Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-500-275/2012

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-05-08
Bylos Nr.: 2A-500-275/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02905-2010-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Vidas Stankevičius
Atsakovas: L. K.
Ieškovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Z. M.

Kategorijos

22.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-500-275/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02905-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 22.1.; 30.10; 121.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei L. K. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Z. M.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad 2010-01-18 gavus trečiojo asmens Z. M. skundą, valstybinės žemės plote, esančiame aplink atsakovei L. K. priklausančius pastatus (duomenys neskelbtini), 2010-03-03 ir 2010-09-22 buvo atliktas ten esančių statinių patikrinimas ir nustatyti savavališkos statybos faktai, t.y. kad statytoja L. K. valstybinėje žemėje savavališkai vykdė naujų statinių statybą ir pastatė: 1,60 m aukščio ir 318,17 m ilgio ažūrinę tvorą su betoniniais stulpais bei lauko pavėsinę su židiniu. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis L. K. nuosavybės teise priklausantys pastatai (gyvenamasis namas ir kiti statiniai) bei savavališkai pastatyti tvora ir lauko pavėsinė su židiniu stovi neregistruotame ir nesuformuotame žemės sklype, priklausančiame Lietuvos valstybei, šios žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Pagal Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p. teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai‘‘ 1 priedo 2 lentelės 12 punktą iki 1,80 m aukščio tvora, o pagal tos pačios lentelės 17.3 punktą ir sklypo ar teritorijos tvarkymo bei puošybos statiniai (šiuo atveju - lauko pavėsinė su židiniu) iki 5 m aukščio yra priskiriami I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Pagal Reglamento Bendrų pastabų 1 ir 2 lentelės 1 punktą grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiam statytojui nuosavybės teise, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai: yra reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Be to, Reglamento 12.4.2 p. nustatyta, kad II grupės nesudėtingiems statiniams, išskyrus statinius, statomus kultūros paveldo objekto teritorijoje (Reglamento 12.1 p.) ir saugomoje teritorijoje (Reglamento 12.2 p.), rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus. Reglamento 12.4.3 p. nurodyta, jog šių nesudėtingų statinių statybai nereikalingas statybos leidimas, o vietoj jo reikalingas raštiškas valstybės tarnautojo, paminėto 12.4.2 p., pritarimas. Atsakovė L. K., statydama valstybinėje žemėje tvorą ir lauko pavėsinę, neturėjo ir neturi nei supaprastinto statinio projekto, nei savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo pritarimo, nei žemės sklypo savininko sutikimo. Be to, žemės sklypas, ant kurio pastatyti šie statiniai, nėra suformuotas, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl jame apskritai negalėjo būti įgyvendintos jokios statytojo teisės. 2010-09-22 L. K. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-100922-00095 bei pareikalauta pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau atsakovė įpareigojimo neįvykdė, todėl ieškovas prašė įpareigoti atsakovę L. K. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti valstybinėje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytus: 1,60 m aukščio ir 318,17 m ilgio ažūrinę tvorą su betoniniais stulpais; lauko pavėsinę su židiniu (pavėsinė yra 2,50 m aukščio (iki stogo kraigo aukščiausio taško); stogas šlaitinis, medinės konstrukcijos; dvi pavėsinės sienutės (matmenys: ilgis 3.4 m ir 3,0 m; aukštis 0,40+0.80 m) akmenų mūro, kitos dvi sienutės (matmenys: ilgis 4,10 m ir 4,60 m; aukštis 0,80 m) medžio lentų; židinys plytų mūro), o atsakovei šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu neįvykdžius - suteikti teisę ieškovui nugriauti savavališkai pastatytus statinius, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Įpareigojo atsakovę L. K. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti valstybinėje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytus: 1,60 m aukščio ir 318,17 m ilgio ažūrinę tvorą su betoniniais stulpais bei lauko pavėsinę su židiniu (pavėsinė yra 2,50 m aukščio (iki stogo kraigo aukščiausio taško); stogas šlaitinis, medinės konstrukcijos; dvi pavėsinės sienutės (matmenys: ilgis 3,4 m ir 3,0 m; aukštis 0,40+0,80 m) akmenų mūro, kitos dvi sienutės (matmenys: ilgis 4,10 m ir 4,60 m; aukštis 0,80 m) medžio lentų; židinys plytų mūro), o atsakovei šio įpareigojimo nustatytu terminu neįvykdžius - suteikė teisę ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti šiuos savavališkai pastatytus statinius, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.

