Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2011-05-31 · Civilinė byla Nr. 2-329-855/2011

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-05-31Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-05-08Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-31
Bylos Nr.
2-329-855/2011
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02905-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
L. K.
Trečiasis asmuo
Z. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 93.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-329-855/2011Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02905-2010-1Procesinio sprendimo kategorija: 20.2; 22.1;30.10;93.2.1; 113.1; 114.5; 114.11; 116.4.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 31 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Julijai Franckevič,

dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Aušrai Sugintaitei, atsakovei L. K., trečiojo asmens Z. M. atstovui adv. Anatolijui Vilkui, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei L. K., tretieji asmenys - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Z. M. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad 2010-01-18 gavus trečiojo asmens Z. M. skundą, valstybinės žemės plote, esančiame aplink atsakovei L. K. priklausančius pastatus (unikalūs Nr.: neskelbtini), 2010-03-03 ir 2010-09-22 buvo atliktas ten esančių statinių patikrinimas ir nustatyti savavališkos statybos faktai, t.y. kad statytoja L. K. valstybinėje žemėje savavališkai vykdė naujų statinių statybą ir pastatė: 1,60 m aukščio ir 318,17 m ilgio ažūrinę tvorą su betoniniais stulpais bei lauko pavėsinę su židiniu. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis L. K. nuosavybės teise priklausantys pastatai (gyvenamasis namas ir kiti statiniai) bei savavališkai pastatyti tvora ir lauko pavėsinė su židiniu stovi neregistruotame ir nesuformuotame žemės sklype, priklausančiame Lietuvos valstybei, šios žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis) Nacionalinė žemės tarnyba prie Ū. P. LR Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p. teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai‘‘ 1 priedo 2 lentelės 12 punktą iki 1,80 m aukščio tvora, o pagal tos pačios lentelės 17.3 punktą ir sklypo ar teritorijos tvarkymo bei puošybos statiniai (šiuo atveju - lauko pavėsinė su židiniu) iki 5 m aukščio yra priskiriami I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Pagal Reglamento Bendrų pastabų 1 ir 2 lentelės 1 punktą grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiam statytojui nuosavybės teise, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai: yra reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Be to, Reglamento 12.4.2 p. nustatyta, kad II grupės nesudėtingiems statiniams, išskyrus statinius, statomus kultūros paveldo objekto teritorijoje (Reglamento 12.1 p.) ir saugomoje teritorijoje (Reglamento 12.2 p.), rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus. Reglamento 12.4.3 p. nurodyta, jog šių nesudėtingų statinių statybai nereikalingas statybos leidimas, o vietoj jo reikalingas raštiškas valstybės tarnautojo, paminėto 12.4.2 p., pritarimas. Atsakovė L. K., statydama valstybinėje žemėje tvorą ir lauko pavėsinę, neturėjo ir neturi nei supaprastinto statinio projekto, nei savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo pritarimo, nei žemės sklypo savininko sutikimo. Be to, žemės sklypas, ant kurio pastatyti šie statiniai, nėra suformuotas, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl jame apskritai negalėjo būti įgyvendintos jokios statytojo teisės. 2010-09-22 L. K. buvo surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-100922-00095 bei pareikalauta pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau atsakovė įpareigojimo neįvykdė, todėl ieškovas prašė įpareigoti atsakovę L. K. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti valstybinėje žemėje, esančioje ( duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytus: 1,60 m aukščio ir 318,17 m ilgio ažūrinę tvorą su betoniniais stulpais; lauko pavėsinę su židiniu (pavėsinė yra 2,50 m aukščio (iki stogo kraigo aukščiausio taško); stogas šlaitinis, medinės konstrukcijos; dvi pavėsinės sienutės (matmenys: ilgis 3.4 m ir 3,0 m; aukštis 0,40+0.80 m) akmenų mūro, kitos dvi sienutės (matmenys: ilgis 4,10 m ir 4,60 m; aukštis 0,80 m) medžio lentų; židinys plytų mūro), o atsakovei šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu neįvykdžius - suteikti teisę ieškovui nugriauti savavališkai pastatytus statinius, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.

