Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, dar 1992-07-28 Vyriausybės Įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkiu Nr. 987 atsakovei L. K. buvo suteiktas 0,25 ha žemės sklypas Sudervės k. Vilniaus r. individualaus namo statybai. Šio sklypo ribos buvo pažymėtos Sudervės gyvenvietės detalaus išplanavimo 1992-09-24 projek­te, o vėliau ir Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3229-41 patvirtintame Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos pro­jekte, nurodant sklypo numerį 835. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-04-26 rašte Nr. SR-2541-(8.12) nurodyta ir atsakovė patvirtino, kad minėtu Vyriausybės Įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-07-28 potvarkiu Nr. 987 jai buvo leista pirkti Sudervės gyvenvietės išplanavimo projekte pažymėtą 0,25 ha žemės sklypą, už kurį ji 1992 m. sumokėjo įmokas, po jai priklausančiais statiniais, esančiais Lauko g. 11, Sudervės k. Vilniaus r. buvo suprojektuotas 0,25 ha namų valdos žemės sklypas, atsakovė už suprojektuotą sklypą žiniaraštyje pasirašė, jai suteiktas sklypas buvo įtrauktas į Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3229-41 patvirtintą Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Kaip paaiškino atsakovė L. K., parodė liudytoja I. M., ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovė jai suteiktame naudotis žemės sklype pastatė bei įregistravo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, garažą, ūkinį pastatą, šiltnamį ir kiemo statinius (unikalūs Nr.: 4199-7025-1010; 4199-7025-1021; 4199-7025-1032; 4199-7025-1043; 4199-7025-1054) (b.l. 24-27), tačiau visą laiką faktiškai naudojosi ir iki šiol naudojasi didesniu, nei jai buvo suteiktas, valstybinės žemės plotu, apie 1990-1991 metus aptvėrė faktiškai naudotą žemę, kurios plotas (kaip parodė vėlesni matavimai) sudarė 5517 kv.m., tvora, žemė buvo apsodinta medžiais, spygliuočiais, lapuočiais, krūmais ir kitais augalais, o apie 2000 metus šiame vientisa tvora aptvertame žemės plote atsakovė pastatė lauko pavėsinę su židiniu. Šias pačios atsakovės pripažintas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010-03-03 Faktinių duomenų patikrinimo akte konstatuojama, kad L. K. naudojamas žemės sklypas, esantis Sudervės k. Vilniaus r., yra aptvertas apie 1,60 m. aukščio ažūrine tvora su betoniniais stulpais, be gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo, šiltnamio, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kaip L. K. nuosavybė, aptvertame žemės sklype pastatyta ir lauko pavėsinė su židiniu, į kurią atvesta elektra, šis statinys nėra registruotas (b.l. 9-10). Šias aplinkybes taip pat patvirtina prie akto esanti žemės sklypo ir jame esančių statinių schema, nuotraukos (b.l. 11-14). Iš byloje esančios atsakovės naudojamo žemės sklypo schemos, antstolės B.Palavinskienės 2008-05-20 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 171/08/13 taip pat matyti, kad atsakovė L. K. be jai suprojektuoto 0,25 ha namų valdos žemės sklypo papildomai naudojasi 0,3017 ha žemės plotu, vientisa tvora aptvertame žemės sklype stovi pastatytas gyvenamasis namas, garažas, ūkinis pastatas, šiltnamis ir kiti kiemo įrengimai, šis vientisa tvora aptvertas sklypas yra gyvenamojo namo ir kitų statinių savininkės L. K. faktiškai naudojamas, apsodintas vaismedžiais, spygliuočiais ir lapuočiais, kitais augalais, ant sklypo yra pastatyta pavėsinė su lauko židiniu, nuo gyvenamojo namo iki pavėsinės yra plytelėmis išklotas takelis bei įrengtas lauko apšvietimas (b.l. 158).

Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo įpareigoti atsakovę nugriauti jos pastatytus statinius – tvorą bei lauko pavėsinę su židiniu, kadangi statiniai pastatyti savavališkai valstybinėje žemėje, kuria naudotis atsakovė apskritai neturi teisių, tokio pobūdžio statybai nebuvo gautas valstybinės žemės valdytojo sutikimas, taip pat pastatai pastatyti nesant statybą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose numatytų tokio pobūdžio statinių statybą leidžiančių dokumentų – supaprastinto statinio projekto bei atitinkamo savivaldybės tarnautojo pritarimo tokiam supaprastinam statinio projektui. Ieškovo reikalavimas grindžiamas 2010-09-22 surašyto Savavališkos statybos akte Nr. SSA-100-100922-00095 nustatytų įpareigojimų nevykdymu. Šiame akte konstatuota, kad tvora ir lauko pavėsinė su židiniu, esantys Vilniaus r. Sudervė, Lauko g. 11, pastatyti savavališkai, nesant supaprastinto statinio projekto su įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais, kaip to reikalauja STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.2 ir 12.4.3 p., taip pat šio reglamento Bendrų pastabų 1 ir 2 lentelės 1 p., bei iš statytojos L. K. reikalaujama nevykdyti jokių statinio statybos darbų, išskyrus darbus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu, nurodytus reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius (b.l. 21-23).

LR Žemės įstatymo 5 str. 1 d. 8 p. numato, kad Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklauso kita įstatymų nustatytais pagrindais savivaldybių ir privačion nuosavybėn neįgyta žemė. Kadangi visa žemė, kuria naudojasi atsakovė L. K. bei ant kurios pastatyti tiek jai nuosavybės teise priklausantys statiniai, tiek tvora bei lauko pavėsinė, įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka nebuvo perleista ne savivaldybių nuosavybėn, nei įgytą privačių asmenų (įskaitant atsakovę), ji laikytina valstybine žeme, nepaisant to, kad šiuo atveju žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas, kaip atskiras savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, t.y. neturi unikalaus numerio ir kitų identifikacinių duomenų. Bylos medžiaga rodo, kad ieškovo prašomi nugriauti statiniai – tvora bei lauko pavėsinė su židiniu - yra atsakovės L. K. pastatyti laisvam žemės fondui priskirtame valstybinės žemės plote, t.y. žemėje, nepriklausančioje privačios nuosavybės teise nei atsakovei L. K., nei jokiam kitam asmeniui. Nei atsakovė L. K., nei jokie kiti asmenys neturi jokių teisių, leidžiančių naudotis šiuo žemės plotu, t.y. žemė (0,3017 ha), kuria faktiškai naudojasi atsakovė ir kurioje pastatyta dalis tvoros bei lauko pavėsinė su židiniu, nėra atsakovei nei išnuomota, nei suteikta naudotis panaudos ar kitais pagrindais (pvz., individualaus gyvenamojo namo statybai, kaip tai buvo padaryta 0,25 ha žemės ploto atveju, kuriame pastatyti atsakovės gyvenamasis namas ir kiti statiniai). Kaip konstatuota galutinėje ir neskundžiamoje Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2011-05-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-2150/2011, kurioje atsakovė skundė tuometinės Vilniaus apskrities viršininko administracijos priimtus sprendimus bei veiksmus ir pan., suformuoti ir parduoti atsakovei šį jos papildomai naudojamą valstybinės žemės plotą teisinio pagrindo nėra. Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovė L. K. dalį tvoros bei lauko pavėsinę su židiniu pastatė valstybinės žemės plote, į kurį jokių teisių neturėjo ir nebeturi, ir byloje nėra jokių duomenų, kad šis valstybinės žemės plotas būtų suteiktas atsakovei naudotis vienokiu ar kitokiu teisiniu pagrindu.

