fondu. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek 2011-05-31 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendime, tiek 2012-05-08 Vilniaus apygardos teismo nutartyje, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-329-855/2011 bei atsakovės L. K. apeliacinį skundą, buvo įvertinti į bylą pateikti įrodymai, tame tarpe ir 2010-03-03 faktinių duomenų patikrinimo aktas, 2010-09-22 savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Minorantė“ 2010-06-22 paaiškinimas, antstolės B. P. 2008-05-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir teismų buvo konstatuota, kad pareiškėjų nurodyta Tvora yra laisvoje valstybinėje žemėje, šias aplinkybes patvirtino taip pat liudytojų bei pačios tuomet, atsakovės L. K. parodymai Vilniaus rajono apylinkės teisme. Todėl pareiškėjų pateikti 2012-09-07 UAB „Geovisata“ raštas (b.l.20), kaip ir buvusio žemės sklypo savininko G. G. 2012-04-04 pareiškimas, kad jis tvoras statė 1991-1994 metais (b.l. 49), kuris aplamai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų (CPK 114, 177 str. str.), 2012-10-31 antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b.l.35-40), nelaikytini įrodymais, pagrindžiančiais Tvoros priklausomybę pareiškėjams. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l.98-105), pareiškėjams priklauso žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančiame plane, patvirtintame 2009-04-21 tarp taškų 6-7 žemės sklypo riba pažymėta kaip toje atkarpoje esanti tvora, tačiau, G. G. 2001-06-29 žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš valstybės įgijo žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 1998 metais parengtą planą. 2003-09-14 žemės sklypo ir statinių pirkimo-pardavimo sutartimi G. G. pardavė pareiškėjams žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) su kitokiais kadastro duomenimis: žemės sklypo plane, parengtame AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 1998 m. (patvirtintas 2001-06-25) tarp taškų 41-34 nėra pažymėta jokios tvoros.

Net ir darant išvadą, kad, anot pareiškėjų, pareiškėjai apie savo pažeistas teises sužinojo 2012-09-20 gavę L. K. raštą, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pareiškėjų atstovo prašymas dėl proceso atnaujinimo, jame nurodytais pagrindais, yra nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 str. str.), todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 290, 370 str. 3 d., teismas

nutarė:

Atmesti pareiškėjų A. P. ir A. N. P. atstovo J. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. 2-329-855/2011.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.