Atsakovė L. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad prašoma nugriauti tvora pastatyta apie 1991 m., o lauko pavėsinė – apie 2000 m. ilgą laiką atsakovės faktiškai naudojamoje žemėje, kurią ji nuosekliai siekė ir siekia išpirkti iš valstybės, tačiau dėl neteisėtų tuometinės Vilniaus apskrities viršininko administracijos bei dabartinės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir kitų institucijos veiksmų, jai iki šiol nėra leista išpirkti valstybinės žemės sklypą. Atsakovė pažymėjo, kad dar pagal 1989-10-12 sutartį su Sudervės kolūkiu jai buvo suteiktas 15 ha ploto žemės sklypas ( duomenys neskelbtini), neterminuotam naudojimuisi gyvenamojo namo statybai, jame atsakovė pasistatė gyvenamąjį namą ir kitus statinius, kurie jai priklauso nuosavybės teise. Faktiškai atsakovės naudojamą žemės sklypą, kuris dar apie 1991 m. buvo aptvertas tvora, sudaro kiemas, daržas, sodas, jame pastatyta pavėsinė su lauko židiniu, nuo gyvenamojo namo iki pavėsinės yra plytelėmis išklotas takelis bei įrengtas lauko apšvietimas. Atsakovė nurodė, kad 1999-11-11 kreipėsi į Sudervės seniūnijos Žemėtvarkos skyrių, prašydama išsipirkti likusią faktiškai naudojamą žemės sklypo dalį, iš Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriaus 2000-03-27 gavo išvadą, kurioje prašoma padengti naudojamą žemės sklypą ( duomenys neskelbtini), VAVA Vilniaus rajono ir žemėtvarkos skyrius 2000-10-18 rašte Nr. 1091 nurodoma, kad Sudervės kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte atsakovei yra suprojektuotas 0,63 ha žemės sklypas Sudervės kaime, iš šio ploto 0,25 ha buvo skirta individualiai statybai LR Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-07-28 potvarkiu Nr. 987 p., o 0,38 ha žemės sklypas suprojektuotas, šiuo sklypu atsakovė naudojasi pagal pateiktą 2000-03-27 išvadą. Parengtas ir 2000-09-19 svarstytas Sudervės kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas 2000-09-22. Tokiu būdu atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad jai bus parduotas visas faktiškai naudojamas 5517 kv.m. ploto sklypas. 2003-04-28 atsakovė kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, prašydama patikslinti jos namų valdos sklypo pietinę ribą, kuri nesikeitė nuo 1989 metų patvirtintame Sudervės gyvenvietės plane, tokia pati riba buvo pažymėta ir 1989-10-03 sklypo nužymėjimo akte bei sklypo plane ir neatitiko Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymą Nr. 3229-41, tačiau Vilniaus apskrities viršininkas 2003-10-06 įsakymu Nr. 4943-41 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009-09-22 įsakymo Nr. 3229-41 patvirtinto Vilniaus rajono Sudervės seniūnijos Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ Vilniaus rajone atsakovei suprojektuotus ir patvirtintus žemės sklypus Nr. 835-1, 835-2 apskritai paėmė į laisvą valstybinį žemės fondą, o vėliau sklypas buvo suprojektuotas trečiajam asmeniui Z. M.. 2005-04-27 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius antrą kartą suprojektavo 0,63 ha žemės sklypą, atsakovė su šiuo projektu sutiko, pasirašė ir pagrįstai tikėjosi faktiškai naudojamo sklypo įteisinimo, tačiau VAVA 2009-06-04 raštu Nr. S22-439 pripažindama, kad atsakovė yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. G. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis rėžiniame Ožkinių kaime turėtą žemę, panaikino 2000-03-27 išvadą ir visus priimtus Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimus dėl faktiškai naudojamo žemės sklypo suprojektavimo bei skyrimo.

Atsakovė pažymėjo, kad jos faktiškai naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos Sudervės gyvenvietės išplanavimo projekte pažymėtos ir nustatytos atsakovei nebuvo, tvorą atsakovė statė, nežinodama tikslių jai suteikto žemės sklypo ribų, tiesiog pagal faktinę jos ir kaimyninių sklypų ribą. Vėliau UAB „Matininkai" nustatė, kad atsakovės faktiškai naudojamo žemės sklypo plotas sudaro 5517 kv.m. Nors 2008-05-27 ieškovė kreipėsi į VAVA dėl 1999-11-11 prašymo išsipirkti faktiškai naudojamo atskiros sodybos (namų valdos) 3017 kv.m. žemės sklypo dalį, tačiau 2008-07-21 sprendimu Nr. 20-552-436131 jai buvo atsakyta, kad formuoti atsakovei didesnį nei 0,25 ha ploto namų valdos žemės sklypą teisinio pagrindo nėra. Esant tokiems kardinaliai prieštaringiems valstybės institucijų veiksmams ir jų raštuose nurodytiems atsakymams, 2008-06-18 atsakovė kreipėsi į VAVA, prašė perprojektuoti jai žemės sklypą pagal minėtą 2000-03-27 išvadą ir gražinti jį atsakovei, tačiau VAVA 2008-07-21 sprendimu Nr. 20-552-436131 prašymas buvo atmestas. Dėl valstybės institucijų veiksmų teisėtumo buvo bylinėjamasi administraciniuose teismuose. Atsakovė pabrėžė, kad nuo 2000 metų apie 10 metų projektuojant ir tvirtinant žemės sklypų projektus, o po to juos keičiant ir naikinant, buvo akivaizdžiai pažeisti atsakovės teisėti lūkesčiai, teisingumo, sąžiningumo ir kiti pamatiniai principai.