Kaip jau buvo minėta, Vyriausybės įgaliotinio 1992-07-28 potvarkiu Nr. 987p Sudervės k., Vilniaus r. L. K. buvo suteiktas 0,25 ha namų valdos žemės sklypas, kurio ribos buvo pažymėtos Sudervės gyvenvietės išplanavimo projekte, taip pat Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3229-41 patvirtiname Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, nurodant sklypo numerį 835, ir kuriame yra pastatyti atsakovei nuosavybės teise priklausantys gyvenamasis namas bei kiti statiniai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 0,69 ha žemės plotas, esantis šalia L. K. suprojektuoto 0,25 ha namų valdos žemės sklypo, kuris aukščiau minėtame žemėtvarkos projekte pažymėtas Nr. 1375-2, Vilniaus apskrities viršininko 2003-10-06 įsakymu Nr. 2.3-4650-14 buvo priskirtas laisvam žemės fondui (b.l. 96-97), o Vilniaus apskrities viršininko 2008-04-18 įsakymu Nr. 2.3-4583-(41) buvo suprojektuotas trečiajam asmeniui Z. M., patvirtinus UAB „Minorantė“ parengtą Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Sudervės seniūnijos Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (b.l. 16-18, 86-95). Iš Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-04-26 rašto Nr. SR-2541-(8.12), Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-08-02 rašto Nr. NRS(48)-141-(.12), UAB „Minorantė“, atlikusios Z. M. suprojektuoto žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2010-06-22 rašto ir jo priedų (b.l. 19-20), korporacijos „Matininkai“ parengtos 2008-05-26 žemės sklypo schemos, L. K. pateiktos naudojamo 5517 kv.m. ploto žemės sklypo schemos matyti, kad atsakovės L. K. faktiškai naudojamo 5517 kv.m. ploto žemės sklype pažymėtas sodas, daržas, medžiai, lauko pavėsinė su židiniu ir atitinkama tvoros dalis nepatenka į L. K. suteiktą 0,25 ha namų valdos žemės sklypą (b.l. 34). Duodama paaiškinimus tiek teismo posėdžio metu, tiek ieškovo atstovams 2010-03-03 Faktinių duomenų patikrinimo metu, atsakovė L. K. nurodė, kad žemės sklypą aptvėrė tvora, nežinodama tikslių žemės sklypo ribų ir aptverto žemės ploto, t.y. pagal faktinį žemės naudojimą, taip pat ir statydama lauko pavėsinę, atsakovė nežinojo, ar ji statoma jai dar 1992 m. potvarkiu suteiktame 0,25 ha plote. Tokiu būdu atsakovė pati pripažino, kad statydama tvorą nežinojo, ar ja tveria ir teritoriją, kuri jai nebuvo suteikta individualaus namo statybai ir į kurią jokių teisių neturi.

Kita vertus, tai nepaneigia fakto, kad tokias aplinkybes atsakovė galėjo ir turėjo žinoti, t.y. suvokti, kad galimai tveria ir statybos darbus vykdo valstybinės žemės plote, į kurį jokių teisių neturėjo ir iki šiol neturi, juo labiau, neturėdama tam žemės savininko, šiuo atveju – valstybinės žemės valdytojo (patikėtinio) sutikimo, net neinformuodama apie tai kompetentingų tokio pobūdžio klausimus spręsti institucijų, negavusi jų pritarimo bei neturėdama jokių statybą leidžiančių dokumentų, tokiu būdu prisiimdama neteisėtos ir savavališkos statybos neigiamų padarinių kilimo riziką. Kaip jau buvo minėta, atsakovė teismo posėdžio metu iš esmės pripažino faktą, kad tiek prašomą nugriauti tvorą, tiek lauko pavėsinę su židiniu statė ji, sklypas buvo tveriamas tvora dar apie 1990-1991 m., iš esmės pačiai atsakovei nežinant, kokiu žemės sklypo plotu ir kokios konfigūracijos jai gali būti leista naudotis, kaip paaiškino pati atsakovė teismo posėdžio metu – „iš akies“, taip pat pripažino, kad statydama minėtus statinius neturėjo jokių statybą leidžiančių dokumentų, nesikreipė dėl jų ar sklypo savininko sutikimo gavimo, net nesidomėjo, kokie reikalavimai yra keliami norint statyti valstybinėje žemėje tokio pobūdžio statinius, t.y. kokie reikalavimai keliami statybos teisėtumui.

LR Statybos įstatymo 3 str. 2 d. numato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. LR Statybos įstatymo 2 d. 71 p. ir 23 str. 1 d. numato, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 92 p. statybą leidžiantis dokumentas – tai leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą. Šio įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. numato, kad net tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, turi būti šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184, 1 priedo 2 lentelės 12 p. numato, kad iki 1,80 m aukščio tvora, o pagal 1 priedo 2 lentelės 17.3 p. sklypo ar teritorijos tvarkymo bei puošybos statiniai (nagrinėjamu atveju – pavėsinė su židiniu) iki 5 m aukščio yra priskiriami I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, kuriems pagal STR Bendrųjų pastabų 1 ir 2 lentelės 1 punktą, jeigu jie statomi žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai, t.y. būtinas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo), šiuo atveju – valstybinę žemę patikėjimo teise valdančios Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (LR Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.) raštiškas sutikimas. Be to, STR 12.4.2 p. numato, kad II grupės nesudėtingiems statiniams, išskyrus statinius, statomus kultūros paveldo objekto teritorijoje ir saugomoje teritorijoje, rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus. Pagal STR 12.4.3 p. tokių nesudėtingų statinių statybai nereikalingas statybos leidimas, tačiau reikalingas raštiškas minėto valstybės tarnautojo, įvertinusio supaprastintą statinio projektą, pritarimas.