Teismas nurodė, kad Žemės įstatymo 5 str. 1 d. 8 p. numato, kad Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklauso kita įstatymų nustatytais pagrindais savivaldybių ir privačion nuosavybėn neįgyta žemė. Kadangi visa žemė, kuria naudojasi atsakovė L. K. bei ant kurios pastatyti tiek jai nuosavybės teise priklausantys statiniai, tiek tvora bei lauko pavėsinė, įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka nebuvo perleista ne savivaldybių nuosavybėn, nei įgytą privačių asmenų (įskaitant atsakovę), ji laikytina valstybine žeme, nepaisant to, kad šiuo atveju žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas, kaip atskiras savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, t.y. neturi unikalaus numerio ir kitų identifikacinių duomenų. Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga rodo, jog ieškovo prašomi nugriauti statiniai - tvora bei lauko pavėsinė su židiniu - yra atsakovės L. K. pastatyti laisvam žemės fondui priskirtame valstybinės žemės plote, t.y. žemėje, nepriklausančioje privačios nuosavybės teise nei atsakovei L. K., nei jokiam kitam asmeniui. Nei atsakovė L. K., nei jokie kiti asmenys neturi jokių teisių, leidžiančių naudotis šiuo žemės plotu, t.y. žemė (0,3017 ha), kuria faktiškai naudojasi atsakovė ir kurioje pastatyta dalis tvoros bei lauko pavėsinė su židiniu, nėra atsakovei nei išnuomota, nei suteikta naudotis panaudos ar kitais pagrindais (pvz., individualaus gyvenamojo namo statybai, kaip tai buvo padaryta 0,25 ha žemės ploto atveju, kuriame pastatyti atsakovės gyvenamasis namas ir kiti statiniai). Kaip konstatuota galutinėje ir neskundžiamoje Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2011-05-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-2150/2011, kurioje atsakovė skundė tuometinės Vilniaus apskrities viršininko administracijos priimtus sprendimus bei veiksmus ir pan., suformuoti ir parduoti atsakovei šį jos papildomai naudojamą valstybinės žemės plotą teisinio pagrindo nėra. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė L. K. dalį tvoros bei lauko pavėsinę su židiniu pastatė valstybinės žemės plote, į kurį jokių teisių neturėjo ir nebeturi, ir byloje nėra jokių duomenų, kad šis valstybinės žemės plotas būtų suteiktas atsakovei naudotis vienokiu ar kitokiu teisiniu pagrindu.

Kadangi atsakovė L. K. žemės sklypą, kuriame pastatė tvorą bei lauko pavėsinę su židiniu, nevaldė ir nenaudojo nuosavybės teise arba kitu įstatymų nustatytu pagrindu, statybą atliko neinformuodama apie tai žemės sklypo savininko ir neturėdama jo sutikimo (šiuo atveju – kompetentingo valstybę, kaip žemės savininkę, atstovaujančių institucijų sutikimo), taip pat neturėdama privalomų tiek statybos darbų pradžios metu, tiek šiuo metu statybą leidžiančių dokumentų, teismas padarė išvadą, kad ji negalėjo įgyvendinti statytojo teisių, todėl jos statyba laikė savavališka ir neteisėta. Pagrindinį ir iš esmės vienintelį atsakovės akcentuotą nesutikimo su ieškiniu argumentą – aplinkybę, kad atsakovė ilgą laiką faktiškai naudojasi 5517 kv.m. ploto žemės sklypu, siekė ir tebesiekia nuosavybės teisių į valstybinės žemės plotą, kuriame pastatyti prašomi nugriauti statiniai, įgijimo, t.y. žemės sklypo išpirkimo iš valstybės, o valstybės institucijos privalo jai parduoti šį žemės plotą, nepagrįstai atsisakydami tai padaryti, pažeidžia teisėtus atsakovės lūkesčius – teismas atmetė, kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad net ir ilgalaikis faktinis naudojimasis valstybei ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančia žeme, ir net teisės tą žemę išpirkti, atkurti į ją nuosavybės teises ar kitokiu būdu ją įsigyti nuosavybėn turėjimas, patys nepašalina pareigos laikytis statybą tokioje žemėje reglamentuojančių imperatyvių teisės normų bei savaime nepašalina statybų neteisėtumo.