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad L.K. V. Įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-07-28 potvarkiu Nr. 987 p. buvo suteiktas 0,25 ha žemės sklypas Sudervės kaime, Vilniaus rajone, kurio ribos buvo pažymėtos Sudervės gyvenvietės detalaus išplanavimo 1992-09-24 projek­te, taip pat Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3229-41 patvirtinto Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos pro­jekto planinėje medžiagoje. Pagal Sudervės kadastro vietovės projekto auto­riaus UAB „Minorantė‘‘ paaiškinimą ir Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištrauką M 1:2000, L. K. suteikto ir Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3229-41 patvirtinto Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planinėje medžiagoje žemės sklypo numeris yra 835, tuo tarpu žemės sklypas, esantis šalia L. K. suprojektuotos namų valdos, 2003-10-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-4650-14 buvo priskirtas laisvam žemės fondui. Iš Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukos matyti, kad šalia žemės sklypo Nr. 835 yra suprojektuotas žemės sklypas Nr. 1375-2 piliečiui Z. M. (0,69 ha ploto), kuris patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2008-04-18 įsakymu Nr.2.3-4583-(41). Lyginant L. K. pateiktą 5517 kv.m. naudojamo žemės sklypo schemą ir Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištrauką M 1:2000, darytina prielaida, kad naudojamo žemės sklypo schemoje pažymėtas sodas, daržas, medžiai, pa­vėsinė ir dalis tvoros nepatenka į L. K. suteiktą 0,25 ha namų valdos žemės sklypą, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis prie L. K. priklausančių statinių nėra sudaryta. Tokiu būdu atsakovė valstybinėje žemės savavališkai pastatė atitinkamus statinius – tvorą ir pavėsinę, neturėdama tam būtinų statybą leidžiančių dokumentų, jos statyba laikytina neteisėta, o statybos padariniai šalintini.

Tretysis asmuo Z. M. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, kadangi atsakovė pažeidė įstatymų reikalavimus, savavališkai valstybinėje žemėje, kuri šiuo metu suprojektuota Z. M., pastatė naujus statinius, jokių nei nuosavybės, nei kitų teisių į teritoriją, kurioje pastatyta tvora bei pavėsinė, neturi ir niekuomet neturėjo, tuo tarpu jos ketinimai įsigyti šią žemę iš valstybės nesudaro pagrindo vertinti statybą kaip teisėtą, juo labiau, kad atsakovės skundai dėl šios žemės išpirkimo buvo atmesti administracinių teismų, o kitos atsakovės nurodomos aplinkybės išeina už ieškinio ribų. Pažymėjo, kad atsakovei buvo daug kartų siūlomi, projektuojami atitinkami žemės sklypai, įskaitant į ginčo žemę, kurioje pastatyti statiniai, tačiau pati atsakovė nesutiko su siūlymais, žemė buvo įtraukta į laisvos žemės fondą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, dar 1992-07-28 Vyriausybės Įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkiu Nr. 987 atsakovei L. K. buvo suteiktas 0,25 ha žemės sklypas Sudervės k. Vilniaus r. individualaus namo statybai. Šio sklypo ribos buvo pažymėtos Sudervės gyvenvietės detalaus išplanavimo 1992-09-24 projek­te, o vėliau ir Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3229-41 patvirtintame Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos pro­jekte, nurodant sklypo numerį 835. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-04-26 rašte Nr. SR-2541-(8.12) nurodyta ir atsakovė patvirtino, kad minėtu Vyriausybės Įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-07-28 potvarkiu Nr. 987 jai buvo leista pirkti Sudervės gyvenvietės išplanavimo projekte pažymėtą 0,25 ha žemės sklypą, už kurį ji 1992 m. sumokėjo įmokas, po jai priklausančiais statiniais, esančiais Lauko g. 11, Sudervės k. Vilniaus r. buvo suprojektuotas 0,25 ha namų valdos žemės sklypas, atsakovė už suprojektuotą sklypą žiniaraštyje pasirašė, jai suteiktas sklypas buvo įtrauktas į Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3229-41 patvirtintą Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Kaip paaiškino atsakovė L. K., parodė liudytoja I. M., ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovė jai suteiktame naudotis žemės sklype pastatė bei įregistravo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, garažą, ūkinį pastatą, šiltnamį ir kiemo statinius (unikalūs Nr.: 4199-7025-1010; 4199-7025-1021; 4199-7025-1032; 4199-7025-1043; 4199-7025-1054) (b.l. 24-27), tačiau visą laiką faktiškai naudojosi ir iki šiol naudojasi didesniu, nei jai buvo suteiktas, valstybinės žemės plotu, apie 1990-1991 metus aptvėrė faktiškai naudotą žemę, kurios plotas (kaip parodė vėlesni matavimai) sudarė 5517 kv.m., tvora, žemė buvo apsodinta medžiais, spygliuočiais, lapuočiais, krūmais ir kitais augalais, o apie 2000 metus šiame vientisa tvora aptvertame žemės plote atsakovė pastatė lauko pavėsinę su židiniu. Šias pačios atsakovės pripažintas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010-03-03 Faktinių duomenų patikrinimo akte konstatuojama, kad L. K. naudojamas žemės sklypas, esantis Sudervės k. Vilniaus r., yra aptvertas apie 1,60 m. aukščio ažūrine tvora su betoniniais stulpais, be gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo, šiltnamio, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kaip L. K. nuosavybė, aptvertame žemės sklype pastatyta ir lauko pavėsinė su židiniu, į kurią atvesta elektra, šis statinys nėra registruotas (b.l. 9-10). Šias aplinkybes taip pat patvirtina prie akto esanti žemės sklypo ir jame esančių statinių schema, nuotraukos (b.l. 11-14). Iš byloje esančios atsakovės naudojamo žemės sklypo schemos, antstolės B.Palavinskienės 2008-05-20 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 171/08/13 taip pat matyti, kad atsakovė L. K. be jai suprojektuoto 0,25 ha namų valdos žemės sklypo papildomai naudojasi 0,3017 ha žemės plotu, vientisa tvora aptvertame žemės sklype stovi pastatytas gyvenamasis namas, garažas, ūkinis pastatas, šiltnamis ir kiti kiemo įrengimai, šis vientisa tvora aptvertas sklypas yra gyvenamojo namo ir kitų statinių savininkės L. K. faktiškai naudojamas, apsodintas vaismedžiais, spygliuočiais ir lapuočiais, kitais augalais, ant sklypo yra pastatyta pavėsinė su lauko židiniu, nuo gyvenamojo namo iki pavėsinės yra plytelėmis išklotas takelis bei įrengtas lauko apšvietimas (b.l. 158).

Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo įpareigoti atsakovę nugriauti jos pastatytus statinius – tvorą bei lauko pavėsinę su židiniu, kadangi statiniai pastatyti savavališkai valstybinėje žemėje, kuria naudotis atsakovė apskritai neturi teisių, tokio pobūdžio statybai nebuvo gautas valstybinės žemės valdytojo sutikimas, taip pat pastatai pastatyti nesant statybą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose numatytų tokio pobūdžio statinių statybą leidžiančių dokumentų – supaprastinto statinio projekto bei atitinkamo savivaldybės tarnautojo pritarimo tokiam supaprastinam statinio projektui. Ieškovo reikalavimas grindžiamas 2010-09-22 surašyto Savavališkos statybos akte Nr. SSA-100-100922-00095 nustatytų įpareigojimų nevykdymu. Šiame akte konstatuota, kad tvora ir lauko pavėsinė su židiniu, esantys Vilniaus r. Sudervė, Lauko g. 11, pastatyti savavališkai, nesant supaprastinto statinio projekto su įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais, kaip to reikalauja STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.2 ir 12.4.3 p., taip pat šio reglamento Bendrų pastabų 1 ir 2 lentelės 1 p., bei iš statytojos L. K. reikalaujama nevykdyti jokių statinio statybos darbų, išskyrus darbus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu, nurodytus reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius (b.l. 21-23).

LR Žemės įstatymo 5 str. 1 d. 8 p. numato, kad Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklauso kita įstatymų nustatytais pagrindais savivaldybių ir privačion nuosavybėn neįgyta žemė. Kadangi visa žemė, kuria naudojasi atsakovė L. K. bei ant kurios pastatyti tiek jai nuosavybės teise priklausantys statiniai, tiek tvora bei lauko pavėsinė, įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka nebuvo perleista ne savivaldybių nuosavybėn, nei įgytą privačių asmenų (įskaitant atsakovę), ji laikytina valstybine žeme, nepaisant to, kad šiuo atveju žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas, kaip atskiras savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, t.y. neturi unikalaus numerio ir kitų identifikacinių duomenų. Bylos medžiaga rodo, kad ieškovo prašomi nugriauti statiniai – tvora bei lauko pavėsinė su židiniu - yra atsakovės L. K. pastatyti laisvam žemės fondui priskirtame valstybinės žemės plote, t.y. žemėje, nepriklausančioje privačios nuosavybės teise nei atsakovei L. K., nei jokiam kitam asmeniui. Nei atsakovė L. K., nei jokie kiti asmenys neturi jokių teisių, leidžiančių naudotis šiuo žemės plotu, t.y. žemė (0,3017 ha), kuria faktiškai naudojasi atsakovė ir kurioje pastatyta dalis tvoros bei lauko pavėsinė su židiniu, nėra atsakovei nei išnuomota, nei suteikta naudotis panaudos ar kitais pagrindais (pvz., individualaus gyvenamojo namo statybai, kaip tai buvo padaryta 0,25 ha žemės ploto atveju, kuriame pastatyti atsakovės gyvenamasis namas ir kiti statiniai). Kaip konstatuota galutinėje ir neskundžiamoje Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2011-05-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-2150/2011, kurioje atsakovė skundė tuometinės Vilniaus apskrities viršininko administracijos priimtus sprendimus bei veiksmus ir pan., suformuoti ir parduoti atsakovei šį jos papildomai naudojamą valstybinės žemės plotą teisinio pagrindo nėra. Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovė L. K. dalį tvoros bei lauko pavėsinę su židiniu pastatė valstybinės žemės plote, į kurį jokių teisių neturėjo ir nebeturi, ir byloje nėra jokių duomenų, kad šis valstybinės žemės plotas būtų suteiktas atsakovei naudotis vienokiu ar kitokiu teisiniu pagrindu.

Kaip jau buvo minėta, Vyriausybės įgaliotinio 1992-07-28 potvarkiu Nr. 987p Sudervės k., Vilniaus r. L. K. buvo suteiktas 0,25 ha namų valdos žemės sklypas, kurio ribos buvo pažymėtos Sudervės gyvenvietės išplanavimo projekte, taip pat Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3229-41 patvirtiname Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, nurodant sklypo numerį 835, ir kuriame yra pastatyti atsakovei nuosavybės teise priklausantys gyvenamasis namas bei kiti statiniai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 0,69 ha žemės plotas, esantis šalia L. K. suprojektuoto 0,25 ha namų valdos žemės sklypo, kuris aukščiau minėtame žemėtvarkos projekte pažymėtas Nr. 1375-2, Vilniaus apskrities viršininko 2003-10-06 įsakymu Nr. 2.3-4650-14 buvo priskirtas laisvam žemės fondui (b.l. 96-97), o Vilniaus apskrities viršininko 2008-04-18 įsakymu Nr. 2.3-4583-(41) buvo suprojektuotas trečiajam asmeniui Z. M., patvirtinus UAB „Minorantė“ parengtą Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Sudervės seniūnijos Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (b.l. 16-18, 86-95). Iš Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-04-26 rašto Nr. SR-2541-(8.12), Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-08-02 rašto Nr. NRS(48)-141-(.12), UAB „Minorantė“, atlikusios Z. M. suprojektuoto žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2010-06-22 rašto ir jo priedų (b.l. 19-20), korporacijos „Matininkai“ parengtos 2008-05-26 žemės sklypo schemos, L. K. pateiktos naudojamo 5517 kv.m. ploto žemės sklypo schemos matyti, kad atsakovės L. K. faktiškai naudojamo 5517 kv.m. ploto žemės sklype pažymėtas sodas, daržas, medžiai, lauko pavėsinė su židiniu ir atitinkama tvoros dalis nepatenka į L. K. suteiktą 0,25 ha namų valdos žemės sklypą (b.l. 34). Duodama paaiškinimus tiek teismo posėdžio metu, tiek ieškovo atstovams 2010-03-03 Faktinių duomenų patikrinimo metu, atsakovė L. K. nurodė, kad žemės sklypą aptvėrė tvora, nežinodama tikslių žemės sklypo ribų ir aptverto žemės ploto, t.y. pagal faktinį žemės naudojimą, taip pat ir statydama lauko pavėsinę, atsakovė nežinojo, ar ji statoma jai dar 1992 m. potvarkiu suteiktame 0,25 ha plote. Tokiu būdu atsakovė pati pripažino, kad statydama tvorą nežinojo, ar ja tveria ir teritoriją, kuri jai nebuvo suteikta individualaus namo statybai ir į kurią jokių teisių neturi.

Kita vertus, tai nepaneigia fakto, kad tokias aplinkybes atsakovė galėjo ir turėjo žinoti, t.y. suvokti, kad galimai tveria ir statybos darbus vykdo valstybinės žemės plote, į kurį jokių teisių neturėjo ir iki šiol neturi, juo labiau, neturėdama tam žemės savininko, šiuo atveju – valstybinės žemės valdytojo (patikėtinio) sutikimo, net neinformuodama apie tai kompetentingų tokio pobūdžio klausimus spręsti institucijų, negavusi jų pritarimo bei neturėdama jokių statybą leidžiančių dokumentų, tokiu būdu prisiimdama neteisėtos ir savavališkos statybos neigiamų padarinių kilimo riziką. Kaip jau buvo minėta, atsakovė teismo posėdžio metu iš esmės pripažino faktą, kad tiek prašomą nugriauti tvorą, tiek lauko pavėsinę su židiniu statė ji, sklypas buvo tveriamas tvora dar apie 1990-1991 m., iš esmės pačiai atsakovei nežinant, kokiu žemės sklypo plotu ir kokios konfigūracijos jai gali būti leista naudotis, kaip paaiškino pati atsakovė teismo posėdžio metu – „iš akies“, taip pat pripažino, kad statydama minėtus statinius neturėjo jokių statybą leidžiančių dokumentų, nesikreipė dėl jų ar sklypo savininko sutikimo gavimo, net nesidomėjo, kokie reikalavimai yra keliami norint statyti valstybinėje žemėje tokio pobūdžio statinius, t.y. kokie reikalavimai keliami statybos teisėtumui.