Teismas taip pat nurodė, kad atsakovės teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iš esmės nuo 1989 m. atsakovė siekė nuosavybės teisių į valstybei priklausančią žemę, kurioje jai buvo leista pastatyti, o vėliau ir pastatyti gyvenamasis namas ir kiti statiniai, bei prie šių statinių esančią žemę, kuria atsakovė ilgą laiką faktiškai naudojosi ir kaip nurodė, iki šiol naudojasi, įgijimo: tuo tikslu buvo rengiami įvairūs projektai, atsakovė reiškė prašymus Vilniaus apskrities viršininko administracijai bei kitoms institucijoms, dėl to buvo priimami atitinkami institucijų sprendimai, siunčiami atsakovei raštai ir pan. Teismas sprendė, kad visos šios aplinkybės išeina už nagrinėjamo ieškinio ribų, todėl jų nevertino ir dėl jų nepasisakė (juo labiau, šios aplinkybės buvo tirtos administracinėje byloje). Motyvavo, kad šios aplinkybės nepakeičia fakto, jog tiek tvoros ir lauko pavėsinės statybos metu, tiek šiuo metu, žemė, ant kurios yra atsakovės L. K. pastatyti statiniai nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei (atsakovė į šią žemę neturi nei nuosavybės, nei nuomos, nei panaudos, nei jokių kitų daiktinių ar prievolinių teisių), o tai savo ruožtu reikalauja laikytis atitinkamų įstatymuose bei poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, siekiant statyti atitinkamus statinius valstybei priklausančioje žemėje. Pažymėjo, kad administraciniuose teismuose nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. 1-518-815/2010, kurioje be kitų reikalavimų, L. K., skųsdama Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir kitų institucijų veiksmus bei sprendimus, prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą parduoti L. K. faktiškai naudojamo atskiros sodybos (namų valdos) 3017 kv.m žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini), ir sudaryti su pareiškėja šio sklypo prikimo-pardavimo sutartį, pripažįstant, kad institucijos netinkamai vykdė savo pareigas ir vilkino atkurti jai nuosavybės teises, suprojektuoti sklypą prie namų valdos esančiame laisvame žemės fonde ir pan., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-09-23 sprendimu atsakovės skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, o kitoje dalyje - nutrauktas. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2011-05-12 nutartimi pareiškėjos skundas dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo iš esmės buvo atmestas, teismo sprendimas buvo pakeistas tik dalyje dėl skundo nutraukimo, t.y. pripažįstant, kad visas pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Šioje galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje buvo konstatuota, kad L. K. reikalavimas pripažinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsisakymą parduoti jos faktiškai naudojamo atskiros sodybos (namų valdos) 3017 kv.m žemės sklypo dalį adresu (duomenys neskelbtini), atmestinas, nes pareiškėja nepateikė duomenų, pagrindžiančių jos nurodomos žemės sklypo dalies valdymo teisėtumą, todėl teisinio pagrindo reikalauti jai parduoti šį žemės sklypą nėra. Net ir tuo atveju, jeigu atsakovės skundai būtų patenkinti, būtų pripažintas siekiamo įgyti žemės valdymo teisėtumas bei leista įsigyti iš valstybės jos valdomą žemės sklypą, tai nepaneigtų ir nepanaikintų būtinumo ir pareigos laikytis statybą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, o tuo pačiu nepašalina neigiamų tokių reikalavimų nesilaikymo padarinių. Administracinių teismų atsisakymas patenkinti L. K. reikalavimus bei pripažinimas, jog jos siekiamo įgyti žemės sklypo valdymas yra neteisėtas, teisinio pagrindo atsakovei įgyti šį žemės sklypą iš valstybės nėra, o taip pat ir ta aplinkybė, kad šiuo metu atsakovės valdomas žemės plotas patenka į trečiajam asmeniui Z. M. suformuoto ir numatomo parduoti žemės sklypą, tik patvirtina atsakovės šiame žemės plote atliktų ir neįteisintų statybų neteisėtumą ir savavališkumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė L. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą. Nurodo, kad pagal 1989-10-12 sutartį su (duomenys neskelbtini) apeliantei buvo suteiktas 0,15 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), neterminuotam naudojimuisi gyvenamojo namo statybai. Šiame sklype apeliantė pasistatė gyvenamąjį namą, garažą, ūkinį pastatą, šiltnamį ir kitus kiemo įrenginius. Statinius 1999-04-13 įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Nurodytą atskiros sodybos (namų valdos) žemės sklypą sudaro ne tik pavėsinė su lauko židiniu bei betoniniai stulpai, taip pat yra kiemas, nuolat naudojamas daržas, sodas, kuris apsodintas daugiamečiais vaismedžiais, dekoratyviniais spygliuočiais ir lapuočiais bei kitais daugiamečiais augalais, o taip pat jame pastatyta pavėsinė su lauko židiniu, kur nuo gyvenamojo namo iki pavėsinės yra plytelėmis išklotas takelis bei įrengtas lauko apšvietimas. Apeliantė nurodo, kad 1999-11-11 su prašymu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) Žemėtvarkos skyrių prašydama išsipirkti faktiškai naudojamą atskiros sodybos (namų valdos) žemės sklypo dalį, tačiau jai nebuvo leista to padaryti. Apeliantė 2000-03-27 gavo Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriaus išvadą dėl naudojamos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) VAVA Vilniaus rajono ir žemėtvarkos skyrius 2000-10-18 raštu Nr. 1091 informavo, kad (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte apeliantei yra suprojektuotas 0,63 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Iš šio ploto 0,25 ha buvo skirta individualiai statybai Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-07-28 potvarkiu Nr. 987 p., o 0,38 ha žemės sklypas, kuriuo apeliantė naudojasi, suprojektuotas pagal pateiktą 2000-03-27 išvadą. Remiantis suprojektuoto sklypo schema, suderinta su kaimynais, buvo tveriama tvora. Sklypo kraštinė besiribojanti su kaimyne G. B. sudaro 75 m, o su kaimynu G. G. - 93 m, iš viso - 168 m. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011-04-06 raštu Nr. 1SS-(7.5)-779 išnagrinėjo apeliantės skundą dėl Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-07-28 potvarkio Nr. 987 p., kuriuo buvo suteiktas 0,25 ha ploto žemės sklypas, bei nustatė, kad tikslios privatizuojamo žemės sklypo ribos nesuformuotos. Šiame rašte pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 6 d. nutartyje bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2000 m. gruodžio 8 d. sprendime nurodoma, jog 2000 m. balandžio 28 d. kelio - įvažiavimo paženklinimo aktas yra teisėtas ir pagrįstas. Kadangi apeliantė kreipėsi dėl to, jog kelias yra susiaurintas, o tai susiję su sklypo ribomis, atsižvelgiant į tai Nacionalinė žemės tarnyba įpareigojo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių atlikti pakartotinį I. M. ir Z. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teisę priklausančių žemės sklypų kadastro duomenų tikrinimą, o nustačius pažeidimus, inicijuoti jų pašalinimą bei esant reikalui priimti sprendimus dėl žemės sklypų kadastro duomenų tikslinimo. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus komisija 2011-06-02 atlikusi patikrinimą vietoje nustatė, kad kelias siauresnis 2 m. negu 2008-04-28 kelio-įvažiavimo paženklinimo akte. Faktiškai naudojamame sklype, kuris tris kartus buvo VAVA suprojektuotas ir patvirtinti objektai, t.y. nuolat naudojamas daržas, daugiau kaip prieš dvidešimt metų sodinti vaismedžiai, dekoratyviniai spygliuočiai ir kiti augalai, taip pat pastatyta pavėsinė su židiniu, padarytas lauko apšvietimas bei atlikti sklypo matavimai ir visa tai patvirtinta 2008-05-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 171/08/13. Neatsižvelgiant į įdėtą darbą, medžiagas bei pinigines išlaidas, tuo labiau, kai VAVA 2009-06-04 raštu Nr. S22-439 pripažino, kad apeliantė yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. G. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis rėžiniame Ožkinių kaime turėtą žemę, po 10 metų naikina išvadą 2000-03-27 ir visus priimtus Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimus dėl faktiškai naudojamo žemės sklypo suprojektavimo bei skyrimo. UAB „Minorantė“ 0,25 ha schema visiškai neatitinka realios situacijos. Pastatai schemoje pažymėti nesilaikant nustatytų ribų kaimynų atžvilgiu. Tiksliai suformavus 0,25 ha žemės sklypą, jo kraštinės sutaps su dabartine tvora. Nuo 2000 metų apie 10 metų projektuojant ir tvirtinant apeliantei žemės sklypų projektus pagal išvadą, o po to juos keičiant ir naikinant, tokiais veiksmais VAVA akivaizdžiai pažeidė apeliantės teisėtų lūkesčių teisingumo, sąžiningumo ir kitus pamatinius teisės principus. Iš išdėstyto matyti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinys nepagrįstas, nes inspekcijos komisija surašė 2010-03-03 aktą dėl tvoros nepakviesdama netgi kaimynų, kurie turi bendrą su apeliante tvorą, neįvertino jos ilgio ir kraštų. Neatstatytas įvažiavimas pagal Vilniaus apygardos teismo 2000-12-08 sprendimą, nors tai siejasi su 0,25 ha sklypo aptvėrimu. Sklypo kraštinė su kaimyne G. B. sudaro 75 m., tvora pastatyta bendromis lėšomis, jos sklypas yra išpirktas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Sklypo kraštinė su kaimynu G. G. 93 m. pastatyta bendromis lėšomis, jo sklypas yra išpirktas ir registruotas Nekilnojamojo turto registre. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011-04-06 rašte Nr. 1SS-(7.5)-779 pripažino 0,25 ha tikslios sklypo ribos nėra suformuotos. Pietinė sklypo kraštinė ir tvora pripažinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-03-23 sprendimu kaip bendra su kaimynu Z. M., kuris ir pasirašė sklypo schemoje.

Atsiliepimas

Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o atsakovės skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovė nepateikia jokių teisinių argumentų, kodėl sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Skunde iš esmės atkartojami tie patys, faktines aplinkybes konstatuojantys, argumentai, kurie buvo pateikiami atsakovės atsiliepime į ieškinį ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismo posėdžių metu. Atsakovės pateikiamas 2011-04-06 Nacionalinės žemės tarnybos raštas Nr. 1SS-(7.5)-779 neturi įtakos sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui, nes jis nei patvirtina, nei paneigia bylai reikšmingas aplinkybes. Civilinio proceso kodekso 180 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Atsakovė nepateikė motyvų, kodėl teismas turėtų priimti naujus įrodymus, kaip to reikalauja Civilinio proceso kodekso 306 str. 1 d. 3 p. Dėl šios priežasties vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 314 str. šie įrodymai neturėtų būti priimami. Atsakovės pateikiami argumentai nepaneigia inspekcijos nustatyto ir pirmosios instancijos teismo patvirtinto atsakovės įvykdytų savavališkų statybų fakto. Esminis bylos elementas yra tas, jog atsakovė ažūrinę tvorą su betoniniais stulpais ir pavėsinę su židiniu pastatė valstybinėje žemėje. Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik žemės sklype, kurį statytojas valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu yra nustatyta, kad statiniai yra pastatyti valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoti žemės sklypai. Atsakovės pateikiami argumentai nepaneigia šios aplinkybės. Tai reiškia, jog atsakovė apskritai negalėjo ir šiuo metu negali įgyvendinti savo kaip statytojos teisės ir taip pažeidė pirminę teisėtų statybų įgyvendinimo sąlygą. Visos atsakovės įvardintos žemės įgijimo procedūros neeliminuoja to fakto, kad statiniai pastatyti valstybinėje žemėje ir šių veiksmų rezultato - savavališkų statybų. Statybos valstybinėje žemėje aspektus reglamentuoja statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtintas Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826. Šio reglamento 7 priede (1.3 ir 1.6 punktai) yra nustatyta, kad valstybinėje žemėje neturint valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų, galima tiesti susisiekimo komunikacijas ar inžinerinius tinklus, statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius bei statyti nesudėtingus poilsio ar sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus daugiabučių namų gyventojų reikmėms. Atsakovės pastatyti statiniai nepatenka nei į vieną iš išvardintų statinių kategorijų.