LR Statybos įstatymo 3 str. 2 d. numato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. LR Statybos įstatymo 2 d. 71 p. ir 23 str. 1 d. numato, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 92 p. statybą leidžiantis dokumentas – tai leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą. Šio įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. numato, kad net tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, turi būti šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184, 1 priedo 2 lentelės 12 p. numato, kad iki 1,80 m aukščio tvora, o pagal 1 priedo 2 lentelės 17.3 p. sklypo ar teritorijos tvarkymo bei puošybos statiniai (nagrinėjamu atveju – pavėsinė su židiniu) iki 5 m aukščio yra priskiriami I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, kuriems pagal STR Bendrųjų pastabų 1 ir 2 lentelės 1 punktą, jeigu jie statomi žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai, t.y. būtinas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo), šiuo atveju – valstybinę žemę patikėjimo teise valdančios Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (LR Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.) raštiškas sutikimas. Be to, STR 12.4.2 p. numato, kad II grupės nesudėtingiems statiniams, išskyrus statinius, statomus kultūros paveldo objekto teritorijoje ir saugomoje teritorijoje, rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus. Pagal STR 12.4.3 p. tokių nesudėtingų statinių statybai nereikalingas statybos leidimas, tačiau reikalingas raštiškas minėto valstybės tarnautojo, įvertinusio supaprastintą statinio projektą, pritarimas.

Paminėtos savavališkos statybos akto surašymo metu galiojančios teisės normos šiuo atveju pateiktinos ir taikytinos, atsižvelgiant į statybų neteisėtumo tęstinį pobūdį ir formuojamą teismų praktiką, pagal kurią aiškinant, kad turi būti taikomos įstatymų, galiojusių savavališko (neteisėtos) statybos pradžios momentu, nuostatos, įstatymai taptų neveikiantys, nes savavališkos (neteisėtos) statybos pradžios momento konstatavimas būtų apsunkintas, nepaisant to, kad LR Statybos įstatyme nustatytos statybos valstybinę priežiūrą vykdančių pareigūnų atitinkamos punkcijos, taip pat prieštarautų įstatymų leidėjo tikslams dėl savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo bei statybų proceso ir statinių kokybės kontrolės užtikrinimo (LAT CBS teisėjų kolegijos 2008-10-21 nutartis c.b. VšĮ „Naujasis centras“ v Kauno apskrities viršininko administracija, Nr. 3K-3-492/2008). Kita vertus, pažymėtina, kad ir atsakovės tvoros pastatymo metu galiojęs LR Vyriausybės 1991-07-12 nutarimas Nr. 278 „Dėl individualios statybos“ (V.Ž. 1991, Nr. 23-621) numatė, kad gyvenamasis namas, jo priklausiniai galėjo būti statomi pagal miesto (rajono) vyriausiojo architekto patvirtintus projektus. Miesto (rajono) vyriausiasis architektas, atsižvelgdamas į vietos urbanistinę situaciją, nurodo projektuojamų pastatų aukštingumą ir architektūrinę išvaizdą, o tvirtindamas projektą, tikrina jame numatytuosius techninius sprendimus (14 p.). Šio nutarimo 16 p. numatė, kad statytojas gali pradėti statybą, turėdamas miesto (rajono) vyriausiojo architekto patvirtintą projektą ir valstybinėje notarinėje kontoroje patvirtintą žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartį (pavyzdys pridedamas), kuri įsigalioja po metų, jei per tą laiką paklojami namo pamatai. Jį pakeitęs LR Vyriausybės 1992-05-25 nutarimas Nr. 384 „Dėl individualių gyvenamųjų namų statybos“, galiojęs iš esmės iki 2002-06-07, t.y. ir lauko pavėsinės su židiniu statybų metu, taip pat numatė, kad sklypo savininkas gali pradėti statyti individualų gyvenamąjį namą, jo priklausinius, turėdamas įregistruotą miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartį arba žemės nuosavybės aktą, miesto (rajono) vyriausiojo architekto patvirtintą projektą ir įregistravęs statybą valstybinės priežiūros tarnyboje (1.5 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė L. K. žemės sklypą, kuriame pastatė tvorą bei lauko pavėsinę su židiniu, nevaldė ir nenaudojo nuosavybės teise arba kitu įstatymų nustatytu pagrindu, statybą atliko neinformuodama apie tai žemės sklypo savininko ir neturėdama jo sutikimo (šiuo atveju – kompetentingo valstybę, kaip žemės savininkę, atstovaujančių institucijų sutikimo), taip pat neturėdama aukščiau nurodytų privalomų tiek statybos darbų pradžios metu, tiek šiuo metu statybą leidžiančių dokumentų, darytina išvada, kad ji negalėjo įgyvendinti statytojo teisių, todėl jos statyba laikytina savavališka ir neteisėta.