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad sutinka su teismo išvada, jog ieškovo prašomi nugriauti statiniai - tvora bei lauko pavėsinė su židiniu - yra atsakovės L. K. pastatyti laisvam žemės fondui priskirtame valstybinės žemės plote, t.y. žemėje, nepriklausančioje privačios nuosavybės teise nei atsakovei L. K., nei jokiam kitam asmeniui. Nei atsakovė L. K., nei jokie kiti asmenys neturi jokių teisių, leidžiančių naudotis šiuo žemės plotu, t.y. žemė (0,3017 ha), kuria faktiškai naudojasi atsakovė ir kurioje pastatyta dalis tvoros bei lauko pavėsinė su židiniu, nėra atsakovei nei išnuomota, nei suteikta naudotis panaudos ar kitais pagrindais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-2150/2011, kurioje atsakovė skundė Vilniaus apskrities viršininko administracijos priimtus sprendimus bei veiksmus, konstatavo, kad suformuoti ir parduoti atsakovei šį jos papildomai naudojamą valstybinės žemės plotą teisinio pagrindo nėra. Tokiu būdu teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovė L. K. dalį tvoros bei lauko pavėsinę su židiniu pasistatė valstybinės žemės plote, į kurį jokių teisių neturi. Apeliantė L. K. apeliaciniame skunde teigia, kad ji nesutinka su teismo sprendimu dėl tvoros nugriovimo nenustačius įvažiavimo kelio bei 0,25 ha sklypo tikslių ribų. Įvertinus prie bylos pridėtą apeliantės užsakymu padarytą jos naudojamo žemės sklypo schemą M1:500, yra pagrindas teigti, kad minėtas įvažiavimo kelias, jo plotis, visiškai nesusijęs su žemės sklypo dalimi, kur yra ginčijami pastatai ir dalis tvoros. 0,25 ha žemės sklypo ribos buvo pažymėtos (duomenys neskelbtini) detalaus išplanavimo 1992 m. rugsėjo 24 d. projekte, o vėliau ir Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3229-41 patvirtintame (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte.

Tretysis asmuo Z. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra atmestinas, nes grindžiamas negaliojančiais/panaikintais administraciniais aktais, melagingais ir klaidinančiais teismą duomenimis bei aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ir nagrinėtos pirmosios instancijos teisme. L. K. savo apeliaciniame skunde nepagrįstai savo neteisėtą naudojimąsi valstybine žeme, tvoros su betoniniais stulpais, lauko pavėsinės su židiniu pastatymą ant šios žemės teisina Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus jai išduota 2000-03-27 išvada. Apeliantės nurodyta išvada, kuria ji grindžia savo apeliacinį skundą, Vilniaus apskrities viršininko 2009-05-12 įsakymu Nr. 2.3-7075-(01) yra panaikinta. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-05-12 nutartyje (administracinė byla Nr. A858-2150/2011) konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininkas pagrįstai panaikino šią išvadą - aktą, kuris neatitinka tikrovės. Todėl apeliantės teiginiai, jog Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus jai išduota 2000-03-27 išvada suteikė/suteikia teisę naudotis valstybine žeme, atitinkamai ant jos statyti statinius, yra nepagrįsti ir atmestini. Taip pat atmestini apeliantės teiginiai, jog tvorą, kurią teismas įpareigojo nugriauti, ji statė kartu su kaimynais, neatsižvelgiant net į apeliantės pridėtą G. B. paaiškinamąjį raštą. Šie teiginiai atmestini, nes nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, L. K. teigė priešingai. Neatsižvelgiant į tai, ar apeliantė tvorą statė viena, ar kartu su kaimynais, ji pastatyta neteisėtai, nes žemės, ant kurios ji tvorą statė, nevaldė ir nenaudojo jokiu teisiniu pagrindu, statybą atliko neinformuodama apie tai žemės sklypo savininko ir