Pagrindinis ir iš esmės vienintelis atsakovės akcentuotas nesutikimo su ieškiniu argumentas – aplinkybė, kad atsakovė ilgą laiką faktiškai naudojasi 5517 kv.m. ploto žemės sklypu, siekė ir tebesiekia nuosavybės teisių į valstybinės žemės plotą, kuriame pastatyti prašomi nugriauti statiniai, įgijimo, t.y. žemės sklypo išpirkimo iš valstybės, o valstybės institucijos privalo jai parduoti šį žemės plotą, nepagrįstai atsisakydami tai padaryti, pažeidžia teisėtus atsakovės lūkesčius – teismo atmestinas, kaip nepagrįstas. Teismas pažymi, kad net ir ilgalaikis faktinis naudojimasis valstybei ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančia žeme, ir net teisės tą žemę išpirkti, atkurti į ją nuosavybės teises ar kitokiu būdu ją įsigyti nuosavybėn turėjimas, patys nepašalina pareigos laikytis statybą tokioje žemėje reglamentuojančių imperatyvių teisės normų bei savaime nepašalina statybų neteisėtumo.

Atsakovės teismui pateikti rašytiniai įrodymai iš tikrųjų patvirtina, kad iš esmės nuo 1989 m. atsakovė siekė nuosavybės teisių į valstybei priklausančią žemę, kurioje jai buvo leista pastatyti, o vėliau ir pastatyti gyvenamasis namas ir kiti statiniai, bei prie šių statinių esančią žemę, kuria atsakovė ilgą laiką faktiškai naudojosi ir kaip nurodo, iki šiol naudojasi, įgijimo: tuo tikslu buvo rengiami įvairūs projektai, atsakovė reiškė prašymus Vilniaus apskrities viršininko administracijai bei kitoms institucijoms, dėl to buvo priimami atitinkami institucijų sprendimai, siunčiami atsakovei raštai ir pan. (b.l. 140-153, 160-165). Kita vertus, visos šios aplinkybės išeina už nagrinėjamo ieškinio ribų, todėl teismas jų nevertina ir nepasisako (juo labiau, šios aplinkybės buvo tirtos administracinėje byloje). Šios aplinkybės nepakeičia fakto, kad tiek tvoros ir lauko pavėsinės statybos metu, tiek šiuo metu, žemė, ant kurios yra atsakovės L. K. pastatyti statiniai nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei (atsakovė į šią žemę neturi nei nuosavybės, nei nuomos, nei panaudos, nei jokių kitų daiktinių ar prievolinių teisių), o tai savo ruožtu reikalauja laikytis atitinkamų įstatymuose bei poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, siekiant statyti atitinkamus statinius valstybei priklausančioje žemėje. Pažymėtina, kad administraciniuose teismuose nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. 1-518-815/2010, kurioje be kitų reikalavimų, L. K., skųsdama Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir kitų institucijų veiksmus bei sprendimus, prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą parduoti L. K. faktiškai naudojamo atskiros sodybos (namų valdos) 3017 kv.m. žemės sklypo dalį ( duomenys neskelbtini), ir sudaryti su pareiškėja šio sklypo prikimo – pardavimo sutartį, pripažįstant, kad institucijos netinkamai vykdė savo pareigas ir vilkino atkurti jai nuosavybės teises, suprojektuoti sklypą prie namų valdos esančiame laisvame žemės fonde ir pan., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-09-23 sprendimu atsakovės skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, o kitoje dalyje - nutrauktas (b.l. 35-60). Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2011-05-12 nutartimi pareiškėjos skundas dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo iš esmės buvo atmestas, teismo sprendimas buvo pakeistas tik dalyje dėl skundo nutraukimo, t.y. pripažįstant, kad visas pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (b.l. 185-191). Šioje galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje be kita ko, buvo konstatuota, kad L. K. reikalavimas pripažinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsisakymą parduoti jos faktiškai naudojamo atskiros sodybos (namų valdos) 3017 kv.m. žemės sklypo dalį adresu Lauko g. 11, Sudervės k. Vilniaus r., atmestinas, nes pareiškėja nepateikė duomenų, pagrindžiančių jos nurodomos žemės sklypo dalies valdymo teisėtumą, todėl teisinio pagrindo reikalauti jai parduoti šį žemės sklypą nėra. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu atsakovės skundai būtų patenkinti, būtų pripažintas siekiamo įgyti žemės valdymo teisėtumas bei leista įsigyti iš valstybės jos valdomą žemės sklypą, tai nepaneigtų ir nepanaikintų būtinumo ir pareigos laikytis statybą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, o tuo pačiu nepašalina neigiamų tokių reikalavimų nesilaikymo padarinių. Administracinių teismų gi atsisakymas patenkinti L. K. reikalavimus bei pripažinimas, jog jos siekiamo įgyti žemės sklypo valdymas yra neteisėtas, teisinio pagrindo atsakovei įgyti šį žemės sklypą iš valstybės nėra, o taip pat ir ta aplinkybė, kad šiuo metu atsakovės valdomas žemės plotas patenka į trečiajam asmeniui Z. M. suformuoto ir numatomo parduoti žemės sklypą, tik patvirtina atsakovės šiame žemės plote atliktų ir neįteisintų statybų neteisėtumą ir savavališkumą.