neturėdama jo sutikimo, taip pat neturėdama privalomų tiek statybos darbų pradžios metu, tiek šiuo metu statybą leidžiančių dokumentų. Apeliantė, įvykdžiusi teismo įpareigojimą savo lėšomis nugriauti tvorą kaip neteisėtai pastatytą, turės teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų kaimynų, prisidėjusių prie neteisėto tvoros statymo, lygiomis dalimis tvoros griovimo išlaidų, atskaičius jai pačiai tenkančią dalį. Apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. L. K. savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad kelias-įvažiavimas į L. K. naudojamą namų valdos žemės sklypą, numatytą tarp Z. M. nuosavybės teise priklausančio 0,5277 ha bei Z. M. ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio 0,2708 ha žemės sklypo, yra susiaurintas. Pagal Civilinio proceso kodekso 306 straipsnį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Z. M. nuosavybės teise priklausantis 0,5277 ha žemės sklypas bei jo ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis 0,2708 ha žemės sklypas yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei žemės sklypo ribos įbraižytos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Su apeliantei suteiktu 0,25 ha ploto žemės sklypu yra priešingai - iki šiol pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, tikslios privatizuojamo žemės sklypo ribos nesuformuotos ir neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Šias aplinkybes patvirtina ir L. K. prie apeliacinio skundo pridėtas Nacionalinės žemės tarnybos 2011-04-06 raštas Nr. ISS-(7.5)-779.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad atsakovės faktiškai naudojamame žemės sklype yra pastatyta tvora ir lauko pavėsinė, kurią nugriauti ji įpareigota teismo sprendimu, buvo pastatyta ne 0,25 ha plote, kuris atsakovei skirtas individualiai statybai, o 0,38 ha žemės sklype, kuris atsakovei buvo suprojektuotas pagal 2000-03-27 išvadą, tačiau nebuvo priimti sprendimai dėl šio žemės sklypo suteikimo atsakovei.

Dėl tikslių 0,25 ha žemės ploto ribų

Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad byloje esanti UAB „Minorantė“ 0,25 ha schema visiškai neatitinka realios situacijos, schemoje pažymėti pastatai nesilaikant nustatytų ribų kaimynų atžvilgiu, teigia, kad nenustatytos tikslios 0,25 ha ploto žemės ribos, tai yra susiję su reiškiamu reikalavimu, todėl atsakovė prašo panaikinti sprendimą. Pirmosios instancijos teismas atsakovės argumentą, jog nėra aiškios 0,25 ha žemės sklypo ribos, atmetė darydamas išvadą, jog reikalaujama nugriauti tvora ir lauko pavėsinė su židiniu yra ne atsakovei paskirtame individualaus gyvenamojo namo statybai žemės sklype, o valstybei priklausančioje žemėje, kurią siekė įsigyti nuosavybėn atsakovė, skųsdama administraciniams teismams Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir kitų institucijų veiksmus bei sprendimus, prašydama įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą parduoti L. K. faktiškai naudojamo atskiros sodybos ( namų valdos ) 3017 kv m žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini). Teismo sprendime nurodyta, kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė išvadą, jog L. K. faktiškai naudojamas sodui, daržui, lauko pavėsinei, daliai tvoros žemės plotas nepatenka į atsakovei sutiektą 0,25 ha namų valdos žemė sklypą. Vienu iš tokių įrodymų yra 2008-05-26 korporacijos „ Matininkai“ sudaryta žemės sklypo schema ( b.l.34, t. I) . pripažintina, kad šioje schemoje nėra nurodyta, kokiame išsidėstyme yra 0,25 ha žemės plotas, kuris buvo paskirtas atsakovei individualaus namo statybai, tai