LR CK 4.103 str. 1 d. numato, kad jeigu statinys (ar jo dalis) pastatas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (ar jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama; koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai; 3 d. numato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. LR Statybos įstatymo 35 str. 1 d. 5 p., 7 p. numato kad pastatytas ar nebaigtas statyti statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, kai statinys pastatytas ar statomas savavališkai, teismo sprendimu per teismo sprendime nustatytą terminą. Tai reiškia, kad jeigu statinys statomas ar pastatytas savavališkai, toks statinys turi būti nugriaunamas nepaliekant galimybės įteisinti savavališką statybą. Tokios sankcijos, taikomos esant neteisėtai statybai, tikslas yra užkirsti kelią savavališkoms statyboms bei kitiems pažeidimams statybos srityje, užtikrinti statybos proceso ir statinių kokybės kontrolę. Savavališkos statytos padarinių šalinimo efektyvumo užtikrinimas pagal galiojančias teisės normas yra viešas interesas. Atsižvelgiant į galiojančias savavališkos statybos padarinių pašalinimą reglamentuojančias teisės normas, į byloje nustatytą atsakovės atlikto statybos neteisėtumo ir savavališkumo faktus, į tai, kad jokia kita sankcija šiuo atveju negali būti taikoma, ypač turint omenyje tą aplinkybę, kad nei ieškovas, nei Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM nepritarė tokioms statyboms ir nematė galimybės net ją įteisinti (byloje nėra duomenų, kad atsakovė, galiojant ankstesnėms įstatymų dėl savavališkos statybos pasekmių šalinimo redakcijoms, ar dabar jau negaliojantiems įstatymams, būtų ėmusis teisės aktų nustatytų priemonių dėl savavališkos statybos įteisinimo, kilusios problemos išsprendimo ir pan.), o taip pat ir tai, kad atitinkamą žemės plotą numatyta parduoti trečiajam asmeniui Z. M., atsakovė L. K. įpareigotina pašalinti savavališkos statybos objektus, t.y. nugriauti savavališkai pastatytus statinius. Taikydamas šią sankciją teismas vadovaujasi ir vienu pagrindinių teisės principų, jog iš neteisės teisė neatsiranda, taip pat atsižvelgia į atsakovės padaryto pažeidimo pobūdį, aplinkybes, ginamos teisės svarbą, pagaliau – į tai, kad, kaip jau buvo minėta, žemės sklypas, kuriame yra atsakovės pastatyti statiniai, suformuotas ir numatytas perleisti trečiajam asmeniui, kuris nurodė, jog tokių statinių buvimas šiame sklype pažeistų jo teises ir teisėtus interesus. Ieškovo prašomas nustatyti terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti šiuo atveju laikytinas protingu ir optimaliu, ypač turint omenyje aplinkybę, kad ieškovo savavališkos statybos aktas ir teisėtas ieškovo reikalavimas dėl tokios statybos padarinių pašalinimo buvo surašytas dar 2010-09-22. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju atsakovė įpareigotina pašalinti visą tvorą, kadangi ji visa buvo pastatyta valstybinės žemės plote, neturint jos savininko pritarimo, nesilaikant aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų, sudaro vientisą objektą.

LR CPK 273 str. 1 d. numato, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikamas išlaidas. Atsižvelgiant į šias nuostatas, ieškovo reikalavimas suteikti teisę jam pačiam nugriauti atsakovės savavališkai pastatytus statinius, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės tuo atveju, jeigu atsakovė neįvykdytų teismo nustatyto įpareigojimo per nustatytą terminą, tenkintinas, kaip pagrįstas, atitinkantis protingumo reikalavimus bei būtinumą užtikrinti operatyvų savavališkos statybos padarinių pašalinimą vienokiu ar kitokiu būdu.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės L. K. į valstybės biudžetą priteistinos 25 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, o taip pat 134 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, viso – 159 Lt bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 80 str. 1 d. 2 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185, 259, 263-270 str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovę L. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. ( duomenys neskelbtini) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti valstybinėje žemėje, esančioje ( duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytus: 1,60 m aukščio ir 318,17 m ilgio ažūrinę tvorą su betoniniais stulpais bei lauko pavėsinę su židiniu (pavėsinė yra 2,50 m aukščio (iki stogo kraigo aukščiausio taško); stogas šlaitinis, medinės konstrukcijos; dvi pavėsinės sienutės (matmenys: ilgis 3,4 m ir 3,0 m; aukštis 0,40+0,80 m) akmenų mūro, kitos dvi sienutės (matmenys: ilgis 4,10 m ir 4,60 m; aukštis 0,80 m) medžio lentų; židinys plytų mūro), o atsakovei šio įpareigojimo nustatytu terminu neįvykdžius - suteikti teisę ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti šiuos savavališkai pastatytus statinius, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.

Priteisti iš atsakovės L. K. 159 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Renata Volodko