yra tik įrodymas, jog atsakovė naudojasi ne 0,25 ha ploto, 5517 kv m ploto žemės sklypu, todėl šis įrodymas pagrindžia, jog dalimi žemės, nenurodant kokia dalimi, atsakovė naudojasi neteisėtai. Teismas padarė išvadą, jog 0,69 ha žemės plotas, esantis šalia L. K. suprojektuoto 0,25 ha namų valdos žemė sklypo, Vilniaus apskrities viršininko 2008-04-18 įsakymu Nr. 2.3-1583-(41) buvo suprojektuotas trečiajam asmeniui Z. M., patvirtinus UAB „Minorantė“ parengtą Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) vietovės žemė reformos žemėtvarkos projektą. Ši išvada padaryta remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-08-02 raštu Nr. NSR (48) -141-(1.12), kuriame nurodyta ( b.l.16-18, t. I), kas matyti (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukoje – kad šalia žemės sklypo Nr. 835, suteikto L. K. Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3229-41, yra suprojektuotas žemės sklypas Nr. 1375-2 piliečiui Z. M. ( 0,69 ha ). Šiame rašte padaryta prielaida, kad L. K. sodas, daržas, pavėsinė ir dalis tvoros nepatenka į jai suteiktą 0,25 ha namų valdos žemės sklypą. Byloje nėra tikslių kadastrinių 0,25 ha L. K. namų valdos ploto matavimų, tačiau pateikti šį įrodymą byloje buvo atsakovės pareiga, jai neteikiant matininkų sudarytos schemos, kurioje būtų matyti, kokiame tiksliame išsidėstyme yra jos namų valdos plotas, teismas pagrįstai rėmėsi tokiu įrodymu kaip žemėtvarkos projekto paaiškinimas, atliktas valstybinės institucijos, darydamas išvadą, ar reikalaujami nugriauti objektai yra atsakovei suteiktame, ar jos faktiškai naudojamame, bet jai nesuteiktame žemės plote.

Dėl tvoros dalies priklausymo kaimynams G. B., G. G.

Ieškovui pareiškus reikalavimą, atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ( b.l.66-67, t. I) , nurodydama, kad ji nuo 1989 metų faktiškai valdo vientisa tvora aptvertą atskiros sodybos ( namų valdos) 5517 kv. m žemės sklypą. Ieškovui pakeitus ieškinio dalyką ( b.l.117-118, t. I) , atsakovė pateikė 2011-03-14 teisme gautą atsiliepimą į ieškinį ( b.l.136-139, t. I) , kuriame nenurodė tos aplinkybės, jog dalis tvoros priklauso jai bendros dalinė nuosavybė teisėmis su kaimynais G. B. ir G. G. Atsakovė nereiškė prašymo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patraukti šiuos asmenis atsakovais ar trečiaisiais asmenimis dėl to, kad prašoma nugriauti tvora yra ir jų nuosavybė. Tik su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė G. B. paaiškinimą apie tai, kad 1993-1994 ji statė bendromis lėšomis su L. K. sklypus ribojančią tvorą, o G. G. paaiškinimą dėl tvoros statymo bendromis lėšomis su kaimyne L. K. pateikė tik kartu su prašymu dėl naujų įrodymų prijungimo, gautu Vilniaus apygardos teisme 2012-04-04 . Kartu su šiuo prašymu atsakovė teikė ir kitus įrodymus, tačiau nenurodė, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymuose, kurie gauti po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2012-03-20 rašte, 2011-12-09 žemės naudojimo patikrinimo akte, 2011-11-24 išvadoje dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, nėra duomenų, kurie būtų reikšmingi šioje byloje, todėl šie įrodymai neprijungtini prie bylos. Prašymas apklausti liudytoja G. B. atmestinas CPK 314 straipsnio pagrindu, nes tai siekimas , kas byloje būtų nauji įrodymai, kurie galėjo būti įvertinti pirmosios instancijos teisme. Be to, ta aplinkybė, kad galimai ir kiti asmenys prisidėjo savo lėšomis prie tvoros statybos, nepažeidžia atsakovės interesų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rita KisielienėDanutė KutrienėVidas Stankevičius